Kaip nepalanki pasaulio geopolitinė situacija, kariniai konfliktai paveikė rinkas, investuotojų pasirinkimus, akcijų, valiutų ir naftos kainas, – kalbiname du VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto (VVF) mokslininkus: Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Ireną Danilevičienę ir Ekonomikos inžinerijos katedros doc. dr. Bahman Peyravi. 

„Tiek Iranas, tiek Izraelis yra strategiškai reikšmingi: Iranas – pagrindinis naftos gamintojas, o Izraelis – Vakarų sąjungininkas, turintis didelę strateginę reikšmę viso regiono stabilumui. Jei šių šalių konfliktas užsitęs, pasaulį, tikėtina, ištiks naftos tiekimo ir ekonominė krizės. Jei tektų imtis sankcijų taikymo, ar karinės intervencijos, tai dar labiau pablogintų ekonominę ir politinę situaciją pasaulyje“, – svarsto doc. dr. I. Danilevičienė.

Konfliktų padarinius pajus daugelis

Kai šalys konfliktuoja, naftos kainos kyla, o tai didina infliaciją, lėtina ekonomikos augimą. Sparčiai auganti infliacija gali veikti ir verslus, ir vartotojų perkamąją galią, todėl šio konflikto padariniai gali pridaryti didelės žalos daugeliui pasaulyje.

Ekspertė pastebi, kad kol kas finansų rinkos į šį konfliktą dar nesureagavo labai stipriai, nes paniško akcijų pardavimo nebuvo sulaukta. „Kriptovaliutų kainos irgi kito nežymiai, bet, tikėtina, kad situacija valiutų rinkose keisis. Kadangi saugiausia ir pakankamai stabili valiuta laikomas JAV doleris, investuotojai, vengdami rizikos, rinksis investicijas doleriais. Tikėtina, kad konfliktas destabilizuos investuotojų suformuotus investicinius portfelius“, – sako doc. dr. I. Danilevičienė.

Situaciją atidžiai stebintis Ekonomikos inžinerijos katedros doc. dr. Bahman Peyravi atkreipė dėmesį, kad daugelis ekspertų šiuo metu signalizuoja, jog Irano ir Izraelio kariniai veiksmai gali turėti ilgalaikių ekonominių pasekmių ir smarkiai paveikti pasaulio rinkas. Dažnas jų mini, kad „pasaulio ekonomikose susiformavo juodosios skylės“, pabrėždami, kad tai, kas vyksta, nėra tik laikinas reiškinys, bet sukurs ilgalaikių pasekmių. Anot doc. dr. B. Peyravi, tikėtini svyravimai aukso, naftos ir dolerio rinkose skatina investuotojus kurti naujas strategijas. Ypač jį  neramina, jog didelis aukso ir naftos kainų kilimas gali prisidėti prie naujos globalios infliacijos pradžios.

Žmonės jau renkasi saugesnes investicijas

Ekspertų nuomone, konfliktų ir nepalankios geopolitinės padėties atveju saugiausia investicija yra auksas. Ekonomikos lėtėjimo ir karinio konflikto kontekste investuotojai dažniausiai atsisako rizikingų ir renkasi saugesnes investicijas, todėl neatmetama galimybė, kad augs investicijų į auksą apimtys, o tai padidins aukso kainą. Tai yra vienas iš būdų apsaugoti investuotojų pinigus.
 
Pasak doc. dr. Irenos Danilevičienės, Iranas ir Izraelis – ne vienintelės šalys, kurios reikšmingai veikia pasaulio geopolitinę situaciją, tad nors konflikto padariniai gali būti labai rimti, reikėtų atsižvelgti ir į kitus veiksnius, kurie veikia situaciją finansų rinkose.

2024-ieji – rinkimų metai. Kaip tai veikia rinkas?

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto, Ekonomikos inžinerijos katedros doc. dr. Bahman Peyravi atkreipia dėmesį, kad rinkimų metais taikoma skatinanti pinigų politika. Pasauliniai akcijų fondai per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 60 mlrd. JAV dolerių įplaukų. Viena pagrindinių priežasčių – daugiau kaip 50 pasaulio šalių šiemet planuojami surengti rinkimai.

„Tikėtasi, kad centriniai bankai, ypač FED, šiemet sumažins palūkanų normą 160 bazinių punktų. Regionų konfliktai ir toliau didėjančios energijos kainos, Brent tipo žaliava, pradedant metus po 75 JAV dolerių už barelį, ir dabar, prekiaujant po 90 JAV dolerių už barelį, – kelia pagrįstą nerimą finansų pasaulyje. Šie įvykiai gali suvaržyti centrinių bankų veiksmus kovoje su infliacija“, – svarsto doc. dr. Bahman Peyravi.

Gresia globalia nekontroliuojama infliacija

Pasak doc. dr. Bahman Peyravi, ir oro linijų bendrovės, ir laivybos transportas patiria didelių sunkumų. Dėl Izraelio ir Irano konflikto, Rusijos ir Ukrainos karo, bent dešimt oro linijų bendrovių, tarp kurių Qantas, Lufthansa, United Airlines, Air India ir kt., atšaukia ar keičia skrydžių planus. Dėl galimos rizikos Irano oro erdvėje, kelyje tarp Europos ir Azijos, oro bendrovėms liko ribotos alternatyvos skristi per Turkiją, Egiptą ir Saudo Arabiją.
 
„Didėjanti įtampa, ypač Raudonojoje jūroje, kenkia ir laivybos transportui, o tai neišvengiamai paveikia visą tiekimo grandinę pasaulyje. Energijos kainų kilimas dar labiau stiprina Rusijos poziciją, silpnindamas ES ir JAV pozicijas. Konfliktų plėtra Vidurio Rytuose didina riziką, kad Iranas uždarys Hormuzo sąsiaurį, dėl ko grėstų visiška pasaulinė energijos priklausomybė nuo Rusijos, ir kainos sparčiai išaugtų“, – apie nekontroliuojamos globalinės infliacijos grėsmes perspėja dr. Bahman Peyravi.