Siekiant stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą svarbiausiais su anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCS/CCUS) technologijomis susijusiais klausimais Lietuvoje, Energetikos ministerija kartu su kitomis ministerijomis, pramonės įmonėmis, mokslo ir studijų institucijomis (tarp jų – ir VILNIUS TECH) pasirašė susitarimą dėl CCS/CCUS platformos įkūrimo.

Platforma veiks kaip nacionalinis CCS technologijų pažangos, pramonės įsitraukimo skatinimo ir Lietuvos CCS pastangų derinimo su Europos ir pasaulinėmis strategijomis centras, skelbia Energetikos ministerija.

Remiantis Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, Lietuvoje siekiama užtikrinti tiekimo diversifikaciją, perėjimą prie švarios energijos šaltinių ir technologinę pažangą, prisidedant prie aplinkosaugos tikslų.

„Siekiant visiškai pakeisti naftos ir dujų naudojimą, elektros energijos pavertimas dujomis taps pagrindiniu žaliosios energijos vartotoju, kuris taip pat būtų lankstumo šaltinis paklausai ir gamybos kreivėms patenkinti. Tai didelis iššūkis ne tik technologinės brandos, bet ir vandenilio ir jo išvestinių produktų bei elektros tinklų plėtros požiūriu“, – pranešime cituojama Inga Žilienė, energetikos viceministrė. 

VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas teigia, jog šios platformos įkūrimas yra įsipareigojimas siekti klimato kaitos mažinimo tikslų:

„Anglies dvideginio (CO₂) surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCS/CCUS) technologijos yra esminė žiedinės ekonomikos ir klimatui neutralių technologijų dalis, padedanti siekti tvarumo ir mažinti CO₂ emisijas. Šios platformos įkūrimas Lietuvoje kartu su VILNIUS TECH prisijungimu pažymi aiškų šalies ir mokslininkų įsipareigojimą iki 2050 m. pasiekti neutralumo klimatui tikslus.“

VILNIUS TECH koordinuoja „Išmanios ir klimatui neutralios Lietuvos“ misijos projektą ir kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) bei ir daugeliu kitų šalies įmonių įgyvendina inovatyvius klimatui neutralius projektus. Taip pat VILNIUS TECH įkurti du nauji centrai – Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centras bei Tvarumo centras. Kompetencijų centro užduotis skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, o Tvarumo centro – tobulinti studijų programas, kad būtų ugdomi profesionalai, prisidedantys prie tvarios Lietuvos kūrimo.
 
„Tikime, kad CCS/CCUS platforma taps katalizatoriumi inovacijoms ir klimatui neutralių sprendimų diegimui, sukurdama sąlygas efektyviam bendradarbiavimui tarp pramonės, valstybės ir mokslo institucijų“, – sako prof. dr. D. Navakauskas.

Institucijos kvies partnerius prisidėti prie teisėkūros iniciatyvų, kurios skatintų šių technologijų diegimą ir tarpsektorinį pritaikymą. Taip pat bus siekiama kurti anglies dioksido transportavimo infrastruktūrą, skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas bei užtikrinti vieningą Lietuvos poziciją tarptautiniuose susitikimuose.

Platforma veiks kaip visus suinteresuotus asmenis vienijanti erdvė, kurioje atskirose darbo grupėse bus svarstomi svarbiausi CCS/CCUS klausimai: pramoninio ir biogeninio anglies dioksido surinkimas ir panaudojimas, CO2 kokybė ir standartai, CO2 transportavimas, saugojimo galimybės ir regioninis bendradarbiavimas, visuomenės informavimas bei palankumo naujų technologijų plėtrai skatinimas.

Susitarimą dėl CCS/CCUS platformos įkūrimo Lietuvoje pasirašė Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos energetikos institutas, AB „KN Energies“, AB „Amber Grid“, AB „Achema“, AB „Ignitis“ grupė, AB „Akmenės cementas“.