Vis dėlto, tam, kad inovacijos gimtų, kūrybiškumas yra vienas būtiniausių elementų. Apie tai, kodėl kūryba yra neatsiejama išradimų dalis, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto (MF) profesoriumi dr. Rolandu Strazdu.

 

 

Pasak profesoriaus, kasmet Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) užregistruoja daugiau kaip 3 milijonus naujų patentų. Vadinasi, kas 10 sekundžių pasaulyje užregistruojama po inovacijos patentą. 

 

„Kiekvienas naujas išradimas turi turėti naujumo elementą. Bet tai, kas šiandien yra nauja, rytoj – jau įprasta, o poryt – pasenę. Tam, kad sukurtume kažką naujo, nešabloniško, būtinas kūrybiškumas“, – sako VILNIUS TECH dėstytojas prof. dr. R. Strazdas.

 

Be kūrybiškumo, inovacijoms gimti reikia ir nestandartinio mąstymo būdo, dar vadinamo thinking out of the box, dėmesio detalėms, motyvacijos, ir, žinoma, atkaklumo.

 

„Vienas geriausių atkaklumo pavyzdžių – Džeimso Dysono išrastas cikloninis dulkių siurblys,  kuriam išradėjas paėmė panaudojo tuo laiku lentpjūvėse naudojamų pjuvenų siurbimo ciklonų principą ir tai padėjo atsikratyti vartotojų nemėgstamų dulkių surinkimo maišelių. Prieš patenduodamas galutinį tokio išradimo variantą, jis sukūrė daugiau kaip 5000 prototipų. Tam reikėjo technologinių, dizaino sprendimų ir kad būtų patogus galutiniam vartotojui“, – pasakoja mokslininkas.

 

 

Norint kažką sukurti, vienas svarbiausių dalykų kūrybiškumui pasireikšti yra terpė. Anot prof. dr. R. Strazdo, tai yra ir komanda, kurioje dirbama, ir valstybė, kurioje gyvenama.

 

Laisvė kurti, komandos palaikymas, pakantumas klaidoms, saugumas, tolerancija – visa tai užtikrina gerą terpę kurti. Pavyzdžiui, viename pirmųjų etapų, komandai dar tik generuojant naujas idėjas, ši turėtų būti atvira pasiūlymams be kritikos, tam, kad kiekvienas galėtų išsakyti savo mintis, o kolegų komentarai neblokuotų kūrybiškumo. Čia, be jokios abejonės, svarbus komandos vadovo ir kolektyvo kuriamas mikroklimatas. 

 

„Kuriantis žmogus neturi bijoti nesėkmės, nes taip nuolat nutinka, kuriant inovacijas. Todėl vadovas ar organizacija turi užtikrinti darbuotojų laisvę klysti, nebausti už tai, nes kuriant labai svarbu idėjiškumas“, – paaiškina profesorius.

 

Įdomu tai, kad kūrybiškumas ir inovatyvumas tiesiogiai priklauso ir nuo valstybės santvarkos bei konservatyvumo. „To pavyzdys – Šiaurės ir Pietų Korėja. Pastarojoje – tinkama terpė kūrybiškumui, yra erdvės vystytis kūrybinėms ar kitoms industrijoms, todėl ten sukuriama tiek daug inovacijų bei technologijų.“

 

 

Kalbėdamas apie Lietuvą, prof. dr. R. Strazdas pastebi, jog lietuviai dažnai linkę laikyti save ir savo valstybę „mažais“, ir tai prisideda prie inovacijų kūrimo.

 

„Lietuviai dažnai sako, ką mes – maža šalis, maži žmonės galim padaryt? Todėl čia labai svarbus ir tas šiek tiek propagandinis aspektas. Žmonės turi tikėti, kad jie gali ir yra ypatingi. Tai ypač svarbu jauniems žmonėms. Vis tik, pagal Evereto Rodžerso teoriją, tik apie 16 proc. visuomenės yra vadinamieji inovatoriai, ir apie 16 – konservatyvūs, tad ne visi gali būti kūrėjais. Likusiesiems ne taip svarbu inovacijos, konservatyvumas, – jie prisitaiko prie visuomenėje aiškiau besireiškiančiųjų“, – sako mokslininkas.

 

Tokio prisitaikymo pasekmė – susidariusi labiau konservatyvi arba inovatyvesnė, kūrybinga visuomenė. Šiuo metu Lietuvos visuomenė yra vis dar ganėtinai konservatyvi, tačiau inovatyvumas po truputį jau skinasi kelią. Vis tik, inovatorių ar pačių inovacijų nėra tiek daug, jog galėtumėme vadintis inovatorių tauta. Pasak profesoriaus dr. R. Strazdo, prie to prisidėjo ir emigracija, nes į užsienį neretai išvyksta tie, kurie nebijo rizikuoti, o tai yra inovatorių bruožas. 

 

Vis tik, mokslininkas ir čia įžvelgia teigiamų dalykų. „Pagyvenę užsienyje, lietuviai neretai grįžta su naujomis, Lietuvoje dar nematytomis, idėjomis, kurias įgyvendina. Pavyzdžiui, mažame miestelyje atidaro restoraną ar kitą verslą, kuris labai skiriasi nuo įprastų, o kartais išsiplėtoja ir visoje Lietuvoje.“

 

Net ir būdama ganėtinai konservatyvi, Lietuva išlieka kuriančia, perspektyvia valstybe. Kaip vieną sėkmingiausių pavyzdžių profesorius dr. R. Strazdas pateikia tautiečių sukurtą pažangų  autonominį jaukinimo laivelį žvejybai – sonarą (įmonė „Deepersonar“), paremtą delfinų bei šikšnosparnių vietos nustatymo aido pagalba (ang. echo-location) būdu. Pats žodis „sonaras“ sudarytas iš pirmųjų žodžių sound (garsas), navigation (navigacija) ir ranging (diapazonas) raidžių. Prietaisas siunčia garso bangų impulsus žemyn vandeniu. Pasiekę objektą – žuvį, augmeniją ar dugną, – garso impulsai atsispindi atgal į paviršių. Sonaras išmatuoja, per kiek laiko įvyksta šis procesas ir įvertina objekto gylį. Kuo grįžtančio impulso stiprumas didesnis – tuo objektas kietesnis.

 

Profesorius dr. R. Strazdas išskiria ir kitą technologijų kompaniją, VILNIUS TECH partnerę – „Teltoniką“, kuriančią profesionalią tinklo įrangą tarptautinėms rinkoms. „Prie jų kuriamų inovacijų atsiradimo sėkmingai prisideda ir mūsų universiteto absolventai bei studentai, kurių nemažai praktikuojasi ar įsidarbina įmonėje.“