Apie Verslo vadybos fakultetą
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) 1993 metais buvo vienas iš pirmųjų universitetų Lietuvoje pradėjęs naudoti verslo vadybos sąvoką ir pirmasis Lietuvoje įkūrė Verslo vadybos fakultetą (VVF). Šiuo metu fakulteto bendruomenė džiaugiasi padėjusi darbo rinkoje sėkmingai įsitvirtinti 24 absolventų laidoms.
Verslo vadybos fakuteto tikslas - tapti vienu iš technikos universitetų ir verslo mokyklų Baltijos regione lyderių, vienijančių mokslą, studijas, verslą ir inovacijas. Siekiame, kad Verslo vadybos fakultetas būtų lyderystės, kokybės ir mokslinio proveržio simbolis.
Prieš daugiau kaip dvidešimt metų Verslo vadybos fakultetas buvo tarp pirmųjų, pradėjusiųjų verslo vadybos studijas ir mokslinius tyrimus šioje srityje. Buvome pirmieji, pradėjusieji projektų valdymo specializaciją. Mūsų fakultete buvo įkurta pirmoji Lietuvoje Finansų inžinerijos katedra. Prieš kelerius metus pradėjome visiškai naują inovatyvią studijų programą „Ekonomikos inžinerija“. Kasmet turime ką nors naujo ir inovatyvaus pasiūlyti būsimiems studentams, socialiniams partneriams, Lietuvai. Būti inovatyviems leidžia mokslinių tyrimų tradicijos ir tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir studijų srityje.
.jpg)
STUDIJOS
VGTU Verslo vadybos fakultete siūlomos verslo, vadybos ir ekonomikos krypties studijos. Siekdamas užtikrinti aukštą studijų kokybę ir pasiūlyti konkurencingas studijų programas, fakultetas nuolatos tobulina studijų programas atsižvelgdamas į verslo bei visuomenės poreikius. Fakultetas taip pat daug dėmesio skiria studijų eigos gerinimui.
„QS World University Rankings by Subject 2019“ duomenimis VGTU VVF vienintelis Lietuvoje Verslo ir vadybos studijų (Business & Management Studies) kryptyje užima 101–150 vietą bei Ekonomikos ir ekonometrijos (Economics & Econometrics) kryptyje – 201–250 vietą tarp pasaulio universitetų.
„QS World University Rankings by Subject 2019“ duomenimis VGTU VVF vienintelis Lietuvoje Verslo ir vadybos studijų (Business & Management Studies) kryptyje užima 101–150 vietą bei Ekonomikos ir ekonometrijos (Economics & Econometrics) kryptyje – 201–250 vietą tarp pasaulio universitetų.
MOKSLAS
MOSTA tarptautinių ekspertų vertinimu, Verslo vadybos fakultetas turi tarptautiniu mastu konkurencingą mokslo infrastruktūrą, kompetentingą valdymą ir aiškią strategiją mokslo skatinimo srityje. Verslo vadybos mokslininkai kasmet pateikia daugiau kaip 60 straipsnių pripažintuose moksliniuose leidiniuose, iš kurių daugiau kaip pusė įtraukta į tarptautines duomenų bazes.
TARPDISCIPLINIŠKUMAS
VGTU Verslo vadybos fakultete studentai gauna ne tik žinių, būtinų norint tapti puikiais vadybininkais, bet mokomi ir inžinerijos pagrindų. Šiame fakultete skatinamas mokslo, techninės kūrybos, meno ir verslo bendradarbiavimas.
KOKYBĖ IR GRĮŽTAMASIS RYŠYS
Siekiant ir toliau sėkmingai įgyvendinti Verslo vadybos fakulteto strateginius tikslus, vienas iš prioritetų yra gerinti studijų kokybę diegiant EQUIS (European Quality Improvement System) kokybės valdymo sistemos metodus, užtikrinant nuolatinį studijų kokybės stebėjimą, studentų ir dėstytojų grįžtamojo ryšio vertinimą.
TARPTAUTIŠKUMAS
Fakultetas išlieka ryškiu lyderiu plėtojant tarptautinius ryšius, vykdant akademinio personalo bei studentų mobilumą. Kiekvienam fakulteto studentui yra sudarytos galimybės per studijų laikotarpį bent kartą vienam semestrui išvykti studijuoti į partnerines užsienio aukštąsias mokyklas. Geriausiems studentams taip pat sudaromos galimybės atlikti praktiką užsienio įmonėse ir organizacijose. Jau daugiau kaip dešimt metų fakulteto dėstytojai ir studentai dalyvauja mokymosi visą gyvenimą / Erasmus programoje. Verslo vadybos fakultetas turi daugiau nei 123 Erasmus partnerius taip pat yra numatyta daugiau nei 150 vietų studentų mainams ir apie 40 vietų dėstytojų mainams kiekvienais metais. Studentai taip pat gali pasinaudoti ir kitomis mainų programomis – EUKLA (mainai su Pietų Korėjos universitetais ir įmonėmis) ir BALTECH (mainai tarp Baltijos jūros regiono universitetų) – bei išvykti studijuoti pagal VGTU dvišales bendradarbiavimo sutartis su užsienio universitetais.
MOKSLO IR VERSLO BENDRADARBIAVIMAS
Verslo vadybos fakultetas yra sudaręs daugiau nei 150 bendradarbiavimo sutarčių su socialiniais partneriais. Verslo įsitraukimas leidžia suformuluoti studentams praktines užduotis, kurių metu sprendžiamos realios versle iškylančios problemos. Verslo atstovai taip pat yra kviečiami skaityti paskaitas ar dalyvauti įvairiose diskusijose. Aktyviai bendradarbiaujama ir organizuojat praktikas. Bakalauro studijų metu studentai atlieka pažintinę ir gamybinę praktikas. Magistrantūros studijų metu studentai atlieka mokslinę arba profesinę praktiką. Partneriai teigiamai vertina Verslo vadybos fakulteto praktiką atliekančius studentus ir labai dažnai pasiūlo pasilikti dirbti visam laikui.
Fakulteto istorija
Verslo vadybos fakultetas įkurtas 1993 m., tačiau jo šaknys siekia kur kas giliau. Verslo ekonomikos katedra sudaryta sujungus dvi katedras: Ekonomikos Teorijos ir Statybos ekonomikos. Kiekviena iš jų turėjo savo istoriją.
1959 m. KPI Vilniaus fakulteto vakariniame skyriuje buvo pradėtas dėstyti politinės ekonomijos kursas. 1961 m. buvo įkurta KPI Vilniaus filialo Visuomenės mokslų katedra, kurioje tuo metu dirbo 4 etatiniai dėstytojai. Po penkerių metų (1966 m.) ši katedra buvo padalyta į dvi – Politinės ekonomijos ir mokslinio komunizmo ir Filosofijos. Politines ekonomijos ir mokslinio komunizmo katedroje pradžioje dirbo 5 etatiniai politinės ekonomijos dėstytojai. 1969 m., pertvarkius KPI Vilniaus filialą į savarankišką Vilniaus inžinerinį statybos institutą, vietoje iki tol buvusių dviejų visuomenės mokslų katedrų buvo įsteigtos keturios katedros, tarp kurių buvo ir atskira Politinės ekonomijos katedra, veikusi iki jos pertvarkymo į Ekonomikos teorijos katedrą (1990 m.). Savarankiška Politinės ekonomijos katedra (vedėjai buvo Jaronimas Grėska, Povilas Dilys ir Eugenija Martinaitytė) sparčiai augo, kiekybiškai ir kokybiškai intensyvėjo jos mokslinis tiriamasis ir metodinis darbas, plėtėsi dalyvavimas mokslinėse konferencijose ir mokslinėje spaudoje.
Per 21-erius funkcionavimo metus Politinės ekonomijos katedros etatinių dėstytojų skaičius padidėjo daugiau kaip dvigubai (iki 11–12 dėstytojų), buvo apgintos kelios kandidatinės ir viena ekonomikos mokslų daktaro disertacija, katedros gyvavimo pabaigoje visi jos dėstytojai turėjo mokslo laipsnius ir vardus. Mokslinio darbo rezultatai buvo publikuojami monografijose, straipsnių rinkiniuose, mokslinių konferencijų tezėse, įvairiuose ekonominiuose žurnaluose. Katedra palaikė mokslinius ryšius su buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Čekoslovakijos moksliniais ekonomistais. 1988 m. Politinės ekonomijos katedros pavadinimas buvo pakeistas į Ekonomikos teorijos. Katedros vedėjais buvo doc. dr. E. Martinaitytė (1988–1991 m.) ir prof. habil. dr. V. Vaškelaitis (1991–1992 m.). Katedros kolektyvas įtvirtino ekonomikos teorijos kursą universiteto akademinėse studijose, rengdamas naujus konspektus, aktyviai dalyvaudamas pertvarkant studijų planus, aiškindamas rinkos ekonomikos teorinius pagrindus.
1993 m. VTU įkurtą Verslo vadybos fakultetą sudarė penkios katedros: Humanitarinių ir socialinių mokslų, Kalbų, Kūno kultūros, Vadybos ir Verslo ekonomikos. Jų vedėjais tapo: doc. A. Blažienė, doc. L. Mauzienė, doc. A. Mačys, prof. B. Melnikas ir prof. V. A. Rutkauskas.Fakulteto tarybos pirmininku išrinktas prof. B. Melnikas, dekanu – doc. R. Ginevičius, prodekane tapo doc. L. Šečkutė. 1993 m. VTU tarybos nutarimu įsteigta Teisės katedra (vedėju tapo doc. J. Sideravičius). 1997 m. Kalbų katedra skilo į dvi – Užsienio kalbų ir Lietuvių kalbos. Jų vedėjais išrinkti doc. K. Rukšėnas ir prof. J. Stonys.
1959 m. KPI Vilniaus fakulteto vakariniame skyriuje buvo pradėtas dėstyti politinės ekonomijos kursas. 1961 m. buvo įkurta KPI Vilniaus filialo Visuomenės mokslų katedra, kurioje tuo metu dirbo 4 etatiniai dėstytojai. Po penkerių metų (1966 m.) ši katedra buvo padalyta į dvi – Politinės ekonomijos ir mokslinio komunizmo ir Filosofijos. Politines ekonomijos ir mokslinio komunizmo katedroje pradžioje dirbo 5 etatiniai politinės ekonomijos dėstytojai. 1969 m., pertvarkius KPI Vilniaus filialą į savarankišką Vilniaus inžinerinį statybos institutą, vietoje iki tol buvusių dviejų visuomenės mokslų katedrų buvo įsteigtos keturios katedros, tarp kurių buvo ir atskira Politinės ekonomijos katedra, veikusi iki jos pertvarkymo į Ekonomikos teorijos katedrą (1990 m.). Savarankiška Politinės ekonomijos katedra (vedėjai buvo Jaronimas Grėska, Povilas Dilys ir Eugenija Martinaitytė) sparčiai augo, kiekybiškai ir kokybiškai intensyvėjo jos mokslinis tiriamasis ir metodinis darbas, plėtėsi dalyvavimas mokslinėse konferencijose ir mokslinėje spaudoje.
Per 21-erius funkcionavimo metus Politinės ekonomijos katedros etatinių dėstytojų skaičius padidėjo daugiau kaip dvigubai (iki 11–12 dėstytojų), buvo apgintos kelios kandidatinės ir viena ekonomikos mokslų daktaro disertacija, katedros gyvavimo pabaigoje visi jos dėstytojai turėjo mokslo laipsnius ir vardus. Mokslinio darbo rezultatai buvo publikuojami monografijose, straipsnių rinkiniuose, mokslinių konferencijų tezėse, įvairiuose ekonominiuose žurnaluose. Katedra palaikė mokslinius ryšius su buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Čekoslovakijos moksliniais ekonomistais. 1988 m. Politinės ekonomijos katedros pavadinimas buvo pakeistas į Ekonomikos teorijos. Katedros vedėjais buvo doc. dr. E. Martinaitytė (1988–1991 m.) ir prof. habil. dr. V. Vaškelaitis (1991–1992 m.). Katedros kolektyvas įtvirtino ekonomikos teorijos kursą universiteto akademinėse studijose, rengdamas naujus konspektus, aktyviai dalyvaudamas pertvarkant studijų planus, aiškindamas rinkos ekonomikos teorinius pagrindus.
1993 m. VTU įkurtą Verslo vadybos fakultetą sudarė penkios katedros: Humanitarinių ir socialinių mokslų, Kalbų, Kūno kultūros, Vadybos ir Verslo ekonomikos. Jų vedėjais tapo: doc. A. Blažienė, doc. L. Mauzienė, doc. A. Mačys, prof. B. Melnikas ir prof. V. A. Rutkauskas.Fakulteto tarybos pirmininku išrinktas prof. B. Melnikas, dekanu – doc. R. Ginevičius, prodekane tapo doc. L. Šečkutė. 1993 m. VTU tarybos nutarimu įsteigta Teisės katedra (vedėju tapo doc. J. Sideravičius). 1997 m. Kalbų katedra skilo į dvi – Užsienio kalbų ir Lietuvių kalbos. Jų vedėjais išrinkti doc. K. Rukšėnas ir prof. J. Stonys.
- 1993 m. įkurtas Verslo vadybos fakultetas.
- 1993 m. pradėta vykdyti verslo vadybos studijų programa.
- 1994 m. pradėta vykdyti įstaigų vadybos studijų programa.
- 1999 m. pradėti studentų ir dėstytojų mainai pagal ERASMUS ir SOCRATES programas.
- 2008 m. pradėta vykdyti kūrybinių industrijų studijų programa.
- 2011 m. pradėta vykdyti ekonomikos inžinerijos studijų programa.
- 2011 m. duomenimis, fakultete yra 6 katedros, pagrindines (nepagrindines) pareigas ėjo ir mokslinėje veikloje dalyvavo 83 (27) tyrėjai, iš jų 66 (19) mokslininkai: 40 (4) habilituotų daktarų, 26 (15) daktarai. Doktorantūroje studijavo 34 doktorantai.
- 2011 m. rugsėjo 1 d. fakulteto dekanės pareigas pradėjo eiti prof. dr. Jelena Stankevičienė.
Sekite mus socialiniuose tinkluose!
Naujausia informacija ir fakulteto pulsas, nuotraukos ir bendruomenė Instagram, Facebook ir Linkedin paskyrose.
-
- Puslapio administratoriai:
- Salomėja Vanagienė
- Agnė Vaiciukevičiūtė
- Indrė Radvilaitė
- Olga Stančik
- Evelina Kairiūkštytė
- Milena Medineckienė
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė