Architektūros fakultetas
Architektūros fakultetas
Naujausia informacija
„Psichikos sveikata – kuo čia dėta architektūra?“: 31-asis projekto „A Pokalbiai“ ciklas kviečia į penkis pokalbius
2024-10-30
„Psichikos sveikata – kuo čia dėta architektūra?“: 31-asis projekto „A Pokalbiai“ ciklas kviečia į penkis pokalbius
Lapkričio 5 d. prasidės 31-asis Architektūros fondo projekto „A Pokalbiai“ pokalbių ciklas – Nacionalinėje dailės galerijoje lauks penki susitikimai su užsienio pašnekovais, sieksiančiais atskleisti glaudų ryšį tarp žmogaus emocinės būsenos ir erdvės.
„Erdvė ir forma dramatiškai veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą. Dizainas, pastatai, miestų planavimas, infrastruktūra, viešosios erdvės nėra neutralūs; jie teigiamai ar neigiamai veikia žmones bei jų aplinkinius kontekstus. Kas ketvirtas žmogus susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Jie dažniausiai yra lydimi didelės stigmos, kurios kūrime ar mažinime dalyvauja daugybė komponentų: valstybių politika, žmonių emocinis raštingumas, suteikiamos pagalbos kokybė ir kiti veiksniai. Architektūrinės erdvės ir sprendimai galimai sąveikauja tiek su įvairių ligų etiologija, tiek sveikstančiųjų gijimo eiga.“, – teigia ciklo kuratorės Urtė Laukaitytė ir Evelina Bartusevičiūtė, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto alumnė.
Lapkričio 5 d. startuosiantis ir penkis antradienius iš eilės Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiantis pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – kuo čia dėta architektūra?“, kvies susimąstyti, kokiais konkrečiais būdais architektūros praktika galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Kokiose struktūrose praeityje žmonės ieškojo išsilaisvinimo nuo vidinių sunkumų? Kuo svarbus aktyvus bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais bei pastatų ar infrastruktūros naudotojais dar koncepcijos ir projektavimo stadijose? Šiuos klausimus ciko pokalbių metu sieks atsakyti penki išskirtiniai savo sričių profesionalai.
Lapkričio 5 d. pokalbių ciklą pradės kraštovaizdžio architektė, neuromokslininkė Agnieszka Olszewska-Guizzo su paskaita „Ar kraštovaizdžiai gali gydyti?”, kurioje apžvelgs kraštovaizdžio architektūros ir neuromokslų sankirtą, paskatinusią sukurti kontempliatyvaus kraštovaizdžio modelį (angl. „Contemplative Landscape Model“). Paskaitoje bus pristatytos mokslinės studijos apie natūralios aplinkos poveikį smegenų veiklai bei pasiūlyta įžvalgų, padėsiančių kurti gyvenimo kokybę gerinančias erdves.
Lapkričio 12 d. paskaitą „Sudėtinga psichikos sveikatos pastatų istorija” skaitys architektūros istorikė Leslie Topp. Paskaitoje pasitelkdama skirtingų psichiatrinės architektūros erdvių ir laikmečių pavyzdžius, L. Topp pristatys, jog pastatai, kuriuose buvo gydomi ir laikomi psichikos sutrikimų turintys žmonės, turi sudėtingas istorijas, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo vadinami prieglobsčiais, prieglaudomis ar psichiatrinėmis ligoninėmis.
Lapkričio 19 d. kraštovaizdžio architektas Simon Bell paskaitoje „Neįvertintas mėlynųjų zonų vaidmuo užtikrinant sveikatą ir gerovę” atkreips dėmesį į vandens telkinius ir juos supančią aplinką – mėlynąsias erdves, kurios ignoruojamos, nepaisant jų reikšmingo vaidmens daugumai miestų ir miestelių, bei istorinių sąsajų su pajūriu ir ežerais, kaip poilsio, atostogų ir sveikatos gerinimo vietomis. Paskaitos metu bus pristatyti projekto „BlueHealth“ rezultatai ir sukurtas priemonių paketas, skirtas padėti projektuotojams ir dizaineriams kurti mėlynąsias miestų erdves.
Lapkričio 26 d. Hasselt universiteto architektūros ir menų fakulteto profesorė Ann Petermans skaitys paskaitą „Inovatyvus būstas senjorams ir subjektyvi gerovė – belgiška perspektyva“. A. Petermans, pasitelkdama Flandrijoje (Belgija) vykdyto projekto „HOUSE“ įžvalgomis ir rezultatais, kvies atsigręžti į vieną didžiausių pasaulinių iššūkių – visuomenės senėjimą, neišvengiamai turintį poveikį būsto sektoriui ir būsto politikai.
Gruodžio 3 d. pokalbių ciklą užbaigs architekto, filosofo Gideon Boie paskaita. Keldamas klausimą „Kokią architektūrą toleruoja jūsų psichinė sveikata?“, G. Boie kvestionuos gydančiosios aplinkos sąvoką, remdamasis naujausiais architektūros projektais Belgijoje, ir pristatys visiškai skirtingus architektūrai keliamus reikalavimus, atrastus pokalbiuose su psichiatrais, įstaigų vadovybe, darbuotojais ir pacientais.
Pokalbiai vyks antradieniais, 19 val., Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks anglų kalba. Daugiau informacijos rasite tinklalapyje apokalbiai.lt.
Projektą „A Pokalbiai“ pristato „Architektūros fondas“. 31-ąjį ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partnerė – Nacionalinė dailės galerija. Pokalbių partneriai: Britų taryba ir Belgijos Karalystė – Flandrijos delegacija Baltijos šalyse.
Naujieną parengė „Architektūros fondas“
31-ojo pokalbių ciklo „Psichikos sveikata – kuo čia dėta architektūra?“ iliustracijos autorė Laura Kuršvietytė
„Erdvė ir forma dramatiškai veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą. Dizainas, pastatai, miestų planavimas, infrastruktūra, viešosios erdvės nėra neutralūs; jie teigiamai ar neigiamai veikia žmones bei jų aplinkinius kontekstus. Kas ketvirtas žmogus susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Jie dažniausiai yra lydimi didelės stigmos, kurios kūrime ar mažinime dalyvauja daugybė komponentų: valstybių politika, žmonių emocinis raštingumas, suteikiamos pagalbos kokybė ir kiti veiksniai. Architektūrinės erdvės ir sprendimai galimai sąveikauja tiek su įvairių ligų etiologija, tiek sveikstančiųjų gijimo eiga.“, – teigia ciklo kuratorės Urtė Laukaitytė ir Evelina Bartusevičiūtė, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto alumnė.
Lapkričio 5 d. startuosiantis ir penkis antradienius iš eilės Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiantis pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – kuo čia dėta architektūra?“, kvies susimąstyti, kokiais konkrečiais būdais architektūros praktika galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Kokiose struktūrose praeityje žmonės ieškojo išsilaisvinimo nuo vidinių sunkumų? Kuo svarbus aktyvus bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais bei pastatų ar infrastruktūros naudotojais dar koncepcijos ir projektavimo stadijose? Šiuos klausimus ciko pokalbių metu sieks atsakyti penki išskirtiniai savo sričių profesionalai.
Lapkričio 5 d. pokalbių ciklą pradės kraštovaizdžio architektė, neuromokslininkė Agnieszka Olszewska-Guizzo su paskaita „Ar kraštovaizdžiai gali gydyti?”, kurioje apžvelgs kraštovaizdžio architektūros ir neuromokslų sankirtą, paskatinusią sukurti kontempliatyvaus kraštovaizdžio modelį (angl. „Contemplative Landscape Model“). Paskaitoje bus pristatytos mokslinės studijos apie natūralios aplinkos poveikį smegenų veiklai bei pasiūlyta įžvalgų, padėsiančių kurti gyvenimo kokybę gerinančias erdves.
Lapkričio 12 d. paskaitą „Sudėtinga psichikos sveikatos pastatų istorija” skaitys architektūros istorikė Leslie Topp. Paskaitoje pasitelkdama skirtingų psichiatrinės architektūros erdvių ir laikmečių pavyzdžius, L. Topp pristatys, jog pastatai, kuriuose buvo gydomi ir laikomi psichikos sutrikimų turintys žmonės, turi sudėtingas istorijas, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo vadinami prieglobsčiais, prieglaudomis ar psichiatrinėmis ligoninėmis.
Lapkričio 19 d. kraštovaizdžio architektas Simon Bell paskaitoje „Neįvertintas mėlynųjų zonų vaidmuo užtikrinant sveikatą ir gerovę” atkreips dėmesį į vandens telkinius ir juos supančią aplinką – mėlynąsias erdves, kurios ignoruojamos, nepaisant jų reikšmingo vaidmens daugumai miestų ir miestelių, bei istorinių sąsajų su pajūriu ir ežerais, kaip poilsio, atostogų ir sveikatos gerinimo vietomis. Paskaitos metu bus pristatyti projekto „BlueHealth“ rezultatai ir sukurtas priemonių paketas, skirtas padėti projektuotojams ir dizaineriams kurti mėlynąsias miestų erdves.
Lapkričio 26 d. Hasselt universiteto architektūros ir menų fakulteto profesorė Ann Petermans skaitys paskaitą „Inovatyvus būstas senjorams ir subjektyvi gerovė – belgiška perspektyva“. A. Petermans, pasitelkdama Flandrijoje (Belgija) vykdyto projekto „HOUSE“ įžvalgomis ir rezultatais, kvies atsigręžti į vieną didžiausių pasaulinių iššūkių – visuomenės senėjimą, neišvengiamai turintį poveikį būsto sektoriui ir būsto politikai.
Gruodžio 3 d. pokalbių ciklą užbaigs architekto, filosofo Gideon Boie paskaita. Keldamas klausimą „Kokią architektūrą toleruoja jūsų psichinė sveikata?“, G. Boie kvestionuos gydančiosios aplinkos sąvoką, remdamasis naujausiais architektūros projektais Belgijoje, ir pristatys visiškai skirtingus architektūrai keliamus reikalavimus, atrastus pokalbiuose su psichiatrais, įstaigų vadovybe, darbuotojais ir pacientais.
Pokalbiai vyks antradieniais, 19 val., Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks anglų kalba. Daugiau informacijos rasite tinklalapyje apokalbiai.lt.
Projektą „A Pokalbiai“ pristato „Architektūros fondas“. 31-ąjį ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partnerė – Nacionalinė dailės galerija. Pokalbių partneriai: Britų taryba ir Belgijos Karalystė – Flandrijos delegacija Baltijos šalyse.
Naujieną parengė „Architektūros fondas“
31-ojo pokalbių ciklo „Psichikos sveikata – kuo čia dėta architektūra?“ iliustracijos autorė Laura Kuršvietytė
-
- Puslapio administratoriai:
- Agnė Vėtė
- Karolina Kardokaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė
- Monika Bissekerskaja