Pradžia
Universitetas
Naujienos
Atsparumas klimato kaitai, rizikų valdymas – kas laukia kraštovaizdžio architektų po 50 metų?

2025-05-13
Atsparumas klimato kaitai, rizikų valdymas – kas laukia kraštovaizdžio architektų po 50 metų?
„Kraštovaizdžio architektai rengia projektus ir 500-tams metų. Vieninteliai kiti praktikuojantys tokį ilgalaikį procesų planavimą yra gal tik geologai ir miškininkai. Todėl kraštovaizdžio objektų priežiūra, finansų planavimas, administravimas ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas yra itin reikšmingi rengiant kraštovaizdžio architektūros projektus. Atsparumas klimato kaitai ir su tuo susijusių rizikų valdymas – tik pora dabarties ir ateities kraštovaizdžio architektams kylančių iššūkių“, – teigia kraštovaizdžio architektas iš Londono, prof. Robert Holden.
Profesorius šį pavasarį lankosi Lietuvoje ir dėsto Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kraštovaizdžio architektūros magistrantams. R. Holden šypsosi dalindamasis, kad jo pagrindinis tikslas – padėti studentams pamatyti galimybes: „Kraštovaizdžio architektai gali paskatinti, pavyzdžiui, inžinierius žvelgti plačiau, o klimato kaitos akivaizdoje sudėtinga ir numatyti kokia bus kraštovaizdžio architekto profesijos aprėptis po 50 metų“.
Klimato kaitos akivaizdoje kraštovaizdžio architekto vaidmuo tampa itin reikšmingas
Europos aplinkos agentūra (EEA) matuoja ir prognozuoja klimato pokyčius, kurių stipresnes pasekmes ateityje pajus ir Lietuva. R. Holden atkreipia dėmesį, kad klimato, temperatūros pastovumas suteikia stabilumo, tačiau Lietuvoje yra ryškūs sezonai ir reikalingas platesnis spektras priemonių:
„Šiomis dienomis nemažai diskutuojama apie albedą, paviršių gebėjimą atspindėti spinduliuotės srautą. Balta spalva gerai atspindi saulės šviesą, juoda – viską sugeria. Tai labai svarbu, nes gali tiesiogiai veikti visuomenės sveikatą. Žmonės miršta nuo karščio bangų“. Anot profesoriaus dideli temperatūros kontrastai Lietuvoje, vešlią lapiją keičiantys pliki medžiai, sniegas ir kiti elementai dažniau turėtų būti kraštovaizdžio planuotojų ir projektuotojų dėmesyje.
R. Holden pastebi, kad Lietuvos miškingumas yra svarbi vertybė, kovojant su klimato kaita, tačiau pažymi, kad svarbus ne tik kiekis, bet ir naudojimo būdas, o augalija tėra viena iš priemonių gerinant vandens ir oro būklę: „Metanas, azoto oksidas, anglies dioksidas, vandens garai, kietosios dalelės ore – kelia susirūpinimą, o molekulinio dydžio nanodalelės gali patekti į kraują, tapti žmogaus organizmo dalimi ir sukelti susirgimus“.
Rizikų valdymas – keičiasi kraštovaizdžio architekto profesija?
Profesorius pamena, kaip po 2006–2007 m. žiemą vykusių potvynių prabudo Europa: „Jungtinėje Karalystėje (JK) dabar yra privalomos tvarios miesto vandentvarkos (drenažo) sistemos. Šefildo miestas yra ypatingai geras pavyzdys, įrengiant lietaus vandens sulaikymo baseinus, infiltracijos juostas, apsodinant vandens tekėjimo vagas – sistemos suteikia galimybę keisti erdves, jas apželdinti ir natūraliai drėkinti.
