Pasiekimai
LJMS skelbia konkurso "Geriausia disertacija 2015" laureatus 2016-04-11
2016 balandžio 11 dieną įvyko I-ojo etapo vertintojų posėdžiai skirti išrinkti disertacijas į II etapo vertinimą. Visi išrinkti laureatai bus apdovanoti birželio mėnesio ceremonijoje Prezidentūroje pačios Ekscelencijos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kur bus apdovanoti ir patys geriausi po vieną atitinkamai Socialinių ir Humanitarinių (HS) mokslų ir Fizinių, Technologijos, Biomedicinos ir Žemes ūkio (FTBŽ) mokslų krypčių nugalėtojai. Šiais metais laureatais pripažinti 9 laureatai.
Fizinių, Technologijos, Biomedicinos ir Žemes ūkio mokslų krypties vienas iš laureatų
Elektronikos fakulteto Elektrotechnikos katedros darbuotojas:
- Vitalij Novickij, Didelės galios stačiakampių impulsų elektroporatorių kūrimas (01T Elektros ir elektronikos inžinerija).
VILNIUS TECH EF jaunasis mokslininkas Aleksandras Vasjanovas apdovanotas už svarbius mokslinius darbus 2015-03-17
Lietuvos mokslų akademijos apdovanojimą gavo VILNIUS TECH šiuo metu doktorantūrą studijuojantis Aleksandras Vasjanovas už darbą „65 nm KMOP technologijos dalios stiprintuvo projektavimas ir tyrimas“. (darbo vadovas doc. dr. Vaidotas Barzdėnas).
Išmanieji lustai – išmanesniems bevielio ryšio įtaisams
VILNIUS TECH šiuo metu doktorantūrą studijuojančio A. Vasjanovo darbo „65 nm KMOP technologijos dalios stiprintuvo projektavimas ir tyrimas“ tikslas buvo suprojektuoti ir ištirti aukštadažnį (5 GHz – 6 GHz dažnių ruožo) bevielio ryšio galios stiprintuvą taikant nanometrų eilės KMOP gamybos technologiją. Šis darbas svarbus ne tik Lietuvos mokslui, bet ir Lietuvos pramonei: technologija gali būti panaudota kuriant bevielio ryšio elektronikos įtaisus.
„Labai malonu kad mano darbas buvo pastebėtas ir įvertintas. Tikiuosi, kad ateityje Lietuvoje bus dar daugiau galimybių atlikti tyrimus aukštadažnių integrinių grandynų srityje“, – sakė A. Vasjanovas.
Kaip pasakojo A. Vasjanovas, tyrimai aukštadažnių integrinių grandynų srityje jis vykdo ir toliau. VILNIUS TECH Elektronikos fakultetui bendradarbiaujant su JAV integrinių grandynų prototipavimo organizacija MOSIS, šiuo metu fakultetas yra išsiuntęs gaminti vieną integrinį grandyną, dar kitaip vadinamą išmaniuoju lustu.
2015 metais CERN vasaros mokykloje dalyvavo Elektronikos fakulteto studentas Edgaras Radvilas
Šioje 8 savaičių trukmės vasaros mokykloje studentai turėjo fizikos paskaitas, ekskursijas po CERN ir greitintuvą ir pagal užduotį ir atliko tyrimus, modeliavimus ir matavimus susijusius su greitintuvu ir dalelių fizika.
Sonata Tolvaišienė - sprendimas, kuris gali sumažinti sąskaitas už elektrą 2015-05-25
Sprendimas, kuris gali sumažinti sąskaitas už elektrą (10) Projektas „2000 renovuotų daugiabučių“ 2015 m. gegužės 25 d. 22:00 Kokybiškas apšvietimas daugiabučių laiptinėse yra itin svarbus norint jaustis saugiai ir patogiai. Specialistai teigia, kad nuo to, kokios lemputės yra naudojamos, gali priklausyti ne tik sąskaitos už elektrą dydis, bet ir žmonių sveikata. Todėl modernizuojant namus gyventojams siūloma pagalvoti apie LED technologijomis paremtą apšvietimo sistemos įdiegimą.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/projektai/2000-renovuotu-daugiabuciu/naujienos/sprendimas-kuris-gali-sumazinti-saskaitas-uz-elektra.d?id=68068674
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/projektai/2000-renovuotu-daugiabuciu/naujienos/sprendimas-kuris-gali-sumazinti-saskaitas-uz-elektra.d?id=68068674
2015 metais iš Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych Warszawa VILNIUS TECH Elekronikos fakultete stažavosi 6 studentai
2015 metais iš Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych Warszawa fakultete stažavosi 6 studentai, kurie atliko 1 mėn. mokslinę praktiką.
