„Aš esu labai laimingas žmogus“, – taip savo pasakojimą pradeda aviacijos technikas Mindaugas Lisauskas. Laimingas, nes įgyvendino vaikystės svajonę tapti aviacijos mechaniku ir šiandien dirba pasaulinio lygio orlaivių techninės priežiūros įmonėje. Tačiau iki šio taško jo kelias nebuvo nei trumpas, nei tradicinis, ir būtent todėl Mindaugo istorija tampa įkvepiančiu pavyzdžiu tiems, kurie galvoja, kad aviacija – „ne jiems“.
 

Naujas karjeros startas – ir vėl viskas iš pradžių
 

Aviacija Mindaugą traukė nuo pat vaikystės – jį žavėjo filmai apie lėktuvus, tėčio klijuojami modeliai, o vėliau – kartu su kiemo draugais taisomi, modifikuojami motociklai ir automobiliai, užauginę meilę mechanikai, technikai ir inžinerijai. 

Tačiau aviacijos mechaniko studijų nepradėjo – po mokyklos Mindaugas įstojo į mokamą vietą, todėl svajonės teko atsisakyti. Baigęs ekonomikos mokslus, jis beveik dvidešimt metų dirbo versle, iš kurių penkiolika praleido viename didžiausių vaistinių tinklų ir ėjo regiono vadovo pareigas. 
 

Vis dėlto, sena meilė aviacijai niekur nedingo – sulaukęs 38-erių, Mindaugas suprato: jeigu tikrai to nori, dabar yra pats metas. Neturėdamas jokio aviacinio išsilavinimo, vyras pradėjo domėtis: ieškojo informacijos, skaitė, aiškinosi, kokie keliai veda į aviacijos techninę priežiūrą. „Tuomet supratau itin svarbią tiesą: nesvarbu, kokį išsilavinimą turi ar kokioje srityje anksčiau dirbai, aviacija turi aiškias taisykles, vienodus reikalavimus ir atviras duris tiems, kurie pasiryžę mokytis. Pagrindinis veiksnys yra noras – be jo nebus nieko“, – sako jis.

M. Lisauskas
 

Aviacijos mokslai – ne tik „tiksliukams“
 

Pasak Mindaugo, aviacijos mechaniko profesija – ne vien „tiksliukams“, ar išskirtinių gebėjimų žmonėms. Skirtumas tarp žmonių slypi ne gabumuose, o tame, kaip greitai jie sugeba išmokti naujų dalykų. Tačiau nėra disciplinos ar srities, kurios negalėtų įvaldyti motyvuotas žmogus, įsitikinęs jis.
 

„Kelias į aviacijos techniko profesiją reikalauja daug mokymosi ir pastangų. Pirmiausia vyksta baziniai mokymai, savarankiškas darbas, egzaminai, vėliau – konkrečių orlaivių tipų studijos, kai lėktuvas išnarstomas „nuo nosies iki uodegos“. Būtent čia ir prasideda tikrasis aviacijos žavesys: visas paveikslas pradeda dėliotis į savo vietas“, – pasakoja Mindaugas.
 

Svarbus aspektas, kurį specialistas akcentuoja būsimiems mechanikams, – nuolatinis mokymasis. Universitetas, pasak jo, išmoko ne profesijos, o išmoko mokytis. Aviacijoje tai tampa kasdienybe: licencijos įgijimas, jos papildymas orlaivių tipais, kvalifikacijos kėlimas. „Kuo daugiau mokausi, tuo labiau suprantu, kiek dar daug nežinau“, – pripažįsta jis ir priduria, kad būtent tai jam teikia džiaugsmą.
 

Ne mažiau svarbi ir praktika. Norint įgyti orlaivių techninės priežiūros inžinieriaus licenciją, būtina ne vienerius metus dirbti šioje srityje, dažniausiai – pradedant nuo mechaniko pozicijos. Tačiau čia, Mindaugo teigimu, slypi geroji žinia: įsidarbinti galima bet kada, jei tik yra noro. Daugumą mokymų finansuoja įmonės – investuoti reikia ne pinigus, o laiką, pastangas, svarbiausia – turėti motyvacijos.
 

Šiandien Mindaugas, dirbdamas „FL Technics“ įmonėje, kuri teikia orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugas komercinės aviacijos klientams visame pasaulyje, didžiuojasi galimybe rinktis – dirbti skirtingose šalyse, miestuose, keisti aplinką, augti profesiškai. Tačiau svarbiausia žinutė, kurią jis perduoda jaunimui ir karjeros pokyčių ieškantiems žmonėms, yra paprasta: „Aviacijos pasaulis platus kaip dangus, ir durys į jį atvertos visiems.“
 

Jo patarimas svarstantiems apie aviacijos mechaniko kelią – nebijokite, klauskite, kalbėkitės, domėkitės ir, svarbiausia, sąžiningai atsakykite sau į klausimą: ar aš to noriu? Jei atsakymas „taip“, visa kita – tik laiko ir pastangų klausimas.