Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. I ketvirtį Vilniaus miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 225 tūkst. svečių, kurie čia praleido daugiau nei 420 tūkst. naktų. Palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, keliautojų skaičius išaugo 7,43 proc., o nakvynių skaičius padidėjo 8,65 proc. Vilnių aplanko vis daugiau miesto svečių.

„Absoliuti dauguma užsieniečių, viešėjusių Vilniuje, teigia, kad miestas pranoko jų lūkesčius, kad jam būdinga kažkokia ypatinga atmosfera. Taip ir yra – mūsų unikalumas ne kažkoks vienas išskirtinis faktorius, bet jų visuma. Miesto jaukumas – maži atstumai, puiki architektūra ir įvairiapusė istorija, kūrybingi žmonės, kartu susipynusi ilgaamžė istorija ir naujovės – visa tai labai patrauklu. Vis daugiau keliautojų ieško naujos, autentiškos patirties, įprasti „atvirukiniai“ turistus viliojantys vaizdai tampa nebeįdomūs. Taigi, Vilnius tikrai tampa įdomia kryptimi. Turbūt pagrindinis mūsų tikslas yra stipriai didinti miesto žinomumą, pralaužti ledus šioje srityje, nes sunku pasakoti apie miesto privalumus, jei apie patį miestą mažai kas yra girdėjęs“, – sako Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto absolventė, Inga Romanovskienė. 

Turbūt būtų sunku rasti tautietį, kuris nebūtų girdėjęs Lietuvos sostinę plačiai išgarsinusio kampanijos šūkio: „Niekas nežino, kur jis yra, bet kai jį rasi – bus nuostabu. Vilnius, Europos G taškas“.  „Go Vilnius“ slypi už dideles diskusijas viešojoje erdvėje sukėlusios virusinės kampanijos, tad apie Vilnių, miesto turizmo potencialą ir jo „pardavinėjimo“ ypatybes kalbamės su „Go Vilnius“ vadove I. Romanovskiene.

Viename interviu esate sakiusi, jog negalėtumėte pardavinėti to, kuo netikite. Šiuo metu „pardavinėjate“ Vilnių. Koks Jūsų santykis su šiuo miestu?

Esu gimusi Vilniuje, tad ir santykis su šiuo miestu, matyt, yra toks, kaip su artimu žmogumi. Galvojant objektyviai, suprantu, kad yra pasaulyje gražesnių vietų, tačiau čia viskas turi prasmę, kiekvienas kampelis kelia tam tikrus prisiminimus. Nuo to laiko, kai gimiau, daug kas Vilniuje pasikeitė, pasikeičiau ir aš, tad galima sakyti, kad augome ir augame kartu. 

Žiniasklaidoje itin plačiai nuskambėjo „Vilniaus – G taško“ kampanija. Kaip ją vertinate iš dabarties taško, kai praėjo šiek tiek laiko ir nurimo aistros? Kaip galima būtų įvertinti jos rezultatus?

Ši reklamos kampanija yra iš tiesų išskirtinė. Sukurti virusinę reklamą yra daugelio rinkodaros specialistų svajonė ir siekis, bet, jei būtų vienas aiškus receptas, matyt, daug kam pavyktų, ir kiekviena kampanija tuomet taptų virusine. Su „Vilniaus – G taško“ reklama atsitiko būtent taip, kad jos rezultatai pranoko net didžiausių skeptikų abejones. Milžiniškas dėmesys iš užsienio žiniasklaidos grandų, puikūs įsitraukimo rodikliai ir neslopstantis dėmesys Vilniui po kampanijos byloja apie neabejotiną jos sėkmę ir efektyvumą. Taikli žinutė, išskirtinė dėmesį patraukianti metafora ir kruopščiai suplanuota bei įgyvendinta integruota rinkodaros kampanija lėmė įspūdingus rezultatus.

Ko galbūt galėtume pasimokyti iš kitų šalių verslo ir turizmo sektorių, jų viešinimo kampanijų? 

Man asmeniškai labai patinka skandinavų šalių ir miestų prisistatymas – jie būna atviri, šmaikštūs, saviironiški ir moka savo trūkumus paversti privalumais. 

Kokią Vilniaus ateities viziją turite?

Vilnius keičiasi, daro pažangą įvairiose srityse ir tai labai džiugina. Visgi reikia nepamiršti konkurencinio aspekto. Neužtenka augti, neužtenka rodyti gerus rezultatus – reikia pranokti konkurentus. Todėl Vilniuje, kad jis būtų konkurencingas, dar daug ką reikia nuveikti – tiek kalbant apie infrastruktūrą, tiek apie mokslo, inovacijų ir verslo plėtrą. Vilnius turi labai didelį potencialą – daug faktorių lemia, kad mūsų sostinė tikrai gali tapti verslo ir kultūros traukos centru Europoje. 

Teko skaityti, jog rinkodara Jus traukė jau tada, kai VGTU studijavote verslo vadybą. Kuo ši sritis Jus sudomino? Ko reikia, norint sėkmingai joje dirbti?

Rinkodara man nėra vien darbo dalis. Ši sritis traukė dar studijų metais, o su laiku tapo neatsiejama gyvenimo dalis. Šioje srityje susipina kūrybiškumas ir pragmatiškumas, intuicija ir tikslus apskaičiavimas. Tame ir yra rinkodaros žavesys – iš vienos pusės, turi tiksliai įvardyti savo tikslinę auditoriją, suprasti jos poreikius, parinkti tinkamus kanalus ir pasverti jų poveikį. Tačiau be tinkamos kūrybinės idėjos, išgrynintos žinutės, visi skaičiavimai bus nieko verti. Tad reikia ne tik žinių, bet ir intuicijos, kūrybiškumo, nėra vieno aiškaus recepto, tinkančio visiems gyvenimo atvejams. Tai, kas suveikė vieną kartą, nebūtinai suveiks antrą. 

Ar studijos VGTU padėjo savo gyvenimą pakreipti norima linkme? Koks apskritai, Jūsų nuomone, yra aukštosios mokyklos vaidmuo sėkmingai karjerai?

Geras išsilavinimas praplečia žmogaus akiratį, suteikia bazinių įgūdžių ir duoda gerą startą pritaikyti įgautas žinias praktikoje. Man niekada nekilo klausimas, ar stoti į auštąją mokyklą. Auštojo mokslo diplomas man atrodė bazinis dalykas, be kurio savo karjeros neįsivaizdavau. Suprantu, kad gyvenime niekas niekada neduoda garantijų, ir joks diplomas, net geriausio universiteto, negali garantuoti sėkmingos karjeros. Svarbu viskas – žmogaus ryžtas siekti užsibrėžtų tikslų, darbštumas ir atkaklumas.

Ką patartumėte jauniems žmonėms, svajojantiems apie karjeros aukštumas? Kokių klaidų patartumėte vengti?

Reikėtų suprasti, kad sėkmė turi savo kainą. Ir dažniausiai tai yra sunkus, kruopštus ir atkaklus darbas, kuris aplinkiniams gali pasirodyti kaip gerai susiklosčiusių aplinkybių visuma. Nesu tikra, kad turiu teisę dalyti patarimus, galiu tik pasidalyti savo patirtimi. Niekada man karjera nebuvo pagrindinis tikslas, imdamasi darbo negalvojau, ką man tai atneš. Bet tai, kas man buvo patikėta, stengiausi atlikti ne 100, bet 120 procentų. Man tiesiog rūpėjo, ką tuo metu dariau. Rūpėjo ir po darbo valandų, ir per atostogas, ir būnant vienai ar su draugų kompanija. Ir taip jau atsitikdavo, kad tos pastangos nelikdavo nepastebėtos ir duodavo rezultatų. Tad linkėčiau visiems jauniems žmonėms, kad ir kokį kelią pasirinktumėte, išgauti iš savęs maksimalų rezultatą ir galbūt jūs nustebinsite ne tik aplinkinius, bet ir patys save.