VILNIUS TECH – Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Architektūros fakultetas Padaliniai Urbanistikos katedra Studijos Baigiamųjų darbų anotacijos

Urbanistikos katedra

Turite klausimų?

susisiekite jums patogiu būdu

Telefonas (8 5) 274 5201

El. paštas crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnVyYmthdEB2aWxuaXVzdGVjaC5sdCI+dXJia2F0QHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx

Baigiamųjų darbų anotacijos

Studento vardas, pavardė	Baigiamojo darbo pavadinimas	Baigiamojo darbo vadovas
Studento vardas, pavardė Junda Augustė Andriuškevičiūtė	Baigiamojo darbo pavadinimas Nuo fortifikacijos link inovacijos: Kauno tvirtovės elementų integracija į urbanistinį audinį	Baigiamojo darbo vadovas doc. dr. Dalia Dijokienė
Anotacija (lietuvių k.) Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas iki šių dienų išlikusių karinių tvirtovių elementų integracijos į miesto urbanistinį audinį potencialas. Gynybinė funkcija ir karinių tvirtovių kompleksai neišvengiamai darė įtaką miestų planinės-erdvinės struktūros vystymuisi. Nesvarstant jų planingos integracijos galimybių, šios struktūros lieka kaip neįsisavintos miesto rezervinės teritorijos. Analitinėje dalyje nagrinėjamas miestų-tvirtovių reiškinys: gynybinių struktūrų istorinė raida, įgyto paveldinio statuso reikšmė bei urbanistinis potencialas šiandieninio globalaus miesto kontekste. Atliekamas Kauno gynybinių objektų (fortų) raidos ir esamos situacijos tyrimas, kategorizuojantis fortus į tris teorines grupes pagal jų aplinkos pobūdį, kurioms formuojami galimi erdvinės integracijos ir funkcinės regeneracijos scenarijai. Eksperimentinėje dalyje pateikiamas koncepcinis integracijos modelis Kauno fortų sistemai, iš jų formuojant lokalių miesto dalių centrų tinklą. Sprendiniai apima tris teritorinius lygmenis: sistemą miesto mastu (1), tris konceptualius centrų tipus reprezentuojančių fortų modelius, atspindinčius į urbanistinės aplinkos charakteristikas reaguojančius integracijos principus (2) ir detalizuojamą VI-ojo forto urbanistinį kompleksą (3), kuris formuojamas kaip inovacijų klasteris. Darbą sudaro tekstinė dalis, grafinė medžiaga (4200 x 2000 mm) ir maketas (1:500). Raktiniai žodžiai: miestas-tvirtovė, Kauno tvirtovė, gynybinių objektų regeneracija, integracija į urbanistinį audinį, lokalūs miesto dalių centrai, inovacijų klasteriai Anotacija (užsienio k.) Final thesis considers integration potential of remained fortress elements into the urban fabric. Defensive function and complexes of fortifications have inevitably influenced the development of planned-spatial structure of cities. Without considering the possibilities of their integration, these structures remain as urban wasteland. The phenomenon of fortress-cities is examined in the analytic part, considering historical development of defensive structures, significance of heritage status and urban potential in the context of today's global city. A study of the development and current situation of Kaunas defensive elements (forts) is performed, categorizing them into three theoretical groups according to the nature of their environment, for which possible scenarios of integration and regeneration are developed. A conceptual model of integration for the Kaunas forts system is presented in the experimental part, forming a network of local urban centers. The solutions include three territorial levels: a city-wide system (1), models of forts representing three conceptual types of centers, reflecting integration principles responsive to the characteristics of the urban environment (2), and a detailed urban complex of Fort VI (3) formed as an innovation cluster. Structure: text part, graphical presentation (4200 x 2000 mm) and model (1:500). Raktiniai žodžiai: fortress-cities, Kaunas fortress, regeneration of fortifications, integration into urban fabric, local urban centers, innovation clusters
Studento vardas, pavardė Ieva Viržonytė	Baigiamojo darbo pavadinimas Morfologinė sodybinio užstatymo kaita Panevėžio mieste	Baigiamojo darbo vadovas doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė
Anotacija (lietuvių k.) Sodybinis užstatymas miesto urbanistinėje struktūroje dažnai nėra laikomas pilnateisiu užstatymo struktūros formuotoju santykyje su kitais užstatymo tipais. Ypatingai tai akivaizdu didesnių miestų centrinėse dalyse, kuriose šis užstatymas laikomas nerentabiliu, ekonomiškai nepatraukliu, todėl turi apsčiai prielaidų būti naikinamu. Šis užstatymo tipas įgauna visiškai kitą rezonansą besitraukiančių miestų kontekste. Nagrinėjamai problemai atskleisti tiriamas Panevėžio miestas, turintis išskirtinę istoriją ir sodybinio užstatymo ištakų gausą. Darbe formuojamas naujas požiūris atskleidžiantis sodybinio užstatymo tipo potencialą miesto audinyje. Darbo tikslas - Įvertinus sodybinio užstatymo formavimosi ir transformacijos iššūkius bei šiuolaikines tendencijas parengti Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinę koncepciją atskleidžiant galimus šio užstatymo tipo savitumus ir transformacijos atvejus. Baigiamąjį darbą sudaro tekstinė byla, grafinė medžiaga bei maketai. Tekstinės bylos sudėtis: įvadas, analitinė-metodinė, eksperimentinė-tiriamoji, eksperimentinė-projektinė dalys, išvados ir priedai. Raktiniai žodžiai: Besitraukiantys miestai, istorinis užstatymas, miestovaizdžiai, Panevėžys, sodybinis užstatymas, transformacijos, užstatymas, užstatymo morfotipai Anotacija (užsienio k.) Homestead build-up in the urban structure of a city is often not considered to be a full-fledged part of the urban tissue in relation to other types of building. This is especially evident in the central parts of larger cities, where this type of development is considered unprofitable, economically unattractive, and therefore has a potential to be demolished. This type of construction takes on a completely different resonance in the context of shrinking cities. City of Panevėžys is studied to unfold the analysis of the problem, because of its unique history and an abundance of homestead build-up origin. A new approach is formed in the work, revealing the potential of the homestead type in the fabric of the city. The aim of the work is to prepare an urban concept of the central part of Panevėžys city after evaluating the challenges of the formation and transformation of homestead build-up and revealing its possible peculiarities and cases of transformation. The final work consists of a text file, graphic material and models. Composition of the text file: introduction, analytical-methodical, experimental-research, experimental-design parts, conclusions and appendices. Raktiniai žodžiai: shrinking cities, historical building, cityscape, Panevėžys city, homestead build-up, transformations, building, building morphotypes
Studento vardas, pavardė Jovaras Šateika	Baigiamojo darbo pavadinimas Naujos Vilniaus miesto periferinės verslo teritorijos plėtros vizija	Baigiamojo darbo vadovas doc. Saulius Motieka
Anotacija (lietuvių k.) Periferinės verslo teritorijos dažniausiai yra formuojamos vienodais, ekonominius lūkesčius tenkinančiais principais, todėl dauguma jų susiduria su besikartojančiomis problemomis: negyvybingumu, epizodiškumu. Problema aktuali ir Vilniaus miestui, kai pastebima nesistemiška verslo paskirties teritorijų, kurioms kyla grėsmė susidurti su minėtomis problemomis, plėtra už miesto centrinės dalies. Baigiamajame darbe tiriamos esamų verslo teritorijų vietos parinkimo ir struktūros formavimo metodai. Taip pat analizuojama naujų urbanistinių struktūrų formavimo, daugiafunkciškumo kūrimo, vertikaliosios urbanistikos ir aukštybinių pastatų projektavimo principai. Ieškoma ir formuojama Vilniaus miesto periferinių verslo teritorijų sistema ir analizuojama pasirinktos teritorijos urbanistinė aplinka. Siūloma naujos Vilniaus miesto periferinės verslo teritorijos, esančios Pilaitės ir Laisvės prospekto sankirtoje, vizija, sukurta remiantis daugiafunkcių, gyvybingų teritorijų principais. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas; analitinė-metodinė dalis; eksperimentinė-tiriamoji dalis; eksperimentinė-projektinė dalis; išvados; informacijos šaltiniai; priedai. Grafinė darbo dalis pateikiama penkiuose grafiniuose rulonuose ( 700 mm. x 2000 mm.) ir viename makete, kuriame vaizduojama Pilaitės ir Laisvės pr. sankirtoje esančios teritorijos koncepcijos detalizuojamas fragmentas (M 1:500). Darbo apimtis – 82 p. teksto be priedų, 82 iliustr., 1 lent., 24 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. Raktiniai žodžiai: Periferinės verslo teritorijos, daugiafunkciškumas, gyvybingumas, aukštybiniai pastatai, vertikalioji urbanistika. Anotacija (užsienio k.) Peripheral business territories are usually formed on the same principles that meet economic expectations, therefore most of them face recurring problems: non-viability, episodicity. The problem is also relevant for the city of Vilnius, when non-systematic development of business areas outside the central part of the city is threatened. In the final work the methods of site selection and structure formation of the existing business territories are investigated. The principles of formation of new urban structures, creation of multifunctionality, vertical urban planning and design of high-rise buildings are also analyzed. The system of Vilnius city peripheral business territories is searched and formed and the urban environment of the selected territory is analyzed. A vision of a new Vilnius city peripheral business territory, located at the intersection of Pilaitė and Laisvės ave, is proposed, created on the basis of the principles of multifunctional, vibrant territories. The work consists of 7 parts: introduction; analytical-methodical part; experimental-research part; experimental-design part; conclusions; sources of information; accessories. The graphic part of the work is presented on 5 drawing sheets ( 700 mm by 2000 mm each) and in one model, which depicts Pilaitės and Laisvės ave. a detailed fragment of the concept of the territory at the intersection (scale 1: 500). Master thesis consists of: 82 p. text without appendices, 82 illustrations, 1 tables, 24 bibliographical entries. Work appendices are attached separately. Raktiniai žodžiai: Peripheral business territories, multifunctionality, vitality, high-rise buildings, vertical urbanism.
Studento vardas, pavardė Emilija Pudinskaitė	Baigiamojo darbo pavadinimas Upės vaidmuo Marijampolės viešųjų urbanistinių erdvių sistemoje	Baigiamojo darbo vadovas doc. dr. Edgaras Neniškis
Anotacija (lietuvių k.) Magistro baigiamojo darbo tikslas – pasiūlyti Šešupės integracijos į Marijampolės miesto urbanistinę viešųjų erdvių struktūrą urbanistinę architektūrinę koncepciją, kuri skatintų vandens kultūros vystymą mieste. Darbe apibrėžta problematika nagrinėjama platesniame teoriniame kontekste, siekiant sukurti bendrinę panašių teritorinių – erdvinių-funkcinių darinių kokybinio vertinimo metodiką. Remiantis svarbiausių miesto viešųjų erdvių visapusiškos integracijos nuostata, urbanistinės teorijos postulatais, gamtinių elementų miesto struktūroje analize, analogų studija. Išskiriamos viešųjų erdvių hierarchijos ypatumai bei jų formavimo prie vandens galimybės. Analitinės dalies pagrindu formuojamos naujos viešosios erdvės Marijampolės miesto centrinėje dalyje bei vystomas jau susiformavęs jų tinklas. Detalizuojamas objektas – konceptualus viešųjų erdvių sistemos mazgas – formuojamas kvartalas prie pagrindinės erdvinės ašies – Vilkaviškio gatvės. Sprendiniai formuojami remiantis centrinės miesto dalies užstatymo vientisumo vystymu, visuomeninių ryšių skatinimo priemonių (viešųjų erdvių sistema, formuojama vandens ašis, visuomeniniai – komerciniai centrai, rekreaciniai arealai), apibrėžtų koncepciniame modelyje, kūrimo principais. Darbą sudaro grafinė ir tekstinė dalys: įvadas, analitinė – metodinė dalis, analitinė – tiriamoji Vilniaus miesto centrinės dalies ir eksperimentinė aikščių sistemos koncepcija. Darbo apimtis – 83 p. teksto be priedų, 79 iliustracijos, 12 lentelių, 35 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai – grafines medžiagos sumažintos kopijos. Raktiniai žodžiai: viešųjų erdvių sistema, Marijampolės miesto centrinė dalis, upės vaidmuo, integracija, Šešupė, krantinė, miesto modelis. Anotacija (užsienio k.) The aim of the master's thesis is to offer an urban architectural concept of Šešupė's integration into the urban structure of public spaces in Marijampolė, which would promote the development of water culture in the city. The problems defined in the work are analyzed in a broader theoretical context in order to create a general methodology for the qualitative evaluation of similar territorial - spatial-functional structures. Based on the provision of comprehensive integration of the most important public spaces of the city, postulates of urban theory, analysis of natural elements in the city structure, study of analogues. Peculiarities of the hierarchy of public spaces and the possibilities of their formation by the water are distinguished. On the basis of the analytical part, new public spaces are formed in the central part of Marijampolė city and their already formed network is developed. The detailed object is a conceptual node of the public space system - a block is formed near the main spatial axis - Vilkaviškio Street. The solutions are formed on the basis of the development of the building integrity of the central part of the city, the principles of development of public relations promotion measures (system of public spaces, formation of water axis, public-commercial centers, recreational areas) defined in the conceptual model. The work consists of graphic and textual parts: introduction, analytical - methodical part, analytical - research concept of Vilnius city central part and experimental square system. Thesis consists of: 83 p. text without appendixes, 79 pictures, 12 tables, 35 bibliographical entries. Working appendices - reduced copies of graphic material - are attached separately. Raktiniai žodžiai: system of public spaces, central part of Marijampolė city, role of river, integration, Šešupė, embankment, city model.
Studento vardas, pavardė Julija Novikova	Baigiamojo darbo pavadinimas Geležinkelio, kaip ribos, sąveika su Šiaulių miesto urbanistine struktūra	Baigiamojo darbo vadovas doc. Saulius Motieka
Anotacija (lietuvių k.) Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama miesto struktūrų tarpusavio sąveika per ribojančio elemento problematiką – struktūrinių elementų tarpusavio jungčių ir vientisumo nebuvimas, kilęs dėl geležinkelio, kaip ribos atsiradimo miesto struktūroje. Konkretus tyrimo objektas – Šiaulių miesto geležinkelis. Darbo tikslas – įvardinti geležinkelio ribos raidą bei įtaką miesto struktūroms, parengti Šiaulių miesto centrinės geležinkelio dalies urbanistinę-architektūrinę koncepciją, sukuriant stoties rajonui naują struktūrą ir įvaizdį. Ribojantys miesto elementai tiriami pagal jų rūšis (antropogeninės, gamtinės) bei smulkesnius tipus, iš kurių išskiriamas pagrindinis Šiaulių miesto ribos problematikos elementas – geležinkelis. Tyrimas vyksta analizuojant paties geležinkelio struktūros pobūdį (istorinę raidą, įrengimo būdus, įtakos zonas) bei jo akcentinės dalies (stoties) svarbą. Formuojami ribos problematikos sprendimo, ryšių ir jungčių kūrimo principai, kurie vėliau taikomi siūlant projektinius sprendinius. Šiaulių mieste analizuojama geležinkelio struktūra, kuri skirstoma į kelis skirtingas sąveikas su miestu turinčius ruožus, identifikuojant jų įtaką, problematiką ir sprendinių galimybes. Detalizacijos objektu parenkamas didžiausią įtaką miestui turintis geležinkelio ruo-as – centrinės dalies su stoties prieiga. Nagrinėjama stoties rajono urbanistinė struktūra bei vystomi kompleksiniai sprendiniai, išnaudojant esamą teritorijos potencialą, vystant kokybiškas erdvines, funkcines sistemas bei vizualinio vientisumo įvaizdį, gerinant geležinkelio sąveikos su kitomis miesto struktūromis pobūdį. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, analitinė-metodinė, analitinė-tiriamoji, ekperimentinė-projektinė, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 107 p. teksto be priedų, 92 iliustr., 12 lent., 24 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. Raktiniai žodžiai: urbanistinė riba, geležinkelis, miesto struktūros, struktūrų sąveika, geležinkelio stotis, urbanistinis kompleksas, jungtis, urbanistiniai ryšiai Anotacija (užsienio k.) The final master's thesis examines the interaction of urban structures through the problem of the boundary element - the lack of interconnections and integrity of structural elements caused by the emergence of railway as a boundary in the urban structure. The specific object of the research is Šiauliai city railway. The aim of the work is to name the development of the railway boundary and its influence on the city structures, to prepare the urban-architectural concept of the central railway part of Šiauliai city, creating a new structure and image for the station district. Boundaries of the city are studied according to their types (anthropogenic, natural) and smaller character typology, from which the main element of Šiauliai city boundary problem is distinguished - railway. The research is carried out by analyzing the nature of the railway structure itself (historical development, installation methods, areas of influence) and the importance of its accent part (station). The principles of boundary problem solving, communication and connection development are formed, which are later applied in proposing design solutions. The structure of the railway in Šiauliai city is analyzed, it is divided into several sections with different interactions with the city, identifying their influence, problems and possible solutions. The detailed proposal object is the railway section with the greatest influence on the city structures - the central part with access to the station. The urban structure of the station district is analyzed and complex solutions are developed, using the existing potential of the territory, developing high-quality spatial and functional systems and the image of visual integrity, improving the nature of railway interaction with other city structures. Structure: introduction, analytical-methodological part, analytical research, experimental designing, conclusions, references. Thesis consist of: 107 p. text without appendixes, 92 pictures, 12 tables, 24 bibliographical entries. Appendixes included. Raktiniai žodžiai: urban boundary, railway, structures of city, interaction of structures, railway station, urban complex, connection, urban links
Studento vardas, pavardė Edvin Voiskunovič	Baigiamojo darbo pavadinimas Pramonės reevoliucija: adaptyvus konversinių teritorijų pertvarkymas posovietiniame mieste	Baigiamojo darbo vadovas dr. Matas Cirtautas
Anotacija (lietuvių k.) Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama XX a. II p. suformuotų pramoninių teritorijų būklė ir kaitos galimybės buvusiuose socialistiniuose Vidurio ir Rytų Europos šalių miestuose. Pastarieji aspektai atskleidžiami analizuojant Vilniaus miesto pramoninių teritorijų atvejį. Darbo tikslas – įvertinus sovietmečiu suformuotų pramoninių teritorijų konversijos (pertvarkymo) poreikį ir galimybes, parengti Žemųjų Panerių–Jankiškių pramoninės zonos Vilniuje urbanistinės–architektūrinės regeneracijos pasiūlymus. Posovietiniams miestams aktualūs pramoninių zonų raidos dėsningumai ir šiuolaikinės kaitos tendencijos tiriamos apžvelgiant teorinius šaltinius bei Vakarų ir Rytų Europos valstybėse vykusio apleistų industrinių teritorijų pertvarkymo patirtis. Vadovaujantis teorinėmis ir paktinėmis įžvalgomis, formuluojamas alternatyvus požiūris į pramoninių teritorijų konvertavimą. Metodikos taikomumas atskleidžiamas rengiant Žemųjų Panerių–Jankiškių pramoninės zonos Vilniuje pertvarkymo urbanistinius-architektūrinius sprendimus. Adaptyvaus pramoninių teritorijų pertvarkymo metodika taikytina planuojant ir rengiant stambių socialistiniu raidos periodu suformuotų industrinių zonų ilgalaikio vystymo strategijas ir urbanistinės regeneracijos projektus, kuriais efektyvesnis teritorijos naudojimas pasiekiamas kartu išlaikant ir plėtojant esamą ekonominių veiklų įvairovę. Darbą sudaro: įvadas, analitinė–metodinė, eksperimentinė–tiriamoji, eksperimentinė–projektinė dalys, išvados, literatūros ir kiti sąrašai bei priedai. Darbo apimtis – 83 p. teksto be priedų, 81 iliustr., 5 lent., 23 bibliografiniai šaltiniai. Raktiniai žodžiai: Posovietinis miestas, apleista pramoninė teritorija, urbanistinis planavimas ir projektavimas, urbanistinė regeneracija, adaptyvus pertvarkymas, Vilnius. Anotacija (užsienio k.) The thesis evaluates the current state and redevelopment possibilities of industrial zones from the second half of the 20th century in post-socialist cities of Central and Eastern Europe. This is revealed by studying the case of industrial areas in Vilnius city. The thesis is aimed at unfolding the need and possibilities for redevelopment of soviet-period industrial sites and preparing the proposals of urban-architectural regeneration of the Žemieji Paneriai–Jankiškės industrial zone in Vilnius. The redevelopment trends and patterns relevant to post-Soviet cities are studied by reviewing theoretical sources and the experience of brownfield regeneration in Western and Eastern European countries. Based on theoretical and practical insights, an alternative approach to the redevelopment of soviet-period industrial sites is formulated. The application of the latter approach is demonstrated through preparation of urban-architectural concept for the regeneration of the Žemieji Paneriai–Jankiškės industrial zone in Vilnius. The methodology of adaptive redevelopment can be applied in the planning and preparation of long-term strategies for redevelopment of large industrial zones in post-Socialist cities. Regeneration projects based on this approach can ensure more efficient use of the site, as well as maintain and develop its economic diversity. The thesis consists of introduction, three chapters (analytical-methodical, experimental-research and experimental-design), general conclusions, lists of references, and several annexes. The total scope of the thesis (without annexes) – 83 pages, 81 figures, 5 tables and 23 references. Annexes included. Raktiniai žodžiai: Post-soviet city, brownfield, urban design and planning, urban regeneration, adaptive redevelopment, Vilnius city.
