Kiekvienos valstybės konkurencingumas šiandien neatsiejamas nuo jos pasiekiamumo. Šiuolaikinė ekonomika, turizmas, investicijos ir tarptautiniai mainai vystosi ten, kur lengva atvykti, išvykti ir bendrauti. Nenuostabu, kad šalys, turinčios išplėtotą oro susisiekimo tinklą, dažniau tampa tarptautinių renginių vieta, patrauklesnės užsienio kapitalui ir patogesnės mobilumui.
 

Pavyzdžiui, Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) duomenimis, net 35 proc. pasaulinės prekybos vertės (pagal piniginę išraišką) gabenama oro transportu, nors tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų krovinių pagal tūrį. Oro transportas – tai ne tik kelionių patogumas. Tai valstybės atvirumo, ekonominės integracijos, kultūrinių mainų ir tarptautinės partnerystės pagrindas.
 

Aviacija šiame kontekste atlieka ypatingą funkciją – ji sujungia ne tik miestus, bet ir žmones, idėjas, verslus. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) duomenimis, 2024 m. pasaulyje buvo aptarnauta 4,5 mlrd. keleivių, o iki 2040 m. šis skaičius gali išaugti net iki 8 mlrd. Tačiau orlaiviai ir skrydžių tvarkaraščiai – tai tik infrastruktūros išraiška. Realų kelionės įspūdį keleiviui kuria visa grandinė procesų ir sprendimų, kuriuos valdo ne pilotai ar inžinieriai, o aviacijos vadybininkai. Nuo to, kaip suplanuotas keleivių terminalas, kaip optimizuoti srautai, kokios paslaugos prieinamos skirtingose zonoje – priklauso ne tik oro uosto veiklos efektyvumas, bet ir tai, kaip keleivis jausis.
 

Keleivis nėra tik paslaugos gavėjas – jis yra tas, dėl kurio visa sistema veikia, tobulėja ir auga. Ir tai nėra tuščia frazė. Pasaulinė oro uosto tarybos (ACI World) duomenimis net 1 % pasitenkinimo augimas paprastai atitinka 1,5 % neaviacinių pajamų augimą, o aviakompanijų ir institucijų apklausos rodo, kad 90 % keleivių yra patenkinti savo paskutine kelione. Tai reiškia, kad visi sprendimai – nuo informacijos pateikimo iki eilių valdymo, nuo terminalų patogumo iki paslaugų įvairovės – turi būti vertinami keleivio akimis. Ar jis orientuosis, ar patirs stresą, o svarbiausia, ar grįš dar kartą? Tokie klausimai tampa svarbūs ne tik klientų aptarnavimo specialistams, bet ir strateginio lygmens vadybininkams.
 

Šiame kontekste išskirtinį vaidmenį atlieka aviacijos vadybos specialistai, kurie geba apjungti infrastruktūros valdymą, paslaugų kokybę, klientų patirties analizę ir veiklos planavimą. Šių žinių nepakanka įgyti vien remiantis bendrais vadybos principais – būtinas gilus aviacijos specifikos supratimas. Būtent tam rengiami studentai VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Aviacijos vadybos magistrantūros programoje.
 

Jei nori prisidėti prie šiuolaikinės aviacijos pokyčių ir kurti keleivių patirtį, kuri įsimena, VILNIUS TECH Inžinerinės ekonomikos ir vadybos magistrantūros studijų programos Aviacijos vadybos specializacija gali tapti tavo tramplinu į tarptautinę karjerą. Aviacijos sektorius visame pasaulyje sukuria apie 87 milijonus darbo vietų – tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per oro transportą, turizmą ir su aviacija susijusias industrijas. Tai viena iš dinamiškiausių ir plačiausių sričių, kurioje atsiveria galimybės ne tik oro uostuose, bet ir logistikos, paslaugų, technologijų bei tarptautinio verslo sektoriuose.

VILNIUS TECH Aviacijos vadybos magistrantūros specializacija jungia verslo vadybos žinias, oro transporto sektoriaus specifiką ir keleivių srautų bei paslaugų kokybės analizę. Studijuodamas išmoksi strategiškai planuoti ir valdyti oro uostų procesus, taikyti pažangiausias technologijas, spręsti realias krizinės situacijas ir priimti sprendimus, turinčius tiesioginį poveikį šimtams ar net tūkstančiams keliautojų. Dalis studijų vyksta anglų kalba, vadovaujantis globaliomis aviacijos tendencijomis, todėl įgytas žinias galėsi pritaikyti tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje rinkoje. Tai studijos, kurios ne tik paruošia darbo rinkai, bet ir įkvepia kurti saugesnę, patogesnę ir malonesnę kelionių patirtį visame pasaulyje.