„Tinder“, „Bumble“, „Hinge“, „Badoo“ ir panašios pažinčių programėlės neatsiejamos nuo šiuolaikinio pasaulio. „Mano draugė ištekėjo radusi puikų vaikiną tinderyje“, „Bumblėje yra neblogų merginų ilgalaikiams santykiams“ ir panašios frazės keliauja iš lūpų į lūpas – žmonės džiaugiasi meilės istorijomis, kur pasakų princai ar princesės atkeliauja tiesiai iš svajonių šalių. Bet ar tikrai viskas yra taip gražu? Kokios grėsmės gali slėptis po panašiais pasakymais?

Atkreipkite dėmesį į „raudonas vėliavas“
 

Virtualios pažintys jau seniai tapo įprastu ir patogiu būdu įvairaus pobūdžio ryšiams užmegzti – tiek romantinių santykių kūrimui, tiek draugų, kontaktų, verslo partnerių paieškai visame pasaulyje. Vis dėlto, kartais pasipila skambios antraštės: „Sukčiai išviliojo 30 tūkst. eurų iš vienišos mamos“, „Tinder swindler aferistas apgavo apie pusšimtį moterų“. Kaip tai nutinka? Negi sveiko proto žmonės gali lengva ranka atiduoti savo santaupas svetimiems žmonėms, tikėdami gražiai sekama pasaka? 
 

Pasak VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros docentės-partnerės dr. Simonos Survilaitės, reiktų atkreipti dėmesį į pirmuosius pavojaus signalus – norą bendrauti nebe pažinčių, o kitose programėlėse (Viber, WhatsApp, Instagram ir pan.), pastangas per trumpą laiką užmegzti kuo stipresnį ryšį ir greitai išpažįstamą meilę. 
 

„Tiesa, sukčiai užduoda daug asmeninių klausimų apie jus, tačiau patys vengia į juos atsakyti ir išsisukinėja, kai derinate gyvą susitikimą, teigdami, kad gyvena, dirba, keliauja užsienyje. Jie minimaliai laiko praleidžia internete ir periodiškai teikia pasiteisinimus, kodėl negalite atlikti vaizdo skambučio. Jei susiskambinti pavyksta, negalite aiškiai matyti pašnekovo veido ir bendraudami pastebite, kad jis daro daug gramatinių klaidų, nors ir teigia, kad kalba angliškai. 
 

Be to, sukčiai neretai pasakoja nenuoseklią istoriją, o jei suabejojate jų ketinimais, tampa priešiški arba bando nukreipti jūsų dėmesį. Galite sunerimti, jei „mylimasis“ ar „mylimoji“ siunčia bendro pobūdžio nuotraukas, dažniausiai – netikras ar sukurtas dirbtinio intelekto (DI), kuriose jie keliauja, apsiperka ar pietauja prabangiose vietose, taip pat siunčia arba prašo nepadorių nuotraukų ir vaizdo įrašų“, – dalijasi dr. S. Survilaitė. 
 

Anot jos, atpažinti tokias nuotraukas nėra lengva, nes DI šiais laikais sugeneruoja labai tikroviškus vaizdus, tačiau į pagalbą galima pasitelkti išmaniuosius įrankius arba atkreipti dėmesį į smulkias detales.
 

„Paprastai dirbtinis intelektas neatpažįsta fizikos dėsnių – tam tikrus objektus jis gali „patupdyti ore“, nepajusti, už kokio objekto būna šešėlis. Įsižiūrėjus atidžiau matyti veidų asimetrija, skirtingo dydžio akys, neproporcinga šypsena ar kiti neatitikimai“, – sako mokslų daktarė.
 

Manipuliuoja užburiančiomis frazėmis
 

Dr. S. Survilaitė pastebi, kad moterys ar vyrai dažniausiai užburiami panašiomis frazėmis: „Su kitomis (kitais) nieko nesu panašaus jautęs (jautusi)“, „Negaliu patikėti, kad tave radau, tu esi mano pasaulis, antroji puselė, kur buvai visą šį laiką“. Potenciali auka yra taip apakinama, kad net nepajunta, kaip tampa priklausoma nuo žinučių ir vaizdo pokalbių su „mylimuoju“.
 

„Pastarieji būna puikūs psichologai – jie geba pajusti silpnąsias žmogaus vietas, suteikti tai, ko dauguma nesuteikia, tad gan greitai aukos visiškai patiki santykių tikrumu. Kai santykiai tampa tvirti ir stabilūs, kitas natūralus žingsnis būtų gyvas susitikimas. Štai tada „mylimajam“ viena po kitos nutinka vis sudėtingesnės bėdos. Pavyzdžiui, staiga paaiškėja, kad jo pasas negalioja ar yra pavogtas, tad reikia papildomų išlaidų jam pasigaminti. Tuomet aukos prašoma nedidelės finansinės paramos ir žadama, kad grąžins viską, kai susitiks gyvai. Žinoma, juk tai „tvirta meilė“! Gaminant pasą nutinka papildomų nesklandumų – tai atsiranda advokato paslaugų išlaidų, tai kitų papildomų mokesčių, už kuriuos vis prašoma pervesti pinigų, dažniausiai nurodant, kur ir kaip“, – pasakoja VILNIUS TECH docentė-partnerė. 
 

Anot jos, paprastai naudojamasi ne bankų paslaugomis, o pinigų perlaidų įmonėmis ar netradiciniais metodais, tokiais kaip kriptovaliutos ir virtualios valiutos, kurios suteikia didesnį konfidencialumą ir apsunkina tikrojo sukčiaus paieškas. 
 

„Vėliau „mylimasis“ jau būna beveik belipąs į lėktuvą ir pasiruošęs susitikimui, tačiau staiga stipriai suserga artimasis, tad reikia skubiai sugrįžti ir visus pinigus skirti jo kovai su liga. Kai tariamas šeimos narys galiausiai pasveiksta ir galima planuoti gyvą susitikimą, lyg tyčia keliaujantį „mylimąjį“ ištinka bėdos – vagys jį apiplėšia, sumuša, tad neva turėtos santaupos dingsta ir atsiranda gydymo išlaidos. Susitikimas vėl atidedamas, auka apgaudinėjama toliau, o sumos pamažu didėja“, – pavyzdžiais dalijasi dr. S. Survilaitė.
 

Už „mylimojo“ profilio – organizuoto nusikalstamumo grupuotės
 

Prieš tai minėtos „raudonos vėliavos“ dažniausiai suponuoja vadinamąsias romantines sukčiavimo schemas, tačiau tikrovėje tai atskleidžia nemažai kitų sukčiavimo schemų, į kurias įviliojamos aukos. Pasak Masačiusetso universiteto mokslininkų Byrne S. ir Byrne J. (2023 m.), įvairaus tipo sukčiavimas – tai bet kokia veikla, kuri remiasi apgaule, kad gautų naudos.

Anot JAV bankų asociacijos (angl. American Bankers Association), vienas iš trijų amerikiečių (net 30 proc.) buvo susidūręs su sukčiavimo atveju per praėjusius metus. Vidutinis vienos aukos nuostolis – apie 1,500 eurų. Europos Centrinio Banko statistika atskleidžia, kad bendra apgaulingų sandorių, apie kuriuos pranešta, vertė visoje Europos ekonomikos erdvėje 2022 m. sudarė 4,3 mlrd. eurų, o 2023 m. pirmąjį pusmetį – 2,0 mlrd. eurų. Liūdniausia tai, kad apie daugelį sandorių nepranešama dėl baimės, gėdos, tad tikrąjį mastą sužinotume minėtą skaičių padauginę iš kelių kartų.
 

Paprastai sukčiavimo schemos yra skirstomos į trumpalaikes, kai sukčiaujama siūlant nuomotis būstą, reikalaujant išankstinio mokėjimo arba jo dalies, siūlant pašalinti virusą, taip pat perkant internetu, naudojant netikrus čekius ar bandant pavogti duomenis, ir ilgalaikes. Tai – loterijos, prizų, įdarbinimo, imigracijos schemos, greito pelno pažadai, amžėjančių žmonių apgaudinėjimas ir pan. 
 

Sukčiavimo schemos taip pat gali būti romantinės, mokesčių, pasireikšti turto prievartavimu, tapatybės vagyste, asmens duomenų viliojimu per trumpąsias žinutes suvaidinant nelaimę, naudojantis prieiga prie kito asmens socialinių tinklų, prisidengiant labdaros organizacija ir pan.
 

„Europol, FinCEN ir FTB tyrimai rodo, kad po sukčiavimo schemomis neretai slepiasi organizuoto nusikalstamumo grupuotės. Egzistuoja ištisi skambučių centrai, kuriuose įdarbinti asmenys užsiima aukų paieška. Interneto ir pažinčių svetainėse jie randa ir verbuoja potencialias aukas, mezga su jomis ryšį, stengiasi išgauti kuo daugiau asmeninės informacijos ir finansinės naudos, o vakare lyg niekur nieko grįžta namo pas savo šeimas“, – pasakoja Verslo vadybos fakulteto docentė-partnerė.
 

Kaip nepakliūti į sukčių pinkles?
 

Sukčiavimas eina koja kojon su realiu gyvenimu, o kartais net sparčiau, tad kaip nepaklysti ir nepakliūti į pinkles? Keli patarimai, kuriuos akcentuoja sukčiavimo tyrėjai, gali pagelbėti ir paskatinti būti atidesniems. 
 

„Jei nenorite pakliūti į sukčių pinkles, naudokitės tik patikimomis pažinčių svetainėmis, neskubėkite ir patys atlikite savo analizę – patikrinkite kiekvieną detalę, užduokite klausimus, išbandykite partnerį. Taip pat paieškokite kuo daugiau informacijos internete ir atlikite atvirkštinę profilio nuotraukos vaizdo paiešką – paprastai ji priklauso kažkam kitam. Šiukštu nesidalinkite asmenine informacija, nesiųskite ir neimkite pinigų, gerai pagalvokite prieš naudodami internetinę kamerą.
 

Taip pat galite susisiekti su kovos su sukčiavimu tarnyba, nes, kaip liaudies išmintis sako, „atsarga gėdos nedaro“. Būkite saugūs visose erdvėse“, – pabrėžia dr. S. Survilaitė.