Matematinės statistikos sekcijoje buvo perskaityti 11 pranešimų, visi jie – VGTU mokslininkų. Daugelyje pranešimų buvo kalbama apie matematinės statistikos taikymus įvairiose srityse.

 

I. Jankauskaitės ir  I. Taraškevičiūtės darbai skirti draudimo įmonių bankroto tikimybės vertinimui. Juose išnagrinėti skirtingų draudimo rūšių (turto, KASKO, civilinės atsakomybės ir kt.) žalų dydžių skirstiniai, patikrintos grynojo pelno sąlygos ir nustatyti minimaliai reikalingi pradiniai kapitalai bei būtini dienos lėšų rezervai. L. Naujanio darbe vertinami nedarbo lygiai Lietuvos savivaldybėse, taikant imties planu pagrįstus įverčius, logistinę regresiją bei Džeimso – Štaino įvertį.

 

Lietuvos gyventojų mirtingumo prognozavimas taikant AR-ARCH metodus, taikant skirtingų laipsnių trendo funkcijas, pristatytas M. Aškelovič darbe. V. Šikšnian darbe nagrinėjamas mirtingumas visose Baltijos šalyse ir Lee-Carter metodo taikymo ypatumai.

 

V. Mikulionytės darbo tikslas buvo tyrimo duomenų patikros optimizavimas skirtinguose redagavimo etapuose. Pasiūlytas metodas, kuriuo aptinkamos didžiausią įtaką galutiniams tyrimo rezultatams turinčios klaidos bei minimizuojami duomenų taisymo kaštai. E. Kurlinkutės darbe nagrinėta atsitiktinio dydžio aproksimacija gama skirstiniu ir liekamojo nario vertinimas. J. Naunčikaitės darbe tiriami mažų sričių vertinimo metodai oficialiojoje statistikoje, naudojant įvairią papildomą informaciją.

 

M. Liandzbergo darbas skirtas tekstinių duomenų statistinės analizės metodų, leidžiančių kurti rekomendacines sistemas, nagrinėjimui. Darbe palyginti prekių reitingavimo ir artimiausių kaimynų metodų taikymai MovieLens filmų duomenų bazei. A. Gafurovos darbe aiškintasi verslo struktūros tyrimo populiacijos skaidymas į sluoksnius, siekiant sutapatinti verslo paslaugų tyrimo pajamas ir verslo struktūros tyrimo pajamas. Pasiūlytas metodas leidžia tiksliau įvertinti paslaugų rūšies sumą įmonės veikloje.

 

D. Arulienės darbas tiria nukleotidų sekų statistines savybes, taikant grafų teoriją ir kategorinių kintamųjų statistinės analizės metodus. Išskirtos tipinės ir unikalios nukleotidų sąveikos struktūros.

 

 

Matematinio modeliavimo katedros organizuotoje konferencijoje dalyvavo penki VGTU pranešėjai. Jaunieji mokslininkai sprendė pakankamai sudėtingus uždavinius, todėl susidomėjimas šia konferencija buvo didelis, po kiekvieno pranešimo prasidėdavo diskusija.

 

A. Bugajev pristatė svarbų disertacijos rezultatą – jis sprendė industrinį uždavinį apie šilumos proceso modeliavimą elektros kabeliuose ir naudojo lygiagrečiuosius algoritmus. Gautieji rezultatai leidžia efektyviai išnaudoti šiuolaikinių lygiagrečiųjų skaičiavimo sistemų pajėgumus, kai naudojami heterogeniški skaičiavimo mazgai. Esminį gautojo sprendiklio pagreitėjimą pavyko pasiekti sėkmingai derinant optimizavimo uždavinių sprendimą ir šiuolaikines programavimo technologijas.

 

A.Berniukevičius sprendė lazerių fizikos uždavinį – modeliavo sudėtingą netiesinį efektą, leidžiantį gauti lazerio bangos fronto apgrąžą. Ištirti nauji tokio uždavinio sprendimo algoritmai, atlikta jų tikslumo analizė. Autorius suformulavo pakankamai originalią uždavinio sprendimo metodiką, kuri leis sukurti universalų tokio uždavinio sprendiklį. Pateikti įdomūs fronto apgrąžos efekto industrinių taikymų pavyzdžiai.

 

A. Sukackas nagrinėjo lygiagrečiuosius ir paskirstytus algoritmus, skirtus labai didelių sveikųjų skaičių faktorizavimui. Tokie algoritmai yra svarbūs informacijos saugumui, jie sudaro pagrindą viešojo rakto ir RSA tipo algoritmų saugumo tyrimuose. Ypač įdomūs yra rezultatai apie BOINC paskirstytų skaičiavimų realizacijas, kai algoritmų realizavimui naudojami įrankiai, sukurti MMK darbuotojų, vykdant Aukštųjų technologijų projektą GridGlobOpt.

 

Teršalų sklaidos atviruose vandens telkiniuose uždavinį sprendė J. Kiseliovaitė. Kartu su darbo vadove docente Terese Leonavičiene ji pasirinko įdomius matematinius modelius, vykusiai panaudojo šiuolaikinius skaitinius algoritmus, pritaikė juos tokio tipo uždaviniuose. Gamtos apsaugos problemos yra labai aktualios, todėl vyko aktyvi diskusija.

 

M. Ramanauskas, remdamasis teorine matematika, nagrinėjo ląstelinio automato branduolio struktūrą. Studentas gavo pakankamai įdomius rezultatus, leidžiančius paaiškinti ankščiau tik eksperimentiškai nustatytus sąryšius ir dėsningumus. Konferencijos pabaigoje įvyko visų dalyvių diskusija apie naujausias matematinio modeliavimo tendencijas.