Nyderlandai dar 2004 m. paskyrė Dirk Sijmons valstybės kraštovaizdžio architektu, kuris parengė pirmąjį valstybinį vandens tvarkymo planą šalyje. Nyderlandų gyventojai susiduria ne tik su potvynių rizika, bet ir vandens tiekimo, požeminio vandens nitrifikacijos problemomis. Keičiasi profesija – klimato kaita verčia kraštovaizdžio architektus galvoti apie kylančias rizikas ir jas valdyti.“
Kraštovaizdžio architektas dėstė Stambule, kur gyventojams dėl žemės drebėjimų pavojaus yra būtina galimybė išeiti iš pastato ir eiti į saugią vietą, tačiau kaip apsaugoti atviras erdves? Užstatytų ir atvirų erdvių balansas, užstatymo rodiklių nustatymas, atsižvelgiant į saugumo (žemės drebėjimai, karo pavojus ir kita) užtikrinimą mieste – svarbūs iššūkiai šiandien. Kaip prie to gali prisidėti kraštovaizdžio architektai?
Pirmas žingsnis – teisinė bazė ir visuomenės švietimas
„Kraštovaizdžio architektūros istorija rodo, kad teisiniai pokyčiai, įstatymai ir jų pakeitimai reikalauja veiksmų, kuriuos įgyvendinant kraštovaizdžio architektų veikla tampa itin svarbi. Pavyzdžiui, JK būtent 1947 m. Naujų miestų įstatymas lėmė šios profesijos augimą šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose, nes kiekvienam naujam miestui reikėjo kraštovaizdžio tvarkymo plano.
Lietuvoje kraštovaizdžio architektūros specialistų rengimas buvo nutrūkęs, dabar VILNIUS TECH juos vėl rengia – tai iš esmės suteikia naują galimybę Lietuvai panaudoti kraštovaizdžio architektų įgūdžius. Pavyzdžiui, manau, dažnai reikia atlikti daug poveikio aplinkai vertinimo darbų“, – dalinasi R. Holden.
Profesorius pabrėžia, kad labai svarbi yra skirtingų specialistų bendradarbystė ir palankios teisinės aplinkos tam vykti sukūrimas: „Pavyzdžiui, Nyderlanduose įprasta bendradarbiauti ir skirtingų sričių patarėjai yra kiekvienoje ministerijoje“. Atitinkamai turėtų būti ir šviečiama visuomenė, kad gyventojai geriau suprastų kraštovaizdžio architekto vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje kylančių iššūkių kontekste.
Nuotraukos: Dovilė Mažeikienė
Profesorius šį pavasarį lankosi Lietuvoje ir dėsto Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kraštovaizdžio architektūros magistrantams. R. Holden šypsosi dalindamasis, kad jo pagrindinis tikslas – padėti studentams pamatyti galimybes: „Kraštovaizdžio architektai gali paskatinti, pavyzdžiui, inžinierius žvelgti plačiau, o klimato kaitos akivaizdoje sudėtinga ir numatyti kokia bus kraštovaizdžio architekto profesijos aprėptis po 50 metų“.
Klimato kaitos akivaizdoje kraštovaizdžio architekto vaidmuo tampa itin reikšmingas
Europos aplinkos agentūra (EEA) matuoja ir prognozuoja klimato pokyčius, kurių stipresnes pasekmes ateityje pajus ir Lietuva. R. Holden atkreipia dėmesį, kad klimato, temperatūros pastovumas suteikia stabilumo, tačiau Lietuvoje yra ryškūs sezonai ir reikalingas platesnis spektras priemonių:
„Šiomis dienomis nemažai diskutuojama apie albedą, paviršių gebėjimą atspindėti spinduliuotės srautą. Balta spalva gerai atspindi saulės šviesą, juoda – viską sugeria. Tai labai svarbu, nes gali tiesiogiai veikti visuomenės sveikatą. Žmonės miršta nuo karščio bangų“. Anot profesoriaus dideli temperatūros kontrastai Lietuvoje, vešlią lapiją keičiantys pliki medžiai, sniegas ir kiti elementai dažniau turėtų būti kraštovaizdžio planuotojų ir projektuotojų dėmesyje.
R. Holden pastebi, kad Lietuvos miškingumas yra svarbi vertybė, kovojant su klimato kaita, tačiau pažymi, kad svarbus ne tik kiekis, bet ir naudojimo būdas, o augalija tėra viena iš priemonių gerinant vandens ir oro būklę: „Metanas, azoto oksidas, anglies dioksidas, vandens garai, kietosios dalelės ore – kelia susirūpinimą, o molekulinio dydžio nanodalelės gali patekti į kraują, tapti žmogaus organizmo dalimi ir sukelti susirgimus“.
Rizikų valdymas – keičiasi kraštovaizdžio architekto profesija?
Profesorius pamena, kaip po 2006–2007 m. žiemą vykusių potvynių prabudo Europa: „Jungtinėje Karalystėje (JK) dabar yra privalomos tvarios miesto vandentvarkos (drenažo) sistemos. Šefildo miestas yra ypatingai geras pavyzdys, įrengiant lietaus vandens sulaikymo baseinus, infiltracijos juostas, apsodinant vandens tekėjimo vagas – sistemos suteikia galimybę keisti erdves, jas apželdinti ir natūraliai drėkinti.
Nyderlandai dar 2004 m. paskyrė Dirk Sijmons valstybės kraštovaizdžio architektu, kuris parengė pirmąjį valstybinį vandens tvarkymo planą šalyje. Nyderlandų gyventojai susiduria ne tik su potvynių rizika, bet ir vandens tiekimo, požeminio vandens nitrifikacijos problemomis. Keičiasi profesija – klimato kaita verčia kraštovaizdžio architektus galvoti apie kylančias rizikas ir jas valdyti.“
Kraštovaizdžio architektas dėstė Stambule, kur gyventojams dėl žemės drebėjimų pavojaus yra būtina galimybė išeiti iš pastato ir eiti į saugią vietą, tačiau kaip apsaugoti atviras erdves? Užstatytų ir atvirų erdvių balansas, užstatymo rodiklių nustatymas, atsižvelgiant į saugumo (žemės drebėjimai, karo pavojus ir kita) užtikrinimą mieste – svarbūs iššūkiai šiandien. Kaip prie to gali prisidėti kraštovaizdžio architektai?
Pirmas žingsnis – teisinė bazė ir visuomenės švietimas
„Kraštovaizdžio architektūros istorija rodo, kad teisiniai pokyčiai, įstatymai ir jų pakeitimai reikalauja veiksmų, kuriuos įgyvendinant kraštovaizdžio architektų veikla tampa itin svarbi. Pavyzdžiui, JK būtent 1947 m. Naujų miestų įstatymas lėmė šios profesijos augimą šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose, nes kiekvienam naujam miestui reikėjo kraštovaizdžio tvarkymo plano.
Lietuvoje kraštovaizdžio architektūros specialistų rengimas buvo nutrūkęs, dabar VILNIUS TECH juos vėl rengia – tai iš esmės suteikia naują galimybę Lietuvai panaudoti kraštovaizdžio architektų įgūdžius. Pavyzdžiui, manau, dažnai reikia atlikti daug poveikio aplinkai vertinimo darbų“, – dalinasi R. Holden.
Profesorius pabrėžia, kad labai svarbi yra skirtingų specialistų bendradarbystė ir palankios teisinės aplinkos tam vykti sukūrimas: „Pavyzdžiui, Nyderlanduose įprasta bendradarbiauti ir skirtingų sričių patarėjai yra kiekvienoje ministerijoje“. Atitinkamai turėtų būti ir šviečiama visuomenė, kad gyventojai geriau suprastų kraštovaizdžio architekto vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje kylančių iššūkių kontekste.
Nuotraukos: Dovilė Mažeikienė
-
- Puslapio administratoriai:
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Monika Daukintytė
- Neda Černiauskaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė
- Monika Daukintytė
- Lina Daukšaitė