Žinių ir technologijų perdavimo centras
Naujienos
Lietuvoje kelią skinasi naujas gydymo metodas – ląstelių terapija
2018-09-07
Lietuvoje kelią skinasi naujas gydymo metodas – ląstelių terapija
Gydymo metodai pastarąjį dešimtmetį ėmė smarkiai tobulėti. Ne išimtis ir gydymas ląstelių terapija. Modifikuodami ląsteles, šiandien mokslininkai laboratorijose gali sukurti vaistus, padedančius regeneruoti pažeistus audinius ir organus, taip pat, naudodami ląsteles, gali sukurti 3D organų struktūras. Anot gyvybės mokslų specialistų, tai itin svarbu skatinant organų ir audinių donorystės pažangą bei siekiant padėti žmonėms apsisaugoti nuo sunkių ir nepagydomų ligų.
Ląstelių terapija padeda kurti vaistus
Ląstelių terapija – tai inovatyvus gydymo būdas, kurio metu pasitelkiamos žmogaus ar kitos ląstelės. Skaičiuojama, jog toks gydymas medicinoje taikomas nuo XX amžiaus vidurio, kai buvo atlikta pirmoji kaulų čiulpų transplantacija. Be to, tai yra laikoma vienu iš ląstelių terapijos pavyzdžių.
Šiandien ši terapija medicinoje taikoma kaip standartinis gydymas ląstelių transplantacijoje bei eksperimentinis gydymas pažangios terapijos vaistiniais preparatais. Pasitelkdami žmogaus ląsteles, mokslininkai visame pasaulyje kuria sprendimus, kaip padėti žmonėms nuo šiandien sunkiai išgydomų ar nepagydomų ligų. Todėl, kaip sako ląstelių terapija užsiimančios biotechnologijų įmonės „Froceth“ vadovė bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytoja Agnė Vaitkevičienė, ši mokslo ir medicinos sritis yra itin inovatyvi ir kasmet pritraukia vis didesnį mokslininkų susidomėjimą.
„Vystantis mokslui ir atsirandant naujoms biotechnologijoms, ląstelių terapija tampa viena pagrindinių mokslininkų tiriamų sričių. Šiandien specialistai gali iš odos paimtas ląsteles perprogramuoti atgal į jų embrioninę būklę ir, pasitelkdami genų redagavimą, pakeisti jų atliekamas funkcijas bei redaguoti mutacijas“, – teigia A.Vaitkevičienė.
VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Jaunius Urbonavičius teigia, kad ląstelių terapija yra viena iš aktualiausių bioinžinerijos bei nanobiotechnologijos krypčių. Naudojant šių mokslų metodus, įrankius ar medžiagas, jau dabar galima atlikti kryptingus, su terapija susijusius ląstelių pakeitimus.
„Genų, ląstelių, audinių inžinerijos bei nanotechnologijų taikymas biotechnologijų moksluose ir technologijose leidžia sukurti visiškai naujus ligų nustatymo ar gydymo principus, modifikuoti ar sukurti naujas ląstelių arba mikroorganizmų rūšis. Ši mokslo sritis sudaro sąlygas sukurti žymiai efektyvesnius ar net naujus vaistus sunkių ligų gydymui“, – dėsto profesorius.
Populiarėjanti studijų kryptis
Specialistai tvirtina, jog biomedicinos mokslų srityje ląstelių terapija yra viena iš aktualiausių krypčių. Ji jungia audinių bankų, pažangios terapijos vaistinių preparatų (PTVP) gamybos, sveikatos priežiūros bei mokslo įstaigų veiklą. Anot A. Vaitkevičienės, paskutiniu metu, išaugus specialistų, kvalifikuotų biologų, biotechnologų, bioinžinierių bei biomedikų poreikiui, specializuota mokymų programa apie ląstelių terapiją, audinių bankus bei PTVP sulaukė itin didelio susidomėjimo.
„Ląstelių terapijos kurso metu studentai supažindinami su audinių bankų veikla, donoro atrankos kriterijais, transplantacija, etiniais bei teisiniais šios veiklos reguliavimo aspektais, kokybės valdymo reikalavimais. Taip pat jauniesiems specialistams parodomi darbo Geros gamybos praktikos (GGP) laboratorijoje principai bei pažangios terapijos vaistinių preparatų gamybos ir taikymo tvarka“, – sako A.Vaitkevičienė.
Ląstelių terapija padeda kurti vaistus
Ląstelių terapija – tai inovatyvus gydymo būdas, kurio metu pasitelkiamos žmogaus ar kitos ląstelės. Skaičiuojama, jog toks gydymas medicinoje taikomas nuo XX amžiaus vidurio, kai buvo atlikta pirmoji kaulų čiulpų transplantacija. Be to, tai yra laikoma vienu iš ląstelių terapijos pavyzdžių.
Šiandien ši terapija medicinoje taikoma kaip standartinis gydymas ląstelių transplantacijoje bei eksperimentinis gydymas pažangios terapijos vaistiniais preparatais. Pasitelkdami žmogaus ląsteles, mokslininkai visame pasaulyje kuria sprendimus, kaip padėti žmonėms nuo šiandien sunkiai išgydomų ar nepagydomų ligų. Todėl, kaip sako ląstelių terapija užsiimančios biotechnologijų įmonės „Froceth“ vadovė bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytoja Agnė Vaitkevičienė, ši mokslo ir medicinos sritis yra itin inovatyvi ir kasmet pritraukia vis didesnį mokslininkų susidomėjimą.
„Vystantis mokslui ir atsirandant naujoms biotechnologijoms, ląstelių terapija tampa viena pagrindinių mokslininkų tiriamų sričių. Šiandien specialistai gali iš odos paimtas ląsteles perprogramuoti atgal į jų embrioninę būklę ir, pasitelkdami genų redagavimą, pakeisti jų atliekamas funkcijas bei redaguoti mutacijas“, – teigia A.Vaitkevičienė.
VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Jaunius Urbonavičius teigia, kad ląstelių terapija yra viena iš aktualiausių bioinžinerijos bei nanobiotechnologijos krypčių. Naudojant šių mokslų metodus, įrankius ar medžiagas, jau dabar galima atlikti kryptingus, su terapija susijusius ląstelių pakeitimus.
„Genų, ląstelių, audinių inžinerijos bei nanotechnologijų taikymas biotechnologijų moksluose ir technologijose leidžia sukurti visiškai naujus ligų nustatymo ar gydymo principus, modifikuoti ar sukurti naujas ląstelių arba mikroorganizmų rūšis. Ši mokslo sritis sudaro sąlygas sukurti žymiai efektyvesnius ar net naujus vaistus sunkių ligų gydymui“, – dėsto profesorius.
Populiarėjanti studijų kryptis
Specialistai tvirtina, jog biomedicinos mokslų srityje ląstelių terapija yra viena iš aktualiausių krypčių. Ji jungia audinių bankų, pažangios terapijos vaistinių preparatų (PTVP) gamybos, sveikatos priežiūros bei mokslo įstaigų veiklą. Anot A. Vaitkevičienės, paskutiniu metu, išaugus specialistų, kvalifikuotų biologų, biotechnologų, bioinžinierių bei biomedikų poreikiui, specializuota mokymų programa apie ląstelių terapiją, audinių bankus bei PTVP sulaukė itin didelio susidomėjimo.
„Ląstelių terapijos kurso metu studentai supažindinami su audinių bankų veikla, donoro atrankos kriterijais, transplantacija, etiniais bei teisiniais šios veiklos reguliavimo aspektais, kokybės valdymo reikalavimais. Taip pat jauniesiems specialistams parodomi darbo Geros gamybos praktikos (GGP) laboratorijoje principai bei pažangios terapijos vaistinių preparatų gamybos ir taikymo tvarka“, – sako A.Vaitkevičienė.
-
- Puslapio administratoriai:
- Lina Bakšienė
- Ugnė Daraškevičiūtė