Lietuvos gyventojai orientuojasi kasdienėse finansų temose, tačiau ekonomikos reiškiniai bei sudėtingesni finansų įrankiai mums tebėra neatrasta žemė. Tai parodė Lietuvos bankų asociacijos iniciatyva mokslininkų ir sociologų komandos atliktas tyrimas, kurio pagrindu apskaičiuotas šalies visuomenės finansinio raštingumo indeksas.

43 balai iš 100 galimų – toks yra šių metų sausį užfiksuotas indekso rodiklis, apskaičiuotas įvertinus apklaustų Lietuvos gyventojų atsakymus. Anot Manto Zalatoriaus, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, tai reiškia, kad esame pusiaukelėje – turime tik bazines žinias. Tačiau pats metas domėtis sudėtingesniais finansų reiškiniais, susidaryti savo nuomonę apie įvairius finansų instrumentus.

Klausimyną ir indekso skaičiavimo metodiką parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros mokslininkai. 

Anot katedros vedėjos Algitos Miečinskienės, atsižvelgus į užsienio praktiką, indekso skaičiavimui pasirinktos 6 sritys, kurių žinios atspindi mūsų supratimą apie kasdienius finansus bei finansinius reiškinius. Į klausimyną įtraukti klausimai apie taupymą, namų ūkio biudžetą, investavimą, pensijos planavimą, draudimą, paskolas, infliaciją, palūkanas ir t. t.

„VGTU mokslininkų sukurtas raštingumo indeksas – svarbi prielaida gerinti visuomenės finansinį raštingumą, nes tik nuolat matuojamas procesas gali būti tobulinamas. Žmonėms trūksta finansinio raštingumo dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, žmogus turi suprati, kad jam reikia finansinių žinių, prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį. Tada galima mokytis, domėtis ir finansines žinias įgyti. Antra, finansinių žinių prieinamumas. Svarbu šviesti visuomenę įvairias būdais, pradedant nuo įtraukimo į mokyklos mokymosi programas, studijų programas universitetuose. Kas jau yra padaryta VGTU, į visas studijas programas įtrauktos ekonomikos paskaitos. Finansų institucijos turi aktyviau informuoti ir konsultuoti visuomenę apie naujus finansinius instrumentus. Todėl VGTU bendradarbiavimas su Lietuvos banko asociacija, finansinio raštingumo viešinimas teigiamai prisideda prie finansinio raštingumo ugdymo“, – įsitikinusi VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė Jelena Stankevičienė.

Pasak sociologo Igno Zoko, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo, geriausios šalies gyventojų žinios – namų ūkio biudžeto pagrindų bei taupymo srityse. Vidutiniškai atsakiusiųjų į šios temos klausimus dalis siekia net  57 proc. Tuo metu vertinant finansinių bei ekonominių reiškinių supratimą, vidutines žinias demonstravo vos 22 proc. apklaustųjų. 

Pensijos planavimo žinios – itin menkos: net 22 proc. respondentų neatsakė nė į vieną su pensijos planavimu susijusį klausimą. 13 proc. respondentų neatsakė nė į vieną klausimą investavimo tema.
„Nuolat akcentuojame finansinio ugdymo svarbą, tačiau rodiklio, kuriuo galėtume nusakyti visuomenės žinių lygį, nebuvo. Dabar aiškiai matome, kokių spragų turime finansinių žinių srityje, – sakė M. Zalatorius. – Tai parodo, koks aktualus mums yra sisteminis požiūris į finansinio raštingumo ugdymą. Ši sritis – ne tik pavienių organizacijų, bet ir visos valstybės reikalas. Nuo mūsų priklauso, ar ateityje suksime gerovės vaisius, ar patys save pasmerksime būti neturtingus.“

Be faktinių klausimų, tyrimo rengėjai respondentų teiravosi ir kaip jie vertina savo finansinę situaciją. Ja šiuo metu dažniau patenkinti 36-45 metų, aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai. Šiai grupei būdingi ir geresni teisingų atsakymų rodikliai. Vyresni kaip 56 metų respondentai dažniau nurodė esą nepatenkinti savo finansų būkle.

Nors finansinių žinių nereikėtų painioti su finansine elgsena, šie dalykai, be abejo, susiję. „Turimos žinios – arba jų stygius – yra pagrindas priimti sprendimus, o šie formuoja mūsų įpročius“, – akcentavo sociologas I. Zokas. 

Tyrimą indeksui apskaičiuoti planuojama atlikti kas antrus metus – šitaip tikimasi fiksuoti rodiklio pokytį.