Informacinių technologijų specialistų stygius keičia darbdavių taktiką – kovojant dėl darbuotojų, vienu svarbiausių kozirių tampa darbo vietų patrauklumas ir, žinoma, motyvuojantis atlygis. 

Darbdaviai praėjusiais metais ieškojo 214 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų – triskart daugiau nei Lietuvoje buvo tokio lygio nedirbančiųjų, skelbia ofiaciali statistika. Tarp paklausiausių specialybių – ir programuotojas, programinės įrangos testuotojas, duomenų bazių administratorius, informacinių technologijų sistemų administratorius bei kompiuterių sistemų inžinierius. 

Apsisprendusieji informatikos mokslus krimsti Vilniaus Gedimino technikos universitete gali rinktis kelias studijų programas – informacines sistemas, informacines technologijas, inžinerijos informatiką, programų inžineriją, multimediją ir kompiuterinį dizainą bei daiktų interneto inžineriją. „Visos technologijos reikalauja gilesnių studijų, analizės, taigi, pasirinkusieji šias studijų programas kurs naujos kartos skaitmeninę aplinką, keis mūsų gyvenimą, įpročius, darbo ritmą ir supratimą apie darbą, – kalbėjo VGTU studijų prorektorius Romualdas Kliukas. – Tai yra ateities studijų programos.“  

VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Informacijos sistemų bakalauro absolventė Kornelija Šneiderytė pasidžiaugė, kad studijos universitete neapsiribojo viena sritimi, taigi, po studijų – ne svetimas ir programavimas, ir duomenų bazių projektavimas, projektų vadovų ar duomenų analitikų darbas. 

Rinkdamasi studijas K. Šneiderytė pasakojo žinojusi, jog ją traukia IT sritis, tačiau nebūtinai programuotojos darbas. O štai, kokių įmonių durys jai gali būti atviros pabaigus studijas, žinių stigo. Ganėtinai plati Informacijos sistemų studijų programa padėjo suprasti, arba, tiksliau, atrasti, kuri sritis gali tapti pragyvenimo šaltiniu.  Apsispręsti, kurias studijas rinktis, anot VGTU absolventės, padėjo pokalbis su tuomečiu studentu. Dabar ji agituoja būsimuosius studentus rinktis Informacijos sistemų studijas. Ypač, jei norisi išbandyti įvairių sričių. Patrauklu studijose atrodė ir dėstytojų praktikų paskaitos, ir laboratoriniai darbai. K. Šneiderytė studijas žada tęsti ir toliau – magistrantūroje studijuos Duomenų gavybos technologijas. 

VGTU absolventė pripažįsta – tiek darbe „Vilnius Coding School“ programavimo mokykloje, tiek praktikos IT įmonėje metu ne mažiau nei programavimo žinios jai pravertė universitete išmoktas laiko planavimas ir atsakingumas. Programavimo mokykloje dirbdama projektų koordinatore K. Šneiderytė pasakojo prižiūrinti mokyklos tinklapį, bendraujant su klientais. Atlikdama praktiką universitete įgytas žinias pritaikė dirbdama su duomenų bazėmis, tvarkydama dokumentaciją. Studijų draugai dar studijų metu sėkmingai įsidarbino programuotojais, duomenų analitikais, dalis ėmėsi savo verslo. 

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) „Infobalt“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vien šiuo metu sektoriui reikia dar 3183 IRT srities specialistų, tai yra daugiau nei ketvirtadalis (27,3 proc.) šiuo metu rinkoje dirbančių IRT specialistų skaičiaus. Per trejus metus IRT sektorius planuoja plėtrą, kas reiškia, jog papildomai prireiks kone  8 tūkst. specialistų. Didžiausias poreikis išlieka kuriant ir vystant informacines sistemas bei programines įrangas. Programuotojų tiek šiandien, tiek per trejus metus reikės labiausiai. Šiandien įmonės papildomai gali priimti 23 proc. darbuotojų, o per trejus metus, skaičiuojama, programuotojų poreikis  išaugs 83 proc.