
VI-osios Finansų olimpiados 2023 finalas
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedra kartu su Finansų olimpiados partneriais – Guidehouse Lithuania UAB, „Citadele“ banku, Lietuvos banku, Lietuvos bankų asociacija, Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje 2023 m. gruodžio 1 dieną subūrė 9–12 klasių moksleivius į VI-tosios Finansų olimpiados 2023 finalą. VILNIUS TECH vykusio finalo atidarymo metu mokinius ir mokytojus pasveikino LR Švietimo, mokslo ir sporto viceministras dr. Justas Nugaras, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė, VILNIUS TECH Studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė.
Šių metų olimpiadoje, panašiai kaip ir pernai metais, dalyvavo beveik 1000 moksleivių iš įvairių Lietuvos regionų: daugiausia iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Palangos, Pakruojo, Raseinių, Merkinės, Vilkijos, Veliuonos ir daugelio kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Pirmasis atrankinis turas vyko lapkričio 8–15 dienomis. Jo metu geriausiai pasirodę moksleiviai buvo pakviesti dalyvauti olimpiados finale. Į finalą buvo pakviesti tie 100 moksleivių, kurie pirmajame ture iš maksimaliai galimų 50 balų surinko nuo 41 iki 49 balų (pernai metais – 31 iki 48 balų).
Šiemet, įvertinus 98 Finansų olimpiados dalyvių pasiektus rezultatus, buvo skirtos dvi I vietos, dvi II ir penkios III vietos.
Pirmąją vietą užėmė
Ugnius Zinkevičius iš Vilniaus Žirmūnų gimnazijos ir
Evelina Gaižutytė iš Vilniaus licėjaus.
Verta pastebėti, kad šiais metais pirmąją vietą užėmęs Ugnius Zinkevičius pernai metų Finansų olimpiadoje užėmė vieną iš keturių trečiųjų vietų. Abu šie moksleiviai surinko daugiausia taškų bendrai ir daugiausia taškų už uždavinius.
Emilis Slabada iš Vilniaus licėjaus ir
Jurgis Kasperavičius iš Kauno jėzuitų gimnazijos laimėjo antrąsias vietas, o
Vytenis Vaičiulis iš Vilniaus licėjus,
Rokas Bagdonas iš Kauno jėzuitų gimnazijos,
Arnas Gestautas iš Tauragės "Versmės" gimnazijos,
Adrijus Muleronka iš Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos ir
Rokas Valuckas iš Vilniaus Licėjaus užėmė trečiąsias vietas.
Visi olimpiados dalyviai apdovanoti partnerių ir rėmėjų prizais.
Mokiniams užduotis su Finansų olimpiados Vertinimo komisijos pirmininke doc. dr. Algita Miečinskiene parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros dėstytojai. Į užduočių kūrimą buvo įtraukti ir Olimpiados partneriai, kurie pateikė savo klausimus ir uždavinius. Finalinį etapą sudarė uždavinių sprendimas ir finansų žinių testas.
Iš devynių į finalą kruopščiai atrinktų uždavinių sunkiausia mokiniams buvo apskaičiuoti įmonės (PVM mokėtojos) ataskaitinio laikotarpio pajamų sumą. Lengviausias moksleiviams buvo uždavinys, kuomet reikėjo apskaičiuoti importuojamų ir eksportuojamų produktų kainas įvertinant valiutų kursus. Šį uždavinį teisingai išsprendė net 89 mokiniai. Geriausiai uždavinius sekėsi spręsti olimpiados pirmosios vietos nugalėtojams. O iš 65 galimų už uždavinius balų vidutiniškai surinkta 41 balas, kai tuo tarpu pernai metais – 33 balai.
Finansų žinių testo dalyje lengviausiai finalo dalyviams sekėsi nustatyti kokią procentinę valstybės biudžeto pajamų dalį sudaro visų dirbančiųjų Lietuvos gyventojų sumokamas Gyventojų pajamų mokestis, kai pateikta 2023 metų LR valstybės biudžeto pajamų struktūra. Net 96 iš 97 mokinių pasirinko teisingą atsakymą. Daugiausia suklysta atsakant į klausimą kuo pelno mokesčio suma pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į šį klausimą 49 moksleiviai iš 97 pasirinkto teisingą atsakymą. Vienas moksleivis, kuris užėmė trečiąją vietą surinko maksimalų testo rezultatą – 35 balus iš 35 galimų. Testo rezultatų vidurkis – 27 balai.
Tuo pat metu, kai mokiniai sprendė užduotis, jų mokytojai turėjo galimybę dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose. Šiais metais buvo pasirinkta tema: „Šiuolaikinės finansinės paslaugos“. Kursus organizavo ir moderavo Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Kamilė Taujanskaitė.
Pranešimus mokytojams skaitė ir asmenine profesine patirtimi dalijosi SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė (pranešimo tema: „Asmeninių finansų valdymo svarba ir šiuolaikinės biudžetavimo galimybės”), Spectro Coin vadovė Ina Simanauskienė (pranešimo tema: „Kriptovaliutos šiandien ir rytoj“), Luminor banko investicinių fondų valdytojas Justas Daujotas (pranešimo tema: „Investiciniai ir pensijų fondai bei jų veiklos ypatumai“), Citadelės banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūta Ežerskienė (pranešimo tema: „Šiuolaikinės draudimo paslaugos“), SEB Life and Pension Baltic SE vyr. Baltijos projektų vadovas Konstantinas Vaškevičius (pranešimo tema: „Lietuvos pensijų sistema: II ir III pensijų pakopų apžvalga”) ir Lietuvos banko Skaitmeninio euro projekto vadovė Austėja Šostakaitė (pranešimo tema: „Kelias skaitmeninio euro link”). Po pranešimų mokytojai turėjo galimybę susipažinti su Bloomberg Finansų laboratorija. Mokytojus su laboratorijos galimybėmis supažindino Finansų inžinerijos katedros lektorė Jelena Borisova.
Iš viso mokymuose dalyvavo 20 mokytojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Jonavos, Kėdainių, Palangos, Šeduvos, Šakių ir kitų miestų.
Finansų olimpiados nugalėtojus pasveikino, o prizinių vietų laimėtojams piniginius prizus įteikė Guidehouse Lithuania vadovė Lietuvai Airida Prenskienė. Dalyvius sveikino ir kiti Olimpiados partneriai ir vertingų prizų steigėjai – Lietuvos Banko vyriausioji teisininkė – koordinatorė Snieguolė Vileikė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę Rūta Ežerskienė, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė. Moksleiviai ir mokytojai pakviesti dalyvauti 2024 m. gruodžio mėnesį vyksiančioje VII-ojoje Finansų olimpiadoje.
Šių metų olimpiadoje, panašiai kaip ir pernai metais, dalyvavo beveik 1000 moksleivių iš įvairių Lietuvos regionų: daugiausia iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Palangos, Pakruojo, Raseinių, Merkinės, Vilkijos, Veliuonos ir daugelio kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Pirmasis atrankinis turas vyko lapkričio 8–15 dienomis. Jo metu geriausiai pasirodę moksleiviai buvo pakviesti dalyvauti olimpiados finale. Į finalą buvo pakviesti tie 100 moksleivių, kurie pirmajame ture iš maksimaliai galimų 50 balų surinko nuo 41 iki 49 balų (pernai metais – 31 iki 48 balų).
Šiemet, įvertinus 98 Finansų olimpiados dalyvių pasiektus rezultatus, buvo skirtos dvi I vietos, dvi II ir penkios III vietos.
Pirmąją vietą užėmė
Ugnius Zinkevičius iš Vilniaus Žirmūnų gimnazijos ir
Evelina Gaižutytė iš Vilniaus licėjaus.
Verta pastebėti, kad šiais metais pirmąją vietą užėmęs Ugnius Zinkevičius pernai metų Finansų olimpiadoje užėmė vieną iš keturių trečiųjų vietų. Abu šie moksleiviai surinko daugiausia taškų bendrai ir daugiausia taškų už uždavinius.
Emilis Slabada iš Vilniaus licėjaus ir
Jurgis Kasperavičius iš Kauno jėzuitų gimnazijos laimėjo antrąsias vietas, o
Vytenis Vaičiulis iš Vilniaus licėjus,
Rokas Bagdonas iš Kauno jėzuitų gimnazijos,
Arnas Gestautas iš Tauragės "Versmės" gimnazijos,
Adrijus Muleronka iš Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos ir
Rokas Valuckas iš Vilniaus Licėjaus užėmė trečiąsias vietas.
Visi olimpiados dalyviai apdovanoti partnerių ir rėmėjų prizais.
Mokiniams užduotis su Finansų olimpiados Vertinimo komisijos pirmininke doc. dr. Algita Miečinskiene parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros dėstytojai. Į užduočių kūrimą buvo įtraukti ir Olimpiados partneriai, kurie pateikė savo klausimus ir uždavinius. Finalinį etapą sudarė uždavinių sprendimas ir finansų žinių testas.
Iš devynių į finalą kruopščiai atrinktų uždavinių sunkiausia mokiniams buvo apskaičiuoti įmonės (PVM mokėtojos) ataskaitinio laikotarpio pajamų sumą. Lengviausias moksleiviams buvo uždavinys, kuomet reikėjo apskaičiuoti importuojamų ir eksportuojamų produktų kainas įvertinant valiutų kursus. Šį uždavinį teisingai išsprendė net 89 mokiniai. Geriausiai uždavinius sekėsi spręsti olimpiados pirmosios vietos nugalėtojams. O iš 65 galimų už uždavinius balų vidutiniškai surinkta 41 balas, kai tuo tarpu pernai metais – 33 balai.
Finansų žinių testo dalyje lengviausiai finalo dalyviams sekėsi nustatyti kokią procentinę valstybės biudžeto pajamų dalį sudaro visų dirbančiųjų Lietuvos gyventojų sumokamas Gyventojų pajamų mokestis, kai pateikta 2023 metų LR valstybės biudžeto pajamų struktūra. Net 96 iš 97 mokinių pasirinko teisingą atsakymą. Daugiausia suklysta atsakant į klausimą kuo pelno mokesčio suma pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į šį klausimą 49 moksleiviai iš 97 pasirinkto teisingą atsakymą. Vienas moksleivis, kuris užėmė trečiąją vietą surinko maksimalų testo rezultatą – 35 balus iš 35 galimų. Testo rezultatų vidurkis – 27 balai.
Tuo pat metu, kai mokiniai sprendė užduotis, jų mokytojai turėjo galimybę dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose. Šiais metais buvo pasirinkta tema: „Šiuolaikinės finansinės paslaugos“. Kursus organizavo ir moderavo Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Kamilė Taujanskaitė.
Pranešimus mokytojams skaitė ir asmenine profesine patirtimi dalijosi SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė (pranešimo tema: „Asmeninių finansų valdymo svarba ir šiuolaikinės biudžetavimo galimybės”), Spectro Coin vadovė Ina Simanauskienė (pranešimo tema: „Kriptovaliutos šiandien ir rytoj“), Luminor banko investicinių fondų valdytojas Justas Daujotas (pranešimo tema: „Investiciniai ir pensijų fondai bei jų veiklos ypatumai“), Citadelės banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūta Ežerskienė (pranešimo tema: „Šiuolaikinės draudimo paslaugos“), SEB Life and Pension Baltic SE vyr. Baltijos projektų vadovas Konstantinas Vaškevičius (pranešimo tema: „Lietuvos pensijų sistema: II ir III pensijų pakopų apžvalga”) ir Lietuvos banko Skaitmeninio euro projekto vadovė Austėja Šostakaitė (pranešimo tema: „Kelias skaitmeninio euro link”). Po pranešimų mokytojai turėjo galimybę susipažinti su Bloomberg Finansų laboratorija. Mokytojus su laboratorijos galimybėmis supažindino Finansų inžinerijos katedros lektorė Jelena Borisova.
Iš viso mokymuose dalyvavo 20 mokytojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Jonavos, Kėdainių, Palangos, Šeduvos, Šakių ir kitų miestų.
Finansų olimpiados nugalėtojus pasveikino, o prizinių vietų laimėtojams piniginius prizus įteikė Guidehouse Lithuania vadovė Lietuvai Airida Prenskienė. Dalyvius sveikino ir kiti Olimpiados partneriai ir vertingų prizų steigėjai – Lietuvos Banko vyriausioji teisininkė – koordinatorė Snieguolė Vileikė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę Rūta Ežerskienė, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė. Moksleiviai ir mokytojai pakviesti dalyvauti 2024 m. gruodžio mėnesį vyksiančioje VII-ojoje Finansų olimpiadoje.
FINANSŲ OLIMPIADA 2023
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedra kartu partneriais kviečia 9-12 kl. moksleivius registruotis į šeštą kartą Lietuvoje vyksiančią Finansų olimpiadą!
Pirmasis (atrankos) etapas – lapkričio 8-15 dienomis. Testas sprendžiamas internete (nuotoliniu būdu).
Finalas – gruodžio 1 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH).
Finansų olimpiados nugalėtojai ir dalyviai bus apdovanoti vertingais prizais, kuriuos įsteigė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas bei šios iniciatyvos partneriai.
Informuojame, jog renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.
Finansų olimpiados dalykinė programa
Lietuvos mokinių finansų olimpiados tikslas – paskatinti gabius vyresniųjų klasių moksleivius domėtis finansų mokslu, gilinti šios srities žinias, realizuoti įgūdžius asmeninių finansų valdyme ir tolesnėse studijose.
Olimpiada vyksta dviem turais. Pirmajame ture nuotoliniu būdu sprendžiamas testas. Finalinio olimpiados turo užduotis sudaro dvi dalys: testas su pateiktais atsakymais ir uždaviniai.
1. Finansų sistema:
2. Viešieji finansai:
3. Verslo finansai:
4. Asmeniniai finansai:
Sudarytojai: Finansų olimpiados vertinimo komisija
Finansų inžinerijos katedra, Verslo vadybos fakultetas, VILNIUS TECH
Olimpiada vyksta dviem turais. Pirmajame ture nuotoliniu būdu sprendžiamas testas. Finalinio olimpiados turo užduotis sudaro dvi dalys: testas su pateiktais atsakymais ir uždaviniai.
Programa parengta remiantis vidurinio ugdymo Ekonomikos ir verslumo dalyko programa, o taip pat papildyta aktualiais šiuolaikiniam finansiniam išprusimui klausimais. Programa suskirstyta į keturias grupes: finansų sistema, viešieji finansai, verslo finansai ir asmeniniai finansai.
1. Finansų sistema:
Centrinio banko vaidmuo ir finansinių institucijų teikiamos paslaugos. Centrinio banko funkcijos ir pinigų pasiūlos reguliavimas. Pinigų atsiradimo istorija ir pinigų funkcijos: pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje; pinigų raida; aukso standartas. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo kuriant pinigus šalies ekonomikoje. Pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų bazė (P0) ir pinigų pasiūlos elementai: P1, P2, P3 pinigai. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. Vertybinių popierių birža. NASDAQ Vilnius ir jos teikiamos paslaugos.
|
Papildomai: finansų rinkos: finansų institucijos; finansinių institucijų teikiamos paslaugos; akcijų rinka, obligacijų rinka, valiutų rinka; kreditai; lizingas; palūkanų norma; pinigų paklausos ir pasiūlos pokyčių įtaka palūkanų normai; rizika ir draudimas; pagrindinės draudimo formos; vartotojų apsauga.
pinigų laiko vertė: būsimoji ir dabartinė. |
2. Viešieji finansai:
Galiojantys mokesčių tarifai. Mokesčių sistemos principai. Mokesčių rūšys: tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai; proporciniai, progresiniai ir regresiniai mokesčiai. |
Infliacija. Infliacijos priežastys ir formos. Infliacijos rodikliai. Infliacijos ekonominės ir socialinės pasekmės. Defliacija. Stagfliacija. Infliacijos dinamika Lietuvoje. Infliacija ir pinigų perkamoji galia. |
Valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos ir valstybės skola. Nacionalinės pajamos. Pagrindinės biudžeto pajamų ir išlaidų sritys. Valstybės biudžeto deficitas / perviršis. Biudžeto deficito mažinimo būdai, didėjančio deficito grėsmė šalies ekonomikos stabilumui. Valstybės skola (vidaus ir užsienio). |
ES biudžetas ir jo paskirstymas. Lietuvos įmokos į ES biudžetą ir gaunamos išmokos. Sąžiningo mokesčių mokėjimo nauda mokesčių mokėtojams. Lietuvos indėlis į ES biudžetą ir iš jo gaunamos išmokos. Senėjančios visuomenės iššūkiai biudžeto balansui užtikrinti. |
Fiskalinė (iždo) politika. Fiskalinės (iždo) politikos priemonės. Vyriausybės vykdomos skatinančios / stabdančios fiskalinės politikos priemonės. |
Monetarinė (pinigų) politika: Centrinio banko monetarinės (pinigų) politikos priemonės. Palūkanų normos vaidmuo ekonominio gyvybingumo svyravimams. Skatinamoji ir stabdomoji pinigų politikos. |
Tarptautinių ekonominių institucijų veikla. Tarptautinis valiutos fondas. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Europos centrinis bankas. Pasaulio bankas. Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Europos Komisija. Europos ekonominė erdvė (EEE). |
Papildomai: šalies mokėjimų balansas: pagrindinės mokėjimų balanso dalys. |
3. Verslo finansai:
Investavimo į verslą galimybės ir rizikos įvertinimas. Pagrindiniai vidiniai bei išoriniai finansiniai ištekliai verslo steigimui ir vystymui (nuosavas kapitalas, nepaskirstytas pelnas, nusidėvėjimas; trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos; akcijos, obligacijos). Verslo kreditas, jo privalumai ir trūkumai; kredito principai (tikslingumas, terminuotumas, grąžintinumas, draudimas). Palūkanos. Pirminis viešas akcijų siūlymas. |
Įmonės veiklos rezultatai. Pajamos, sąnaudos, pelnas (nuostolis). Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Įmonės balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Vyriausybės mokesčių politikos bei kitų verslą reglamentuojančių teisės aktų įtaka verslo sprendimams. |
Verslo plano finansinis planas. Finansinio plano svarbiausios dalys. Finansų ir jų planavimo svarba verslo įmonės veiklai. |
Valiutų kursai. Valiutos kursas ir nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Valiutų kursų pakyčių poveikis importuojamų ir eksportuojamų prekių kainoms bei tarptautinei prekybai. Šalies užsienio prekybos balansas. Šalies užsienio prekybos balanso ir valiutos kurso pokyčių sąsajos. |
Papildomai: vyriausybės mokesčių politikos bei kitų verslą reglamentuojančių priemonių įtaka verslo sprendimams; pagrindiniai finansiniai rodikliai (pelningumas ir grąža, mokumas, likvidumas); verslo apskaitos pagrindai; turtas, nuosavybė ir įsipareigojimai. |
4. Asmeniniai finansai:
Piliečių disponuojamos pajamoms ir jų veiksniai. Asmens pajamų ir turto sąvoka. Asmeninis biudžetas. Bruto ir neto darbo užmokestis. Darbdavio ir darbuotojo mokesčiai. Pagrindiniai darbo užmokesčio skaičiavimo principai, darbo užmokesčio dydį lemiantys veiksniai. Veiksniai, darantys įtaką asmeninėms pajamoms (darbo užmokesčiui). Rinkos ir ne rinkos jėgos, darančios įtaką pajamų diferencijavimui. Ryšys tarp darbo užmokesčio ir darbo jėgos rinkos paklausos ir pasiūlos. Finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos. |
Vartojimas, taupymas ir investavimas. Priežastys, kurios sąlygoja pasirinkimą vartoti ar taupyti. Investiciniai fondai. Banko indėliai. „72“ taisyklė. Investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kitos asmens investicijos. Pinigų vertės kitimas laike. Vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. investicijų pelningumas (investicijų grąža). Investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams. Alternatyvūs taupymo ir investavimo būdai. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai taupymo/investavimo tikslai. Draudimo paslaugos gyventojams. Įvairūs draudimo produktai, draudimo rinkos dalyviai. |
Pajamų planavimas. Taupymo ir investavimo galimybės ir kriterijai. Indėlių ir paskolų palūkanų normos, Ateities pajamos, turto pokyčiai. Finansų institucijų teikiamos paslaugos, kreditai. Lizingas. Greitieji kreditai. Draudimo, būsto kredito, vartojimo kredito, lizingo, greitųjų kreditų ir pan. privalumai ir trūkumai. Būdai finansinei nepriklausomybei siekti. |
Būsimos pensijos planavimas. Trijų pakopų Lietuvos pensijų sistema. Sodros pensijos priklausomybė nuo valstybės gyventojų amžiaus struktūros, jų pajamų ir valstybės ekonominės politikos. Ryšys tarp solidarumo ir gerovės valstybės kūrimo. |
Papildomai: Išlaidos: namų ūkių išlaidų rūšys; nuolatinės (pastovios) ir kintamos išlaidos, nenumatytų išlaidų rizikos valdymas ir draudimas; vidutinės mėnesinės algos dydis Lietuvoje (bruto ir neto). Laisvos lėšos: santaupos, indėliai, palūkanos ir jų rūšys; investicijos ir jų rūšys; likvidumas; investicinis portfelis; dividendai; investiciniai fondai; rizikos diversifikacija. |
Sudarytojai: Finansų olimpiados vertinimo komisija
Finansų inžinerijos katedra, Verslo vadybos fakultetas, VILNIUS TECH
Finansų olimpiados 2023 literatūra
- Ekonomika ir verslas: užduočių knyga / Mindaugas Zaičikas, Daiva Strielkūnienė. Vilnius: Lietuvos Junior Achievement 2013. 158 p. ISBN 978-609-420-321-3.
- Ekonomika ir verslas: vadovėlis I dalis / Dr. Raimondas Kuodis, Jurgita Keršulienė. Vilnius: Lietuvos Junior Achievement 2009. 135 p. ISBN 978-609-420-018-2.
- Ekonomika ir verslas: vadovėlis II dalis / Dr. Raimondas Kuodis, Jurgita Keršulienė. Vilnius: Lietuvos Junior Achievement 2009. 149 p. ISBN 978-609-420-019-9.
- Ekonomika per 31 valandą: ekonomikos vadovėlis 9-10 klasėms / Žilvinas Šilėnas ir Marija Vyšniauskaitė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas; Vilnius: TEV 2015. 215 p. ISBN 978-609-433-266-1.
- Ekonomika ir verslumas. 11 klasė. I dalis / Daiva Strielkūnienė, Danutė Bareikienė, Inga Niuniavaitė. Vilnius: VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“, 2023. 192 psl. ISBN 978-9986-843-28-3.
- Ekonomika ir verslumas: vadovėlis IX–X klasėms / Danutė Bareikienė, Kazimieras Lipskis, Danutė Poškienė. Vilnius: TEV, 2010, 159 p. ISBN 978-609-433-018-6.
- Ekonomika ir verslumas: vadovėlis 11–12 klasėms / Raimondas Kuodis, Daiva Strielkūnienė, Danutė Bareikienė, Inga Niuniavaitė, Rasa Juodviršienė. Vilnius: Petro ofsetas, 2017. 1 ir 2 dalys.
- Ekonomikos užduotys: vertinimo metodika, atsakymai, paaiškinimai / Kazimieras Lipskis, Danutė Poškienė, Ginta Railienė. Vilnius: TEV, 2008. 204 p. ISBN 978-9955-879-20-6
- Ekonomika: vadovėlis 9–10 klasei / Valdemaras Makutėnas, Daiva Makutėnienė 1-asis leid., 2012. Kaunas: Šviesa, 2012. 199 p. ISBN 978-5-430-04665-1.
- Ekonomika: vadovėlis 11–12 klasei / Valdemaras Makutėnas, Daiva Makutėnienė 1-asis leid., 2008. Kaunas: Šviesa, 2008 216 p. ISBN 5430-04-107-6.
- Ekonomikos pradmenys: vadovėlis 9–10 klasėms / Aušra Maldeikienė. Vilnius: Tyto alba, 2010. 184, [1] p. ISBN 978-9986-16-765-5.
- Ekonomika: vadovėlis XI–XII klasei I dalis / Danutė Poškienė, Ginta Railienė, Marijus Keršys. Vilnius: TEV, 2006. 172 p. ISBN 9955-680-44-X
- Ekonomika: vadovėlis XI–XII klasei, II dalis / Danutė Poškienė, Ginta Railienė, Marijus Keršys. Vilnius: TEV, 2006. 146 p. ISBN 9955-680-44-X.
- Asmeninių finansų pagrindai. D. Jurevičienė. Vilnius: Technika, 2008. ISBN 978-9955-28-262-4.
- Įmonės finansų valdymo pagrindai. Vadovėlis. G. Černius. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2014. 350 p. ISBN 978-9955-19-639-6. https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/16806/21130_Imones_finansu_valdymas.pdf?sequence=1&isAllowed=y
- Ekonomikos teorija. D. Andriušaitienė, R. Drejeris, A. Jakutis, V. Petraškevičius, A. Stepanovas. Vilnius: Technika, 2016. ISBN 978-609-457-892-2.
- Finansų rinkos ir institucijos. Vadovėlis. D. Jurevičienė. Vilnius: Technika, 2016. ISBN 978-609-457-927-1.
- Finansinė apskaita. Vadovėlis. J. Žaptorius. Vilnius: Technika, 2015. ISBN 978-609-457-711-6.
Finansų olimpiados vertinimo komisija
Komisijos pirmininkė – doc. dr. Algita Miečinskienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė, Finansų inžinerijos katedros vedėja, Finansų inžinerijos studijų programos komiteto pirmininkė.
Nariai:
Nariai:
- Prof. dr. Jelena Stankevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Finansų inžinerijos katedros profesorė.
- Prof. dr. Rima Tamošiūnienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros profesorė.
- Doc. dr. Daiva Burkšaitienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė.
- Doc. dr. Raimonda Martinkutė-Kaulienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė.
- Doc. dr. Kristina Garškaitė-Milvydienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė.
- Doc. dr. Nijolė Maknickienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė.
- Doc. dr. Nomeda Dobrovolskienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė.
- Rimutė Raudeliūnienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros lektorė.
- Skirmantas Maulevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros lektorius.
Finansų olimpiados organizavimo komisija
Veiklų kuratoriai:
Kiti nariai:
- Doc. dr. Indrė Lapinskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros profesorė.
- Doc. dr. Kamilė Taujanskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė.
- Dr. Laura Gudelytė-Žilinskienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė.
- Dr. Irena Danilevičienė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė.
- Dr. Galina Ševčenko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros lektorė.
- Airinė Šatienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros administratorė.
Kiti nariai:
- Jelena Borisova, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros lektorė.
- Dr. Grigorij Žilinskij, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros lektorius.
- Dr. Viktorija Stasytytė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Dinamiškosios vadybos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.
- Minijus Tilindis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros lektorius.
- Gintarė Pauliukevičienė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros doktorantė.
- Lina Juškaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros doktorantė.
- Karolina Kardokaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto vyresnioji vadybininkė.
Akimirkos iš Finansų olimpiados 2023 finalinio etapo
-
- Puslapio administratoriai:
- Jurga Vestertė
- Dominykas Ulevič
- Karolina Kardokaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė