Ieva Urbonavičiūtė
Studijos Bolonijos universitete (Italija)
 
Dar prieš kelerius metus nebūčiau patikėjusi, jog turėsiu galimybę išvykti metams į vieną iš gražiausių šalių visoje Europoje. Pirmiausia ko reikėjo, tai didelio didelio noro. Sužinojusi apie Erasmus+ programą, nedelsiant užpildžiau visus dokumentus ir nusiteikiau geriausiam. Po kiek laiko sulaukiau pakvietimo į interviu ir buvau atrinkta. Tai buvo diena, kai man labai LABAI pasisekė! Pamenu tryškau laime ir šokinėjau iš džiaugsmo, tačiau tuomet dar nežinojau, kas iš tikrųjų manęs laukia...
 
Visus praėjusius metus mokiausi seniausiame Europoje Bolonijos universitete. Visas miestas yra tikra oazė studentams. Miestą supa begalė fakultetų, visur taikomos nuolaidos studentams, juos pasitinka internetinės kavinės, renginiai bei ypač aktyvus naktinis gyvenimas. Italijoje praleidau beveik 11 mėnesių. Kiekvieną dieną pradėdavau su pačia didžiausia šypsena ir rytiniu puodeliu ekspreso kavos su karštu kruasanu, paskanintu pistacijų kremu.
 
Įdomios paskaitos, kurios kaip įprasta Italijoje, prasideda 15-20 minučių vėliau. To priežastimi gali būti netikėtas dėstytojo susitikimas su seniai matytu kaimynu, trumpas pokalbis, ekspreso kavos puodelis... Nepaisant to, dėstytojai labai paslaugūs bei suinteresuoti išmokyti studentus to, ką patys išmano geriausiai. Paskaitos nėra privalomos ir yra atviros visiems, o egzaminus gali laikyti kada tau patogu. Kartais būna ir nustatytos datos, tačiau daugumos egzaminų laikymo dieną gali sutarti su dėstytoju ir rasti kompromisą. Vis dėlto dėstytojai ypač vertina studentus, kurie stengiasi atsiskaityti laiku, įdeda daug pastangų ir sugeba padaryti per metus tai, ko vietinis studentas italas nesugebėtų įveikti per 3-ejus bakalauro metus. Tavo motyvacija yra tikra vertybė ir kelias į pačius geriausius rezultatus.
 
Nauji sutikti draugai iš viso pasaulio, naujos pažintys, nauji ryšiai ir nepamirštami pokalbiai. Atrodo, kad sutikti žmonės yra skirti būtent tau, pačiu reikalingiausiu metu ir tinkamiausioje vietoje. Myliu Italiją, šios šalies virtuvę, klimatą, nuostabią gamtą, kalbą, žmonių nuoširdumą, šypsenas ir šį nuostabų gyvenimą. Tai galiu pasakyti giliai iš visos širdies, su didele šypsena veide ir nuostabiais prisiminimais. Esu be galo laiminga, kad turėjau tokią galimybę savo gyvenime – išvykti visiems metams į Italiją su Erasmus+ programa. Esu dėkinga Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir visiems, kas prisidėjo prie mano nepamirštamos gyvenimo kelionės.
 
Keletas patarimų atvykus į Boloniją:
 
1. Jei planuojate įsigyti dviratį, rekomenduočiau daugiau investuoti į dviračio spyną, nei į patį dviratį.
2. Atrasti septynias didžiąsias Bolonijos miesto paslaptis.
3. Pavakarieniauti pačiame nuostabiausiame restoranėlyje „Osteria al 15“. Net neabejoju, kad jis taps pačia mylimiausia vieta visoje Bolonijoje.
4. Suvalgyti vieną, dvi, tris ar visą milijoną pačių šviežiausių ir skaniausių ledų „Cremeria Funivia“.
5. Atrasti slaptą naktinę bandelių ir picų kepyklėlę, kuri atsidaro jau 1 val. nakties ir pradžiugina pačiomis šviežiausiomis bandelėmis mieste už 1 eurą. Skonio negaliu užmiršti dar ir dabar...
6. Pagal tradiciją, išlaikius visus egzaminus, užlipti į aukščiausią bokštą Bolonijoje ir apžvelgti visą miestą iš aukštai. Prieš tai, turi įveikti 498 laiptelius, kad išvystum nuostabią Bolonijos panoramą.
7. Apsilankyti nuostabaus grožio San Luca bažnyčioje iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Toskanos kalvas. Iki bažnyčios nukeliausite pačiu ilgiausiu portiku pasaulyje, vedančiu iš Bolonijos miesto centro.
8. Keliaukite ir keliaukite daug! Nešvaistykite laiko veltui. Aplankykite kuo daugiau miestų Italijoje ir už jos ribų. Juk niekada negali žinoti, kada dar pasitaikys tokia galimybė.
 

---

 
Laura Čepulytė
Studijos Technological Educational Institute (TEI) of Serres, Graikija
Po labai ilgų kalbinimų ir mąstymų, trečio kurso antrąjį pusmetį su drauge išvažiavau pagal Erasmus programą į Graikiją, Serres miestą.

Išvykau vasario pabaigoje, kai Lietuvą dar smarkiai spaudė šaltukas, o sniegas neleido lengvai vaikščioti miesto gatvėmis. Kelionė truko visą dieną, nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Kai jau buvau Serres’e, iškart supratau, kad pamiršau tokį žodį kaip sniegas. Pats miestukas nebuvo labai didelis, tačiau surasti viską, ko reikia, mieste šiek tiek laiko prireikė, nes namai, gatvės labai panašūs ir pasiklysti nėra sunku. Centre bei palei netoliese esantį upelį driekėsi daug kavinių, kur smagiai ir šiltai buvo galima leisti vakarus, aikštėje stovėjo fontanas, apie kurį visuomet būriuodavos daug žmonių. Šiek tiek didesniu atstumu nuo miesto aplankėm taip pat labai gražias vietas, Kerkini ežerą, kuriame plaukiojom laiveliu, urvus, kuriuose buvo galima sutikti tamsybių gyvūnų – šikšnosparnių, taip pat nuošalioje vietoje esantį gražų kanjoną.

Tą pusmetį mokiausi 4 dalykus. Kas liečia paskaitas ir dėstytojus, bendrai kokybė prasta nebuvo, dėstomų dalykų medžiagos gavome pakankamai, gal net kai kur per daug. Dėstytojai draugiški ir įdomūs. Jei būdavo reikalinga pagalba, visad galėdavom klausti ir jie stengdavosi pagelbėti. Anglų kalbos įgūdžių labai aukšto lygio neturiu, bet užteko kiek turėjau, kad būtų galima atlikti paskirtas užduotis, diskutuoti ar laikyti egzaminus.

Išvažiavus į tokią šiltą ir svetingą šalį būtų nuodėmė laisvu laiku nepakeliauti. Turėjom keletą kelionių iš kurių parsivežiau neišdildomų įspūdžių, kurie liks mano atmintyje. Žinoma, pabuvojom Atėnuose, šalia garsiojo akropolio ir šalia esančių statinių. Taip pat kartu su universiteto surinkta studentų grupe nukeliavom į nuostabaus grožio Mykonos salą, kur teliuškuoja žydras vanduo ir kepina kaitri saulutė. Dar vienas dalykas, kurio tikrai nepamiršiu tai maistas, o ypač dieviško skonio saldumynai: pyragaičiai, tortai, ledai... Net dabar seilė galėtų varvėti prisiminus juos. Taip pat graikiška šalta kava, gyros bei suvlakiarba pagal lietuvišką atitikmenį kebabas ir šašlykas.

Ačiū tiems žmonėms, kurie mane pastūmėjo žengti šitą žingsnį, nes Erasmus – tai galimybė sužinoti tai, ko nežinojai, pamatyti tai, ko nematei, patirti tai, ko nepatyrei, net paragauti to, ko dar nesi niekada ragavęs.

Gabija Liukaitytė
Praktika Garden House Hostel Barcelona (Ispanija)
 
Pasinaudojusi visomis Erasmus+ galimybėmis, galiu drąsiai teigti, kad tai viena iš geriausių patirčių mano gyvenime.
 
Atlikau praktiką Barselonoje, viename iš daugelio tarptautinės organizacijos Feetup Hostels nakvynės namų. Tai buvo trys mėnesiai naujų įspūdžių, patirties ir susipažinimo su skirtingais žmonėmis ir kultūromis. Įgijau darbo patirties tarptautinėje komandoje, kurios narius sudarė žmonės iš Urugvajaus, Danijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. Daugiakultūrinė aplinka leido man susipažinti su įvairiais šalių papročiais, mentalitetu. Taip pat susipažinau, kaip kiekviena kultūra organizuoja darbus, kokie jų verslumo įgūdžiai ir kaip skirtingai bendraujama su verslo partneriais. Įgijau neįkainojamos patirties tarptautinėje kompanijoje ir galiu drąsiai teigti, kad tai suteiks man daug privalumų darbo rinkoje Lietuvoje.
 
Žinoma, įgavau ir daug asmeninės patirties. Keliavimas ir kitų kultūrų pažinimas – mano aistra. Gavus galimybę išvykti atlikti praktiką užsienio šalyje atsiranda ir kitos galimybės, nesusijusios su darbu. Gali pamatyti dar nematytą šalį, keliauti, įsijausti į kitos kultūros žmonių gyvenimą, papročius, bendravimą ir istoriją. Gyvenant Barselonoje, su kiekviena diena vis labiau ir labiau įsimylėjau miestą, žmonių gausumą, spalvingumą ir tarptautiškumą. Susipažinau su žmonėmis, su kuriais atradau labai daug bendro ir praplėčiau pažinčių ratą.
  
Pabandžius vieną kartą negali sustoti. Naujovės ir iššūkiai įtraukia kaip sūkurys, iš kurio nebegali ištrūkti!!!
 

---

Monika Krikščiūnaitė
Praktika "Leeds Language College", Didžioji Britanija
 
Trečiame kurse, vasaros metu, turėjau atlikinėti savo tą didžiąją, svarbiąją, gamybinę praktiką. Gan ilgai praktikos, kuri man būtų įdomi ir naudinga, ieškojau Lietuvoje. Laikas bėgo, tačiau to, kas mane sudomintų, neradau. Galiausiai nuėjau pasitarti su koordinatoriais universitete, jie man pasiūlė Erasmus praktiką Leeds Language College, Didžiojoje Britanijoje. Kadangi neturėjau kitų mane dominančių pasirinkimų,  sutikau –  juk viskas taip paprasta: gauni ir darbą, ir stipendiją, ir didžiulę patirtį. Žinoma, labai bijojau, tačiau priėmiau šį iššūkį.
 
Pirmos dvi savaitės koledže buvo itin sunkios, ypač dėl to, kad tuomet dar drovėjausi kalbėti angliškai, nesupratau, o gal tiesiog bijojau suprasti visas darbe man skiriamas užduotis. Tačiau, praėjus tam tikram laikui, nusprendžiau tiesiog atsipalaiduoti ir prisiminiau, ko ten atvažiavau – tobulėti. Taigi – patobulėjau tiek profesinėje srityje, tiek savęs pažinime. Iš viso laikotarpio, praleisto Didžiojoje Britanijoje, tų 3 mėnesių, pasisėmiau tiek daug, kad viską išvardinti sudėtinga:
Labai patobulinau savo anglų kalbą, kuria šiuo metu kalbu taip pat lengvai, kaip ir gimtąja kalba.
Patyriau ką reiškia dirbi vadybininke, ką reiškia kuruoti, organizuoti, planuoti administracinius darbus įmonėje. Praktikos atžvilgiu įgijau neįkainojamos patirties.
Susiradau naujų draugų, su kuriais net ir po daugiau nei vienerių metų palaikau ryšį.
Būtent ši praktika padėjo man suvokti, kad noriu daugiau, noriu dar keliauti. Todėl dar būdama Didžiojoje Britanijoje, pradėjau domėtis Erasmus studijų galimybe...
 

---

 
Jelena Kruglik
Praktika Italijoje
 
Šią vasarą atlikau praktiką Italijoje, Sicilijoje. Praktikos vietą susiradau URD siūlomų praktikos vietų sąraše. Parašiau el.laišką įmonei, paklausiau apie praktikos galimybes. Praktikos vietos ieškojau rugpjūčio-lapkričio laikotarpiui, tačiau Italijos pietuose rugpjūtis – atostogų mėnuo, kai visos didžiosios įmonės užsidaro, rugpjūtį dirba tik paslaugų sektorius. Tad norimu laikotarpiu atlikti praktiką įmonėje, esančioje sąraše, nebuvo galimybės. Tačiau kontaktinis asmuo, moteris su kuria susirašinėjau dėl praktikos galimybių, buvo labai paslaugi (kaip vėliau sužinojau tai bendras siciliečių bruožas) ir padėjo man susirasti kitą praktikos vietą Sicilijoje. Praktiką atlikau itališkų suvenyrų parduotuvėje.
 
Kadangi atvykau į Siciliją penktadienį, turėjau visą savaitgalį priprasti prie naujos vietos, apsidairyti, o nuo pirmadienio jau pradėjau darbą. Pirmąją darbo savaitę dirbome kartu su praktikos vadovais. Pirmas dienas tik sekiau kolegų darbą, vėliau dirbau jų prižiūrima, o po savaitės jau galėjau visą darbą atlikti pati, be kolegų priežiūros, kadangi darbas nėra sunkus: produkcijos pristatymas klientams, informacijos apie produktų ypatybes suteikimas, pardavimo procesas bei prekių apskaita. Esant kažkokiems neaiškumams, visada galėjau kreiptis į praktikos vadovus ir paprašyti pagalbos, jei tuo metu jų nebūdavo darbo vietoje, visada galėdavome susisiekti telefonu.
 
Pagal darbo tvarkaraštį turėjau dirbti po šešias valandas per dieną, šešias dienas per savaitę. Kadangi turėjau tik vieną išeiginę, negalėjau susiorganizuoti didelių kelionių. Ir visgi studentams, vykstantiems į Siciliją, siūlyčiau pakeliauti kuo daugiau! Kadangi Sicilijoje žavi viskas: tiek gamta, tiek vietiniai žmonės, tiek sicilietiška virtuvė. Vienintelis dalykas, kurį primigtynai siūlyčiau padaryti į Siciliją vykstantiems studentams – prieš kelionę bent kiek nors pasimokyti italų kalbos.