- Monika Mlonek. I pakopos (bakalauro) studijos. Medicininių vaizdų stereoskopinis vizualizavimas. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl. The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01–2015-09-28. Vadovas Artūras Serackis. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.
- Łukasz Zieliński. I pakopos (bakalauro) studijos. Medicininių vaizdų segmentavimas. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl. The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01 – 2015-09-28. Vadovas Artūras Serackis. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.
- Jan Szala. I pakopos (bakalauro) studijos. Medicininių vaizdų analizė. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl. The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01 – 2015-09-28. Vadovas Artūras Serackis. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.
- Arkadiusz Milczarek. I pakopos (bakalauro) studijos. Stereogarso laukų patalpose tyrimas ir vizualizavimas. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl. The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01 – 2015-09-28. Vadovas Vacius Mališauskas. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.
- Marek Szymkiewicz. I pakopos (bakalauro) studijos. Skaitmeninės televizijos sistemų ir signalų tyrimas bei modeliavimas. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl. The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01 – 2015-09-28. Vadovas Vacius Mališauskas. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.
- Dmytro Nikulin. I pakopos (bakalauro) studijos. VGTU Elektronikos fakulteto Elektrodinamikos mokyklos 50-mečio darbų duomenų bazės projektavimas. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl. The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01 – 2015-09-28. Vadovas Vacius Mališauskas. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.
Onkologinių ligų diagnostikos palengvinimui – VILNIUS TECH mokslininkų inovacija 2014-04-18
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai sukūrė išmanųjį elektronikos lustą trimačiams vaizdams medicinoje gauti. Ši technologija palengvins onkologinių ligų diagnostiką ir prisidės prie naujos kartos kišeninių ultragarso aparatų gamybos. Mikro- ir nanoelektronikos kūrėjus, tyrėjus ir gamintojus vienijanti tarptautinė asociacija „Europractice“ šį lietuvių kūrinį atrinko į geriausių 2013-ųjų gaminių dešimtuką. Konkursui buvo pasiūlyti 538 darbai iš 41 šalies. Išmanusis lustas įvertintas už inovacijos svarbą ir aktualumą mokslui bei pramonei.
Išmanieji elektronikos lustai, kitaip dar vadinami integriniais grandynais, – smulkiausioji šiuolaikinių elektronikos sistemų dalis, kurių gamyba itin brangi. VILNIUS TECH mokslininkų sukurto lusto gamybą finansavo ultragarso keitiklius gaminanti įmonė „Minatech“, tam skyrusi per 124 tūkstančius litų.
„Sujungus mokslo ir verslo pajėgas gali atsirasti produktas, smarkiai palengvinsiantis onkologinių ligų diagnostiką. Naujasis ultragarso aparatas turės kelis kartus didesnę skiriamąją raišką negu dabar. Tai reiškia, kad atliekant įvairius tyrimus bus galima pastebėti tokius ląstelių darinius, kurių skersmuo prilygsta vos 0,25 milimetro arba trijų žmogaus plaukų storiui. Taip pat naujos kartos aparatas bus daug mažesnis ir lengvai tilps kišenėje, tad gydytojams bus patogiau juo naudotis“, – sako mokslininkų grupei vadovavęs VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesorius Romualdas Navickas.
Išmaniojo lusto projektavimo grupę sudarė VILNIUS TECH Kompiuterių inžinerijos katedros mokslininkas doc. dr. Vaidotas Barzdėnas, doktorantas Karolis Kiela ir magistrantas Marijan Jurgo. Kaip teigia inovacijos kūrėjai, tai pirmasis toks didelis integrinis grandynas, sukurtas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Jo plotas siekia 27,25 kvadratinių milimetrų.
Universiteto mokslininkų sukurtą integrinį grandyną trimačiams vaizdams gauti šiuo metu bandoma sujungti su jau gamyboje naudojama technologija – talpiniu mikromontuojamu ultragarso keitikliu. Nauja dvilustė sistema leistų ne tik sukurti inovatyvius mobiliuosius ultragarso aparatus ar daviklius kraujagyslėms aptikti, bet ir sumažintų įprastinių aparatų kainą.
