Kasmet lapkričio pabaigoje pasaulį užplūsta vartojimo banga – vadinamasis Juodasis penktadienis. Iš pradžių buvęs vienos dienos išpardavimu Jungtinėse Valstijose, šiandien yra globalus reiškinys, keičiantis vartotojų elgseną, formuojantis prekybininkų strategijas ir darantis tiesioginę įtaką tiekimo grandinių veikimui visame pasaulyje. 2024 m. elektroninės prekybos rezultatai rodo, kad ši diena per parą sugeneravo apie 64,3 mlrd. eurų, o 2025 m. pasaulinės e-komercijos apyvarta gali pasiekti 5,53 trln. eurų. Tai liudija ne tik sparčią prekybos skaitmenizaciją, bet ir augantį logistikos sistemos apkrovų intensyvumą.
 

„Juodasis penktadienis šiandien yra ne tik masiniai išpardavimai, o pajėgumų testas tiekimo sistemoms“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. – „Užsakymai sutelkiami į labai trumpą laiką, todėl net nedidelis planavimo netikslumas atsispindi visoje grandinėje – nuo gamybos iki pristatymo.“
 

Verslai pikui ruošiasi gerokai iš anksto: kaupia atsargas, planuoja sandėliavimo pajėgumus, vertina transporto srautus. Vis dėlto, net ir pasiruošimas ne visada apsaugo nuo veiklos trikdžių. Pardavimų apimtys per kelias dienas gali padidėti keliais kartais, todėl gamybos planavimas tampa sudėtingesnis, sandėliai greičiau užsipildo, o laikino saugojimo poreikis išauga. Situaciją dar labiau apsunkina vartotojų elgsenos nepastovumas – jis priklauso nuo ekonominių, socialinių ir technologinių veiksnių.
 

Augant pardavimų apimtims, spartėja ir logistikos grandinės darbas, tačiau globalios transporto sistemos šiuo laikotarpiu dažnai veikia ties pajėgumų riba. Jūrų logistika lėtėja dėl konteinerių trūkumo ir apkrautų uostų, oro transporto kaštai kyla, o sausumos tinklai JAV ir Europoje susiduria su didesniu nei įprasta krovinių srautu. Šie vėlavimai persikelia į paskutinės mylios segmentą, kuriame kurjeriai per dieną aptarnauja dvigubai ar net trigubai daugiau adresų nei įprastai. „Būtent paskutinės mylios pristatymo įmonės šiuo laikotarpiu tampa geriausiai matomu poveikio tašku“, – pabrėžia prof. I. Meidutė-Kavaliauskienė. – „Jeigu pajėgumai planuojami tik reaguojant į situaciją, o ne numatant ją iš anksto, sistema lėtėja, pristatymo laikas ilgėja, o klientų patirtis prastėja.“
 

Siekdami amortizuoti pikus, prekybininkai vis dažniau diegia procesų automatizaciją – sandėliavimo robotus, maršrutų valdymo platformas, užsakymų prioritetizavimo sistemas. Tokie sprendimai padeda valdyti srautus, tačiau nepanaikina esminio iššūkio – itin didelio užsakymų kiekio per ribotą laiką. „Technologijos sumažina apkrovą ir leidžia reaguoti greičiau, tačiau jos nepakeičia poreikio pasiruošti iš anksto – būtent pasirengimas lemia, ar pikas bus suvaldytas“, – akcentuoja mokslininkė.
 

Perspektyvos taip pat aiškios. „Rinkos analizė rodo, kad Juodasis penktadienis artimiausiais metais tik plėsis, ypač elektroninės prekybos segmente, tačiau kartu matome ir stiprėjančius logistikos atsparumo mechanizmus – akcijų laikotarpio išskaidymą į ilgesnį sezoną, sandėlių tinklų diversifikaciją, duomenų analitika grįstą paklausos prognozavimą bei modernesnius pristatymo modelius“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė.

 

 

 

Autorė: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto, Verslo technologijų ir verslininkystės katedros vedėja prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė.