Naujos skaitmeninės technologijos kartu su augančia miestų populiacija keičia gyventojų įpročius, kaip jie juda miestuose, o miestas turi pritaikyti savo sistemas ir taisykles, kad užtikrintų piliečių saugumą, jų patogų gyvenimą. „Greitas ir veiksmingas įsitraukimas į technologijų pokyčius atveria naujas galimybes ir padeda įsitraukti į nuolat besiplečiantį duomenimis grindžiamą amžių. Skaitmeniniai miestų duomenys – nauja nafta. Pažangių išmaniųjų miestų plėtros strategijos dažnai grindžiamos didžiaisiais (angl. big data) ir atvirais duomenimis (angl. open data), juos naudojant siekiama pagerinti miesto gyvenimo kokybę ir skatinti naujoves“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė.

Spartūs technologijų pokyčiai atveria naujas galimybes net ilgaamžes tradicijas turinčioms sritims, tokioms kaip architektūra ar urbanistika. Pasitelkiant technologijas bei atvirus miesto duomenis, VILNIUS TECH studentai tyrė Vilniaus miesto naktinį gyvenimą.

Ką vilniečiai veikia naktį?

Pavasarį paskelbus karantiną trijų mėnesių laikotarpiui sustojo daugelis Vilniaus miesto funkcijų, įskaitant ir naktinį gyvenimą. Rudens pradžioje sostinei grįžus į laisvesnį gyvenimo ritmą, studentai su S. Mozūriūnaite ir fakulteto absolvente Saule Gabriele Petraityte Miesto duomenų ir viešųjų erdvių analizės kūrybinių dirbtuvių metu atliko Vilniaus naktinio gyvenimo tyrimą. 

„Urbanistikos kūrybinėms dirbtuvėms pasirinkta tema „Vilnius Nightlife“ (Vilniaus naktinis gyvenimas), tai ne tik po karantino studentų pasiilgtas naktinis gyvenimas, bet ir svarbi miesto ekonomikos dalis, generuojanti pajamas ir sukurianti darbo vietas. Tokį daugiasluoksnį, kompleksinį požiūrį į naktinį gyvenimą galime matyti pasitelkus miesto skaitmeninius duomenis“, – pasakojo S.G. Petraitytė. 

Gilinantis į naktinį Vilnių, studentai pasirinko 5 atskiras temas, kuriose nagrinėjo viešosios erdvės -– Katedros aikštės – pokyčius po vidurnakčio, prieštaringai vertinamą gatvės meną, naktinio gyvenimo kvapus, greitojo maisto vartojimo mastą po vidurnakčio, naktinio miesto žmonių portretus ir jų istorijas. Urbanistikos kūrybinių dirbtuvių tikslas buvo parengti ekspoziciją-instaliaciją, atspindinčią kiekvieną naktinio gyvenimo aspektą. 

S. Mozūriūnaitė pasakojo, kad kūrybinių dirbtuvių metu kartu su S. G Petraityte studentus supažindino su keletu pagrindinių miesto duomenų (angl. urban data) kartografavimo priemonių ir erdvinių duomenų analizės samprata: „Kartu su studentais kartografavome įvairius miesto duomenis, pradedant demografija, administracinėmis baudomis, baigiant žmonių skundų ir grafičių piešinių vietomis. Programų pagalba bandėme išgauti keletą modelių, kuriuose tyrimui identifikuotume Vilniaus misto centrinės dalies įdomias vietas, ir nustatytume, kurie duomenys koreliuoja tarpusavyje. Atlikus duomenų analizes, studentai penktadienio vakarą turėjo galimybę atlikti ir empirinius tyrimus nagrinėjamose lokacijose – stebėti ir vertinti viešąsias erdves, skaičiuoti žmonių srautus, analizuoti, kaip žmonės naudoja erdves ir gauti įžvalgų pagal pasirinktas temas“.


Ką atkleidė Vilniaus naktinio gyvenimo tyrimas?

Nagrinėjant pasirinktas problemines Vilniaus miesto vietas, studentai suprato ir priėjo prie išvados, kad protingi sprendimai gali pagerinti tam tikrus gyvenimo kokybės aspektus miestuose. Tačiau šiam tikslui būtinas bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių specialistų ir skirtingų suinteresuotų šalių atstovų. Toks dalyvavimas įvairių sektoriaus atstovams suteikia vertingų pamokų, kurių galima išmokti vieniems iš kitų. 

S. Mozūriūnaitė pasakoja, jog stebėjimų metu buvo padaryta įdomių įžvalgų, tarp kurių, pavyzdžiui, kad žalios erdvės netoli Katedros aikštės aktyviau naudojamos miesto renginių metu nei įprastą dieną; penktadienio naktį riedlentininkai šiek tiek pakeičia savo įprastą važinėjimo erdvę, nes tuo metu daugiau pėsčiųjų kerta jų įprastą važinėjimo zoną; ketvirtadienį Katedros aikštė yra daugiau pereinama zona, o penktadienį žmonės linkę ir joje būriuotis, pasilikti ilgiau, dėl to pastebėtas suolelių trūkumas, padidėjo žmonių, darančių nuotraukas, skaičius. 

„Naktinio miesto žmonių portretus analizavusi komanda išsiaiškino, kad į skirtingas susibūrimų vietas žmonės grupuojasi pagal etnines ypatybes, pamatines vertybes, gyvenimo filosofiją. Jų motyvai atvykti į miesto centrą galiausiai išryškino ir problemą – jų gyvenamuosiuose rajonuose nėra susibūrimo vietų, to „pulsuojančio taško“, kur jie galėtų džiaugtis tomis pačiomis funkcijomis, kurios yra miesto centre“, – pasakojo VILNIUS TECH docentė. 

Kitas tyrimas taip pat atskleidė aktualią miesto problemą. „Sukūrėme interaktyvų žemėlapį, kuriame pagal laiką užfiksuota, kur kokioje miesto vietoje atsirado nauji grafičiai. Vėliau pagal miesto populiacijos paplitimo duomenis, ir grafičių pasiskirstymą mieste buvo analizuojama, kuo ypatingos būtent tos vietos. Jos susisiejo ir su didesne nusikalstamumo veikla. Ieškodami tam priežasčių nustatėme, kad tos vietos yra nuošalesnė, mažiau apšviestos“, – pasakojo S.G. Petraitytė. 

Anot S. Mozūriūnaitės, projekto įgyvendinimo metu rasti keli būdai miesto problemoms spręsti. Vienas jų – glaudesnis bendradarbiavimas su savivaldybėmis, ką VILNIUS TECH ir toliau vysto, kai studentai, naudodami atvirus miestų duomenis, atlieka pilotines studijas ir pilotinius projektus teritorijose, kurias savivaldybė planuoja vystyti ar sprendžia jų problemas. 

„Tai – tik vienas iš būtų, kaip galima panaudoti atvirus miesto duomenis urbanistiniame projektavime. Šie atviri duomenys studentams, dėstytojams ir tyrėjams suteikia galimybes daug greičiau ir lengviau atlikti tiek tyrimus, susijusius su akademinėmis disciplinomis, tiek atlikti mokslinius tyrimus, kurių rezultatai ir įžvalgos gali būti panaudoti miestų savivaldybių, verslo ir kitų suinteresuotų asmenų“, – sako VILNIUS TECH Architektūros fakulteto docentė S. Mozūriūnaitė.