Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkė Kūrybinių industrijų fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja dr. Rasuolė Vladarskienė dalyvavo europinės reikšmės konferencijoje, kur skaitė pranešimą tema „Kaip per 10 narystės metų pakito administracinė kalba“. Seime vykusi Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo (LTF) konferencija rengiama jau ketvirtąjį kartą. Šįkart ji skirta paminėti Lietuvos narystės ES dešimtmečiui.

„Ši konferencija – svarbus terminologų renginys, kuriame turėjome progos tiesiogiai vaizdo tiltu susisiekti su Briuselyje esančiais vertėjais ir padiskutuoti rūpimomis temomis, apsikeisti nuomonėmis“, – pasakojo R. Vladarskienė.

Plenariniame konferencijos posėdyje pranešėjai aptarė, kaip per 10 metų kito administracinė lietuvių kalba, kaip joje kuriami terminai ir kodėl dalis jų neprigyja. Kelti klausimai, ar verslui rūpi terminai ir kiek atsieina jų kūrimas.

Mokslininkė išskyrė Lietuvių kalbos instituto direktorės prof. dr. Jolantos Zabarskaitės pranešimą, kuriame buvo aiškinama apie semantinį terminų kraitį: „Labai svarbi J. Zabarskaitės išsakyta mintis, kad kalboje atsiskleidžia tautos pasaulėvaizdis. Terminologai paprastai vertina tik darybos elementą, o štai J. Zabarskaitė pabrėžė, kad svarbus ir naujos darybos žodžio semantinis kraitis (reikšmės, dariniai, junginiai, metaforinis vartojimas), nuo to paprastai priklauso, ar naujas terminas bus priimtas kalbinės bendruomenės.“

Vėliau diskusijos vyko keturiose artelėse: „Europos Sąjungos dokumentų kalbos poveikis lietuvių kalbai“, „Ekonominiai terminologijos aspektai“, „Terminų gyvavimo ciklas“, „Ryšių ir kompiuterijos terminijos problemos“.

R. Vladarskienė kartu su Erdvilu Jakuliu, dirbančiu Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamente, vadovavo artelei „Europos Sąjungos dokumentų kalbos poveikis lietuvių kalbai – atradimai ir praradimai, bendrosios tendencijos, asmeninės įžvalgos“. Joje diskutuota apie tai, kokį poveikį ES teisės aktų kalba per 10 Lietuvos narystės ES metų padarė įvairiems kalbos lygmenims, kaip vertimo (lietuvių) kalbą veikia originalo turinys ir teisės aktų specifika, pasidalinta patirtimi, kaip sekasi derinti ES ir Lietuvos teisės aktų pavadinimų rašymo taisykles.

Aktyviai diskusijoje dalyvavo ir Briuselyje vienoje Europos Tarybos vaizdo konferencijų salėje susirinkę vertėjai. Mokslininkė pasakojo, jog artelės dalyviai priėjo prie bendros išvados, kad „ES dokumentų poveikis kalbai yra akivaizdus, bet reikia stengtis jį valdyti. Nuo vertėjų kompetencijos ir nuo jų darbo kokybės iš dalies priklausys tolesnė ne tik administracinės, bet ir bendrinės lietuvių kalbos raida“.

Pasak R. Vladarskienės, svarstant terminų vertimą ir jų pritaikymą praktikoje, svarbus ne tik vertėjų, bet ir mokslininkų vaidmuo: „Dirbdami su naujausiomis technologijomis, kurdami inovacijas, VGTU mokslininkai siūlo naujus terminus ir pavadinimus. Manau, kad tai – reikšmingas indėlis į šalies terminų plėtotę.“

Renginį organizavo LTF koordinavimo grupė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamentas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, ES Tarybos generalinio sekretoriato Vertimo raštu direktorato Lietuvių kalbos skyrius.