KONFERENCIJOS TEMOS

 

Didžiausia 21 a. problema yra klimato kaita, susijusi su šitnamio efektą sukeliančių dujų (CO₂ ir metano) išmetimu į atmosferą. Žmonijos veikla per pastaruosius 70 metų yra svarbiausias klimato atšilimo veiksnys. Pramonės veikla yra grįsta iškastiniu kuru, kurio besaikė eksploatacija šiandien grasina civilizacijos ir gyvybės sunaikinimui. Mokslininkai teigia, kad, jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija nestabdomai didės, vidutinė oro temperatūra 21-ajame amžiuje padidės nuo maždaug 2,5 iki 4,5 laipsnių. Tai sukeltų katastrofiškas pasekmes. Dalis pajūrio miestų būtų apsemti, daugybė gyvūnų rūšių išnyktų, ištisos ekosistemos būtų radikaliai išbalansuotos. Be to, tai sukeltų milžinišką socialinį nestabilumą, migraciją, o visuomenių ekonominis tvarumas būtų sunaikintas.

Oro tarša ir valymo technologijos, paviršinis ir požeminis vanduo, energijos šaltiniai, klimato kaita ir jos indikatoriai, matematinis modeliavimas ir kt.

Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 2,5 mlrd. tonų atliekų. Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą. Pasaulyje augant gyventojų skaičiui, kartu auga ir žaliavų paklausa. Be to, jų gavyba ir naudojimas daro didelį poveikį aplinkai. Tai padidina energijos suvartojimą ir išmetamą CO₂ kiekį, o protingesnis jų naudojimas galėtų šiuos skaičius sumažinti. Atliekų prevencija, ekologinis projektavimas, pakartotinis atliekų naudojimas ir panašios priemonės galėtų padėti ES įmonėms sutaupyti grynųjų lėšų, o bendras per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų apie 3 procentais. Tai taip pat suteiktų galimybę vartotojams įsigyti daugiau patvarių ir pažangių produktų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę bei ilgainiui leistų sutaupyti pinigų.

Atliekų tvarkymas,  aplinkos apsaugos vadyba ir ekonomika, matematinis modeliavimas ir kt.

 

Antropogeninė aplinkos tarša susidaro dėl žmonių veiklos. Kiekybiniu požiūriu antropogeninė oro tarša yra dažniausiai mažesnė nei natūrali. Antropogeninė oro tarša tik kai kuriais cheminiais teršalais yra didesnė už natūralią. Labai skiriasi natūralios ir antropogeninės taršos sklidimo greitis. Natūralūs kitimai, lyginant su žmogaus gyvenimo trukme, yra labai lėti, ir visa gyvybė žemėje suspėja prie jų genetiškai prisitaikyti, o žmogaus veiklos pasekmės pasireiškia labai greitai. Žmonių sukeliama cheminė (cheminiai junginiai) ir fizinė (triukšmas, vibracija, nejonizuojančioji spinduliuotė (ilgabangiai UV spinduliai, regimasis spektras, infraraudonieji spinduliai, mikrobangos ir radijo bangos, žemo dažnio elektromagnetiniai laukai), ir jonizuojanti spiunduliuotė (trumpabangiai UV spinduliai, rentgeno spinduliuotė, alfa spinduliuotė, beta spinduliuotė, gama spinduliuotė, neutronų spinduliavimas, aukšto dažnio elektromagnetiniai laukai) tarša yra pavojinga augalams ir gyvūnams bei infrstruktūtai (inžineriniams statiniams, pastatams, keliams ir kt.) tai pat paminklams, transporto priemonėms ir kt.

Antropogeninė veikla ir jos įtaka mus supančiai aplinkai, fizinė ir cheminė aplinkos tarša bei jos mažinimo technologijos, kraštovaizdis ir bioįvairovė, matematinis modeliavimas ir kt.