VILNIUS TECH Naujienų portalas
Naujienos
VGTU docentė Sonata Tolvaišienė: „Energetikos srityje dirba žmonės, galintys greitai reaguoti į trikdžius“
2019-02-08
VGTU docentė Sonata Tolvaišienė: „Energetikos srityje dirba žmonės, galintys greitai reaguoti į trikdžius“
Turbūt daugeliui neįsivaizduojama kasdienybė be elektros energijos. Tai vienas iš žmonijos išradimų, pakeitusių pasaulį. „Mes galime sustabdyti pasaulį vieno mygtuko paspaudimu – išjungdami elektros energiją“, – juokauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektros inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Sonata Tolvaišienė pasakodama apie elektros energetiką ir jos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje.
Nė dienos be elektros energijos
„Dabartinė visuomenė jau ne tik nemoka, bet ir negali gyventi be elektros energijos. Todėl tai viena iš gyvybiškai svarbių inžinerijos sričių ne tik pramonei, bet ir žmonijai, apimančių ne tik elektros energijos generavimą, perdavimą skirstymą ir vartojimą, bet ir politikos, vadybos bei teisines sritis. Nutrūkus elektros energijos tiekimui, kiekvieno reakcija būtų skirtinga: vieni pyktų, kitus ištiktų panika, treti reaguotų ramiai, tačiau didžioji dalis žmonių visgi patirtų neigiamų emocijų“, – įsitikinusi VGTU Elektros inžinerijos katedros vedėja.
Elektros energetikos sektorius yra vienas iš greičiausiai atsinaujinančių sektorių. „Norėdami spėti prisiderinti prie naujausių technologijų, šiame sektoriuje dirbantys specialistai turi turėti politinių ir profesinių žinių, kad galėtų kontroliuoti visą elektros energijos tinklą, gebėtų laiku reaguoti į Europos Sąjungos keliamus reikalavimus, taip pat užtikrintų savų vartotojų poreikius bei šalies energetinį saugumą“, – akcentuoja S. Tolvaišienė.
Vienas iš pagrindinių būdų, padedančių padidinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą, yra finansinė parama atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams. „Dar vienas būdas – mokestinės lengvatos. Kol pramonės įmonės ar eiliniai vartotojai nematys aiškios perspektyvos, konkretaus plano bei finansinio atsipirkimo, bus sunku įgyvendinti bet kokį projektą apie atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą. Labai svarbu skatinti atsinaujinančių energijos išteklių efektyvų panaudojimą, tai padėtų sumažinti iškastinio kuro įvežimą, šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisiją į atmosferą“, – atkreipia dėmesį S. Tolvaišienė.
Didėjantis energetikos specialistų poreikis
Europos Komisija iškėlusi daug tikslų šiame sektoriuje: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, didinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą bei kelti elektros energijos vartojimo efektyvumą. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES jau dabar trūksta šiame sektoriuje dirbančių specialistų, vėliau poreikis dar labiau išaugs. S. Tolvaišienė pabrėžia, kad energetikos srityje dirba visapusiškai išsilavinę žmonės, gebantys greitai reaguoti į iškilusius trikdžius, galintys priimti konkrečius technologinius inžinerinius sprendimus atsižvelgdami į visus šio sektoriaus ypatumus.
Kadangi Lietuvoje pramonės įmonių energijos suvartojimo intensyvumas kelis kartus didesnis negu ES vidurkis, todėl EK yra patvirtinusi priemonę elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje ir daug elektros energijos suvartojantiems subjektams Lietuvoje remti. Dėl per didelio energijos suvartojimo pramonės įmonės Lietuvoje tampa mažiau konkurencingos, lyginant su kitomis ES įmonėmis. Taip pat Lietuvoje išauga ir gaminamos produkcijos savikaina, trukdanti sėkmingai konkuruoti su kitais ES gamintojais.
Taupymo sprendimas – mažesnis energijos vartojimas
Kalbant apie buitinių vartotojų elektros energijos taupymą, sprendimas gana paprastas – vartoti mažiau energijos, diegti išmaniąsias technologijas, padedančias valdyti elektros prietaisus. S. Tolvaišienė siūlo įjungti, išjungti elektrą vartojančius prietaisus tik tuomet, kai to tikrai reikia. „Pavyzdžiui, autonominis šildymas, automatinis užuolaidų nuleidimas karštą vasaros dieną padės sutaupyti elektros energijos patalpų šaldymui, apšvietimą keisti į LED. Taip pat pravartu pirkti prietaisus, taupančius elektros energiją, ypač šaldytuvus, virykles“, – pataria S. Tolvaišienė.
Pramonės sektoriuje taupymas gana sudėtingesnis procesas. Jei pagaminti prekę reikia 1 kW elektros energijos, tai 100 tokių prekių gamybai prireiks 100 kW. S. Tolvaišienė teigia, kad pasenusią įrangą galima keisti naujesne, vartojančia mažiau elektros energijos. Taip pat priduria, kad valstybiniame sektoriuje galima taupyti naktiniam apšvietimui, regioninius kelius apšviečiant tik pagal poreikį – sekant automobilio judėjimą, kitu metu apšvietimo nebūtų arba taptų keliskart silpnesnis.
Technologijų naujovės elektros energijos srityje
Dažniausiai naujovės visuose pramonės sektoriuose šiais laikais susijusios su išmaniosiomis technologijomis, leidžiančiomis taupyti pinigus ar kitaip pagerinti pramonės ar fizinio asmens gyvenimo sąlygas. Tokio esminio perversmo, kaip atomines elektrinės ar garo mašinos atsiradimas, nebus dar kurį laiką.
