VILNIUS TECH Naujienų portalas
Sapere Aude
Agnė Vaiciukevičiūtė: „Svarbu ugdyti talentus, kurie savo globalų verslą kurtų Lietuvoje“
2019-01-08
Agnė Vaiciukevičiūtė: „Svarbu ugdyti talentus, kurie savo globalų verslą kurtų Lietuvoje“
„Šalies sėkmė priklauso nuo žmonių, kuriančių Lietuvoje. Jeigu mes galime gyventi gimtoje šalyje, kurti kitiems pridėtinę vertę bei būti visame pasaulyje – čia turbūt ir yra išsvajotasis sėkmės receptas“, – įsitikinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto prodekanė Agnė Vaiciukevičiūtė. Su ja kalbamės apie tai, kaip Lietuvoje kinta verslo aplinka, tobulėja technologijos, kuriami inovatyvūs sprendimai, keičiantys kasdienius visuomenės įpročius ir verslo strategijas.
Žvilgtelkime į Lietuvoje esančią verslo aplinką – kokia ji?
Pastaruoju metu pastebiu besikeičiantį požiūrį į verslo aplinką Lietuvoje. Pasaulio banko vertinimu, mūsų šalis užima 14 vietą pagal verslo aplinkos sąlygas. Jeigu paanalizuotume „Investuok Lietuvoje“ pateiktą ataskaitą, matytume, kiek daug pritraukiame užsienio kapitalo investicijų Lietuvoje. Tai rodo, kad Lietuva per ateinančius 5–10 metų nebus pigios darbo jėgos šalis. Jau ir dabar taip nėra, nes žmogiškieji resursai yra vienas esminių dalykų, ką turime. Netgi tarptautinis verslas tai įvertina.
Šaliai reikia ir pokyčių, kad galėtume ne išlaikyti, bet sustiprinti žmogiškuosius resursus, ne tik dėl to, kad būtume patrauklūs užsienio investicijoms. Juk šalies ekonominė sėkmė priklauso ne tik nuo užsienio investicijų, kurios svarbios Lietuvai, tačiau ypač svarbu ugdyti talentus, kurie savo globalų verslą kurtų Lietuvoje. Pažįstu verslo atstovus, dirbančius ir kuriančius Lietuvoje, kurie turi geriausią darbo bei poilsio balansą, o jų verslas – globalus. Šalies sėkmė priklauso nuo žmonių, kuriančių Lietuvoje. Jei galime gyventi gimtoje šalyje, kurti kitiems pridėtinę vertę bei būti visame pasaulyje – čia turbūt ir yra išsvajotasis sėkmės receptas.
Užsiminei apie lietuvių kuriamus ir globaliai veikiančius verslus. Kokius pavyzdžius išskirtum?
Pastaruoju metu lyderiaujantis startuolis yra „TransferGo“. Dar paminėčiau įmonę „Tesonet“, kuri rūpinasi kibernetiniu saugumu. Tai tik maža dalis lietuvių įmonių, kurios jau dabar patenka į aukščiausią lygą ir dirba su didžiausiais klientais pasaulyje. Lietuvoje tikrai užtenka potencialo verslumui, todėl, kad ir valdžios atstovai liberaliai žiūri į jaunus verslus ir stengiasi daryti palankią verslui aplinką.
Visgi smulkusis ir vidutinis verslas – fundamentalūs dalykai, dėl kurių laikosi ekonomika. Ateinantys 5–10 metų Lietuvai yra geras laikas, bet koks verslas gali čia kurtis, tai puiki žaidimų aikštelė išbandyti save mažesnėje rinkoje. Lietuva yra puiki vieta išbandyti naujas technologijas, nes gebame perimti naujoves. Tiek tarptautiniam, tiek vietiniam verslui tai patrauklu. Įdiegus naujoves, labai greitai galima pamatyti, ar tai pasiteisina, ar ne.
Dar norėčiau pasakyti, kuo mane žavi nauja karta. Tuo, kad tai yra laisvos sielos žmonės. Jie neturi jokio atsiminimo apie buvusią santvarką, neturi kompleksų, savivertės problemų. Matau, kad mūsų studentai nesijaučia moraliai prastesni už studentus iš Vakarų pasaulio. Ypač dėl to, kad mūsų universitetas yra tarsi pasaulio tautų virtuvė – studentai atvykę iš daugiau nei 80 šalių. Tikiu, kad tokie žmonės yra Lietuvos ateitis: laisvi, neturintys šešėlio, nepatyrę priespaudos, tai žmonės, kurie yra pasaulio piliečiai. Manau, kad tokie piliečiai gali kurti Lietuvoje ir gyventi visame pasaulyje.
Minėjai, kad Lietuva yra gera terpė verslui, kad čia savo vietą randa vis daugiau tarptautinių įmonių. Kaip manai, kokių savybių reikia žmogui, norinčiam pradėti savo verslą?
Manau, kad svarbiausia yra gebėti veikti neapibrėžtumo sąlygomis, turėti daug drąsos ir pasitikėjimo. Svarbu gebėti priimti daug sprendimų ir operuoti skirtingais kontekstais, kartais įsigilinant į detales, o kartais atsitraukiant ir įvertinant visumą. Galvoju, kad nepaprastai svarbi gero verslininko savybė yra bendravimas su žmonėmis, gebėjimas juos „perskaityti“. Toks verslininkas sugebėtų ne tik kurti inovacijas, bet ir tikslingai sujungtų skirtingus interesus savo verslo naudai.
Kuris verslo sektorius, Tavo manymu, šiuo metu klesti ir ateityje klestės?
Jeigu kalbėsime apie Lietuvą ir pritrauktų investicijų pobūdį, tai daugiau nei 47 proc., anot „Investuok Lietuvoje“, pritrauktų investicijų yra skiriama paslaugų sektoriui. Šiuo metu klesti įvairiausios paslaugos – informacinės technologijos ne išimtis. Ateityje proveržis bus pastebimas sveikatos apsaugos, sveikatingumo, medicinos srityse. Didžiosios kompanijos jau dabar tikrina teisinę bazę, kaip galėtų išnaudoti įvairius didelių duomenų valdymo apdorojimo būdus, skirtus ligų prevencijai. Tai labai svarbi sveikatingumo sritis: gerėja gyvenimo kokybė, atsiranda įvairių vaistų, galima užtikrinti prevenciją.
Tačiau atsiranda ir iššūkių. Pagrindinė problema – senstanti visuomenė Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, jeigu Japonija jau turi dalį sveikatos paslaugų, orientuotų į vyresnio amžiaus žmones, tai ES šalys, tarp kurių ir Lietuva arba dar greičiau senstančios Vakarų Europos šalys, dar neturi tinkamo požiūrio į esamą problemą. Manau, tai greitai keisis, nes socialinė aplinka tam padarys didelę įtaką.
Toliau plėsis visos finansinių technologijų (angl. fintech) paslaugos, neabejoju, kad kartu su blokų grandinių (angl. blockchain) technologijomis jos keis prieigą prie tam tikro finansavimo procesų. Technologijos sukurs konkurenciją klasikiniams bankams. Jau dabar matome, kad vis mažiau konkurencingos tampa iki šiol gyvavusios technologijos, kurios anksčiau buvo visuotinai priimtinos, ir vartotojams siūlomi pigesni sprendimai, galbūt ir ne tokie funkcionalūs, bet efektyviau patenkinantys poreikius. Puikus pavyzdys yra fotoaparatai „Kodak“ ir jų klestėjimo pabaiga. Taip atsitiko dėl to, kad atsirado telefonai su kameromis. Nors iš pradžių jos buvo gana prastos ir negalėjo konkuruoti su fotoaparatais, tačiau vėliau kameros ištobulėjo, tapo pakankamai geros ir pakeitė prieš tai buvusią technologiją.
Minėtos technologijos ne tobulins, o iš esmės keis dabartinę situaciją. Pastebime ir tarp studentų vykstančius pokyčius, kuomet akivaizdus nesusikalbėjimas tarp kartų. Jų amžiuje kiti autoritetai, jie kitaip supranta įsitraukimą į visuomenę, į įvairius pilietinius procesus. Ne vienerius metus dalyvavau jaunimo organizacijose, todėl matau, kaip pilietiški žmonės nori būti aktyvi savo miestų dalis, jie yra visai kitokie dėl technologijų ir vidinės laisvės pojūčio.
Kokių įgūdžių ateityje bus tikimasi iš darbuotojų?
Spėjama, kad per 15-20 metų svarbiausi įgūdžiai taps bendrieji – kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas. Pastarasis įgūdis taps vienu svarbiausių, darbdaviai samdys žmones, sugebančius imtis iniciatyvos, sprendžiant problemas. Kūrybiškumas, gebėjimas spręsti problemas, operuoti technologijomis, veikti neapibrėžtoje ar tarptautinėje aplinkoje, skirtingų kultūrų kontekste yra labai svarbu. Manau, kad minėti įgūdžiai taps baziniai, kuriuos reikėtų pradėti lavinti mokykloje. Dabar mokiniai ugdomi taip, lyg kažkas pasakytų, kaip turėtų būti daroma. Ir tuomet mes augame, tobulėjame ir visgi suprantame, kad tų atsakymų nėra, mes juos kuriame patys. Čia yra didžiausi iššūkiai, nes reikia veikti aplinkoje, kuri nėra aiški.
Žvilgtelkime į Lietuvoje esančią verslo aplinką – kokia ji?
Pastaruoju metu pastebiu besikeičiantį požiūrį į verslo aplinką Lietuvoje. Pasaulio banko vertinimu, mūsų šalis užima 14 vietą pagal verslo aplinkos sąlygas. Jeigu paanalizuotume „Investuok Lietuvoje“ pateiktą ataskaitą, matytume, kiek daug pritraukiame užsienio kapitalo investicijų Lietuvoje. Tai rodo, kad Lietuva per ateinančius 5–10 metų nebus pigios darbo jėgos šalis. Jau ir dabar taip nėra, nes žmogiškieji resursai yra vienas esminių dalykų, ką turime. Netgi tarptautinis verslas tai įvertina.
Šaliai reikia ir pokyčių, kad galėtume ne išlaikyti, bet sustiprinti žmogiškuosius resursus, ne tik dėl to, kad būtume patrauklūs užsienio investicijoms. Juk šalies ekonominė sėkmė priklauso ne tik nuo užsienio investicijų, kurios svarbios Lietuvai, tačiau ypač svarbu ugdyti talentus, kurie savo globalų verslą kurtų Lietuvoje. Pažįstu verslo atstovus, dirbančius ir kuriančius Lietuvoje, kurie turi geriausią darbo bei poilsio balansą, o jų verslas – globalus. Šalies sėkmė priklauso nuo žmonių, kuriančių Lietuvoje. Jei galime gyventi gimtoje šalyje, kurti kitiems pridėtinę vertę bei būti visame pasaulyje – čia turbūt ir yra išsvajotasis sėkmės receptas.
Užsiminei apie lietuvių kuriamus ir globaliai veikiančius verslus. Kokius pavyzdžius išskirtum?
Pastaruoju metu lyderiaujantis startuolis yra „TransferGo“. Dar paminėčiau įmonę „Tesonet“, kuri rūpinasi kibernetiniu saugumu. Tai tik maža dalis lietuvių įmonių, kurios jau dabar patenka į aukščiausią lygą ir dirba su didžiausiais klientais pasaulyje. Lietuvoje tikrai užtenka potencialo verslumui, todėl, kad ir valdžios atstovai liberaliai žiūri į jaunus verslus ir stengiasi daryti palankią verslui aplinką.
Visgi smulkusis ir vidutinis verslas – fundamentalūs dalykai, dėl kurių laikosi ekonomika. Ateinantys 5–10 metų Lietuvai yra geras laikas, bet koks verslas gali čia kurtis, tai puiki žaidimų aikštelė išbandyti save mažesnėje rinkoje. Lietuva yra puiki vieta išbandyti naujas technologijas, nes gebame perimti naujoves. Tiek tarptautiniam, tiek vietiniam verslui tai patrauklu. Įdiegus naujoves, labai greitai galima pamatyti, ar tai pasiteisina, ar ne.
Dar norėčiau pasakyti, kuo mane žavi nauja karta. Tuo, kad tai yra laisvos sielos žmonės. Jie neturi jokio atsiminimo apie buvusią santvarką, neturi kompleksų, savivertės problemų. Matau, kad mūsų studentai nesijaučia moraliai prastesni už studentus iš Vakarų pasaulio. Ypač dėl to, kad mūsų universitetas yra tarsi pasaulio tautų virtuvė – studentai atvykę iš daugiau nei 80 šalių. Tikiu, kad tokie žmonės yra Lietuvos ateitis: laisvi, neturintys šešėlio, nepatyrę priespaudos, tai žmonės, kurie yra pasaulio piliečiai. Manau, kad tokie piliečiai gali kurti Lietuvoje ir gyventi visame pasaulyje.
Minėjai, kad Lietuva yra gera terpė verslui, kad čia savo vietą randa vis daugiau tarptautinių įmonių. Kaip manai, kokių savybių reikia žmogui, norinčiam pradėti savo verslą?
Manau, kad svarbiausia yra gebėti veikti neapibrėžtumo sąlygomis, turėti daug drąsos ir pasitikėjimo. Svarbu gebėti priimti daug sprendimų ir operuoti skirtingais kontekstais, kartais įsigilinant į detales, o kartais atsitraukiant ir įvertinant visumą. Galvoju, kad nepaprastai svarbi gero verslininko savybė yra bendravimas su žmonėmis, gebėjimas juos „perskaityti“. Toks verslininkas sugebėtų ne tik kurti inovacijas, bet ir tikslingai sujungtų skirtingus interesus savo verslo naudai.
Kuris verslo sektorius, Tavo manymu, šiuo metu klesti ir ateityje klestės?
Jeigu kalbėsime apie Lietuvą ir pritrauktų investicijų pobūdį, tai daugiau nei 47 proc., anot „Investuok Lietuvoje“, pritrauktų investicijų yra skiriama paslaugų sektoriui. Šiuo metu klesti įvairiausios paslaugos – informacinės technologijos ne išimtis. Ateityje proveržis bus pastebimas sveikatos apsaugos, sveikatingumo, medicinos srityse. Didžiosios kompanijos jau dabar tikrina teisinę bazę, kaip galėtų išnaudoti įvairius didelių duomenų valdymo apdorojimo būdus, skirtus ligų prevencijai. Tai labai svarbi sveikatingumo sritis: gerėja gyvenimo kokybė, atsiranda įvairių vaistų, galima užtikrinti prevenciją.
Tačiau atsiranda ir iššūkių. Pagrindinė problema – senstanti visuomenė Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, jeigu Japonija jau turi dalį sveikatos paslaugų, orientuotų į vyresnio amžiaus žmones, tai ES šalys, tarp kurių ir Lietuva arba dar greičiau senstančios Vakarų Europos šalys, dar neturi tinkamo požiūrio į esamą problemą. Manau, tai greitai keisis, nes socialinė aplinka tam padarys didelę įtaką.
Toliau plėsis visos finansinių technologijų (angl. fintech) paslaugos, neabejoju, kad kartu su blokų grandinių (angl. blockchain) technologijomis jos keis prieigą prie tam tikro finansavimo procesų. Technologijos sukurs konkurenciją klasikiniams bankams. Jau dabar matome, kad vis mažiau konkurencingos tampa iki šiol gyvavusios technologijos, kurios anksčiau buvo visuotinai priimtinos, ir vartotojams siūlomi pigesni sprendimai, galbūt ir ne tokie funkcionalūs, bet efektyviau patenkinantys poreikius. Puikus pavyzdys yra fotoaparatai „Kodak“ ir jų klestėjimo pabaiga. Taip atsitiko dėl to, kad atsirado telefonai su kameromis. Nors iš pradžių jos buvo gana prastos ir negalėjo konkuruoti su fotoaparatais, tačiau vėliau kameros ištobulėjo, tapo pakankamai geros ir pakeitė prieš tai buvusią technologiją.
Minėtos technologijos ne tobulins, o iš esmės keis dabartinę situaciją. Pastebime ir tarp studentų vykstančius pokyčius, kuomet akivaizdus nesusikalbėjimas tarp kartų. Jų amžiuje kiti autoritetai, jie kitaip supranta įsitraukimą į visuomenę, į įvairius pilietinius procesus. Ne vienerius metus dalyvavau jaunimo organizacijose, todėl matau, kaip pilietiški žmonės nori būti aktyvi savo miestų dalis, jie yra visai kitokie dėl technologijų ir vidinės laisvės pojūčio.
Kokių įgūdžių ateityje bus tikimasi iš darbuotojų?
Spėjama, kad per 15-20 metų svarbiausi įgūdžiai taps bendrieji – kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas. Pastarasis įgūdis taps vienu svarbiausių, darbdaviai samdys žmones, sugebančius imtis iniciatyvos, sprendžiant problemas. Kūrybiškumas, gebėjimas spręsti problemas, operuoti technologijomis, veikti neapibrėžtoje ar tarptautinėje aplinkoje, skirtingų kultūrų kontekste yra labai svarbu. Manau, kad minėti įgūdžiai taps baziniai, kuriuos reikėtų pradėti lavinti mokykloje. Dabar mokiniai ugdomi taip, lyg kažkas pasakytų, kaip turėtų būti daroma. Ir tuomet mes augame, tobulėjame ir visgi suprantame, kad tų atsakymų nėra, mes juos kuriame patys. Čia yra didžiausi iššūkiai, nes reikia veikti aplinkoje, kuri nėra aiški.