Nenumaldomai artėja metas, kai vykstant technologijų proveržiui, pramonės ir gamintojo – vartotojo santykiuose įvyks esminiai pokyčiai. Verslui labai svarbu mažinti gamtos išteklių naudojimą bei gamybos kaštus. Būtent šios užduotys ir bus sprendžiamos vykstant „Pramonė 6.0“ revoliucijai. Tai nereiškia, kad visuotinio virsmo laukiama artimiausiu metu: transformacija truks bent kelis dešimtmečius. Vėlyvas pasirengimas būsimiems iššūkiams reikš blogesnes konkuravimo galimybes.

Pramonės situacija šiandieninėje rinkoje

Skaičiuojant nuo pramonės revoliucijos pradžios XVIII a. šiuo metu Lietuva, kaip ir daugelis Europos bei pažangaus pasaulio šalių įgyvendina „Pramonė 4.0“ pokyčius. 

Pramonės pažanga vertinama pagal technologijų įsisavinimą – nuo pirmųjų garo mašinų iki šiuolaikinių pasiekimų, susijusių su dirbtiniu intelektu (DI), robotika, žiedinės ekonomikos tikslais.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo technologijų ir verslininkystės katedros dėstytojo, prof. Artūro Jakubavičiaus, kuris yra ir Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas, Lietuvoje bent pusė gamybos šiuo metu tebėra „Pramonė 3.0“ lygyje. Tai reiškia, kad įmonės naudojasi elektroniniu paštu, „Google“ paieškos sistema, „Excel“, „Word“ įrankiais.

„Pramonė 4.0“ lygyje įmonės jau pasitelkia DI, gamybos robotizavimą, o „Pramonė 5.0“ siejama su žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos, aplinkai draugiškos plėtros, socialinės apsaugos įgyvendinimu. 

„DI ir robotai sudaro galimybę gaminti daugiau. Bet pasaulyje mažėja išteklių, auga žmonių skaičius. Todėl išteklius būtina, kiek tai įmanoma, susigrąžinti. Nauji ištekliai brangsta, o susigrąžinus jau panaudotus galima gaminti pigiau“, – teigia VILNIUS TECH profesorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tuomet ateis laikas naujai pramonės revoliucijai – „Pramonė 6.0“. Ji turi labai smarkiai sumažinti logistikos ir sandėliavimo kaštus, taip pat milžiniškas išlaidas, susijusias su perprodukcija. 

„Tai yra gamyba pagal užsakymą ir be sandėlio. Tikslas yra tas, kad kiekvieną daiktą gaminant, jau būtų žinoma, kuriam klientui jis skirtas“, – apibūdina prof. A. Jakubavičius.

Kol kas, anot jo, „Pramonė 6.0“ yra įžvalga į priekį, numatanti, kad ateityje DI, robotas ir žmogus taps neatsiejami ir veiks kartu.

Metas rengti kelrodį verslui

VILNIUS TECH ekspertas A. Jakubavičius pabrėžia, kad Suomija jau paskelbė dokumentą, vadinamąją „Baltąją knygą“ („From Industry X to Industry 6.0: fragile Manufacturing for People, Planet, and Profit with Passion“). Susipažinti su dokumentu galima rasti čia.

Jame įvardytos pramonės šakos, kurioms, Suomijos politikų ar specialistų nuomone, ateityje tas virsmas bus aktualiausias. 

„Atkreipčiau dėmesį ne į tai, kas ten parašyta, o tai, kad Suomija tokį dokumentą turi. Paskaičius  atrodytų, kad jie kol kas fantazuoja. Bet jų fantazijos turi realų pagrindą“, – teigia VILNIUS TECH profesorius. 
Pasak jo, Lietuvai toks dokumentas taip pat būtų aktualus. Tai galėtų būti kelrodis verslui. 

„Metas pradėti galvoti apie tai, kur vystosi pasaulis, kaip reikės transformuoti verslo grandines, į kokias technologijas investuoti. Šeštoji pramonės revoliucija ateina. Ir, įvertinant pasaulyje vykstančius sukrėtimus, krizės yra ir didžiausi pažangos varikliai, gali būti, kad ji ateis greičiau negu galvojame šiuo metu“, – teigia VILNIUS TECH profesorius.