Lustai dabar yra ekonomikos kraujas. Lustų gamybos įmonės įsteigimas Lietuvoje reikštų, kad tapome labai aukšto technologijų lygio šalimi. 

Tokiais žodžiais ekspertai komentuoja pranešimą, kad Taivanas žada pasidalinti lustų gamybos technologija su Lietuva.  

„Saugumo požiūriu lustų gamykla Lietuvoje reikštų, kad ES ir NATO noras ginti šalį ženkliai išaugtų“, – pabrėžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto profesorius habil. dr. Antanas Čenys.

LRT sausio viduryje pranešė, kad Taivanas svarsto suteikti milijardo eurų paskolą Lietuvai. Finansinė injekcija siejama ir su lustų gamybos perspektyva Lietuvoje. 

Be lustų šiandien neveiktų nei kompiuteriai, nei išmanieji telefonai, šiuolaikiški automobiliai ir net daugybė buities prietaisų. Jų gamyba šiuo metu sutelkta trijose šalyse: Taivane. Pietų Korėjoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Teigiama, kad Taivane sutelkta daugiau nei 50 proc. pasaulio lustų gamybos potencialo. 

VILNIUS TECH profesorius A. Čenys atkreipia dėmesį, kad derėtų atskirti lustų projektavimą, kurio neabejotina lyderė yra JAV, nuo lustų gamybos – šioje srityje pirmauja būtent Taivanas. Ir, anot profesoriaus, Taivanas yra svarbiausioji „pačių tobuliausių lustų gamintoja“.

Iššūkiai, nauda ir rizikos

Tai, kad didžioji dalis pažangiausių lustų gamybos sutelkta Taivane, kelia rūpesčių dėl galimos rizikos.  

„Galbūt tai ir iššūkis visam pasauliui, nes girdime Kiniją grasinant Taivanui. Pagal tradicinį verslo modelį, negerai yra sukrauti visus kiaušinius į vieną pintinę, o šiuo metu bent pusė lustų gamybos sutelkta Taivane“, – pastebi prof. A. Čenys. 

Kalbų apie lustų gamybą Lietuvoje jau būta gerokai anksčiau – dar iki Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo. 

Žinia būtų svarbi, nes reikštų, kad Taivanas pasirengęs su Lietuva dalintis patentais, be kurių organizuoti tokią gamybą nebūtų įmanoma, pabrėžia ekspertas. 

Kalbėdamas apie kitas rizikas, jis užsimena, kad priimant sprendimus dėl gamybos Lietuvoje iškils ir kitų svarbių klausimų, pavyzdžiui, ar šalyje yra reikiama infrastruktūra, reikalingų žaliavų ir pan. 

„Tos detalės bus labai svarbios, nes jeigu kalbame apie kokią nors automobilių laidų gamyklą – ją labai nesunku iškelti į kitą šalį. Lustų gamyklą perkelti jau būtų sudėtinga“, – svarsto VILNIUS TECH profesorius.

Žvalgyba prasidės kovą

Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas interviu LRT laidai „Svarbi valanda“ sausio 12 d. sakė, kad Lietuva bus pirmoji valstybė pasaulyje, su kuria Taivanas pasiruošęs dalintis savo puslaidininkių technologija.

„Specialistai iš čia atvyks jau kovo mėnesį. Ištirsime ir nutarsime, kokia geriausia strategija Lietuvai įsitraukti. Ši pramonės šaka labai sudėtinga, mums reikia iš pradžių ištirti“, – akcentavo Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas, skelbia portalas lrt.lt.