Pernai Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vilniaus universitetas, „Lietuvos energija“ (dabar „Ignitis“) ir „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“ pasirašė Lietuvos švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartį. Sutelkę žinias ir patirtį iš skirtingų sričių, klasterio nariai pradėjo bendradarbiauti kurdami ir plėtodami švariąsias technologijas bei tvarios veiklos sprendimus. „Lietuva – viena iš nedaugelio išsivysčiusių šalių, kuri ligi šiol neturėjo švariųjų technologijų srityje veikiančių ar jas diegiančių įmonių santalkos“, – sako naujojo klasterio koordinatoriaus „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ direktorė Laima Kaušpadienė, neabejojanti jo būtinybe ir reikšmingumu. 

Kokia šio klasterio veikla?
 
Lietuvos švariųjų technologijų klasteris vienija švariųjų technologijų srityje veikiančias įmones, mokslo ir studijų institucijas bei kitus subjektus, kooperuojančius savo profesines žinias, įgūdžius, dalykinius ryšius, reputaciją ir patirtį, siekiant bendrų tikslų, susijusių su narių konkurencingumo didinimu bei Lietuvos, kaip švariųjų technologijų valstybės, įvaizdžio stiprinimu. 

Pagrindiniai klasterio veiklos tikslai yra didinti horizontalią ir vertikalią švariųjų technologijų sričių integraciją, aukštą pridėtinę vertę turinčių sprendimų švariųjų technologijų srityje paiešką, vykdant MTEP, kuriant bei diegiant inovacijas, plėtojant kitas su tuo susijusias veiklas, taip pat didinti klasterio narių bei viso Lietuvos švariųjų technologijų sektoriaus konkurencingumą. Siekdami tikslų, vykdysime veiklas, kurios susijusios su klasterio narių žmogiškųjų, techninių, mokslinių, kapitalo, inovacinių ir kitokių pajėgumų stiprinimu. Kursime ir skatinsime verslo, mokslo, mokymo ir kitų paslaugų sričių narių vidaus bei išorės bendradarbiavimo tinklą, teikiantį jo nariams papildomą pridėtinę vertę mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, rinkodaros, verslo valdymo, žmogiškųjų ištekių ugdymo bei aplinkos apsaugos srityse, taip pat skatinantį inovacijų diegimą ir palengvinantį investicijų pritraukimą, vidinius ir išorinius partnerių ryšius.

Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje jau pradėjome skirti pakankamai dėmesio klimato kaitai ir kitoms aplinkosaugos problemoms? Kaip mes atrodome pasauliniame kontekste?
 
Pasauliniame kontekste Lietuva atrodo pakankamai gerai tiek nacionalinės politikos, tiek ir verslo kontekste. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje iki 2050-ųjų metų numatyta prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos švelninimo politika ir nustatyti privalomi trumpalaikiai (iki 2020-ųjų), indikatyvūs vidutinės trukmės (iki 2030-ųjų ir 2040-ųjų) ir ilgalaikiai (iki 2050-ųjų) prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos švelninimo tikslai bei uždaviniai. 2018-ųjų metų pabaigoje buvo parengtas Integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas, kuris Europos Komisijai turi būti pateiktas iki šių metų pabaigos. Neskaitant visų plane pažymėtų Lietuvos stiprybių, išskiriami ir iššūkiai: sumažinti prognozuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 9 procentais, seną automobilių parką pakeisti į naujesnį ir efektyvesnį bei alternatyviu kuru ar elektra varomas transporto priemones.

Pastaraisiais metais švarių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje reikšmingai išaugo ir šalis jau pasiekė savo tikslą – 23 proc. atsinaujinančios energijos dalį šalies galutiniame energijos suvartojime iki 2020-ųjų metų. 

Atsinaujinanti energija ir jos vartojimo efektyvumas išlieka pagrindinėmis švariųjų technologijų sritimis, į kurias investuoja rizikos kapitalo fondai, bet pastaruoju metu išaugo investicijos į žemės ūkio ir maisto, pažangių medžiagų ir transporto sektorius. Pastarasis dabar yra pirmaujantis švariųjų technologijų sektorius.

Lietuva, kaip valstybė, eina teisingu keliu. Tiek politinių įrankių, tiek ir verslo dėmesys tvarumui tik didėja. Taip pat reikia pasidžiaugti jaunimo susidomėjimu tvaraus verslo kūrimu. Tai rodo „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ vykdomos programos: tvaraus verslo pre-akseleratorius „Futurepreneurs“ ir pasaulyje didžiausias žaliojo verslo idėjų konkursas „Climate Launchpad“.