S. Tolvaišienė pažymi, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai dar nėra pilnai išnaudoti, technologijos dar gali tobulėti ir tobulėja kiekvieną dieną. Tai ir yra sritis, į kurią turime orientuotis norėdami pakeisti mums įprastus energijos šaltinius į taupesnius ir ekologiškesnius.
Nė dienos be elektros energijos
„Dabartinė visuomenė jau ne tik nemoka, bet ir negali gyventi be elektros energijos. Todėl tai viena iš gyvybiškai svarbių inžinerijos sričių ne tik pramonei, bet ir žmonijai, apimančių ne tik elektros energijos generavimą, perdavimą skirstymą ir vartojimą, bet ir politikos, vadybos bei teisines sritis. Nutrūkus elektros energijos tiekimui, kiekvieno reakcija būtų skirtinga: vieni pyktų, kitus ištiktų panika, treti reaguotų ramiai, tačiau didžioji dalis žmonių visgi patirtų neigiamų emocijų“, – įsitikinusi VGTU Elektros inžinerijos katedros vedėja.
Elektros energetikos sektorius yra vienas iš greičiausiai atsinaujinančių sektorių. „Norėdami spėti prisiderinti prie naujausių technologijų, šiame sektoriuje dirbantys specialistai turi turėti politinių ir profesinių žinių, kad galėtų kontroliuoti visą elektros energijos tinklą, gebėtų laiku reaguoti į Europos Sąjungos keliamus reikalavimus, taip pat užtikrintų savų vartotojų poreikius bei šalies energetinį saugumą“, – akcentuoja S. Tolvaišienė.
Vienas iš pagrindinių būdų, padedančių padidinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą, yra finansinė parama atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams. „Dar vienas būdas – mokestinės lengvatos. Kol pramonės įmonės ar eiliniai vartotojai nematys aiškios perspektyvos, konkretaus plano bei finansinio atsipirkimo, bus sunku įgyvendinti bet kokį projektą apie atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą. Labai svarbu skatinti atsinaujinančių energijos išteklių efektyvų panaudojimą, tai padėtų sumažinti iškastinio kuro įvežimą, šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisiją į atmosferą“, – atkreipia dėmesį S. Tolvaišienė.
Didėjantis energetikos specialistų poreikis
Europos Komisija iškėlusi daug tikslų šiame sektoriuje: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, didinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą bei kelti elektros energijos vartojimo efektyvumą. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES jau dabar trūksta šiame sektoriuje dirbančių specialistų, vėliau poreikis dar labiau išaugs. S. Tolvaišienė pabrėžia, kad energetikos srityje dirba visapusiškai išsilavinę žmonės, gebantys greitai reaguoti į iškilusius trikdžius, galintys priimti konkrečius technologinius inžinerinius sprendimus atsižvelgdami į visus šio sektoriaus ypatumus.
Kadangi Lietuvoje pramonės įmonių energijos suvartojimo intensyvumas kelis kartus didesnis negu ES vidurkis, todėl EK yra patvirtinusi priemonę elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje ir daug elektros energijos suvartojantiems subjektams Lietuvoje remti. Dėl per didelio energijos suvartojimo pramonės įmonės Lietuvoje tampa mažiau konkurencingos, lyginant su kitomis ES įmonėmis. Taip pat Lietuvoje išauga ir gaminamos produkcijos savikaina, trukdanti sėkmingai konkuruoti su kitais ES gamintojais.
Taupymo sprendimas – mažesnis energijos vartojimas
Kalbant apie buitinių vartotojų elektros energijos taupymą, sprendimas gana paprastas – vartoti mažiau energijos, diegti išmaniąsias technologijas, padedančias valdyti elektros prietaisus. S. Tolvaišienė siūlo įjungti, išjungti elektrą vartojančius prietaisus tik tuomet, kai to tikrai reikia. „Pavyzdžiui, autonominis šildymas, automatinis užuolaidų nuleidimas karštą vasaros dieną padės sutaupyti elektros energijos patalpų šaldymui, apšvietimą keisti į LED. Taip pat pravartu pirkti prietaisus, taupančius elektros energiją, ypač šaldytuvus, virykles“, – pataria S. Tolvaišienė.
Pramonės sektoriuje taupymas gana sudėtingesnis procesas. Jei pagaminti prekę reikia 1 kW elektros energijos, tai 100 tokių prekių gamybai prireiks 100 kW. S. Tolvaišienė teigia, kad pasenusią įrangą galima keisti naujesne, vartojančia mažiau elektros energijos. Taip pat priduria, kad valstybiniame sektoriuje galima taupyti naktiniam apšvietimui, regioninius kelius apšviečiant tik pagal poreikį – sekant automobilio judėjimą, kitu metu apšvietimo nebūtų arba taptų keliskart silpnesnis.
Technologijų naujovės elektros energijos srityje
Dažniausiai naujovės visuose pramonės sektoriuose šiais laikais susijusios su išmaniosiomis technologijomis, leidžiančiomis taupyti pinigus ar kitaip pagerinti pramonės ar fizinio asmens gyvenimo sąlygas. Tokio esminio perversmo, kaip atomines elektrinės ar garo mašinos atsiradimas, nebus dar kurį laiką.
S. Tolvaišienė pažymi, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai dar nėra pilnai išnaudoti, technologijos dar gali tobulėti ir tobulėja kiekvieną dieną. Tai ir yra sritis, į kurią turime orientuotis norėdami pakeisti mums įprastus energijos šaltinius į taupesnius ir ekologiškesnius.