Lengvasis betonas su polistireninio putplasčio gamybos atliekomis, pasižymintis geromis izoliacinėmis ir mechaninėmis savybėmis, ar ugniai atsparios medžiagos. Įvairioms sritims – nuo farmacijos iki agrochemijos – sintetinami biologiškai aktyvūs junginiai ir naujos medžiagos, pritaikomos revoliuciją elektronikos pramonėje sukėlusiems organiniams šviestukams (OLED). Mokslas padeda verslui judėti į priekį, ir dažnu atveju pažangiosios medžiagos yra inovacijų variklis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybinių medžiagų instituto direktorius dr. Rimvydas Stonys pabrėžė didelę vykdomų tyrimų ir teikiamų paslaugų įvairovę. Mokslininkų darbai orientuoti į Lietuvos pramonės įmones, jų rezultatų gerinimą ir galiausiai – į tarptautiškumo didinimą. Kuriamos naujos kartos medžiagos, žaliosios technologijos, medžiagų gamybos būdai bei pritaikymo technologijos.

Autoklavinis akytasis betonas, ugniai atsparus betonas su grafeno oksido priedu ar taikant žaliąsias technologijas sukurtas lengvasis betonas – tik dalis VGTU Statybinių medžiagų instituto pasiūlytų naujovių. Sukurta ir tobulinama visa gama naujų medžiagų, į kurių sudėtį įeina biokuro, medicininių ar komunalinių atliekų deginimo pelenai ir kitokios atitinkamai apdorotos atliekos. Pavyzdžiui, vadinamasis žaliasis betonas sukurtas naudojant pelenus, senų padangų kordus, gelžbetoninių atliekų užpildą.

Iš vilnos verpalų gamybos atliekų ir kitų atsinaujinančių gamtos išteklių, nenaudojant iškastinių žaliavų, gaminami termoizoliaciniai dembliai ir plokštės. Jie gali būti skirti ir vidaus, ir išorės sienų izoliacijai. Dar vienas inovatyvus produktas – pluoštinių kanapių plaušo plokštės. Taip pat kuriami blokeliai su kanapių spalių užpildu, izoliacinėmis ir konstrukcinėmis savybėmis atitinkantys šiuolaikinius reikalavimus.

Gerai išplėtota keramikos sritis – ne tik pačios medžiagos kūrimas, bet ir jos gamybos būdai. Pavyzdžiui, šalčiui atspari keramika ar keramikos gaminiai su smulkiadispersiniu priedu. Sukurta ir kompozitinių priedų įvairiems gaminiams. Vienas jų – kompozitinio kvarco pagrindu sukurtas priedas, lemiantis įvairių apsauginių barjerų formavimąsi veikiant šarminiams junginiams.

„Tai ypač aktualu pastaruoju metu, kai Lietuvoje suintensyvėjo kogeneracinių jėgainių, komunalinių atliekų deginimo įrenginių statyba. Naudojamos medžiagos nėra ilgaamžės, todėl mokslininkai tarptautiniu lygiu sprendžia jų ilgaamžiškumo didinimo problemą“, – sakė VGTU Statybinių medžiagų instituto direktorius.

Bendradarbiaujant su Lietuvos pramonės ir gamybos įmonėmis, panaudojamos net jų gamybos atliekos, kurios vėl grąžinamos į technologinį procesą. Taip prisidedama prie žiedinės ekonomikos plėtros.

Visą straipsnį bei apie kitų universitetų kuriamas inovacijas galima paskaityti ČIA