Kvalifikaciniai mokslo darbai

 

(Mokslo darbas vykdytas 2008-2012 m.)

Vadovas: L. P. Ziberkas. Vykdytojai: A. Ambrasas, G. Blažiūnas, G. Čaikauskas, V. Gerdvilis, S. Kuncevičius, K. Lupeikis, L. Markejevaitė, S. Mikštas, L. Naujokaitis, E. Navickienė, R. Palekas, S. Pamerneckis, L. P. Ziberkas, A. Žickis.

 

Šiame darbe įvairiais aspektais analizuojamos pastarųjų metų architektūros raidos tendencijos bei pateikiama darbo autorių meninė kūryba: architektūriniai užsakomieji ir konkursiniai projektai, realizuoti darbai.

 Pagrindinėję dalyje atskiri autoriai analizuoja architektūros valstybinės politikos, visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų vietos ir reikšmės miestų plėtros sistemoje, projektavimo istorinėje aplinkoje, atskirų tipologinių grupių pastatų projektavimo problemos.

 

Prieduose talpinama iliustratyvinė darbo autorių sukurtų kūrybinių darbų medžiaga. Darbo turinį sudaro 123 psl. apimties tekstinė dalis ir 66 puslapiuose talpinama realizuotų objektų bei įvairaus tipo projektų, tame tarpe ir konkursinių, vaizdinė medžiaga. Darbo tema paskelbta 29 publikacijos, įvairiose konferencijose medžiaga viešinta 20 pranešimų. Kūrybinių darbų sąraše – 277 pozicijos, tarpe jų: 44 realizacijos, 92 – konkursiniai projektai. Be to, dalyvauta parodose, gauti apdovanojimai (55 pozicijos). Maždaug ketvirtadalis iš sąrašuose pateiktų kūrybinių darbų yra iliustruoti.

 

(Darbas vykdytas 2003–2007 metais. Baigtas 2007 m. gruodžio mėn.)

 

Vadovas: L. Ziberkas. Vykdytojai: A. Ambrasas, A. Baldišiūtė, G. Blažiūnas, G. Čaikauskas, V. Gerdvilis, S. Kuncevičius, K. Lupeikis, L. Markejevaitė, S. Mikštas, L. Naujokaitos, E. Navickienė R. Palekas.

Besivystančio laikotarpio (1990-2007 m.) architektūros raidos procesai yra šio darbo tyrimų objektas. Dauguma šio darbo rengėjų yra ne tik tyrėjai, bet ir aktyvūs Lietuvos naujosios architektūros kūrėjai, todėl darbe plačiai pristatoma jų kūryba, kuri dalinai atspindi beveik du dešimtmečius šalyje vykstančius architektūrinės kūrybos procesus ir tendencijas.

Darbo turinį sudaro įvadinė dalis, keturi teminiai skyriai ir atskirų straipsnių, aktualiomis laikmečio architektūros temomis, rinkinys. Pirmame skyriuje atskleisti gyvenamosios architektūros raidos 1990-2007 m. laikotarpyje ypatumai ir pateikti 24 darbo autorių parengti projektai ir realizuoti darbai. Antrame skyriuje nagrinėjami visuomeninių pastatų raidos ypatumai ir pateikti 56 autoriniai darbai. Trečiajame skyriuje „Architektūra ir miestas“ nagrinėjami meniniai miesto ir architektūros raidos aspektai, miestų planavimo politika. Čia pateikti 10 realių ir vizionieriškų urbanistinių projektų. Ketvirtame skyriuje nagrinėjami architektūrinių konkursų bei kūrybinių dirbtuvių organizavimo politikos ir praktikos Lietuvoje klausimai. Čia pateikti 28 Lietuvos ir užsienio konkursams rengti darbai. Darbo medžiaga panauduota monografijoje „Nauja architektūra istorinėje aplinkoje: kūrimo patirtis“ (E. Navickienė), Pastatų tipologijos mokomojoje knygoje, straipsniuose mokslo ir profesiniuose leidiniuose, konferencijų pranešimuose. Vykdant KMD programą, parengta ir įgyvendinta daug stambių projektų, dalyvauta kūrybiniuose konkursuose, ekspertų tarybose, radijo ir televizijos laidose.

 

(Darbas vykdytas 2004–2007 metais. Baigtas 2007 m. gruodžio mėn.)

Vadovas ir vykdytojas A. Žickis.

 

Mokslo darbas „ Kraštovaizdžio planavimas kaip rūpinimosi aplinka priemonė“ atliktas 2004-2007 metais. Pirmame etape buvo nagrinėtos aplinkos problemos, kurioms spręsti turėtų būti taikomas kraštovaizdžio planavimas; apibrėžta ekologinė kraštovaizdžio planavimo plėtotės kryptis. Antrame etape nagrinėta istorinė kraštovaizdžio planavimo plėtotė; išskirti pagrindiniai kraštovaizdžio planavimo Lietuvoje periodai ir juose vyravusios teorinės koncepcijos. Treči ame etape nagrinėta kraštovaizdžio planavimo teisinė bazė ir institucijų sąranga Lietuvoje ir kitose ES šalyse, daugiausiai Vokietijoje. P askutiniame ketvirt ame etape formuluojami ateities uždaviniai ir jų sprendimo principai; daroma išvada, jog plėtojant kraštovaizdžio planavimą reikalinga didesnė specializacija ir integracija į bendrą teritorijos planavimą.

 

Darbo medžiagos pagrindu paskelbta 11 publikacijų populiarioje spaudoje ir internete, padaryti pranešimai tarptautiniuose ir respublikiniuose seminaruose Chichester’yje (Anglija), Klaipėdoje, Šilutėje, Utenoje ir Vilniuje, parengtos recenzijos mokslo straipsniams VGTU ir VDA leidiniuose ir ekspertinės išvados LR aplinkos ministerijai dėl „Kraštovaizdžio planavimo specialistų atestavimo tvarkos aprašo“ projekto. Atskiri darbo teiginiai įgyvendinti 4 teritorijų planavimo projektuose.

 

Lietuvos sinagogos. Sąvadas. (Tarptautinis tyrimų projektas)

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (reg. Nr. L-07028).

Projekte dalyvavo: VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, Vilniaus Dailės akademija, Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centras (Center for Jewish Art at the Hebrew University in Jerusalem), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedra.

 

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (reg. Nr. L-07028).

Projekto kuratorė L. Markejevaitė. Projekte dalyvauja: VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, Vilniaus Dailės akademija, Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centras (Center for Jewish Art at the Hebrew University in Jerusalem), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedra. Projekto dalies koordinatorė, 2007–2008.

 

(Mokslo darbas vykdytas 2008–2012 m. 2009 m.)

Užduotis: 2006–2008 metais projektuotų ir/ar pastatytų pastatų architektūros tyrimai.

Vadovas: L. P. Ziberkas. Vykdytojai: A. Ambrasas, A. Baldišiūtė, G. Blažiūnas, G. Čaikauskas, V. Gerdvilis, S. Kuncevičius, K. Lupeikis, L. Markejevaitė, S. Mikštas, L. Naujokaitis, E. Navickienė, R. Palekas, L. P. Ziberkas, A. Žickis.

 

KMD vykdymo metu buvo renkama ir sisteminama darbo programoje numatyta medžiaga; tiriami atskiri reikšmingesni šio laikotarpio architektūros objektai; analizuojama aplinkos estetinių kategorijų kaita, atsiskleidžianti prieštaravimuose kylančiuose tarp socialinio užsakymo ir kūrėjų bei jų kūrybos rezultatų vertinimo visuomenėje; architektūrinių konkursų įtaka architektūros kokybiniams pokyčiams; visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų projektavimo tendencijų kaitos įtaka architektų rengimo programoms ir studijų procesui. Dauguma darbo vykdytojų intensyviai dirbo meninės kūrybos baruose: rengė ir realizavo architektūrinius projektus, dalyvavo konkursuose ir parodose, ekspertavo kitų kūrybą. Taip pat vykdomo darbo tema darė pranešimus, rašė straipsnius, pasisakė viešojoje žiniasklaidoje.

 

2010 metais KMD darbo vykdytojų meninė kūrybinė veikla įvertinta tarptautiniu ir respublikiniu lygiu: A. Ambrasas už „Swedbank“ centrinės būstinės Vilniuje architektūra pelnė „The Chicago Athenacum“ tarptautinį apdovanojimą bei Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save“ pagrindinį apdovanojimą „METRAS“; K. Lupeikis už „Prokuratūros pastatą“ pelnė „World Architecture Award 6 cycle /2010“ tarptautinį apdovanojimą; G. Čaikauskas už eilę darbų nominuotas parodos „Žvilgsnis į save“ metų projekto rinkimuose; S. Mikštas – architektūros parodoje „Zodčestvo“ Maskvoje.