VILNIUS TECH Naujienų portalas
Naujausios
DI išmano, bet žmogus sprendžia – ko iš tiesų reikia šiuolaikiniam marketingo specialistui?

2025-07-18
DI išmano, bet žmogus sprendžia – ko iš tiesų reikia šiuolaikiniam marketingo specialistui?
Kol vieni vis dar diskutuoja, ar dirbtinis intelektas (DI) pakeis žmones, kiti, jo padedami, jau keičia pasaulį. Ypač sparčiai DI diegiamas marketinge – čia jis leidžia automatizuoti procesus, kurti daugiau turinio, greičiau analizuoti vartotojų elgseną. Tačiau ar to pakanka?
Pagal Fortune Business Insights, 2024 m. generatyviojo DI rinka pasiekė 67,18 mlrd. JAV dolerių, o iki 2032 m. ji turėtų augti beveik 15 kartų. Tuo tarpu McKinsey duomenys rodo, kad net 78 % organizacijų jau taiko DI bent vienoje verslo funkcijoje – dažniausiai marketinge, pardavimuose ir klientų aptarnavime.
„Marketingas laikomas strategine organizacijos funkcija, kurios pagrindinė atsakomybė – vertės kūrimas vartotojui. Šiandien jo vaidmuo tampa dar svarbesnis. Norint pažinti ir atliepti šiuolaikinio vartotojo lūkesčius, būtina grįsti sprendimus duomenų analize, hipersonalizacija, automatizavimu ir nuolatine adaptacija. Tad nenuostabu, kad marketingo padaliniai buvo tarp pirmųjų, pradėjusių taikyti dirbtinį intelektą. DI tapo naujuoju komandos nariu – padedančiu analizuoti greičiau, veikti tiksliau ir skatinti inovacijas“, – sako Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) direktorė Alvydė Palaimaitė.
Ką sako darbdaviai ir ekspertai?
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vykusioje apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo įvairių organizacijų atstovai, buvo aptarta, kokios kompetencijos padės vadybos srities specialistams išlikti konkurencingiems DI eroje. Atsakymas buvo vieningas: kritinis ir analitinis mąstymas, technologinis raštingumas – gebėjimas įvertinti ir adaptuoti technologinius sprendimus, nuolatinio mokymosi įgūdžiai.
„DI nėra savarankiškas sprendimų priėmėjas. Jis veikia kaip priemonė procesams vykdyti. Žmogus išlieka atsakingas už naudojamų technologijų priežiūrą ir jų kontrolę automatizuojant. Taip, DI keičia veiklos metodus marketinge, ypač automatizuojant turinio kūrimą ar vartotojų analizę. Tačiau strateginiai sprendimai, reikalaujantys gylio, kūrybingumo, lieka žmogaus atsakomybėje. Todėl universitetas privalo ruošti specialistus, kurie geba priimti sprendimus pasitelkdami tiek savo patirtį, tiek DI įrankius. Būtent tokius žmones šiandien ir rytoj samdys verslas“, – pažymi dr. Jurga Vestertė, VILNIUS TECH Verslo technologijų ir verslininkystės katedros docentė ir Verslo vadybos bakalauro studijų programos vadovė.
Pasak VILNIUS TECH Verslo vadybos magistranto Andriaus Kačinsko atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo įvairių Lietuvos organizacijų marketingo ekspertai, šiuo metu rinkoje labiausiai vertinamos trys kompetencijų grupės: duomenų analizės gebėjimai, kritinis mąstymas bei gebėjimas prisitaikyti prie technologinių pokyčių. Tyrimo rezultatai rodo, kad organizacijos, diegiančios DI sprendimus, ieško specialistų, kurie gebėtų ne tik naudotis automatizuotomis priemonėmis, bet ir įvertinti jų taikymo ribas bei galimas rizikas, tokias kaip duomenų šališkumas ar etiniai iššūkiai. Tai dar kartą patvirtina, kad sėkmingas marketingo specialistas šiandien turi būti tiek kūrėjas, tiek analitikas, gebantis mąstyti strategiškai ir technologiškai.
„Marketingo specialistas, nemokantis dirbti su DI, artimiausiais metais taps vairuotoju, nemokančiu naudotis navigacija. Gal dar ir nuvažiuos į tikslą, bet lėčiau, brangiau ir greičiausia pasiklydęs. Kitaip tariant, šiandien jis turi mokėti bendrauti ne tik su klientais, bet ir su algoritmais“, – šypsosi dr. J. Vestertė.
Šioms įžvalgoms pritaria ir Alvydė Palaimaitė, Lietuvos Marketingo asociacijos vadovė: „Marketingas tampa vis labiau duomenimis grįstas, dinamiškas ir reikalaujantis tarpdisciplininio požiūrio. Specialistai turi nebijoti technologijų – priešingai, gebėti su jomis dirbti kūrybiškai, atsakingai ir strategiškai. Tokie gebėjimai tampa esminiu konkurencinio pranašumo veiksniu.“
Kaip universitetas tam rengia?
VILNIUS TECH Verslo vadybos studijų programoje siekiama ne tik perduoti teorines žinias, bet ir ugdyti kompetencijas, kurios būtų tiesiogiai pritaikomos realiame verslo kontekste. Nors pripažįstama, kad universitetinis rengimas susiduria su iššūkiais sinchronizuotis su sparčiai kintančiais rinkos lūkesčiais, šis atotrūkis aktyviai mažinamas nuosekliai atnaujinant studijų dalykų turinį, taikant problemomis grįsto mokymo (angl. Problem-Based Learning) principus, kviečiant praktikų patirtį turinčius lektorius bei skatinant studentus baigiamuosius darbus grįsti realiais įmonių atvejais. O svarbiausia – ugdyti „nesenstančius“ asmeninius įgūdžius – būti pasirengusiems nuolat mokytis ir adaptuotis prie pokyčių.
„Stebime, kaip greitai keičiasi verslo poreikiai, todėl mums svarbu reaguoti ne formaliai, o iš esmės – stiprinti verslo vadybos studentų kritinį mąstymą ir gebėjimą savarankiškai adaptuotis prie pokyčių“, – teigia dr. Jurga Vestertė. „Kai aplinkoje pokyčiai tokie spartūs, universiteto misija išlieka ruošti ne žinančius, o mąstančius. Ne užtektinai mokėti naudoti įrankį – reikia suprasti, kokiems tikslams jis naudojamas, kokią vertę kuria, kokias rizikas slepia.“
Straipsnį parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Verslo technologijų ir verslininkystės katedros docentė dr. Jurga Vestertė
-
- Puslapio administratoriai:
- Ugnė Daraškevičiūtė