Koks klasterio vaidmuo siekiant pristabdyti klimato kaitą ir sprendžiant kitas aplinkosaugos problemas?

Klimato kaita yra sunkiai sustabdomas procesas. Dabar daugiausia kalbama apie klimato kaitos sukeltų padarinių mažinimą ir prisitaikymą prie vykstančių klimato pokyčių. Neskaitant to, Europos Komisija valstybėms narėms kelia ilgalaikius tikslus neutralizuoti poveikį klimatui. Klimato kaitos mažinimas, padarinių švelninimas yra vienas pagrindinių politinės darbotvarkės klausimų, o klasteris kartu su savo nariais gali pasiūlyti sprendimus, technologijas, kurios padėtų siekti užsibrėžtų tikslų. Didžioji dalis klasterio narių yra mokslinius tyrimus ir technologinę, eksperimentinę veiklą vykdančios įmonės ir organizacijos, kurios, veikdamos išvien su verslu, gali pasiūlyti sprendimus, kurie darytų poveikį ne tik Lietuvai, tačiau galėtų būti pritaikomi ir globalioje aplinkoje.

Socialinė atsakomybė, tvarios aplinkos siekis – ar tiesa, kad tai pamažu tampa sėkmingo verslo, organizacijų būtinu sėkmės garantu?
 
Pagal Pasaulinį švariųjų technologijų indeksą daugiausia verslo potencialo ateityje prognozuojama atsinaujinančios energijos šaltinių, žemės ūkio ir maisto, žiedinės ekonomikos ir mobilumo srityse. McKinsey&Co duomenimis, pasaulinė su energija susijusi CO2 ir kitų teršalų emisija piką pasieks 2024-aisiais metais, o 2050-aisiais sumažės 20 proc., taip pat išlaidos, susijusios su energijos saugojimu, iki 2025-ųjų metų gali sumažėti iki 70 proc. Mažmeninio vartojimo rinkoje kasmet išmetamų plastiko medžiagų vertė pasaulio mastu siekia 2,6 trilijonų dolerių. Prognozuojama, kad su plastiko perdirbimu susijęs pasaulinis metinis pelnas 2030-aisiais metais gali siekti 55 milijardus dolerių. Įvertinus naujausias tendencijas, prognozuojama, kad mažiau dėmesio bus skiriama transporto priemonėms, o daugiau tokioms ekosistemoms, kaip išmanieji miestai, autonomija.
 
Švariųjų technologijų sektoriaus ateities ekonominės prognozės yra labai optimistiškos. Didėjant technologinei pažangai, daugelis technologijų smarkiai atpigs ir padidės jų paklausa. Vien atsinaujinančios energetikos sektoriuje prognozuojamos didesnės nei 10 trilijonų dolerių vertės investicijos iki 2050-ųjų metų.

Kova su klimato kaita ir ekonomikos augimas yra glaudžiai susiję. Europos Komisijos neseniai paskelbtoje 2019-ųjų metų apžvalgoje „Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“ teigiama, kad perėjimas prie taršos anglies dioksidu nedidinančios ekonomikos leis padidinti darbo vietų skaičių bei turės įtakos darbo rinkos struktūrai, darbo vietų paskirstymui. Tikimasi, kad iki 2030-ųjų dėl šio perėjimo ES bus sukurta 1,2 milijono naujų darbo vietų. EK apžvalgoje teigiama, kad šiuo metu užimtumo lygis Europos Sąjungoje yra didžiausias istorijoje. Tai gera pradinė pozicija, siekiant dar geresnių rezultatų įgyvendinant socialinę politiką, kurios vykdymui būtina įtraukti tinkamą perėjimą prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos, visapusiškai išnaudojant „žaliojo augimo“ galimybes. Jei ir toliau bus nuosekliai investuojama į naujus, geresnius įgūdžius, aukštesnę kvalifikaciją ir socialines paslaugas, pagerės visų žmonių gyvenimo lygis.
    
Taigi, tiek socialinė atsakomybė, tiek ir verslo organizavimas tvariu būdu, tvarių sprendimų paieška yra būtina kiekvienos organizacijos darbotvarkėje. Ir tą jau supranta ne tik didžiosios korporacijos, bet ir mažas bei vidutinis verslas. 

Kokius pagrindinius tikslus klasteris kelia sau ateityje?

Klasterio misija – didinti švariųjų technologijų sektoriuje veikiančių įmonių sukuriamą vertę nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, skatinti bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus ir plėtojant inovacijas, kompetencijų ugdymą, narių tarptautiškumą. Vykdydami savo strategiją, tikimės pasiekti, kad Lietuva taptų švariųjų technologijų lydere Baltijos jūros regione.