2025 m. rugpjūtį startavusi antroji programos grupė – gausesnė nei pirmoji: dalyvauja 33 mokytojai iš Alytaus, Elektrėnų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Molėtų, Palangos, Panevėžio raj., Radviliškio raj., Raseinių, Šiaulių, Švenčionėlių, Telšių ir Vilniaus.

 

Į VILNIUS TECH antrąjį praktinių mokymų ciklą atvykę pedagogai visą savaitę praleido laboratorijose ir kitose mokymo erdvėse – čia, vedami patyrusių universiteto lektorių, jie turėjo galimybę susipažinti su įvairiomis sritimis – nuo aviacijos, mechanikos, transporto inžinerijos iki robotikos ir mechatronikos bei statinių inžinerijos. 

 

Kaip teigia VILNIUS TECH Edukacinių kompetencijų grupės vyr. specialistė, šiuos mokymus organizuojanti dr. Kristina Viršulienė, panašu, kad III–IV gimnazinių klasių mokinių susidomėjimas laikyti Inžinerinių technologijų valstybinį brandos egzaminą didės. Nors daugumoje regionų mokyklų ir STEAM centrų infrastruktūra yra daugiau ar mažiau parengta, mokytojų pasirengimas išlieka netolygus.

 

„Inžinerinių technologijų nacionaline kvalifikacijos tobulinimo programa siekiame mažinti šiuos neatitikimus, tad norisi tikėti, kad įsibėgėjanti tinklaveika Lietuvos mastu tęsis ir pasibaigus mokymams.

 

Džiugu, kad mokymuose VILNIUS TECH susitinkantys dalyviai ir lektoriai sudaro sąlygas sąveikai: drauge mokosi, kalbasi, gerąja praktika dalinasi skirtingų mokslo sričių atstovai, STEAM integruoto mokymo(si) entuziastai, dirbantys nuo pagrindinio ugdymo iki aukštojo mokslo, inžinerinių technologijų dalyką dėstantys pedagogai. Manau, kad susibūrusi stipri Inžinerinių technologijų pedagogų grupė ateityje galėtų sistemingai skatinti inovacijas ugdyme ir praturtinti švietimo bendruomenę bendradarbiavimo, metodinės pagalbos bei kompetencijų stiprinimo galimybėmis“, – teigė dr. K. Viršulienė.

 

 

Ši programa leidžia įvairių disciplinų mokytojams praplėsti savo dėstomo dalyko ribas, pamatyti jį platesniame kontekste ir atrasti sąsajas su kitais, ypač technologijų ir inžinerinės srities mokslais. Čia itin svarbią rolę vaidina praktiniai užsiėmimai – jie padeda išmokti, kaip inžinerinius elementus integruoti į savo pamokas, sudominti mokinius technologijomis ir ugdyti jų inžinerinį mąstymą.

 

Viena iš lektorių, struktūrinių sistemų ir statinių inžinerijos srities mokymus vedusi VILNIUS TECH Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros lektorė Giedrė Sandovič mokytojus supažindino su 3D modeliavimo galimybėmis ir gilinosi į tiltų konstrukcines schemas. Savo žinias pedagogai įtvirtino modeliuodami ir konstruodami plieninius santvarinius geležinkelio tiltus.

 

„Praktinėje inžinerinėje veikloje netrūko kūrybiškumo, iššūkių ir komandinio darbo. Mokytojai, susiskirstę komandomis, turėjo vos 15 minučių pastatyti statinį, kuris atlaikytų kuo didesnę apkrovą bandymo metu. Nugalėtoju tapo statinys „Žvaigždė“, atlaikęs net 5,12 kg apkrovą“, – pasakojo G. Sandovič.

 

Tuo praktinės užduotys nesibaigė: mokytojai mokėsi rišti įvairius mazgus ir konstruoti smėlio laikrodžio tipo bokštelius – „12 mazgų modelius“, kuriuos reikėjo stabilizuoti septyniais vertikaliais ryšiniais elementais.

 

„Šis iššūkis pareikalavo ne tik kruopštumo, bet ir konstrukcinio mąstymo bei komandinio susitelkimo – teko ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti modelio stabilumą ir tvirtumą. Džiaugiuosi mokytojų entuziazmu, išradingumu ir puikia nuotaika visų mokymų metu“, – savo įspūdžiais dalijosi Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros lektorė.

 

 

Iš įvairių Lietuvos miestų ir mokyklų susirinkę mokytojai dalijosi, kad prie programos „Inžinerinės technologijos: dalykinių kompetencijų stiprinimas“ prisijungė pirmiausia vedini smalsumo ir troškimo pamokas paversti įdomesnėmis bei įtraukesnėmis.

 

Štai ilgametė „Ateities inžinerijos“ programos dalyvė, informatikos ir robotikos mokytoja Alina Bura iš Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos labiausiai norėjo atnaujinti žinias ir įsigilinti į robotikos sritį, o vėliau tai perteikti savo mokiniams. 

 

Tuo tarpu Lina Zajančkauskienė iš VGTU inžinerijos licėjaus, aštuntokams ir dešimtokams dėstanti inžineriją, informatiką ir mokslinių tyrimų pagrindus, troško praplėsti savo kompetencijas ir įgyti trūkstamų įgūdžių. Pedagogė džiaugiasi – viso to ji įgijo su kaupu. 

 

„Labai trūksta tam tikros patirties, o čia jos gavau labai, labai daug. Buvo daug darbo, daug veiklos ir medžiagos, bet naudos – šimtas procentų. Įgijau daug praktikos, kaip mokyt vaikus ir vykdyti inžinerinio ugdymo praktikos darbus“, – dalijosi mokytoja.

 

„Dėsčiau inžinerines technologijas ir pastebėjau, kad programai trūksta turinio ir mokomosios medžiagos. Čia atėjau įgyti teorinių ir praktinių žinių, tad tikiuosi, kad dabar galėsiu laisviau mokyt vienuoliktos, dvyliktos klasės mokinius ir nebejausiu diskomforto“, – antrino dailės ir technologijų mokytoja Elida Ignatavičienė iš Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos.

 

 

2025 m. sausį startavusi nacionalinė pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programa „Inžinerinės technologijos: dalykinių kompetencijų stiprinimas“ skirta mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo programas, įgyvendinantiems naują vidurinio ugdymo Inžinerinių technologijų bendrąją programą, taip pat siekiantiems lavinti inžinerinį mąstymą ir praturtinti mokomuosius dalykus STEAM principais. Programą parengė VILNIUS TECH komanda, nacionalinė programa yra įgyvendinama 2025–2026 m. bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu (VU).

 

Dalyviai kursų metu (10 kr., 270 akad. val.) gilina žinias aplinkos, elektronikos, energetikos, mechanikos, transporto, statinių inžinerijos, robotikos ir mechatronikos srityse. Šioje programoje gali dalyvauti įvairių dalykų mokytojai: inžinerinių technologijų, technologijų, matematikos, fizikos, IT ir kt.

 

2025 m. liepą mokymus užbaigė pirmoji mokytojų grupė, kurią sudarė 18 pedagogų iš Alytaus, Jonavos, Kauno, Panevėžio, Švenčionių, Šiaulių, Šalčininkų r., Tauragės ir Vilniaus. Iš viso nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. kovo mėn. nacionalinėje programoje inžinerinių technologijų dalyko mokymui būtinas kompetencijas įgis, plėtos virš 50 pedagogų.