Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto bendruomenė kviečia studentus ir alumnus dalyvauti kasmetiniame architektūrinio piešinio konkurse, kurio laureatas bus apdovanotas kelionių agentūros „BPC travel“ įsteigtu prizu ir turės galimybę pristatyti darbus personalinėje parodoje VILNIUS TECH Bibliotekoje. Konkurse kviečiama dalyvauti iki 2025 m. kovo 24 d.

Konkurso tema:
Šių metų piešinio konkurso tema siūlo įsivaizduoti architektūrą ir kraštovaizdžius judėjime, transformacijoje, procese, kuris neleidžia pavidalams sustingti, pilnai sudaiktėti ir įsivietinti.
Tapsmo koncepcija siejama su prancūzų filosofais Gilles Deleuze ir Felix Guattari ir aptarta jų knygoje A Thousand Plateaus, 2004. Ją nagrinėjusi Audronė Žukauskaitė teigia, kad tapsmas yra molekulinis: „<...> kitaip nei molinė struktūra, kuri išskiria ir apibrėžia aiškius segmentus bei paviršius, molekulinis tapsmas nurodo sąsajas ir santykius, jis apima kismą, judėjimą, reorganizavimą” (2011).

Tapsmo architektūra neturi tikslo, nes judėjimas ir yra jos tikslas. Judėjimas būtinas tam, kad žmogaus kuriama aplinka galėtų sudaryti naujus asambliažus. Jeigu judėjimas yra tikslas, ar mes galime įsivaizduoti skirtingų greičių architektūrą – greitą arba lėtą?
Nors XX a. architektai vizionieriai įsivaizdavo ir mechaniškai mobilius, judančius pastatus (Archigram Walking City), tačiau tapsmas visų pirma vyksta minties, idėjų, vaizduotės lygmenyje.

Tapsmo tema gali būti siejama su poreikiu išsilaisvinti iš architektūros apibrėžimų, projektavimo metodų ir taisyklių lemiamų apribojimų. Išsilaisvinimo atspirties tašku gali būti pastebėti nesutapimai (disjunkcijos) tarp architektūrininės formos, jos panaudos (funkcijų) ir socialinės, kultūrinės vertės. Tokie nesutapimai atveria skirtingų dirbtinės aplinkos dalių ir jų prasmių susaistymo menines galimybes. Vienu iš pavyzdžių gali būti architekto Bernard Tschumi projektas „The Manhattan Transcripts“.

Judėjimas gali vesti prie architektūros koordinačių praradimo, tapatumo stokos, urbanistinių tuštumų, nebaigtų statyti arba apleistų pastatų ir vietų, slepiančių neįgyvendintas galimybes. 
Transformacija taip pat siejama su architektūros perkonstravimo procedūromis. Tokį rekonstrukcinį tapsmą gali lemti tiek žmogaus noras žaisti, tiek žmogaus ar gamtos keliama destrukcija, tyčiniai griovimai, tiek ir laiko galia viską keisti ( Lebbeus Woods, Filip Dujardin, Philipp Schaerer).

Architektūros, kaip objekto nykstantį tapsmą neryškiu, neapibrėžtu gali paveikti technologijos, tarpininkaujančios tarp žmogaus ir jo suformuotos aplinkos. Pavyzdžiui, dėl optinio aparato: telefono, foto ar kino kameros nestabilumo, nefokusavimo, drebančio priartinimo arba nutolinimo atsiranda blur‘as (Hiroshi Sugimoto), o elektronikos, ryšio veikimo trikdžiai lemia vaizdo glitchus. O gal šiuolaikiniame pasaulyje, taip priklausomame nuo virtualybės, nykstant architektūros materialumui ji tampa medijų ekranu?

Architektūros, žmogaus suformuotos aplinkos judėjimas gali būti nukreiptas ir jos tapsmą moteriška. Tai reiškia giluminį architektūros tapatybės slinktį nuo galios išraiškos link globojančių, gydančių, saugių erdvių kūrimo, dėmesingumo bendruomenių ir individų įvairovei. 
Tuo tarpu architektūros tapsmas žeme reiškia jos medžiagiškumo permąstymą geologinių, ekologinių procesų kontekste (Fei Fei Zhou). 

Galima įsivaizduoti ir architektūros tapsmo mašina scenarijus – ne tik Le Corbusier komunikuota prasme. Architektūros tapsmas mašina gali pasireikšti per dirbtinio intelekto išteklių poveikį kūrybai ir erdvių kontrolei (Liam Young).

Piešimo atlikimo būdai ir priemonės:
Darbai turi būti piešti ant popieriaus ranka arba derinant piešimą ranka su kitais grafinio vaizdavimo būdais – koliažu, kompiuteriniu piešiniu.
Darbai gali būti kuriami naudojant įvairias piešimo priemones – grafitą, anglį, tušą, markerį, rapitografą, teptukus, plunksnas ir pan.

Piešinio dydis:
Maksimalus piešinio dydis yra 1x1m. Tai reiškia, kad piešinys gali būti ir mažesnis.

Dalyviai:
Konkurse gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų visų pakopų architektūros studijų studentai ir 2024 metų architektūros studijų absolventai.

Konkursinių piešinių vertinimas:
Konkursui pateiktus darbus gali vertinti komisija sudaryta iš profesionalių dailininkų ir architektų. Šios komisijos tikslas – iš visų konkurso dalyvių išrinkti tris autorius, pateikusius įdomiausius ir geriausius piešinius.
Konkurso vertinimo kriterijai: piešinių atitikimas konkurso temai, idėjos originalumas, konceptualumas ir aiškumas, darnus piešimo priemonių panaudojimas ir atlikimo estetinė kokybė, meninės idėjos ir grafinio vaizdo harmoningumas.

Apdovanojimai:
Konkurso laureatas bus apdovanotas kelionių agentūros „BPC travel“ įsteigtu prizu ir pakviestas surengti personalinę parodą VILNIUS TECH Bibliotekoje. Ryškiausių darbų autoriai taip pat bus apdovanoti leidyklos LAPAS ir VILNIUS TECH prizais.

Paroda: 
Konkursui pateikti piešiniai bus eksponuojami parodoje Architektūros fakulteto 4 a.

Konkurso organizatoriai:
VILNIUS TECH Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra. Konkurso idėjos autorius ir kuratorius – menininkas ir VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dėstytojas dr.prof. Audrius Novickas. Talkina doc. Lilija Puipienė.

Piešinius pristatyti adresu:
Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra
VILNIUS TECH Architektūros fakultetas
Pylimo g. 26/1 Vilnius 01118
(arba perduoti dailės dėstytojams į rankas, VILNIUS TECH Architektūros fakultetas 4.15/4.16)
Piešiniai turi būti pristatyti iki 2025 m. kovo 24 d.
Ant siuntinio turi būti parašyta „Architektūrinio piešinio konkursui“

Kilus klausimams rašykite: crypt:YXVkcml1cy5ub3ZpY2thc0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdA==:xx
Skambinkite: +370 683 20159