Tvarumo centras
Susipažink su tvarumo centru
Tvarumo centro naujienos
Tvarumo centrą aplankęs Lesterio universiteto dėstytojas: „Studentams reikia rodyti, kaip galime pamatuoti tvarumą“
2024-09-27
Tvarumo centrą aplankęs Lesterio universiteto dėstytojas: „Studentams reikia rodyti, kaip galime pamatuoti tvarumą“
Naująjį universiteto Tvarumo centrą aplankė ir Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos bakalauro studentams paskaitas dėstė VILNIUS TECH alumnas, Lesterio (University of Leicester) universiteto dėstytojas Audrius Bagdanavičius.
Į universitetą jis vis sugrįžta nuo 2019 metų. Alumnas pasakoja, jog dar 2007 m. pasinaudojo galimybe išvykti studijuoti doktorantūros Kardifo universitete (Cardiff University) Velse, Didžiojoje Britanijoje. Baigęs studijas, po stažuotės, įsidarbino Lesterio universitete, kur pastaruosius 10 metų dėsto termodinamiką, energetines sistemas ir šilumos mainus mechanikos bei aviacijos ir kosmoso inžinerijos studentams. Be to, kad dėsto, VILNIUS TECH alumnas dar dirba keliuose projektuose, susijusiuose su energetika, energijos kaupimo sistemomis.
Dėstytojas juokauja, jog VILNIUS TECH emeritas prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis jį „užkrėtė“ termodinaminiais dalykais, kurių sunkiai atsikratysi – tai lyg virusas, kurio neišvengsi.
Lankydamasis naujame Tvarumo centre, dėstytojas prisiminė, jog tvarumas jam parūpo dar 1999 metais, kai pradėjo neakivaizdžiai studijuoti pastatų energetines sistemas. Visada dirbo srityje, kurioje tvarumas buvo savaime suprantamas dalykas: energijos efektyvumas, pastatų sistemos, taupančios šilumą ir vandenį, perdirbimas – atrodė elementarūs. Prieš 5-7 metus Lesterio universitetas pradėjo daugiau apie tai kalbėti ir bando įgyvendinti tvarumo idėjas realiame gyvenime
„Tvarumo idėją universitete vystome jau mažiausiai 5-7 metus. Pirma, ką mes padarėme Inžinerijos departamente – atlikome tyrimą ir identifikavome, kiek ir kur mes kalbame apie tvarumą. Peržiūrėjau mūsų mokymo programą ir paaiškėjo, kad apie jį kalbame maždaug 50-yje procentų savo dėstomų dalykų, bet per daug neakcentuojame to. Pavyzdžiui, daug kalbame apie energijos efektyvumą, nepaaiškindami, kaip tai siejasi su tvarumu. O jaunam žmogui svarbu tai suprasti ir susieti. Ir tuomet pradėjome daugiau vartoti žodį „tvarumas“, diegti tvarumo mąstyseną, šviesti studentus“, – dalijasi Audrius Bagdanavičius.
Dėstytojas pastebi, jog iš inžinerinės pusės, studentams naudinga rodyti, kaip tvarumą galime pamatuoti, įvertinti skaičiais. Lesterio universitetas jau siūlo pasirenkamus tvarumo mokymo kursus studentams bakalaurams ir magistrams. Jaunosios kartos studentai domisi tvarumo temomis jau universiteto atvirų durų dienose.
„Susidomėjimas tvarumu auga. Aš ta tema gyvenu, man tai gyvenimo būdas ir pats važinėju dviračiu į darbą iš miesto pakraščio. Tokius dalykus universitetas labai skatina – keliauti tvariau, rinktis dviračius, naudotis automobilių dalijimosi paslauga. Lesterio universitetas turi požeminį dviračių parkingą, kuris yra prieinamas tiek universiteto darbuotojams, tiek studentams. Tai skatina rinktis šią tvarią transporto priemonę“, – pastebi VILNIUS TECH alumnas.
Lankydamasis Lietuvoje šįkart, A. Bagdanavičius turėjo galimybę apsilankyti naujojo VILNIUS TECH Tvarumo centro laboratorijas. Čia tvarumas – matomas, apčiuopiamas ir turi savo namus. Ekskursijos metu parodyta Tvaraus vartojimo eksperimentinė demonstracinė laboratorija, Eko-dizaino laboratorija ir Aplinkos duomenų modeliavimo laboratorija, auditorijos paskaitoms bei atviros erdvės bendruomenei.
Tvaraus vartojimo eksperimentinėje demonstracinėje erdvėje auginamos maisto kultūros, kurios vėliau bus panaudotos maisto gamyboje, o susidariusios maisto ir virtuvės atliekos bioreaktoriuje anaerobinio apdirbimo metu bus perdirbtos į biodujas ir kompostą, kuris kaip trąša sugrįš į maisto kultūrų auginimo ciklą. Eko dizaino erdvėje parodyta, kaip skatinamas antrinis ir daugkartinis medžiagų panaudojimas bei perdirbimas naujų produktų prototipų kūrimui, taip pat aplinkosauginiai sprendimai bei produktai, kurių gamybai naudojamas perdirbtas plastikas, tekstilė, 3D spausdinimo technologijos. Nuo šio rugsėjo studentai Tvarumo centre sprendžia ir nagrinėja realių įmonių pateiktus tvarumo iššūkius, netrūksta bandymų ir demonstracijų.
Finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Į universitetą jis vis sugrįžta nuo 2019 metų. Alumnas pasakoja, jog dar 2007 m. pasinaudojo galimybe išvykti studijuoti doktorantūros Kardifo universitete (Cardiff University) Velse, Didžiojoje Britanijoje. Baigęs studijas, po stažuotės, įsidarbino Lesterio universitete, kur pastaruosius 10 metų dėsto termodinamiką, energetines sistemas ir šilumos mainus mechanikos bei aviacijos ir kosmoso inžinerijos studentams. Be to, kad dėsto, VILNIUS TECH alumnas dar dirba keliuose projektuose, susijusiuose su energetika, energijos kaupimo sistemomis.
Dėstytojas juokauja, jog VILNIUS TECH emeritas prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis jį „užkrėtė“ termodinaminiais dalykais, kurių sunkiai atsikratysi – tai lyg virusas, kurio neišvengsi.
Lankydamasis naujame Tvarumo centre, dėstytojas prisiminė, jog tvarumas jam parūpo dar 1999 metais, kai pradėjo neakivaizdžiai studijuoti pastatų energetines sistemas. Visada dirbo srityje, kurioje tvarumas buvo savaime suprantamas dalykas: energijos efektyvumas, pastatų sistemos, taupančios šilumą ir vandenį, perdirbimas – atrodė elementarūs. Prieš 5-7 metus Lesterio universitetas pradėjo daugiau apie tai kalbėti ir bando įgyvendinti tvarumo idėjas realiame gyvenime
„Tvarumo idėją universitete vystome jau mažiausiai 5-7 metus. Pirma, ką mes padarėme Inžinerijos departamente – atlikome tyrimą ir identifikavome, kiek ir kur mes kalbame apie tvarumą. Peržiūrėjau mūsų mokymo programą ir paaiškėjo, kad apie jį kalbame maždaug 50-yje procentų savo dėstomų dalykų, bet per daug neakcentuojame to. Pavyzdžiui, daug kalbame apie energijos efektyvumą, nepaaiškindami, kaip tai siejasi su tvarumu. O jaunam žmogui svarbu tai suprasti ir susieti. Ir tuomet pradėjome daugiau vartoti žodį „tvarumas“, diegti tvarumo mąstyseną, šviesti studentus“, – dalijasi Audrius Bagdanavičius.
Dėstytojas pastebi, jog iš inžinerinės pusės, studentams naudinga rodyti, kaip tvarumą galime pamatuoti, įvertinti skaičiais. Lesterio universitetas jau siūlo pasirenkamus tvarumo mokymo kursus studentams bakalaurams ir magistrams. Jaunosios kartos studentai domisi tvarumo temomis jau universiteto atvirų durų dienose.
„Susidomėjimas tvarumu auga. Aš ta tema gyvenu, man tai gyvenimo būdas ir pats važinėju dviračiu į darbą iš miesto pakraščio. Tokius dalykus universitetas labai skatina – keliauti tvariau, rinktis dviračius, naudotis automobilių dalijimosi paslauga. Lesterio universitetas turi požeminį dviračių parkingą, kuris yra prieinamas tiek universiteto darbuotojams, tiek studentams. Tai skatina rinktis šią tvarią transporto priemonę“, – pastebi VILNIUS TECH alumnas.
Lankydamasis Lietuvoje šįkart, A. Bagdanavičius turėjo galimybę apsilankyti naujojo VILNIUS TECH Tvarumo centro laboratorijas. Čia tvarumas – matomas, apčiuopiamas ir turi savo namus. Ekskursijos metu parodyta Tvaraus vartojimo eksperimentinė demonstracinė laboratorija, Eko-dizaino laboratorija ir Aplinkos duomenų modeliavimo laboratorija, auditorijos paskaitoms bei atviros erdvės bendruomenei.
Tvaraus vartojimo eksperimentinėje demonstracinėje erdvėje auginamos maisto kultūros, kurios vėliau bus panaudotos maisto gamyboje, o susidariusios maisto ir virtuvės atliekos bioreaktoriuje anaerobinio apdirbimo metu bus perdirbtos į biodujas ir kompostą, kuris kaip trąša sugrįš į maisto kultūrų auginimo ciklą. Eko dizaino erdvėje parodyta, kaip skatinamas antrinis ir daugkartinis medžiagų panaudojimas bei perdirbimas naujų produktų prototipų kūrimui, taip pat aplinkosauginiai sprendimai bei produktai, kurių gamybai naudojamas perdirbtas plastikas, tekstilė, 3D spausdinimo technologijos. Nuo šio rugsėjo studentai Tvarumo centre sprendžia ir nagrinėja realių įmonių pateiktus tvarumo iššūkius, netrūksta bandymų ir demonstracijų.
Finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.