Studento vardas, pavardė Greta Vasiliauskaitė	Baigiamojo darbo pavadinimas Vidiniai teritoriniai miesto ištekliai versus urbanistinė drieka. Klaipėdos miesto atveju	Baigiamojo darbo vadovas doc. dr. Edgaras Neniškis
Anotacija (lietuvių k.) Magistro studijų baigiamojo darbo tikslas – unikali miesto struktūrą atitinkanti aktyvios vidinių teritorinių išteklių įsisavinimo koncepcija, sprendžianti urbanistinės driekos klausimus. Darbe analizuojamas specifinis Klaipėdos miesto išorinės plėtros santykis su vidinių skersinių jungčių kompozicija mieste, taip siekiant identifikuoti, kokių ir koks vidinių teritorinių resursų įsisavinimas galėtų padėti spręsti urbanistinės driekos klausimus Pasiūloma alternatyvi teritorinių išteklių panaudojimo koncepcija, kuri pritaikoma Liepų g. ašimi, jungiančia miesto centrinę dalį su periferija, integruojamai teritorijai atskleidžiant vidinių teritorinių rezervų panaudojimo potencialą. Detalizacijos lygmeniu siūlomi urbanistinio mazgo sąrangos principai, kuriais siekiama integruoti teritoriją į bendrą miesto urbanistinę sistemą ir potencialiems gyventojams suformuoti alternatyvias gyvenamąsias sąlygas. Darbo pabaigoje įvertinamos pasiūlytų sprendinių pasekmės, pateikiamos išvados ir siūlymai. Darbą sudaro: įvadas, analitinė-metodinė, eksperimentinė-tiriamoji, eksperimentinė-projektinė dalys, išvados, literatūros ir kiti sąrašai bei priedai. Darbo apimtis – 128 p. teksto be priedų, 115 iliustr., 58 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami priedai – grafinės medžiagos sumažintos kopijos. Raktiniai žodžiai: Klaipėda, urbanistinė drieka, išorinė miesto plėtra, vidiniai teritoriniai ištekliai, urbanistinė regeneracija, pramonės konversija Anotacija (užsienio k.) The aim of the master’s thesis is a unique concept of active internal territorial resources development which could address the issues of urban sprawl. The thesis analyzes the specific relationship of Klaipeda city external development with the composition of internal transverse connections in the city, thus in order to identify which and what kind of internal territorial resources could be used to help prevent from further urban expansion. An alternative concept of the use of territorial resources is proposed and is applied in Liepų str. axis connecting the central part of the city with the periphery, revealing the potential of the integrated territory for the use of internal territorial reserves. At the level of detail, the principles of urban node structure are proposed, which aim to integrate the territory into the overall urban system of the city and to form alternative housing conditions for its potential residents. The possible outcomes of the suggestions are evaluated and conclusions are stated in this thesis. Structure: introduction,analytical-methodical, experimental-research, experimental-design parts, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 128 p. text without appendixes, 115 pictures, 58 bibliographical entries. Appendixes included. Raktiniai žodžiai: Klaipeda, urban sprawl, urban expansion, internal territorial resources, urban regeneration, brownfield redevelopment
Studento vardas, pavardė Simonas Kazlauskas	Baigiamojo darbo pavadinimas Masinės statybos gyvenamųjų rajonų miestovaizdžių fenomeno permąstymas	Baigiamojo darbo vadovas doc. dr. Dalia Dijokienė
Anotacija (lietuvių k.) Baigiamajame darbe tiriamas industrinės masinės gyvenamosios statybos fenomenas, gimęs modernizmo idėjų įtakoje ir XX a. antroje pusėje įgavęs neregėtą mastą socialistinėse šalyse. To laikmečio statybų palikimas nebeatitinka šiuolaikinės visuomenės poreikių ir ver-čia permąstyti tokių rajonų likimą. Konkretūs galimi veiksniai atskleidžiami nagrinėjant Vil-niaus miegamuosius rajonus. Taip pat, baigiamojo darbo tyrimo objektu tampa masinės staty-bos gyvenamųjų rajonų miestovaizdžių fenomenas – takoskyra tarp tuomet suformuotų urba-nistinių struktūrų išorinio atpažįstamumo ir standartizuota, architektūrinių konstravimo prie-monių praktika išprovokuotos jo niveliacijos vidinėse stebėjimo perspektyvose. Fenomenui tirti, aptarti ir jo permąstymo priemonėms pritaikyti pasirenkamas Karoliniškių gyvenamasis rajonas (statybos metai 1970-1976), po standartizuota architektūrine rajono išraiška slepiantis autorių K. Balėno, G. Balėnienės kruopščiai apmąstytus, tolimesniam Vilniaus miesto vizua-linio identiteto formavimui pasitarnauti galinčius motyvus. Raktiniai žodžiai: Miestovaizdis, masinės statybos gyvenamieji rajonai Anotacija (užsienio k.) The final work analyses the phenomenon of industrial mass housing construction, which was born under the influence of the ideas of modernism and acquired an unprecedented scale in the socialist countries in the second half of the 20th century. The legacy of the construction of that time no longer meets the needs of modern society and forces us to rethink the fate of such neighbourhoods. Specific potential factors are revealed when examining the residential dist-ricts of Vilnius. Moreover, the phenomenon of cityscapes of mass construction residential a-reas becomes the object of the final work study – the divide between the external recognizabi-lity of the urbanist structures formed then and the standardised practice of architectural const-ruction measures has been provoked by its nivelation in internal observation perspectives. Karoliniškės residential area (construction year 1970-1976) is chosen to analyse, discuss and apply the means of rethinking measures to the aforementioned phenomenon, hiding, under the standardized architectural expression of the district, the motivations which are carefully con-sidered by the author K.Balėnas, G. Balėnienė and which may serve the further shaping of the visual identity of Vilnius. Raktiniai žodžiai: Cityscape, mass housing.
