Diskusiją pradėjo VGTU Kelių tyrimo instituto inžinierius Tadas Andriejauskas, apžvelgęs šiuo metu kelių sektoriuje pradėtas ir planuojamas taikyti technologijas. Autonominiai automobiliai, komunikuojanti kelių infrastruktūra, BIM (angl. Building Information Modeling) technologijos, saulės energiją surenkantys keliai ir dar gausus būrys naujovių leido susidaryti bendrą įspūdį, koks perversmas pamažu vyksta pavyzdingai transporto sistemą vystančių šalių infrastruktūroje. Diskusijoje buvo paliesta ne tik technologijų, bet ir elektromobilių, inžinierių ruošimo atsižvelgiant į technologijų tendencijas, temos.

 

Vienas iš diskusijos dalyvių, žurnalistas Valdas Vilūnas, prognozavo, kad Lietuvoje elektromobiliai labiau išpopuliarės atsiradus didesniam skaičiui krovos stotelių. „Galima pastebėti, kad lietuviams labai svarbu iš Vilniaus su vienu akumuliatoriaus pakrovimu nuvažiuoti į Palangą“, – pastebėjo V. Vilūnas.

Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas BIM technologijoms. Apie jų populiarumo augimą kalbėjo UAB „Kelprojektas“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, technikos direktorius Arvydas Čibirkas. „BIM konkursų, tiek pastatų, tiek ižinerinių komunikacijų, bei infrastruktūros projektų, ateityje tik daugės. Šiemet jau įvyko 2, o projektuotojų asociacija organizuoja dar ir 3-ią konkursą.“

VGTU Plėtros prorektorius, prof. dr. Alfredas Laurinavičius į minimas technologijas pasiūlė pažvelgti kitu kampu. Profesorius akcentavo, jog pirmiau reikia plėsti visą kelių tinklą. „Visi keliai turi savybę irti, juose atsiranda duobių. Labai svarbu, kad jie būtų greitai sutvarkomi. O tai jau – kaštų problema. Reikia nuspręsti, kaip geriau: sutvarkyti ir automatizuoti kelis kelius ir palikti neasfaltuotus 7000 km žvirkelių, ar proporcingai investuoti į visą kelių tinklą. Puiku, kad modernios technologijos ateina į šią sritį, tai rodo mokslo pažangą, bet praktiškai viską įgyvendinti nėra taip lengva“, – akcentavo profesorius.

 

Kalbėdamas apie specialistų ruošimą VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas minėjo, kad Lietuvoje tikslingiau rengti platesnės kvalfikacijos specialistus:
„Kelių katedra turi 3 magistrantūros programas, taip pat labai sėkmingai startavome su jungtine VGTU ir Rygos technikos universiteto Kelių tinklų inžinerijos programa. Įvertindami Lietuvos rinkos poreikius rengiame platesnės kvalifikacijos inžinierius. Esame maža šalis, todėl siauros specializacijos specialistams čia įsitvirtinti daug sunkiau“.

 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos intelektinių transporto sistemų skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Teškevičius atkreipė dėmesį, kad jei norime, kad mūsų šalyje ne tik atsirastų, bet ir pilnavertiškai galėtų funkcionuoti autonominiai automobiliai, turime integruoti savo kelių duomenis į pasaulines sistemas. „Kelių direkcija turi surinkusi labai daug duomenų tiek apie kelius, tiek apie eismą ir šių duomenų visiškai pakaktų tam, kad šalyje galėtų funkcionuoti autonominiai automobiliai. Tačiau susiduriame su kita problema – šių automobilių gamintojų nuomone esame per maža valstybė ir čia nėra pakankamai vartotojų“, – kalbėjo jis.

 

Diskusijos pabaigoje moderatorius Dovydas Skrodenis dalyvių paklausė, kokios, jų nuomone, technologijos artimiausiu metu galėtų būti įgyvendintos Lietuvoje. Diskusijos dalyviai tarp jų minėjo kintamos informacijos kelio ženklų sistemą, platesnį elektromobilių krovos stotelių tinklą bei turto valdymo sistemą, kuri padėtų įgalinti BIM procesų taikymą.

Iškart po diskusijos buvo apdovanoti VGTU studentų atšvaito idėjos konkurso laureatai. Pirmąją vietą laimėjo Architektūros fakulteto studentė Mantė Janionytė, 2-ą – Aplinkos inžinerijos fakulteto studentas Mantas Katilius, o trečiąją pelnė Elektronikos fakulteto studentas Egidijus Raikalas.

 

Atvira diskusija buvo viena iš „Kelininkų dienų“ sudėtinių dalių. Jų metu be diskusijos/konferencijos buvo sodinamas ąžuoliukas, vyko technikos ekspozicija prie VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto bei piknikas Valakampių paplūdimyje. Šventė užbaigta tradiciniu kartingų turnyru. „Kelininkų dienos“ šiais metais vyko gegužės 19–21 d.