Išmanieji elektronikos lustai, kitaip dar vadinami integriniais grandynais, – smulkiausioji šiuolaikinių elektronikos sistemų dalis, kurių gamyba itin brangi. VILNIUS TECH mokslininkų sukurto lusto gamybą finansavo ultragarso keitiklius gaminanti įmonė „Minatech“, tam skyrusi per 124 tūkstančius litų.
„Sujungus mokslo ir verslo pajėgas gali atsirasti produktas, smarkiai palengvinsiantis onkologinių ligų diagnostiką. Naujasis ultragarso aparatas turės kelis kartus didesnę skiriamąją raišką negu dabar. Tai reiškia, kad atliekant įvairius tyrimus bus galima pastebėti tokius ląstelių darinius, kurių skersmuo prilygsta vos 0,25 milimetro arba trijų žmogaus plaukų storiui. Taip pat naujos kartos aparatas bus daug mažesnis ir lengvai tilps kišenėje, tad gydytojams bus patogiau juo naudotis“, – sako mokslininkų grupei vadovavęs VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesorius Romualdas Navickas.
Išmaniojo lusto projektavimo grupę sudarė VILNIUS TECH Kompiuterių inžinerijos katedros mokslininkas doc. dr. Vaidotas Barzdėnas, doktorantas Karolis Kiela ir magistrantas Marijan Jurgo. Kaip teigia inovacijos kūrėjai, tai pirmasis toks didelis integrinis grandynas, sukurtas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Jo plotas siekia 27,25 kvadratinių milimetrų.
Universiteto mokslininkų sukurtą integrinį grandyną trimačiams vaizdams gauti šiuo metu bandoma sujungti su jau gamyboje naudojama technologija – talpiniu mikromontuojamu ultragarso keitikliu. Nauja dvilustė sistema leistų ne tik sukurti inovatyvius mobiliuosius ultragarso aparatus ar daviklius kraujagyslėms aptikti, bet ir sumažintų įprastinių aparatų kainą.
Penki VILNIUS TECH mokslininkai išrinkti IEEE vyresniaisiais nariais 2014-04-07
VILNIUS TECH profesoriai Romanas Martavičius, Roma Rinkevičienė ir Šarūnas Paulikas, docentai Artūras Serackis ir Artūras Medeišis tapo pasaulinio elektros ir elektronikos inžinierių instituto (angl. IEEE) vyresniaisiais nariais.
Tai – aukščiausio lygio IEEE narių nominacija, kuriai paraišką gali pateikti patys nariai. Šiuo metu vyresniaisiais nariais pasaulyje yra išrinkta tik apie 8 proc. visų IEEE narių, kurių yra daugiau nei 425 tūkst.
Vyresniaisiais nariais pripažįstami tik didesnę nei 10 metų profesinę patirtį turintys elektros ir elektronikos inžinieriai, per pastaruosius 5 metus pasiekę žymių profesinių pasiekimų.
IEEE Lietuvos skyriuje šiuo metu yra 17 vyresniųjų narių. Anksčiau vyresniaisiais nariais išrinkti VILNIUS TECH profesoriai: Saulius Balevičius, Algimantas Kajackas, Vytautas Urbanavičius ir Dalius Navakauskas.
Tai – aukščiausio lygio IEEE narių nominacija, kuriai paraišką gali pateikti patys nariai. Šiuo metu vyresniaisiais nariais pasaulyje yra išrinkta tik apie 8 proc. visų IEEE narių, kurių yra daugiau nei 425 tūkst.
Vyresniaisiais nariais pripažįstami tik didesnę nei 10 metų profesinę patirtį turintys elektros ir elektronikos inžinieriai, per pastaruosius 5 metus pasiekę žymių profesinių pasiekimų.
IEEE Lietuvos skyriuje šiuo metu yra 17 vyresniųjų narių. Anksčiau vyresniaisiais nariais išrinkti VILNIUS TECH profesoriai: Saulius Balevičius, Algimantas Kajackas, Vytautas Urbanavičius ir Dalius Navakauskas.
Lietuvos mokslų akademija skyrė premijas VILNIUS TECH atstovams 2014-03-19
Lietuvos mokslų akademija skyrė 10 premijų jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams. Tarp laimėtojų pateko ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) atstovas dr. Raimondas Buckus. Premija jam skirta už technikos skyriaus mokslinį darbą „Mobiliojo ryšio elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai ir sklaidos mažinimo priemonės“.