Studento vardas, pavardė Ieva Vigėlytė	Baigiamojo darbo pavadinimas Utilitaraus turgavietės įvaizdžio kaita urbanistinėje struktūroje	Baigiamojo darbo vadovas doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė
Anotacija (lietuvių k.) Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama utilitaraus turgavietės įvaizdžio kaita, konkretus tyrimo objektas – Kalvarijų turgavietė. Darbo tikslas – įvertinus prekyvietės istorinę dinamiką miesto raidos požiūriu bei jų vystymosi iššūkius ir šiuolaikines tendencijas, parengti turgaviečių sistemos plėtojimo gaires bei konkrečiai pasirinktos turgavietės ir jos prieigų urbanistinę – architektūrinę koncepciją. Prekyba turi labai ryškius teritorinės sistemos bruožus ir yra viena iš svarbiausių miesto struktūros formavimosi sąlygų. Darbe nagrinėjamas miesto turgavietės elementas urbanistinėje struktūroje, jos dinamika miesto raidoje, gilinamasi į bendrą prekyviečių sistemą, tipus ir klasifikaciją. Miesto turgaviečių įvaizdis ir forma labai dažnai nėra adekvatus jas supančių teritorijų charakteriui. Dažnai jos tampa nepatrauklios ir nepastebimos taip prarasdamos savo tikrąją vertę ir išskirtinumą esamoje urbanistinėje sistemoje. Ši problema gaji Vilniaus (kaip sostinės) urbanistinėje struktūroje. Darbe gilinamasi į visą prekyviečių sistemą, kurios dalimi yra ir pati turgavietė, taip sistemiškai prieinama prie unikalaus atvejo. Parengiama architektūrinė – urbanistinė koncepcija, remiantis atlikto tyrimo įžvalgomis, kurioje stiprinamas vietos santykis su esamu kontekstu, ir pačios turgavietės iki tol turėjusios utilitarų įvaizdį estetinis virsmas į vietos charakterį bei statusą atitinkančią turgaus struktūrą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai. Darbą sudaro: įvadas, analitinė – metodinė, eksperimentinė – tiriamoji, eksperimentinė – projektinė dalys, išvados, literatūros ir kiti sąrašai. Darbo apimtis – 70 psl. ir priedai. Raktiniai žodžiai: Turgavietė, prekyvietė, prekyviečių tipai, prekyviečių sistema, prekyviečių klasifikacija, utilitarus, kaita, įvaizdis. Anotacija (užsienio k.) The aim of the final master’s thesis is to analyse the change in appearance of utilitarian marketplaces, specifically studying – the marketplace of Kalvarijai. The main objective – to asses the marketplace’s historical dynamics in terms of urban development, while also looking into its developmental challenges and contemporary tendencies. In addition, a main goal is to form a system of future development for marketplaces, including the urbanistic – architectural conception of the specified market and its connections. Commerce has very concrete systemic territorial attributes and is one of the most significant variable that determines the formation of city structures. This work undertakes to examine the element of city marketplaces, their dynamic in the formation of cities; to investigate the marketplace system as a whole – its types and classifications. Often the structure and appearance of marketplaces is inadequate compared to the character of surrounding structures. This leads to markets becoming unappealing and unseen and causes a decline in their worth and uniqueness. The issue persists in Vilnius’ (as a capital) urban structure. To mitigate this unique challenge an architectural – urbanistic conception will be developed, based on the insights concluded from the research. Objectives are to strengthen the local relationship with the current context and to convert the marketplace from utilitarian into an aesthetic transformation to a market structure appropriate to the local character and status. Conclusions and suggestions are presented at the end of the work. Structure: introduction, analytical - methodical, experimental - research, experimental - design parts, conclusions, references and other lists. The thesis consists of: 70 pages. and appendices. Raktiniai žodžiai: Marketplace, market, types of markets, market system, market classification, utilitarian, transition, transformation, appearance, character.
Studento vardas, pavardė Arūnas Murnikovas	Baigiamojo darbo pavadinimas REiNOVACIJA: masinės statybos gyvenamųjų teritorijų mažuose Lietuvos miestuose regeneracija	Baigiamojo darbo vadovas dr. Matas Cirtautas
Anotacija (lietuvių k.) Baigiamajame magistro darbe tiriamos Lietuvos mažuose miestuose XX a. II p. suformuotų masinės statybos gyvenamųjų teritorijų urbanistinės raidos tendencijos ir regeneracijos iššūkiai. Pastarieji sprendžiami nagrinėjant Krantinės rajono, Kupiškyje, atvejį, kurio kontekstas ir struktūrinės charakteristikos perteikia eilinio mažo miesto masinės statybos gyvenamosios teritorijos situaciją. Darbe apžvelgiama masinės statybos raida, idėjos ir jų įtaka formuojant mažuosius miestus, nagrinėjamos masinės statybos gyvenamųjų pastatų ir kvartalų atnaujinimo programos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, nustatomi jų privalumai ir trūkumai. Darbe formuojamas naujas požiūris į šios įsisenėjusios urbanistinės problemos sprendimą, kurio poreikis dabartinių nacionalinių (Lietuvos ilgalaikė renovacijos programa) ir tarptautinių (ES „Žaliasis kursas“) tendencijų fone tampa dar aktualesnis. Remiantis naujausiomis masinės statybos gyvenamųjų teritorijų atnaujinimo tendencijomis ir patirtimis, sudaryta mažųjų miestų masinės statybos regeneracijos metodika ir parengta Kupiškio miesto Krantinės rajono regeneracijos urbanistinė koncepcija. Darbą sudaro: įvadas, analitinė-metodinė, eksperimentinė-tiriamoji, eksperimentinė-projektinė dalys, išvados, literatūros ir kiti sąrašai bei priedai. Darbo apimtis – 78 p. teksto be priedų, 55 iliustr., 2 lent., 21 bibl. šaltinis. Raktiniai žodžiai: masinės statybos gyvenamoji teritorija, urbanistinė regeneracija, mažas miestas, Kupiškis. Anotacija (užsienio k.) The thesis focuses on the mass housing areas which were developed during the second half of the 20th century in the small cities all over the Europe. The current development trends and regeneration challenges of these areas are revealed through examination of the case of Krantinė district in Kupiškis. The general context and structural features of this area convey the situation of an ordinary mass housing area in many small cities of Lithuania. The thesis reviews the phenomenon of mass construction, its evolution and influence on urban structure of small cities. The public programs and planning practises aimed to renew mass housing areas and buildings are examined as well. The thesis proposes a new approach regarding the regeneration of mass housing areas within small cities as a partial solution for the challenging goal of building stock renovation as emphasized by various national (Lithuania's long-term renovation program) and international (EU "Green Deal") policies. This approach is tested by preparing the urban design concept for regeneration of Krantinė district in Kupiškis. The thesis consists of introduction, three chapters (analytical-methodical, experimental-research and experimental-design), general conclusions, lists of references, and several annexes. The total scope of the thesis (without annexes) – 78 pages, 55 figures, 2 tables and 21 references. Annexes included. Raktiniai žodžiai: mass housing area, urban regeneration, small city, Kupiškis.
Studento vardas, pavardė Polina Kalugina	Baigiamojo darbo pavadinimas Urbanistinės ir gamtinės struktūrų sąveikos koncepcija	Baigiamojo darbo vadovas doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė
Anotacija (lietuvių k.) Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama urbanistinės ir gamtinės morfostruktūros sąveika, jos galimybės šiandienos urbanistikoje ir miesto raidoje. Praktiniu atveju pasirenkamas Vilniaus miestas ir jame urbanistinės plėtros pažeistos teritorijos, kurių reanimavimas taikant balanso tarp gamtinės ir urbanistinės struktūros kriterijus. Rengiama teritorijos koncepcija pasirinktame Žemųjų Panerių ruože, sudaromos sąlygos urbanizacijos pažeistos gamtinės struktūros performavimui, taikant šiuolaikinių urbanistikos koncepcijų aktualiausius principus teritorijos reintegravimui į vientisą miesto audinį. Nustatomos pažeistų ir sunykusių teritorijų urbanistinio reanimavimo galimybės, kurios yra apibrėžiamos strateginėse alternatyvose. Suradus optimalų santykį tarp pramoninių teritorijų susiklosčiusios struktūros ir gamtinio karkaso deformacijų pramoninėse teritorijose, strateginių alternatyvų pagrindu yra sudaromas teritorijos urbanistinio formavimo modelis. Šis modelis yra taikomas pažeistoms teritorijoms. Žemųjų Panerių teritorijai siūloma konversijos formavimo koncepcija, kuri remiasi analitinėje dalyje išskirtais urbanizuotų bei gamtinių struktūrų sąveikos pagrindiniais principais. Darbe siekiama atsakyti į klausimą, kaip suderinti gamtinę ir urbanistinę morfostruktūrą ir kaip elgtis tokiose teritorijose, kuriose sąveika yra stipriai pažeidžiama, o pranašumas tenka urbanistinei morfostruktūrai? Darbą sudaro: tekstinė dalis, grafinė dalis (6 juostos 70 x 200cm) ir maketas. Raktiniai žodžiai: Urbanizuota struktūra, gamtinė struktūra, sąveika, pažeistos teritorijos, miesto audinys. Anotacija (užsienio k.) The final master's thesis examines the interaction between urban and natural morphostructure, its possibilities in urban planning and urban development today. In a practical case, the city of Vilnius and the cognitive territories of urban development within it are selected, which have been resuscitated by applying the balance between the criteria of natural and urban structure. The concept of the territory being prepared has been selected in the Žemieji Paneriai section, the conditions of the natural structure of urbanization acquaintances are created, applying the relevant principles of modern urban concepts to the reintegration of the territory into a solid urban fabric. Possibilities for urban resuscitation of damaged and degraded areas have been identified and are defined in the strategic alternatives. After finding the optimal relations between the structure formed in the industrial territories and the deformations of the natural framework in the industrial territories, the models of the urban formation of the territory are formed on the basis of strategic alternatives. This model is applied to affected areas. In the territories of Žemieji Paneriai, the concept of conversion formation is proposed, which is based on the analytical part, distinguishing between the main principles of urbanization and the interaction of natural structures. The aim of the work is to answer the question of how to reconcile natural and urban morphostructure and how to behave in such areas, especially the interaction is strongly vulnerable, and whether similar falls in urban morphostructure? The work consists of three parts: text part, graphic part (6 strips 70 x 200cm) and a model. Raktiniai žodžiai: Urbanized structure, natural structure, interaction, morfostructure, damaged areas.
Studento vardas, pavardė Reda Petravičiūtė	Baigiamojo darbo pavadinimas Istoriniai priemiesčiai: erdvinis manifestas globalioms miestų vystymosi tendencijoms	Baigiamojo darbo vadovas doc. dr. Dalia Dijokienė
Anotacija (lietuvių k.) Magistro baigiamajame darbe gilinamasi į urbanistinio tapatumo fenomeną, kuriam įtaką daro tiek lokalios, tiek globalios miestų augimo tendencijos. Konkretus tyrimo objektas yra Vilniaus istoriniai priemiesčiai, atsidūrę sparčiai kintančiame miesto centro urbanistiniame kontekste. Darbo tikslas – parengti Vilniaus istorinių priemiesčių urbanistinio architektūrinio vystymosi koncepciją, kuri galėtų tapti atsvara miestų suvienodėjimui globalizacijos įtakoje. Darbo eksperimentinėje tiriamojoje dalyje yra analizuojami Vilniaus istorinių priemiesčių urbanistinio tapatumo bruožai, įvardijamos išlikimo centrinėje miesto dalyje priežastys, įvertinama šiuolaikinio užstatymo įtaka išlikusiam urbanistiniam audiniui. Konkretūs projektiniai pasiūlymai yra pateikiami Rasų priemiesčiui, kuris šiuo metu yra tarsi fizinis ir psichologinis barjeras miesto audinyje. Priemiesčio prieigose, patiriančiose didžiausią įtampą tarp globalaus ir lokalaus tapatumo, siūlomi tūriniai erdviniai užstatymo modeliai, kurie globalias miestų vystymosi tendencijas transformuoja ir paverčia jas naujomis vietinio tapatumo apraiškomis. Darbe detalizuojamas vienas iš siūlomų konceptualių modelių – alternatyvus Išganytojo kalvos teritorijos užstatymas. Magistro baigiamasis darbas yra vainikuojamas suformuluotomis išvadinėmis tezėmis. Baigiamąjį darbą sudaro tekstinė byla, grafinė medžiaga bei maketas. Tekstinės bylos sudėtis: įvadas, analitinė-metodinė, eksperimentinė-tiriamoji, eksperimentinė-projektinė dalys, išvados ir priedai (viso 87 psl. be priedų, 45 iliustracijos, 25 lentelės, 32 bibliografiniai šaltiniai). Grafinę dalį sudaro 10 vertikalių planšetų (70x100 cm) ir detalizuojamo fragmento koncepcinis maketas M 1:500. Raktiniai žodžiai: istoriniai priemiesčiai, urbanistinis tapatumas, globalizacija, atskirties zonos. Anotacija (užsienio k.) The final master's thesis delves into the phenomenon of urban identity, which is influenced by both local and global urban growth trends. A specific object of research is the historical suburbs of Vilnius, which find themselves in the rapidly changing urban context of the city center. The aim of the work is to prepare a concept of urban architectural development of Vilnius historical suburbs, which could become a counterweight to the unification of cities under the influence of globalization. In the experimental research part of the work, the features of the urban identity of the historical suburbs of Vilnius are analyzed, the reasons for their survival in the central part of the city are named, and the influence of modern construction on the remaining urban fabric is assessed. Specific project proposals are being submitted for the suburb of Rasos, which is currently like a physical and psychological barrier in the fabric of the city. Suburban accesses, which experience the greatest tension between global and local identities, offer volumetric spatial building models that transform global urban development trends and turn them into new manifestations of local identity. The work details one of the proposed conceptual models – an alternative construction of the Savior's Hill territory. The master's thesis ends with concluded findings of the research. The final work consists of a text file, graphic material and a layout model. Composition of the text file: introduction, analytical-methodical, experimental-research, experimental-design parts, conclusions and appendices (total 75 pages without appendixes, 45 illustrations, 25 tables, 32 bibliographical entries). The graphic part consists of 10 vertical tables (70x100 cm) and a conceptual layout model of the detailed fragment (scale 1: 500). Raktiniai žodžiai: historical suburbs, globalisation, urban identity, fragmented cities
Studento vardas, pavardė Justinas Adomaitis	Baigiamojo darbo pavadinimas Masinės statybos būstų (re)struktūrizavimas miesto centro teritorijoje	Baigiamojo darbo vadovas doc. dr. Edgaras Neniškis
Anotacija (lietuvių k.) Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas fenomenas, kai masinės statybos rajonai (MSR), esantys vertingoje miesto dalyje, nebetenkina šiuolaikinio gyvenamojo būsto poreikių ir yra socioekonomiškai nusidėvėję. MSR įprastai asocijuojasi su priemiesčiais ar naujosiomis miestų dalimis, tačiau spartus centrinių miesto dalių vystymasis, bei radikalūs sociokultūrinio konteksto pokyčiai pakeitė kai kurių MSR statusą, o ypač gyvenimo kokybės juose reikalavimus. Darbe siūloma Žirmūnų mikro-rajono Pietinės dalies (re)struktūrizavimo urbanistinė ir sociokultūrinė koncepcija. Raktiniai žodžiai: masinės statybos rajonai, miesto centras, restruktūrizavimas, savaiminiai visuomeniniai procesai, Žirmūnų mikro-rajonas Anotacija (užsienio k.) The main object of theses is phenomena then mass housing districts, located in valuable parts of the city does not correspond to contemporary housing demands and are socioeconomically depreciated . Mass housing districts are often associated with outskirts or newly developed city parts, although rapid cities centers development and radical change in socio-cultural context resulted shifts inside some of the mass housing districts.Theses suggests adaptive urban re-blocking and sociocultural strategies in Southern part of Žirmunai microraion Raktiniai žodžiai: mass housing, city center, reblocking, bottom-up process , Žirmūnai microraion
Studento vardas, pavardė Vilius Priščepionokas	Baigiamojo darbo pavadinimas Atgaivintas modernizmas: Šiaulių miesto Dainų mikrorajono visuomeninio centro urbanistinė regeneracija	Baigiamojo darbo vadovas dr. Matas Cirtautas
Anotacija (lietuvių k.) Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas masinės statybos gyvenamųjų rajonų visuomeninių centrų fenomenas. Tiriamos šių urbanistinių kompleksų tolesnio vystymo galimybės, akcentuojant modernistinio palikimo verčių bei problemų prieštaras. Darbo tikslas – įvertinus modernistinio planavimo idėjų ir projektavimo sprendimų tęstinumo perspektyvą, parengti Šiaulių miesto Dainų mikrorajono visuomeninio centro urbanistinės regeneracijos koncepciją. Mikrorajonų visuomeninių centrų samprata pristatoma apžvelgiant jų svarbą miestų modernistinio (funkcionalistinio) planavimo doktrinoje, tipologiją, raidos iššūkius bei ateities perspektyvas. Sudaryta mikrorajonų urbanistinio vystymo metodika ir universalūs scenarijai grindžiami jų struktūros išbaigtumo laipsniu, modernistinės architektūros objektų fizine būkle bei vertingumu. Metodika praktiškai išbandoma analizuojant Šiaulių miesto Dainų mikrorajono visuomeninio centro „Lyra“ atvejį. Pasiūlyta urbanistinės regeneracijos koncepcija apima tris erdvinius lygius: urbanistinį kontekstą, urbanistinį kompleksą ir architektūrinį objektą. Teritorijai būdingų modernizmo bruožų tęstinumo siekiama išlaikant bendruosius mikrorajono fizinės struktūros ir funkcinės organizacijos ypatumus, plėtojant visuomeninio centro kaip reikšmingo urbanistinio komplekso tūrinę-erdvinę kompoziciją bei rekonstruojant postmodernistinės stilistikos pastatą. Darbą sudaro įvadas, analitinė–metodinė, eksperimentinė–tiriamoji, eksperimentinė–projektinė dalys, išvados, literatūros ir kiti sąrašai bei priedai. Darbo apimtis – 85 p. teksto be priedų, 72 iliustr., 5 lent., 15 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. Raktiniai žodžiai: urbanistinė regeneracija, masinės statybos gyvenamasis rajonas, mikrorajonas, visuomeninis centras, modernizmas, Šiauliai. Anotacija (užsienio k.) The phenomenon of mass construction of residential centers in residential areas is analyzed in the final master's thesis. Possibilities for further development of these urban complexes are investigated, emphasizing the contradictions between the values and problems of the modernist legacy. The aim of the work is to prepare the concept of urban regeneration of Šiauliai city Dainai district public center after evaluating the perspective of continuity of modernist planning ideas and design solutions. The concept of neighborhood social centers is presented by reviewing their importance in the doctrine of modernist (functionalist) urban planning, typology, development challenges and future perspectives. The developed methodology of urban renewal and universal scenarios are based on the degree of completeness of their structure, the physical condition and value of modernist architecture. The methodology is practically tested by analyzing the case of “Lyra” Dainai district civic center. The proposed concept of urban regeneration includes three spatial levels: the urban context, the urban complex, and the architectural object. The continuity of the modernist features of the territory is sought by maintaining the general features of the physical structure and functional organization of the district, developing the volumetric composition of the social center as a significant urban complex and reconstructing the postmodernist style building. Structure: introduction, analytical chapter, experimental-investigative chapter, experimental-project chapter,conclusions andsuggestions, references. Thesis consists of 85 p. text without appendixes, 72 pictures, 5 tables, 15 bibliographical entries. Raktiniai žodžiai: urban regeneration, mass housing, district, civic center, modernism, Siauliai
2021 metų magistro baigiamųjų darbų anotacijos
Studento vardas, pavardė Simona Reičiūnaitė	Baigiamojo darbo pavadinimas Upė – miestas – slėnis: kompleksinė Nemuno upės prieigų regeneracija Kauno centrinėje dalyje	Baigiamojo darbo vadovas dr. Matas Cirtautas
Anotacija (lietuvių k.) Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami urbanizuotų upių slėnių erdvinio formavimo iššūkiai ir galimybės. Pastarieji atskleidžiami nagrinėjant Kauno miesto centrinės dalies atvejį, ypatingą dėmesį skiriant Nemuno upės prieigų regeneracijos uždaviniams. Darbo tikslas – įvertinus šiuolaikines urbanizuotų slėnių kaitos tendencijas ir formavimo iššūkius, parengti Nemuno upės prieigų formavimo Kauno miesto centrinėje dalyje urbanistinę koncepciją. Darbe ieškoma kompleksiškų gamtinių ir kultūrinių procesų sąveikos urbanizuotų slėnių aplinkoje modelių, kurie padėtų užtikrinti dažniausiai istorinių ar centrinių miesto dalių, išsidėsčiusių urbanizuotuose slėniuose, gyvybingumą ir tvarų vystymąsi. Erdviniu struktūravimu grįsta metodika išbandoma analizuojant Kauno miesto ir jo centrinės dalies atvejį. Remiantis tyrimo rezultatais, miesto centrinės dalies urbanistinis audinys skaidomas į charakteringas zonas, kurių sąveika su upės erdve tampa pagrindu modeliuoti Nemuno krantinių ir upės prieigose esančių neefektyviai naudojamų teritorijų pertvarkymo scenarijus. Darbą sudaro: įvadas, analitinė–metodinė, eksperimentinė–tiriamoji, eksperimentinė–projektinė dalys, išvados, literatūros ir kiti sąrašai bei priedai. Darbo apimtis – 96 p. teksto be priedų, 77 iliustr., 17 lent., 36 bibliografiniai šaltiniai Raktiniai žodžiai: urbanistinė regeneracija, konversija, krantinės revitalizacija, natūralizavimas, urbanizuotas upės slėnis, centrinė miesto dalis, Kaunas. Anotacija (užsienio k.) The thesis focuses on the multifaceted challenges and opportunities of spatial formation of urbanized river valleys. The latter are revealed by examining the case of the Kaunas city centre with a special attention to the regeneration of Nemunas riverfront. The work is aimed at evaluating contemporary trends and challenges of reshaping urban river valleys and preparing an urban concept for the regeneration of Nemunas riverfront in Kaunas city centre. The distinction of complex models defining the interplay of natural and cultural processes within urban valleys becomes framework ensuring the viability and sustainable development of historical or central parts of the city. The methodology of spatial structuring is tested in the case of Kaunas city and its central part. Based on study findings, the urban fabric is subdivided into character zones. The interaction of these zones with the river space becomes the basis for modelling scenarios of the riverfront regeneration, including revitalisation of riverbanks and redevelopment of adjoining inefficiently used areas. The thesis consists of introduction, three chapters (analytical-methodical, experimental-research and experimental-design), general conclusions, lists of references, and several annexes. The total scope of the thesis (without annexes) – 96 pages, 77 figures, 17 tables and 36 references. Annexes included. Raktiniai žodžiai: urban regeneration, redevelopment, waterfront revitalisation, naturalisation, urban river valley, city centre, Kaunas.
Studento vardas, pavardė Gintarė Būgaitė	Baigiamojo darbo pavadinimas Miesto ir uosto sąveikos urbanistinė koncepcija Klaipėdos atveju	Baigiamojo darbo vadovas doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė
Anotacija (lietuvių k.) Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas Klaipėdos miesto ir jūrų uosto santykis, struktūrų sąveikos principai ir plėtros galimybės. Šiandien Klaipėdos uostamiestis palei pakrantę juda atvirkščiai nei diktuoja natūralus uostų raidos ciklas. Kryptingą urbanistinę plėtrą komplikuoja sunkiai suderinami įvairių ūkinių subjektų (operatorių), turinčių interesų pakrantėse, poreikiai. Dar XVII a. kranto linija buvo atvira ir laisva, o jau XX pab., Klaipėdos jūrų uosto mastams stipriai plečiantis, miestas buvo visiškai atskirtas nuo Kuršių marių, prarastos prieigos prie vandens erdvės bei reprezentatyvus miesto fasadas atiteko technologinio – pramoninio pobūdžio užstatymu pasižyminčiai jūrų uosto teritorijai. Atliktas jūrų uosto ir miesto struktūrų tyrimas identifikuoja galimas bendradarbiavimo gaires. Eksperimentinėje dalyje parengta urbanistinė architektūrinė koncepcija apima vieną potencialiausių, nesunkiai pertvarkoms pasiduodančią Centrinio Klaipėdos Keltų Terminalo teritoriją. Įvertinus erdvinius, kompozicinius, funkcinius aspektus, formuojamas konceptualus, miesto ir uosto darnia sąveika grindžiamas, erdvinės struktūros modelis. Racionalus teritorijos vystymo scenarijus siūlomas atsižvelgus į viešųjų erdvių, ryšių bei jungčių sistemas. Darbą sudaro – grafinė ir tekstinė dalys: įvadas, analitinė - metodinė, eksperimentinė - tiriamoji ir eksperimentinė – projektinė, išvados, priedai; ir maketas. Darbo apimtis - 95 p. teksto be priedų, 81 iliustr., 6 lent., 37 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai: 10 planšetų (70 cm x 100 cm), maketas M 1:500. Raktiniai žodžiai: Miesto audinys, jūrų uosto teritorija, miesto ir uosto santykis, struktūrų sąveika, operatoriai, prieiga prie vandens, hibridinis modelis, urbanistinė plėtra, konversija. Anotacija (užsienio k.) The final work of Masters’ degree analyses the relationship between Klaipeda city and the seaport, the principals of structural interaction and the possibilities of the development. Today the development of Klaipeda seaport goes the other way round than the natural life cycle of seaports. The single-minded urban development is complicated by the requirements of different entities which are difficult to reconcile. In the 17th century the coastline used to be free and open while in the end of the 20th century the city completely lost its approaches to water and the Curonian Lagoon because of the rapid development of the seaport. The presentable facade of the city came to the territory of the seaport characterized by technological-industrial building. The analyses of the structures of the seaport and the city identified possible milestones of collaboration. In the experimental part there is an urban, architectural concept which covers one of the most potential, easily reconstructed territories of the Central Ferry Terminal. Having estimated spatial, composite and functional aspects a conceptual, spatial model, based on harmonious interaction between the seaport and the city, is formulated. A rational scenario of the development of the territory is offered taking into consideration public sphere, communication and connection systems. The work consists of graphic and textual parts: introduction, analytical- methodological, experimental- research and experimental – projected, conclusions, appendix and the model. The scope of the work-pages, texts without appendix – 95 pages, illustrations – 81, tables – 6, bibliographic sources – 37. Appendix: 10 posters (70 cm x 100 cm), model M 1:500. Raktiniai žodžiai: The structure of the city, the territory of the seaport, the relationship between city and the seaport, structural interaction, operators, approaches to water, hybrid model, urban development, conversion.

- Puslapio administratoriai:
- Dalia Traškinaitė
- Dalia Traškinaitė
- Dalia Traškinaitė
- Vaiva Norkevičiūtė
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė