.png)
2025-04-03
Kviečiame į Mindaugo Užkuraičio darbų parodą „Be plano“
Kviečiame apsilankyti VILNIUS TECH Architektūros fakulteto doc. Mindaugo Užkuraičio darbų parodoje „Be plano“.
Autorius apie save
„Esu dizaineris, scenografas, dėstytojas. Jau daugiau nei 20 metų dirbu kūrybinėje srityje – nuo baldų dizaino iki televizijos scenografijos.
Baigiau baldų dizaino bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje Telšiuose, vėliau – dizaino magistrą Vilniuje. Šiandien dirbu vyriausiuoju dailininku LRT, kur kuriu scenografijas laidoms, koncertams, renginiams. Taip pat dėstau VILNIUS TECH Dizaino katedroje – studentams vedu projektavimo studijas, kuruoju baigiamuosius darbus. Kūryboje daug metų buvau šalia taisyklių, konstrukcijų, funkcijos. Bet šiandien mano darbai – tai intuityvus procesas. Nuo griežtų linijų perėjau prie sluoksnių, spontaniškumo, purškiamų dažų. Mane domina tai, kas atsiranda tarp struktūros ir atsitiktinumo“.
„Esu dizaineris, scenografas, dėstytojas. Jau daugiau nei 20 metų dirbu kūrybinėje srityje – nuo baldų dizaino iki televizijos scenografijos.
Baigiau baldų dizaino bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje Telšiuose, vėliau – dizaino magistrą Vilniuje. Šiandien dirbu vyriausiuoju dailininku LRT, kur kuriu scenografijas laidoms, koncertams, renginiams. Taip pat dėstau VILNIUS TECH Dizaino katedroje – studentams vedu projektavimo studijas, kuruoju baigiamuosius darbus. Kūryboje daug metų buvau šalia taisyklių, konstrukcijų, funkcijos. Bet šiandien mano darbai – tai intuityvus procesas. Nuo griežtų linijų perėjau prie sluoksnių, spontaniškumo, purškiamų dažų. Mane domina tai, kas atsiranda tarp struktūros ir atsitiktinumo“.
Apie parodą
„Mano kūryba prasideda nuo impulso. Nuo kažkokio keisto vidaus judesio, kuris sako: „dabar“. Kartais tai būna spalva, kuri neišlipa iš galvos. Kartais – ritmas, kuris per dieną tave veja. Ir tada imi purkšti, sluoksniuoti, dengti, atidengti.
Aš niekada nežinau, kas gausis. Ir man tai – pats įdomiausias momentas. Kai spalva gyvena savo gyvenimą, kai forma atsiranda ne iš brėžinio, o iš kvėpavimo, judesio, buvimo čia ir dabar.
Ši paroda – tai ne atsakymai. Tai – būsenos. Momentai, kai norisi ne kalbėti, o stebėti. Kai sustoji, atsitrauki, o spalvos pradeda šnekėti už tave.
Esu dėstytojas, ir kiekvieną dieną matau, kaip kūryba gimsta iš nežinojimo. Kaip idėjos kyla ne iš taisyklių, o iš klaidų. Mano darbai – irgi tokie. Be filtrų. Be taisymo. Jei linija išėjo ne ten – tebūnie. Gal kaip tik ten ji ir turi būti.
Spalva, forma, sluoksnis, tylėjimas, triukšmas. Visa tai yra šitie darbai. O svarbiausia – tai, kad kiekvienas žiūrintis matytų ne tai, ką aš galvojau, o tai, ką jis pats jaučia“.
„Mano kūryba prasideda nuo impulso. Nuo kažkokio keisto vidaus judesio, kuris sako: „dabar“. Kartais tai būna spalva, kuri neišlipa iš galvos. Kartais – ritmas, kuris per dieną tave veja. Ir tada imi purkšti, sluoksniuoti, dengti, atidengti.
Aš niekada nežinau, kas gausis. Ir man tai – pats įdomiausias momentas. Kai spalva gyvena savo gyvenimą, kai forma atsiranda ne iš brėžinio, o iš kvėpavimo, judesio, buvimo čia ir dabar.
Ši paroda – tai ne atsakymai. Tai – būsenos. Momentai, kai norisi ne kalbėti, o stebėti. Kai sustoji, atsitrauki, o spalvos pradeda šnekėti už tave.
Esu dėstytojas, ir kiekvieną dieną matau, kaip kūryba gimsta iš nežinojimo. Kaip idėjos kyla ne iš taisyklių, o iš klaidų. Mano darbai – irgi tokie. Be filtrų. Be taisymo. Jei linija išėjo ne ten – tebūnie. Gal kaip tik ten ji ir turi būti.
Spalva, forma, sluoksnis, tylėjimas, triukšmas. Visa tai yra šitie darbai. O svarbiausia – tai, kad kiekvienas žiūrintis matytų ne tai, ką aš galvojau, o tai, ką jis pats jaučia“.