Taip pat šiame konkurse įvertintas kitas VILNIUS TECH atstovas iš Architektūros fakulteto – dr. Algimantas Mačiulis. Už darbą „Šiuolaikinės Lietuvos architektūros meninės raiškos tendencijos“ jam įteiktas pagyrimo raštas.
Lietuvos mokslų akademijos premijomis apdovanoti ir trys VILNIUS TECH studentai, kurių moksliniai darbai pripažinti geriausiais: Simona Butkutė už darbą „Biogeninių medžiagų kitimo tyrimai ir analizė Šventosios upėje vertinant sezoniškumą ir teršalų apkrovą“, Kęstutis Mačaitis už darbą „Buitinių prietaisų elektromagnetinių laukų tyrimai ir vertinimas“ ir Arvydas Rimkus už darbą „Lenkiamųjų plieno plaušu armuotų gelžbetonių elementų įtempių ir deformacijų analizė“.
Lietuvos mokslų akademija už geriausius mokslinius darbus kasmet skiria 10 premijų jauniesiems mokslininkams ir 15 premijų aukštųjų mokyklų studentams. Šiemet laimėtojai bus apdovanoti balandžio 29 d.
Taip pat šiame konkurse įvertintas kitas VILNIUS TECH atstovas iš Architektūros fakulteto – dr. Algimantas Mačiulis. Už darbą „Šiuolaikinės Lietuvos architektūros meninės raiškos tendencijos“ jam įteiktas pagyrimo raštas.
Lietuvos mokslų akademijos premijomis apdovanoti ir trys VILNIUS TECH studentai, kurių moksliniai darbai pripažinti geriausiais: Simona Butkutė už darbą „Biogeninių medžiagų kitimo tyrimai ir analizė Šventosios upėje vertinant sezoniškumą ir teršalų apkrovą“, Kęstutis Mačaitis už darbą „Buitinių prietaisų elektromagnetinių laukų tyrimai ir vertinimas“ ir Arvydas Rimkus už darbą „Lenkiamųjų plieno plaušu armuotų gelžbetonių elementų įtempių ir deformacijų analizė“.
Lietuvos mokslų akademija už geriausius mokslinius darbus kasmet skiria 10 premijų jauniesiems mokslininkams ir 15 premijų aukštųjų mokyklų studentams. Šiemet laimėtojai bus apdovanoti balandžio 29 d.
VILNIUS TECH docento knygoje – perspektyvi telekomunikacijų inžinerijos tema 2014-03-14
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Telekomunikacijų inžinerijos katedros vedėjas Artūras Medeišis tapo monografijos „Cognitive Radio Policy and Regulation“ vyriausiu redaktoriumi.
Vasario mėnesį mokslinių darbų leidyklos „Springer“ išleista knyga skirta doktorantūros studentams, tyrėjams bei telekomunikacijų inžinerijos profesionalams, ji plėtoja naują ir perspektyvią temą – kognityviojo (išmaniojo) radijo ryšio sistemas.
„Knyga nagrinėja modernių bevielio ryšio sistemų plėtros problematiką. Ji ypatinga tuo, kad žvelgia į telekomunikacijų technologijų plėtrą iš dviejų pusių – technologinių tendencijų ir galimybių, bei ekonominių galimybių ir visuomeninio poreikio. Knygos išvadose pasiūlomos kelios naujos koncepcijos, kurios turėtų pagerinti bevielio ryšio technologijų plėtrą, pvz. atveriant galimybes toliau patobulinti (tankinti, didinti greičius) mums visiems gerai žinomų Wi-Fi technologijas“, – pasakojo Artūras Medeišis.
Monografija parengta kartu su Oliver Holland iš Londono Karališkosios kolegijos. Joje sujungiama tarptautinio projekto „COST IC0905” dalyvių iš dvidešimties Europos šalių bei Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados sukaupta patirtis.
Vasario mėnesį mokslinių darbų leidyklos „Springer“ išleista knyga skirta doktorantūros studentams, tyrėjams bei telekomunikacijų inžinerijos profesionalams, ji plėtoja naują ir perspektyvią temą – kognityviojo (išmaniojo) radijo ryšio sistemas.
„Knyga nagrinėja modernių bevielio ryšio sistemų plėtros problematiką. Ji ypatinga tuo, kad žvelgia į telekomunikacijų technologijų plėtrą iš dviejų pusių – technologinių tendencijų ir galimybių, bei ekonominių galimybių ir visuomeninio poreikio. Knygos išvadose pasiūlomos kelios naujos koncepcijos, kurios turėtų pagerinti bevielio ryšio technologijų plėtrą, pvz. atveriant galimybes toliau patobulinti (tankinti, didinti greičius) mums visiems gerai žinomų Wi-Fi technologijas“, – pasakojo Artūras Medeišis.
Monografija parengta kartu su Oliver Holland iš Londono Karališkosios kolegijos. Joje sujungiama tarptautinio projekto „COST IC0905” dalyvių iš dvidešimties Europos šalių bei Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados sukaupta patirtis.
VILNIUS TECH studentai sukūrė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką 2014-02-12
Jaunieji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) inžinieriai pristatė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką. Ranka itin tiksliai atkartoja plaštakos judesius ir gali pakeisti žmogų įvairiose situacijose – paimti ir perkelti tam tikrus daiktus, esančius sunkiai pasiekiamose ar sveikatai pavojingose vietose.
Robotinė ranka unikali tuo, kad juda lygiai taip pat, kaip ir ją valdančio žmogaus plaštaka – įprastas vieno piršto sulenkimas užfiksuojamas per 38 skirtingas pozicijas. Mechaninė ranka valdoma apsimovus specialią pirštinę, kurioje sumontuotos modernios technologijos: pačių studentų kurti itin jautrūs optiniai jutikliai signalus elektroninių impulsų pavidalu perduoda robotui „Bluetooth“ ryšiu. Šiuos impulsus gavę robotinėje rankoje integruoti mini varikliai judina pirštus.
„Kurdami robotinę ranką, daugiausia galvojome apie laboratorijas, kuriose dirbama su radioaktyviomis medžiagomis ar spinduliuotę skleidžiančiais prietaisais. Ši ranka leistų atlikti įvairius darbus per atstumą – tiesiog stovint už specialios pertvaros ir judinant pirštine apmautą ranką“, – pasakojo VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros studentai Dalius Kazakevičius ir Vytenis Krūminis.
Kūrybos procese studentai pasidalijo darbais: vienas konstravo robotinę ranką, kuri yra žmogaus plaštakos dydžio, kitas – ją valdančią pirštinę. Jaunieji inžinieriai teigia, kad įgyvendinant idėją jiems pravertė matematikos žinios, programavimo įgūdžiai, naujųjų technologijų išmanymas bei kūrybiškumas – visa tai lėmė, kad robotinė ranka yra lengvai ir paprastai valdoma bei pritaikoma įvairiose situacijose. Vaikinai savo kūrinį vis dar tobulina ir planuoja joje įdiegti daugiau skirtingų judesių jutiklių, kad ranka būtų dinamiškesnė ir atliktų daugiau funkcijų.
Pirmą kartą ši nuotoliniu būdu valdoma robotinė ranka pademonstruota tarptautinės žinių ir išsilavinimo parodos „Studijos 2014“ lankytojams. Jie įvertino ir VILNIUS TECH kompiuterių inžinerijos studentų sukurtą šešiakojį robotą vorą. Šiuo metu jis nuolat tobulinamas ir daugiausia naudojamas moksliniams tyrimams, tačiau vaikščiojančio roboto kūrėjai jau planuoja ir platesnį jo pritaikymą. Bendradarbiaujant su verslu kuriama speciali programa, kuri leis tokio tipo robotams be jokio papildomo valdymo vaikščioti įvairiais paviršiais ir valyti langus.
Kitas nemažai dėmesio sulaukęs VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto studentų darbas – pusiausvyrą laikantis dviratis robotas, kuriam suteikta žaisminga katino išvaizda. Parodos lankytojai pagal populiaraus animacinio filmuko „Tomas ir Džeris“ veikėją jį greitai pavadino Tomu.
Parodos „Studijos 2014“ metu VILNIUS TECH atstovai ne tik pasakojo apie universiteto kuriamas inovacijas ir studijų programas, bet ir skaitė paskaitas apie žaliąją bei alternatyviąją energetiką, ekologiškas statybines medžiagas, medicinos inžineriją ir moderniąsias technologijas, kūrybines ir pramogų industrijas, tiltų inžineriją bei kaip išsirinkti labiausiai tinkančią ir patinkančią profesiją.
Parodos lankytojai taip pat galėjo susipažinti su VILNIUS TECH vasaros stovykla, suteikiančia galimybę susipažinti su įvairiomis profesijomis, prie kavos puodelio neoficialiai pasikonsultuoti dėl geriausio aukštosios mokyklos, studijų krypties ar studijų programos pasirinkimo. Atsipalaidavimui VILNIUS TECH atstovai kvietė sudalyvauti protų kovose.
Robotinė ranka unikali tuo, kad juda lygiai taip pat, kaip ir ją valdančio žmogaus plaštaka – įprastas vieno piršto sulenkimas užfiksuojamas per 38 skirtingas pozicijas. Mechaninė ranka valdoma apsimovus specialią pirštinę, kurioje sumontuotos modernios technologijos: pačių studentų kurti itin jautrūs optiniai jutikliai signalus elektroninių impulsų pavidalu perduoda robotui „Bluetooth“ ryšiu. Šiuos impulsus gavę robotinėje rankoje integruoti mini varikliai judina pirštus.
„Kurdami robotinę ranką, daugiausia galvojome apie laboratorijas, kuriose dirbama su radioaktyviomis medžiagomis ar spinduliuotę skleidžiančiais prietaisais. Ši ranka leistų atlikti įvairius darbus per atstumą – tiesiog stovint už specialios pertvaros ir judinant pirštine apmautą ranką“, – pasakojo VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros studentai Dalius Kazakevičius ir Vytenis Krūminis.
Kūrybos procese studentai pasidalijo darbais: vienas konstravo robotinę ranką, kuri yra žmogaus plaštakos dydžio, kitas – ją valdančią pirštinę. Jaunieji inžinieriai teigia, kad įgyvendinant idėją jiems pravertė matematikos žinios, programavimo įgūdžiai, naujųjų technologijų išmanymas bei kūrybiškumas – visa tai lėmė, kad robotinė ranka yra lengvai ir paprastai valdoma bei pritaikoma įvairiose situacijose. Vaikinai savo kūrinį vis dar tobulina ir planuoja joje įdiegti daugiau skirtingų judesių jutiklių, kad ranka būtų dinamiškesnė ir atliktų daugiau funkcijų.
Pirmą kartą ši nuotoliniu būdu valdoma robotinė ranka pademonstruota tarptautinės žinių ir išsilavinimo parodos „Studijos 2014“ lankytojams. Jie įvertino ir VILNIUS TECH kompiuterių inžinerijos studentų sukurtą šešiakojį robotą vorą. Šiuo metu jis nuolat tobulinamas ir daugiausia naudojamas moksliniams tyrimams, tačiau vaikščiojančio roboto kūrėjai jau planuoja ir platesnį jo pritaikymą. Bendradarbiaujant su verslu kuriama speciali programa, kuri leis tokio tipo robotams be jokio papildomo valdymo vaikščioti įvairiais paviršiais ir valyti langus.
Kitas nemažai dėmesio sulaukęs VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto studentų darbas – pusiausvyrą laikantis dviratis robotas, kuriam suteikta žaisminga katino išvaizda. Parodos lankytojai pagal populiaraus animacinio filmuko „Tomas ir Džeris“ veikėją jį greitai pavadino Tomu.
Parodos „Studijos 2014“ metu VILNIUS TECH atstovai ne tik pasakojo apie universiteto kuriamas inovacijas ir studijų programas, bet ir skaitė paskaitas apie žaliąją bei alternatyviąją energetiką, ekologiškas statybines medžiagas, medicinos inžineriją ir moderniąsias technologijas, kūrybines ir pramogų industrijas, tiltų inžineriją bei kaip išsirinkti labiausiai tinkančią ir patinkančią profesiją.
Parodos lankytojai taip pat galėjo susipažinti su VILNIUS TECH vasaros stovykla, suteikiančia galimybę susipažinti su įvairiomis profesijomis, prie kavos puodelio neoficialiai pasikonsultuoti dėl geriausio aukštosios mokyklos, studijų krypties ar studijų programos pasirinkimo. Atsipalaidavimui VILNIUS TECH atstovai kvietė sudalyvauti protų kovose.
-
- Puslapio administratoriai:
- Inga Kazakevičiūtė
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Ugnius Jankauskis
- Karolina Kardokaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė