FINANSŲ OLIMPIADA 2024

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedra kartu partneriais kviečia 9-12 kl. moksleivius registruotis į septintą kartą Lietuvoje vyksiančią Finansų olimpiadą!

Pirmasis (atrankos) etapas – lapkričio 11-18 dienomis. Testas sprendžiamas internete (nuotoliniu būdu).

Finalas – gruodžio 6 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH).

Finansų olimpiados nugalėtojai ir dalyviai bus apdovanoti vertingais prizais, kuriuos įsteigė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas bei šios iniciatyvos partneriai
.
Kviečiame visus aktyviai registruotis jau dabar! Registracijos formą rasite šiuo adresu:

REGISTRACIJA FO2024

Taip pat kviečiame bendrojo lavinimo mokyklų ekonomikos ir verslo pagrindų mokytojus olimpiados metu dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose "Žalieji finansai". Kursai vyks 2024 m. gruodžio 6 d. Saulėtekio al. 11, kursų trukmė – 8 akad. val. (paskaitos, diskusijos, edukacija). Sėkmingai baigusiems kursus bus įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Kviečiame registruotis jau dabar!

Registruotis mokytojams į kvalifikacijos kėlimo kursus galima čia: Registracija mokytojams į kursus

FINANSŲ OLIMPIADOS 2024 DALYKINĖ PROGRAMA

Lietuvos mokinių finansų olimpiados tikslas – paskatinti gabius vyresniųjų klasių moksleivius domėtis finansų mokslu, gilinti šios srities žinias, realizuoti įgūdžius asmeninių finansų valdyme ir tolesnėse studijose.
Olimpiada vyksta dviem turais. Pirmajame ture nuotoliniu būdu sprendžiamas testas. Finalinio olimpiados turo užduotis sudaro dvi dalys: testas su pateiktais atsakymais ir uždaviniai.

Programa parengta remiantis vidurinio ugdymo Ekonomikos ir verslumo dalyko programa, o taip pat papildyta aktualiais šiuolaikiniam finansiniam išprusimui klausimais. Programa suskirstyta į keturias grupes: finansų sistema, viešieji finansai, verslo finansai ir asmeniniai finansai.

1. Finansų sistema:

Centrinio banko vaidmuo ir finansinių institucijų teikiamos paslaugos. Centrinio banko funkcijos ir pinigų pasiūlos reguliavimas. Pinigų atsiradimo istorija ir pinigų funkcijos: pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje; pinigų raida; aukso standartas. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo kuriant pinigus šalies ekonomikoje. Pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų bazė (P0) ir pinigų pasiūlos elementai: P1, P2, P3 pinigai. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. Vertybinių popierių birža. NASDAQ Vilnius ir jos teikiamos paslaugos.

Papildomai:
finansų rinkos: finansų institucijos; finansinių institucijų teikiamos paslaugos; akcijų rinka, obligacijų rinka, valiutų rinka; kreditai; lizingas; palūkanų norma; pinigų paklausos ir pasiūlos pokyčių įtaka palūkanų normai; rizika ir draudimas; pagrindinės draudimo formos; vartotojų apsauga.
pinigų laiko vertė: būsimoji ir dabartinė.

2. Viešieji finansai:

Galiojantys mokesčių tarifai. Mokesčių sistemos principai. Mokesčių rūšys: tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai; proporciniai, progresiniai ir regresiniai mokesčiai.

Infliacija. Infliacijos priežastys ir formos. Infliacijos rodikliai. Infliacijos ekonominės ir socialinės pasekmės. Defliacija. Stagfliacija. Infliacijos dinamika Lietuvoje. Infliacija ir pinigų perkamoji galia.

Valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos ir valstybės skola. Nacionalinės pajamos. Pagrindinės biudžeto pajamų ir išlaidų sritys. Valstybės biudžeto deficitas / perviršis. Biudžeto deficito mažinimo būdai, didėjančio deficito grėsmė šalies ekonomikos stabilumui. Valstybės skola (vidaus ir užsienio).

ES biudžetas ir jo paskirstymas. Lietuvos įmokos į ES biudžetą ir gaunamos išmokos. Sąžiningo mokesčių mokėjimo nauda mokesčių mokėtojams. Lietuvos indėlis į ES biudžetą ir iš jo gaunamos išmokos. Senėjančios visuomenės iššūkiai biudžeto balansui užtikrinti.

Fiskalinė (iždo) politika. Fiskalinės (iždo) politikos priemonės. Vyriausybės vykdomos skatinančios / stabdančios fiskalinės politikos priemonės.

Monetarinė (pinigų) politika: Centrinio banko monetarinės (pinigų) politikos priemonės. Palūkanų normos vaidmuo ekonominio gyvybingumo svyravimams. Skatinamoji ir stabdomoji pinigų politikos.

Tarptautinių ekonominių institucijų veikla. Tarptautinis valiutos fondas. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Europos centrinis bankas. Pasaulio bankas. Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Europos Komisija (EK). Europos ekonominė erdvė (EEE).

Papildomai:
Šalies mokėjimų balansas: pagrindinės mokėjimų balanso dalys, žalieji finansai.

3. Verslo finansai:

Investavimo į verslą galimybės ir rizikos įvertinimas. Pagrindiniai vidiniai bei išoriniai finansiniai ištekliai verslo steigimui ir vystymui (nuosavas kapitalas, nepaskirstytas pelnas, nusidėvėjimas; trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos; akcijos, obligacijos). Verslo kreditas, jo privalumai ir trūkumai; kredito principai (tikslingumas, terminuotumas, grąžintinumas, draudimas). Palūkanos. Pirminis viešas akcijų siūlymas.

Įmonės veiklos rezultatai. Pajamos, sąnaudos, pelnas (nuostolis). Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Įmonės balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Vyriausybės mokesčių politikos bei kitų verslą reglamentuojančių teisės aktų įtaka verslo sprendimams.

Verslo plano finansinis planas. Finansinio plano svarbiausios dalys. Finansų ir jų planavimo svarba verslo įmonės veiklai.

Valiutų kursai. Valiutos kursas ir nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Valiutų kursų pakyčių poveikis importuojamų ir eksportuojamų prekių kainoms bei tarptautinei prekybai. Šalies užsienio prekybos balansas. Šalies užsienio prekybos balanso ir valiutos kurso pokyčių sąsajos.

Papildomai: vyriausybės mokesčių politikos bei kitų verslą reglamentuojančių priemonių įtaka verslo sprendimams; pagrindiniai finansiniai rodikliai (pelningumas ir grąža, mokumas, likvidumas); verslo apskaitos pagrindai; turtas, nuosavybė ir įsipareigojimai; aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena (ESG) investavime.

4. Asmeniniai finansai:

Piliečių disponuojamos pajamoms ir jų veiksniai. Asmens pajamų ir turto sąvoka. Asmeninis biudžetas. Bruto ir neto darbo užmokestis. Darbdavio ir darbuotojo mokesčiai. Pagrindiniai darbo užmokesčio skaičiavimo principai, darbo užmokesčio dydį lemiantys veiksniai. Veiksniai, darantys įtaką asmeninėms pajamoms (darbo užmokesčiui). Rinkos ir ne rinkos jėgos, darančios įtaką pajamų diferencijavimui. Ryšys tarp darbo užmokesčio ir darbo jėgos rinkos paklausos ir pasiūlos. Finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos.

Vartojimas, taupymas ir investavimas. Priežastys, kurios sąlygoja pasirinkimą vartoti ar taupyti. Investiciniai fondai. Banko indėliai. „72“ taisyklė. Investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kitos asmens investicijos. Pinigų vertės kitimas laike. Vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. investicijų pelningumas (investicijų grąža). Investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams. Alternatyvūs taupymo ir investavimo būdai. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai taupymo/investavimo tikslai. Draudimo paslaugos gyventojams. Įvairūs draudimo produktai, draudimo rinkos dalyviai.

Pajamų planavimas. Taupymo ir investavimo galimybės ir kriterijai. Indėlių ir paskolų palūkanų normos, Ateities pajamos, turto pokyčiai. Finansų institucijų teikiamos paslaugos, kreditai. Lizingas. Greitieji kreditai. Draudimo, būsto kredito, vartojimo kredito, lizingo, greitųjų kreditų ir pan. privalumai ir trūkumai. Būdai finansinei nepriklausomybei siekti.

Būsimos pensijos planavimas. Trijų pakopų Lietuvos pensijų sistema. Sodros pensijos priklausomybė nuo valstybės gyventojų amžiaus struktūros, jų pajamų ir valstybės ekonominės politikos. Ryšys tarp solidarumo ir gerovės valstybės kūrimo.

Papildomai:
Išlaidos: namų ūkių išlaidų rūšys; nuolatinės (pastovios) ir kintamos išlaidos, nenumatytų išlaidų rizikos valdymas ir draudimas; vidutinės mėnesinės algos dydis Lietuvoje (bruto ir neto).
Laisvos lėšos: santaupos, indėliai, palūkanos ir jų rūšys; investicijos ir jų rūšys; likvidumas; investicinis portfelis; dividendai; investiciniai fondai; rizikos diversifikacija.

Sudarytojai: Finansų olimpiados vertinimo komisija
Finansų inžinerijos katedra, Verslo vadybos fakultetas, VILNIUS TECH

FINANSŲ OLIMPIADOS 2024 LITERATŪRA

LIETUVOS MOKINIŲ FINANSŲ OLIMPIADOS 2024 LITERATŪRA

Ekonomika ir verslas: užduočių knyga / Mindaugas Zaičikas, Daiva Strielkūnienė. Vilnius: Lietuvos Junior Achievement 2013. 158 p. ISBN 978-609-420-321-3.
Ekonomika ir verslas: vadovėlis I dalis / Dr. Raimondas Kuodis, Jurgita Keršulienė. Vilnius: Lietuvos Junior Achievement 2009. 135 p. ISBN 978-609-420-018-2.
Ekonomika ir verslas: vadovėlis II dalis / Dr. Raimondas Kuodis, Jurgita Keršulienė. Vilnius: Lietuvos Junior Achievement 2009. 149 p. ISBN 978-609-420-019-9.
Ekonomika per 31 valandą: ekonomikos vadovėlis 9-10 klasėms / Žilvinas Šilėnas ir Marija Vyšniauskaitė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas; Vilnius: TEV 2015. 215 p. ISBN 978-609-433-266-1.
Ekonomika ir verslumas. 11 klasė. I dalis / Daiva Strielkūnienė, Danutė Bareikienė, Inga Niuniavaitė. Vilnius: VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“, 2023. 192 psl. ISBN 978-9986-843-28-3.
Ekonomika ir verslumas: vadovėlis IX–X klasėms / Danutė Bareikienė, Kazimieras Lipskis, Danutė Poškienė. Vilnius: TEV, 2010, 159 p. ISBN 978-609-433-018-6.
Ekonomika ir verslumas: vadovėlis 11–12 klasėms / Raimondas Kuodis, Daiva Strielkūnienė, Danutė Bareikienė, Inga Niuniavaitė, Rasa Juodviršienė. Vilnius: Petro ofsetas, 2017. 1 ir 2 dalys.
Ekonomikos užduotys: vertinimo metodika, atsakymai, paaiškinimai / Kazimieras Lipskis, Danutė Poškienė, Ginta Railienė. Vilnius: TEV, 2008. 204 p. ISBN 978-9955-879-20-6
Ekonomika: vadovėlis 9–10 klasei / Valdemaras Makutėnas, Daiva Makutėnienė 1-asis leid., 2012. Kaunas: Šviesa, 2012. 199 p. ISBN 978-5-430-04665-1.
Ekonomika: vadovėlis 11–12 klasei / Valdemaras Makutėnas, Daiva Makutėnienė 1-asis leid., 2008. Kaunas: Šviesa, 2008 216 p. ISBN 5430-04-107-6.
Ekonomikos pradmenys: vadovėlis 9–10 klasėms / Aušra Maldeikienė. Vilnius: Tyto alba, 2010. 184, [1] p. ISBN 978-9986-16-765-5.
Ekonomika: vadovėlis XI–XII klasei I dalis / Danutė Poškienė, Ginta Railienė, Marijus Keršys. Vilnius: TEV, 2006. 172 p. ISBN 9955-680-44-X
Ekonomika: vadovėlis XI–XII klasei, II dalis / Danutė Poškienė, Ginta Railienė, Marijus Keršys. Vilnius: TEV, 2006. 146 p. ISBN 9955-680-44-X.

Papildoma rekomenduojama literatūra:

Asmeninių finansų pagrindai. D. Jurevičienė. Vilnius: Technika, 2008. ISBN 978-9955-28-262-4.
Įmonės finansų valdymo pagrindai. Vadovėlis. G. Černius. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2014. 350 p. ISBN 978-9955-19-639-6.

https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/16806/21130_Imones_finansu_valdymas.pdf?sequence=1&isAllowed=y

Ekonomikos teorija. D. Andriušaitienė, R. Drejeris, A. Jakutis, V. Petraškevičius, A. Stepanovas. Vilnius: Technika, 2016. ISBN 978-609-457-892-2.
Finansų rinkos ir institucijos. Vadovėlis. D. Jurevičienė. Vilnius: Technika, 2016. ISBN 978-609-457-927-1.
Finansinė apskaita. Vadovėlis. J. Žaptorius. Vilnius: Technika, 2015. ISBN 978-609-457-711-6.

LIETUVOS MOKINIŲ FINANSŲ OLIMPIADOS 2024 DALYKINĖ PROGRAMA

Lietuvos mokinių finansų olimpiados tikslas – paskatinti gabius vyresniųjų klasių moksleivius domėtis finansų mokslu, gilinti šios srities žinias, realizuoti įgūdžius asmeninių finansų valdyme ir tolesnėse studijose.
Olimpiada vyksta dviem turais. Pirmajame ture nuotoliniu būdu sprendžiamas testas. Finalinio olimpiados turo užduotis sudaro dvi dalys: testas su pateiktais atsakymais ir uždaviniai.
Programa parengta remiantis vidurinio ugdymo Ekonomikos ir verslumo dalyko programa, o taip pat papildyta aktualiais šiuolaikiniam finansiniam išprusimui klausimais. Programa suskirstyta į keturias grupes: finansų sistema, viešieji finansai, verslo finansai ir asmeniniai finansai.

Finansų sistema:

Centrinio banko vaidmuo ir finansinių institucijų teikiamos paslaugos. Centrinio banko funkcijos ir pinigų pasiūlos reguliavimas. Pinigų atsiradimo istorija ir pinigų funkcijos: pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje; pinigų raida; aukso standartas. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo kuriant pinigus šalies ekonomikoje. Pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų bazė (P0) ir pinigų pasiūlos elementai: P1, P2, P3 pinigai. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. Vertybinių popierių birža. NASDAQ Vilnius ir jos teikiamos paslaugos.

Papildomai:
finansų rinkos: finansų institucijos; finansinių institucijų teikiamos paslaugos; akcijų rinka, obligacijų rinka, valiutų rinka; kreditai; lizingas; palūkanų norma; pinigų paklausos ir pasiūlos pokyčių įtaka palūkanų normai; rizika ir draudimas; pagrindinės draudimo formos; vartotojų apsauga.
pinigų laiko vertė: būsimoji ir dabartinė.

2. Viešieji finansai: