Gegužės 27 d. Briuselyje vykusiame Konkurencingumo tarybos posėdyje ES šalių narių mokslo politikos strategai nutarė, kaip sudaryti sąlygas efektyviam, moksliniais tyrimais paremtų, inovacijų augimui.

 

Iki 2020 m. tikimasi priimti atviros prieigos mokslinių duomenų modelį, kuris sudarytų sąlygas finansuoti mokslinius tyrimus valstybės lėšomis. Taip pat priimta nuostata, jog leidėjai turės iš esmės keisti savo verslo modelį. Prioritetas teikiamas atvirai prieigai, kuri turės visas intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemones.

 

Kiekviena valstybė narė rinksis savąjį atviros prieigos kelią. Tai gali būti Auksinis modelis, kai publikacijų autoriai patys moka už straipsnio patalpinimą ir tuo atveju žurnalų prenumeratoriams nėra mokesčio arba  Žaliasis modelis,  kai autoriai patys talpina straipsnius į Atviros prieigos talpyklas (Open Access Repository – OAR).

Iniciatyvą atverti mokslo pasiekimus iki 2020 m. šalys diskutavo atsargiai. Austrija šio tikslo žada siekti iki 2025 m., Nyderlandai – iki 2024 m. Sutarimas neįpareigoja šalis nares privalomai pereiti prie atviros prieigos iki numatyto laiko. Projekte teigiama, kad ne visi moksliniai straipsniai turėtų būti atviri visuomenei, ypatingai tie, kuriuos finansuoja verslo bendrovės ar įmonės. Anot, projekto kūrėjų, siekiant geriausio atviros prieigos rezultato, visų šalių vyriausybės turi nuolat judėti į priekį.

 

Šiuo metu mažiau kaip ketvirtadalis visų mokslinių publikacijų yra prieinamos atviros prieigos principu. Kita dalis valstybinėmis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų yra pasiekiama tik esant mokslinio žurnalo prenumeratoriumi. Lietuvos Švietimo ir mokslo viceministrė S. Kauzonienė teigia, kad Lietuva pasisako už Žaliąjį atvirosios prieigos modelį, kuris palaiko nemokamą valstybės lėšomis remiamą atvirąją prieigą prie mokslo publikacijų. Daugiau informacijos rasite >>>  >>>