Fundamentinių mokslų fakultetas
Padaliniai
Taikomosios informatikos institutas
Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija
Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija
Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija (LSL) yra mokslinis padalinys, įkurtas 2000 m. rugpjūčio 7 d. VGTU rektoriaus įsakymu Nr.211. Laboratorijoje atliekami aktualūs moksliniai tyrimai lygiagrečiųjų ir paskirstytųjų skaičiavimų srityse. Sprendžiami praktiniai daugiafazių srautų, skaičiuojamosios skysčių dinamikos, birių medžiagų srautų, medžiagos suspaudimo ir kiti uždaviniai. Laboratorijos darbuotojai kuria lygiagrečiaisiais ir parskirstytaisiais algoritmais pagrįstą programinę įrangą ir vizualizavimo e-paslaugas. Laboratorijai priklauso personalinių kompiuterių telkinys VILKAS bei keli EGEE sertifikuoti grid telkiniai, pilnai integruoti į Europos grid infrastruktūrą (EGI). Tiriamos ir testuojamos modernios technologijos „Clouds“.
1998 m. spręsdami skaičiavimų resursų problemą, VGTU kartu su JAV kompanija IBM realizavo VGTU kompiuterizacijos investicinį projektą, kurio vienas iš punktų buvo įsigyti lygiagrečios architektūros superkompiuterį IBM RS/6000 SP (Scalable power parallel system). Tai buvo pirmas tokio tipo superkompiuteris Lietuvoje (vėliau IBM SP įsigijo Lietuvos bankas, Lietuvos Avialinijos, Energetikos institutas ir t.t.), suteikęs galimybę VGTU ir kitoms aukštosioms mokykloms bei mokslo institucijoms vystyti lygiagrečiuosius skaičiavimus.. Kartu su superkompiuteriu buvo įsigyta moderni programinė įranga, specializuoti licenciniai programų paketai bei IBM RS/6000 darbo stočių klasė. Taip valstybės investicinio projekto dėka buvo sukurta bazė lygiagrečiųjų skaičiavimų plėtrai Lietuvoje.
1999 m. buvo pilnai įsisavintos IBM SP superkompiuterio galimybės, pasiekta optimali jo konfigūracija, suburtas techninio – mokslinio personalo branduolys, įdiegta efektyvi vartotojų konsultavimo ir administravimo tvarka, sukurtos techninės sąlygos išorės vartotojų greitam prisijungimui šviesolaidžio linija (155 Mb/s ATM). Siekiant įjungti vis didesnį vartotojų ratą, buvo įdiegtas programinis paketas GAMESS (molekulinė fizika). Buvo sukurta globali GIS, apimanti DBVS DB2, struktūrinį sistemos serverį SDE bei galinio vartotojo darbo vietą su programiniu paketu ArcView. Lygiagretieji skaičiavimai buvo realizuojami MPI ir PVM bibliotekų pagalba.
2001 m. mokslinių tyrimų skatinimui lygiagrečiųjų skaičiavimų srityje buvo įkurtas VGTU Skaičiavimo centro mokslinis padalinys – Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija (LSL). VGTU mokslininkai jau eilė metų aktyviai dirbo lygiagrečiųjų skaičiavimų srityje. Prof. R.Čiegio vadovaujama Matematinio modeliavimo katedra vykdė lygiagrečių skaitinių metodų tiriamuosius projektus: lygiagrečios baigtinių skirtumų schemos srautų modeliavimui daugiasluoksnėse srityse; lygiagretūs adaptyviniai integravimo metodai; lygiagretūs LU faktorizacijos algoritmai; matematinis modeliavimas netiesinėje optikoje ir kt. 2001 metais išleistas „Lygiagrečiųjų algoritmų“ vadovėlis.
2002 m. buvo įgyvendintas investicinis projektas “VGTU SMP telkinio kūrimas” Projektą parengė LSL ir skaičiavimo centro darbuotojai, o finansavo VGTU. Taip buvo išplėsti lygiagrečiųjų skaičiavimų resursai papildant juos greičiausiu Lietuvoje personalinių kompiuterių telkiniu VILKAS, kurį sudarė 10 dviprocesorinių asmeninių kompiuterių. 2002 metais buvo įgyvendintas kitas investicinis projektas “VGTU kompiuterinio tinklo modernizavimas, sujungiant lygiagrečiųjų skaičiavimų resursus į gigabitinį tinklą”. LITNET finansinės paramos dėka kompiuterių telkinys VILKAS gigabitiniu tinklu buvo prijungtas prie Lietuvos akademinių institucijų tinklo.
2004 m. atnaujinus ir išplėtus telkinio resursus, VILKAS tapo galingiausiu Lietuvos akademinių institucijų PK telkiniu. 2005 m. rugsėjo 3 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo oficialiai patvirtino Lietuvos rekordą – didžiausią skaičiavimo spartą (62.81 Gflop/s), kuri buvo pasiekta Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorijoje testuojant PK telkinį VILKAS greičio testavimo programa „High Performance Linpack“. 2006 m. didžiausia skaičiavimo sparta buvo padidinta iki 81.9 GFlop/s praplėtus telkinio pajėgumus papildomais mazgais. 2008 m. testuojant naują VILKO architektūrą, pagrįstą Intel® Core™2 Quad procesoriais, buvo pasiekta skaičiavimų sparta lygi 339.5 Gflop/s.
2004 m. laboratorija aktyviai įsijungė į GRID technologijų tyrimus ir Europos GRID infrastruktūros plėtrą. Baigiantis 2004 metams VGTU Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija, KTU Informacinių technologijų plėtros institutas (ITPI) ir UAB „BGM“ naudodami atvirojo kodo programų paketą Globus Toolkit v.3.2, apjungė dedikuotus kompiuterių telkinius į demoGRID tinklyną lygiagretiesiems skaičiavimams bei išbandė vartotojų autorizavimo ir sertifikavimo sistemą.
2005-2006 m. LSL vykdytas mokslinis darbas pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo inicijuojamą mokslo programą „Lietuvos Grid – lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklas“ (registracijos Nr. P – 05001, sutarties Nr. P – 26/05).
2007-2009 m. Laboratorijoje vykdomas Aukštųjų technologijų plėtros programos projektas „Taikomųjų uždavinių tyrimai ir realizavimas naudojant grid technologijas“ (Valstybinis mokslo ir studijų fondas, sutarties Nr.B-07043). Laboratorijos darbuotojai GRID tinkle sukūrė paskirstytą vizualizavimo sistemą VizLitG ir ruošiasi teikti vizualizavimo e-paslaugas atitinkančias pripažintus WEB standartus.
2007-2011 m. Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija aktyviai dalyvauja vykdant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos programą „Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklas“ (LitGrid), įsakymo Nr. ISAK-1570. Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija Lietuvos grid infrastruktūrai LitGRID tiekia centrines GRID paslaugas, kurios dubliuoja VU Matematikos ir informatikos fakultete palaikomų serverių darbą. Laboratorijoje palaikomas ir plečiams 12 mazgų EGEE sertifikuotas personalinių kompiuterių telkinys ce.grid.vgtu.lt, kuris įjungtas ne tik į LitGrid bet ir Europos GRID infrastruktūrą bei Baltijos šalių tinklą – BalticGrid. 2008 m. EGEE gLite monitoringo duomenimis VGTU GRID telkinyje skaičiavimai vykdyti 11231h, kas sudaro 7.9% viso BalticGrid skaičiavimų laiko (duomenys renkami nuo VO BalticGrid sukūrimo).
2008-2010 m. LSL kartu su partneriais iš Baltijos šalių vykdo tarptautinį FP7 projektą BalticGrid-II. 2008 m. iš PK sumontuotas antrasis GRID telkinys, taip vadinamas „testbed“, skirtas MPI ir vizualizavimo taikymams testuoti. 2009 m. laboratorijoje sumontuoti keli eksperimentiniai telkiniai, skirti naujausioms technologijoms testuoti. Vienas jų pagrįstas „Clouds“ technologijomis, o kitas atstovauja moderniausiai gLite GRID pakraipai „Cream CE“. Išplėstas ir sertifikuotas vizualizavimo „testbedas“. Naujasis ce2.grid.vgtu.lt tieks resursus besikuriančiai EGI infrastruktūrai.
1999 m. buvo pilnai įsisavintos IBM SP superkompiuterio galimybės, pasiekta optimali jo konfigūracija, suburtas techninio – mokslinio personalo branduolys, įdiegta efektyvi vartotojų konsultavimo ir administravimo tvarka, sukurtos techninės sąlygos išorės vartotojų greitam prisijungimui šviesolaidžio linija (155 Mb/s ATM). Siekiant įjungti vis didesnį vartotojų ratą, buvo įdiegtas programinis paketas GAMESS (molekulinė fizika). Buvo sukurta globali GIS, apimanti DBVS DB2, struktūrinį sistemos serverį SDE bei galinio vartotojo darbo vietą su programiniu paketu ArcView. Lygiagretieji skaičiavimai buvo realizuojami MPI ir PVM bibliotekų pagalba.
2001 m. mokslinių tyrimų skatinimui lygiagrečiųjų skaičiavimų srityje buvo įkurtas VGTU Skaičiavimo centro mokslinis padalinys – Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija (LSL). VGTU mokslininkai jau eilė metų aktyviai dirbo lygiagrečiųjų skaičiavimų srityje. Prof. R.Čiegio vadovaujama Matematinio modeliavimo katedra vykdė lygiagrečių skaitinių metodų tiriamuosius projektus: lygiagrečios baigtinių skirtumų schemos srautų modeliavimui daugiasluoksnėse srityse; lygiagretūs adaptyviniai integravimo metodai; lygiagretūs LU faktorizacijos algoritmai; matematinis modeliavimas netiesinėje optikoje ir kt. 2001 metais išleistas „Lygiagrečiųjų algoritmų“ vadovėlis.
2002 m. buvo įgyvendintas investicinis projektas “VGTU SMP telkinio kūrimas” Projektą parengė LSL ir skaičiavimo centro darbuotojai, o finansavo VGTU. Taip buvo išplėsti lygiagrečiųjų skaičiavimų resursai papildant juos greičiausiu Lietuvoje personalinių kompiuterių telkiniu VILKAS, kurį sudarė 10 dviprocesorinių asmeninių kompiuterių. 2002 metais buvo įgyvendintas kitas investicinis projektas “VGTU kompiuterinio tinklo modernizavimas, sujungiant lygiagrečiųjų skaičiavimų resursus į gigabitinį tinklą”. LITNET finansinės paramos dėka kompiuterių telkinys VILKAS gigabitiniu tinklu buvo prijungtas prie Lietuvos akademinių institucijų tinklo.
2004 m. atnaujinus ir išplėtus telkinio resursus, VILKAS tapo galingiausiu Lietuvos akademinių institucijų PK telkiniu. 2005 m. rugsėjo 3 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo oficialiai patvirtino Lietuvos rekordą – didžiausią skaičiavimo spartą (62.81 Gflop/s), kuri buvo pasiekta Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorijoje testuojant PK telkinį VILKAS greičio testavimo programa „High Performance Linpack“. 2006 m. didžiausia skaičiavimo sparta buvo padidinta iki 81.9 GFlop/s praplėtus telkinio pajėgumus papildomais mazgais. 2008 m. testuojant naują VILKO architektūrą, pagrįstą Intel® Core™2 Quad procesoriais, buvo pasiekta skaičiavimų sparta lygi 339.5 Gflop/s.
2004 m. laboratorija aktyviai įsijungė į GRID technologijų tyrimus ir Europos GRID infrastruktūros plėtrą. Baigiantis 2004 metams VGTU Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija, KTU Informacinių technologijų plėtros institutas (ITPI) ir UAB „BGM“ naudodami atvirojo kodo programų paketą Globus Toolkit v.3.2, apjungė dedikuotus kompiuterių telkinius į demoGRID tinklyną lygiagretiesiems skaičiavimams bei išbandė vartotojų autorizavimo ir sertifikavimo sistemą.
2005-2006 m. LSL vykdytas mokslinis darbas pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo inicijuojamą mokslo programą „Lietuvos Grid – lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklas“ (registracijos Nr. P – 05001, sutarties Nr. P – 26/05).
2007-2009 m. Laboratorijoje vykdomas Aukštųjų technologijų plėtros programos projektas „Taikomųjų uždavinių tyrimai ir realizavimas naudojant grid technologijas“ (Valstybinis mokslo ir studijų fondas, sutarties Nr.B-07043). Laboratorijos darbuotojai GRID tinkle sukūrė paskirstytą vizualizavimo sistemą VizLitG ir ruošiasi teikti vizualizavimo e-paslaugas atitinkančias pripažintus WEB standartus.
2007-2011 m. Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija aktyviai dalyvauja vykdant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos programą „Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklas“ (LitGrid), įsakymo Nr. ISAK-1570. Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija Lietuvos grid infrastruktūrai LitGRID tiekia centrines GRID paslaugas, kurios dubliuoja VU Matematikos ir informatikos fakultete palaikomų serverių darbą. Laboratorijoje palaikomas ir plečiams 12 mazgų EGEE sertifikuotas personalinių kompiuterių telkinys ce.grid.vgtu.lt, kuris įjungtas ne tik į LitGrid bet ir Europos GRID infrastruktūrą bei Baltijos šalių tinklą – BalticGrid. 2008 m. EGEE gLite monitoringo duomenimis VGTU GRID telkinyje skaičiavimai vykdyti 11231h, kas sudaro 7.9% viso BalticGrid skaičiavimų laiko (duomenys renkami nuo VO BalticGrid sukūrimo).
2008-2010 m. LSL kartu su partneriais iš Baltijos šalių vykdo tarptautinį FP7 projektą BalticGrid-II. 2008 m. iš PK sumontuotas antrasis GRID telkinys, taip vadinamas „testbed“, skirtas MPI ir vizualizavimo taikymams testuoti. 2009 m. laboratorijoje sumontuoti keli eksperimentiniai telkiniai, skirti naujausioms technologijoms testuoti. Vienas jų pagrįstas „Clouds“ technologijomis, o kitas atstovauja moderniausiai gLite GRID pakraipai „Cream CE“. Išplėstas ir sertifikuotas vizualizavimo „testbedas“. Naujasis ce2.grid.vgtu.lt tieks resursus besikuriančiai EGI infrastruktūrai.
Vartotojo vadovas
Kompiuterių klasterį VILKAS sudaro 18 keturbranduolinių Intel Quad Core ir 17 vienprocesorinių Intel Pentium 4 kompiuterių, sujungtų į Gigabit Ethernet lokalųjį tinklą. Klasteris suinstaliuotas naudojant “Rocks Cluster Distribution” v 5.0 programų paketą. Vienas iš mazgų yra išskirtas kaip “front end” mazgas ir skirtas vartotojų prisijungimui, darbų paruošimui ir paleidimui. Likusieji mazgai dedikuoti lygiagretiems ir nuosekliems darbams, paleidžiant juos per “Portable Batch System” (Torque/PBS) užduočių administravimo sistemą. Bet koks interaktyvus darbinių mazgų panaudojimas (prisijungimas, darbų paleidimas) išskyrus žemiau numatytus atvejus - griežtai draudžiamas.
Jungtis prie klasterio reikia per “fron tend” mazgą, kurio vardas vilkas.vgtu.lt. Prisijungti leidžiama tik su Secure Shell (ssh) aplinka: $ ssh vilkas.vgtu.lt
Vienas iš populiariausių nemokamų ssh klientų, dirbančių ir Microsoft Windows operacinėje sistemoje - tai PuTTY.
Failų kopijavimui į klasterį ir tarp mazgų naudokite saugią kopijavimo programą: scp. (žr. komandą man scp). Jei norite į klasterį persiųsti failus iš savo personalinio kompiuterio, kuriame suinstaliuota Microsoft Windows operacinė sistema, siūlome naudotis nemokama scp klientine programa WinSCP.
Klasterio darbiniams mazgams (Intel Quad Core) suteikti vardai: quad-0-0 …. quad-0-16, Pentium 4 mazgams suteikti vardai: pentium-1-0 …. pentium-1-16. Prie darbinių (compute) mazgų galima prisijungti tik iš “front end” mazgo, naudojant ssh, tačiau tai leidžiama daryti tik failų tvarkymui lokaliose /scratch failinėse sistemose. Šiam darbui visgi patartina naudoti klasterinę komandą cluster-fork (žr. žemiau).
Dėmesio!
Quad Core mazguose yra suinstaliuota 64 bitų operacinė sistema,
Pentium 4 mazguose suinstaliuota 32 bitų operacinė sistema.
Quad Core mazguose yra suinstaliuota 64 bitų operacinė sistema,
Pentium 4 mazguose suinstaliuota 32 bitų operacinė sistema.
Savo slaptažodį klasteryje galite pakeisti “front end” mazge naudodami komandą passwd. Pakeitimas įsigalios visame klasteryje valandos bėgyje.
Jūsų vartotojui skirtų sistemos sugeneruotų e-laiškų peradresavimui, sukurkite savo naminiame kataloge .forward failą, kuriame įrašykite savo e-pašto adresą.
Klasteryje vartotojams yra skirtos dviejų tipų failinės erdvės:
Vartotojų namų katalogai - /home/vartotojo_vardas
Tai yra jūsų namų katalogas klasteryje, matomas ir pasiekiamas iš visų klasterio mazgų, naudojant NFS. Klasteryje vartotojų naminiams katalogams yra įvestos kvotos. Kiekvienas vartotojas pagal nutylėjimą gauna 5 GB kvotą. Savo kvotą ir jos panaudojimą galima pasitikrinti su komanda quota (plačiau man quota). Jei Jums reikia daugiau diskinės erdvės, kreipkitės į klasterio administratorius.
Lokalios “scratch” failinės sistemos - /scratch
Kiekviename iš darbinių (compute) mazgų yra sukurtos lokalios “scratch” failinės sistemos - /scratch. Darbiniuose Quad Core mazguose jos yra 253 GB, Pentium 4 mazguose - 150 GB. Vartotojai gali laisvai kurti savo katalogus ir failus “scratch” sistemose, jokių kvotų jose nėra.
Klasteryje VILKAS suinstaliuotas aplinkos modulių valdymo įrankis, kuris suteikia naudingą, lankstų ir “švarų” dinaminį aplinkos valdymo mechanizmą. Šio įrankio pagalba galime patogiai valdyti skirtingas programų versijas. Aplinkos moduliai naudoja taip vadinamus modulių failus, kuriuose yra saugoma informacija reikalinga nustatyti tam tikrai aplikacijai reikalingus aplinkos kintamuosius. module komanda interpretuoja modulių failus. Aplinkos modulių pagalba galime nustatyti tokių aplinkos kitamųjų kaip PATH, LD_LIBRARY_PATH, MANPATH ir t.t. kelius.
$ module -help
Usage: module [ switches ] [ subcommand ] [subcommand-args ]
Switches:
-H|–help this usage info
-V|–version modules version and configuration options
-f|–force force active dependency resolution
-t|–terse terse format avail and list format
-l|–long long format avail and list format
-h|–human readable format avail and list format
-v|–verbose enable verbose messages
-s|–silent disable verbose messages
-c|–create create caches for avail and apropos
-i|–icase case insensitive
-u|–userlvl set user level to (nov[ice],exp[ert],adv[anced])
Available SubCommands and Args:
+ add|load modulefile [modulefile …]
+ rm|unload modulefile [modulefile …]
+ switch|swap [modulefile1] modulefile2
+ display|show modulefile [modulefile …]
+ avail [modulefile [modulefile …]]
+ use [-a|–append] dir [dir …]
+ unuse dir [dir …]
+ update
+ refresh
+ purge
+ list
+ clear
+ help [modulefile [modulefile …]]
+ whatis [modulefile [modulefile …]]
+ apropos|keyword string
+ initadd modulefile [modulefile …]
+ initprepend modulefile [modulefile …]
+ initrm modulefile [modulefile …]
+ initswitch modulefile1 modulefile2
+ initlist
+ initclear
Usage: module [ switches ] [ subcommand ] [subcommand-args ]
Switches:
-H|–help this usage info
-V|–version modules version and configuration options
-f|–force force active dependency resolution
-t|–terse terse format avail and list format
-l|–long long format avail and list format
-h|–human readable format avail and list format
-v|–verbose enable verbose messages
-s|–silent disable verbose messages
-c|–create create caches for avail and apropos
-i|–icase case insensitive
-u|–userlvl set user level to (nov[ice],exp[ert],adv[anced])
Available SubCommands and Args:
+ add|load modulefile [modulefile …]
+ rm|unload modulefile [modulefile …]
+ switch|swap [modulefile1] modulefile2
+ display|show modulefile [modulefile …]
+ avail [modulefile [modulefile …]]
+ use [-a|–append] dir [dir …]
+ unuse dir [dir …]
+ update
+ refresh
+ purge
+ list
+ clear
+ help [modulefile [modulefile …]]
+ whatis [modulefile [modulefile …]]
+ apropos|keyword string
+ initadd modulefile [modulefile …]
+ initprepend modulefile [modulefile …]
+ initrm modulefile [modulefile …]
+ initswitch modulefile1 modulefile2
+ initlist
+ initclear
#Visų klasteryje VILKAS suinstaliuotų modulių sąrašas:
$ module avail
$ module avail
#Dabar užkrautų modulių sąrašas:
$ module list
$ module list
#Parodo ką modulis daro:
$ module show modulefile
$ module show modulefile
#Modulio užkrovimas:
$ module load modulefile
$ module load modulefile
#Modulio pašalinimas:
$ module unload modulefile
$ module unload modulefile
#Modulio pridejimas jeigu norite kad jį užkrautu jums prisijungus
$ module initadd modulefile
$ module initadd modulefile
#norėdami pažiūrėti kokie moduliai yra suinstaliuoti klasteryje VILKAS surinkite
$ module avail
———————————— /share/apps/Modules/versions ————————————-
3.2.6
3.2.6
——————————– /share/apps/Modules/3.2.6/modulefiles ——————————-
comp/distcc
comp/g95/32/0.92
comp/g95/64/0.92
comp/gcc/32/3.4.6
comp/gcc/32/4.3.1
comp/gcc/64/3.4.6
comp/gcc/64/4.3.1
comp/intel/32/10.1.015
comp/intel/64/10.1.015
intel/ictce/3.1.1
java/32/jdk1.5.0_15
java/32/jdk1.6.0_07
java/64/jdk1.5.0_15
java/64/jdk1.6.0_07
openmpi/gcc4/32/1.2.6
openmpi/gcc4/64/1.2.6
openmpi/intel/32/1.2.6
openmpi/intel/64/1.2.6
openmpi/g95/1.2.6
gsl/32
gsl/64
metis5/32
metis5/64
comp/distcc
comp/g95/32/0.92
comp/g95/64/0.92
comp/gcc/32/3.4.6
comp/gcc/32/4.3.1
comp/gcc/64/3.4.6
comp/gcc/64/4.3.1
comp/intel/32/10.1.015
comp/intel/64/10.1.015
intel/ictce/3.1.1
java/32/jdk1.5.0_15
java/32/jdk1.6.0_07
java/64/jdk1.5.0_15
java/64/jdk1.6.0_07
openmpi/gcc4/32/1.2.6
openmpi/gcc4/64/1.2.6
openmpi/intel/32/1.2.6
openmpi/intel/64/1.2.6
openmpi/g95/1.2.6
gsl/32
gsl/64
metis5/32
metis5/64
Trumpas paaiškinimas:
openmpi/gcc4/32/1.2.6 - OpenMPI (v.1.2.6) su GNU 4.3.1 kompiliatoriais 32 bitų instaliacija
openmpi/gcc4/64/1.2.6 - OpenMPI (v.1.2.6) su GNU 4.3.1 kompiliatoriais 64 bitų instaliacija
openmpi/gcc4/64/1.2.6 - OpenMPI (v.1.2.6) su GNU 4.3.1 kompiliatoriais 64 bitų instaliacija
Ant Quad Core mazgų veikia ir 32 ir 64 bitų programų paketai, tačiau patartina naudoti 64 bitų paketus.
Ant Pentium 4 mazgų veikia tik 32 bitų programų paketai.
Ant Pentium 4 mazgų veikia tik 32 bitų programų paketai.
Konkretūs komandų pavyzdžiai:
$ module load openmpi/gcc4/32/1.2.6 - modulio užkrovimas einamąjai sesijai.
$ module initadd openmpi/gcc4/32/1.2.6 - modulis bus užkrautas kiekvieną karta vartotojui prisijungus.
$ module initswitch openmpi/gcc4/32/1.2.6 openmpi/gcc4/64/1.2.6 - vieno modulio perjungimas į kitą.
$ module initadd openmpi/gcc4/32/1.2.6 - modulis bus užkrautas kiekvieną karta vartotojui prisijungus.
$ module initswitch openmpi/gcc4/32/1.2.6 openmpi/gcc4/64/1.2.6 - vieno modulio perjungimas į kitą.
Visi pakeitimai įsigalioja po persijungimo. Einamąjai sesijai galima naudoti opcijas add, rm, switch
DĖMESIO!
Interaktyvus darbų paleidimas klasteryje uždraustas!
Interaktyvus darbų paleidimas klasteryje uždraustas!
Visi darbai klasteryje turi būti paleidžiami per PBS užduočių administratorių. Vienintelę išimtį sudaro programinio kodo derinimas (debugging), kai yra leista interaktyviai leisti kelių minučių darbus, bet tik ant “front end” mazgo!
Darbas paleidžiamas skaičiavimams, pastačius jį į darbų eilę. Tam reikia sudaryti PBS script failą su darbo aprašymu t.y. ką, kaip ir kur norime skaičiuoti (žemiau pateikti PBS script failų pavyzdžiai) ir surinkti komandą:
$ qsub pbs_script
pbs_script - tai jūsų PBS script failo pavadinimas.
Pastačius darbą į eilę, jo būseną galima pasižiūrėti surinkus komandas:
$ showq arba $ qstat ($ qstat -a)
Klasterio darbų eilę galima stebėti ir klasterio apkrovimo web puslapyje. Eilėje darbai būna tol, kol jie nėra galutinai įvykdomi. Todėl pagal darbų būseną eilėje galima sužinoti ar darbas jau vykdomas t.y. atliekami skaičiavimai, ar vis dar laukia eilėje.
Detalesnė informacija apie jūsų darbo būsena gaunama surinkus komandą:
$ qstat -f job_id
kur job_id - darbo identifikacinis numeris, suteiktas PBS programos.
Norint iš eilės panaikinti darbą, naudokite komandą:
$ qdel job_id
Atminkite, kad darbo, kuris jau yra vykdomas, panaikinimas, gali užtrukti keletą minučių.
Jei norite skaičiuoti tik ant Quad Core mazgų (64 bit), PBS skripte reikia atkomentuoti eilutę:
#PBS -Wx=NODESET:ONEOF:FEATURE:QUAD
Jei norite skaičiuoti tik ant Pentium 4 mazgų (32 bit), PBS skripte reikia atkomentuoti eilutę:
#PBS -Wx=NODESET:ONEOF:FEATURE:P4
Jei norite rezervuotiu visą Quad Core mazgą darbui, PBS skripte reikia įterpti eilutę:
#PBS -Wx=NODESET:ONEOF:FEATURE:QUAD;NACCESSPOLICY:SINGLEJOB
- PBS scriptas nuosekliam darbui
- PBS scriptas lygiagrečiam darbui su openmpi
Darbo dienomis (pirmadienis-…-penktadienis) nuo 8 iki 22 valandos nustatyta pastovi 4-ių QUAD tipo mazgų rezervacija trumpiems (iki 10 minučių) darbams, t.y. nurodytu laiku rezervuotus mazgus galės paimti tik darbai, kuriems PBS skripte nurodytas atlikimo laikas neviršija 10 minučių:
#PBS -l walltime=00:10:00
Darbams, kuriems yra užduotas didesnis laikas (jei išvis neužduotas, automatiškai priskiriama 100 parų), nurodytu laiku 4-i iš tuo metu laisvų QUAD mazgų nebus prieinami, t.y. jei toks darbas prašys daugiau nei „šiuo_metu_laisvų_skaičius“ - 4, tai jis atsistos į laukimo eilę ir lauks, kol atsilaisvins daugiau mazgų, nakties (jei prašomas laikas neviršija 10 valandų) arba savaitgalio (t.y. kai nebus rezervacijos).
Vartotojo registracija
Kiekvienas VGTU darbuotojas ar doktorantas taip pat kitos Lietuvos mokslo bei studijų institucijos darbuotojas gali tapti personalinių kompiuterių klasterio VILKAS vartotoju. Tam reikia:
- parašyti prašymą Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorijos vedėjui;
- gauti fakulteto, padalinio ar darbo vadovo tarpininkavimą;
- užpildyti registracijos kortelę, nurodant kokia programine įranga numatote naudotis ir kokie klasterio resursai reikalingi jūsų darbui atlikti;
- pristatyti minėtus dokumentus adresu: VGTU, Saulėtekio al. 11, L513A kab.
- kiekvienų metų gale pateikti ataskaitą apie atiktus darbus klasteryje.
Vartotojo registracija užtruks vieną darbo dieną nuo dokumentų pridavimo datos. Prieš pradedant darbą su PK klasteriu VILKAS, vartotojas turi būti susipažinęs su darbo VGTU SC kompiuteriais taisyklėmis taip pat reikėtų mokėti naudotis UNIX operacine sistema bei turėti lygiagretaus programavimo pagrindus.
Pagal registracijos metu pateiktus vartotojo ir tiriamojo darbo duomenis bei pasiūlytas bendradarbiavimo galimybes, klasterio vartotojai bus skirstomi į skirtingų prioritetų grupes. Tikimės sulaukti abipusiai naudingų bendradarbiavimo pasiūlymų.
Užpildytas formas bei kortelę siųskite Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorijos vedėjui Arnui Kačeniauskui e-paštu adresu crypt:YXJuYXMua2FjZW5pYXVza2FzQHZndHUubHQ=:xx , o atspausdintas ir pasirašytas formas bei kortelę paštu adresu:
Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
Smulkesnę informaciją galite gauti paskambinę tel. 8 5 2744913 arba elektroniniu paštu: crypt:YXJuYXMua2FjZW5pYXVza2FzQHZndHUubHQ=:xx .
Apkrovimas
Techniniai duomenys
Trečios generacijos VGTU klasterį „Vilkas“ sudaro dviejų tipų mazgai: Intel Quad Core (4-ių branduolių) mazgai (18 iš jų vienas frontend (login) mazgas) ir vienprocesoriniai (Intel Pentium 4) mazgai (17),- sujungti į lokalųjį tinklą (Gigabit Ethernet). Žemiau pateiktos abiejų tipų mazgų specifikacijos.
- Intel® Core™2 Quad processor Q6600 @ 2.4 GHz.
- x86_64 architektūra
- 4 GB DDR2-800 RAM
- 300 GB HDD SATA
- Gigabit Ethernet NIC
- Intel Pentium 4 3.2 GHz Prescott HT
- x86 architektūra
- 1 GB 400 MHz DDRAM PC3200
- 200 GB HDD SATA
- Gigabit Ethernet NIC
Programinė įranga
Baigtinių elementų programa ANSYS
ANSYS – tai daugiafunkcinis baigtinių elementų programinis paketas, skirtas mechanikos, elektrotechnikos, skysčių dinamikos bei kitų inžinerinių- fizikinių uždavinių sprendimui ir analizei. Paketo pagalba galima spręsti tiek mokslinės, tiek ir inžinerinės pakraipos problemas. Ansys programa turi keletą priedų, kurie pritaikyti konkrečios srities uždaviniams spręsti - pvz. Ansys Workbench priedas skirtas mechanikos uždavinių patogesniam sprendimui.
ANSYS programa galima dirbti grafiniame ir komandiniame rėžime. Dirbant grafiniame rėžime visi vykdomi veiksmai įrašomi į .log failą, todėl norint pereiti prie komandinio rėžimo tereikia išsirinkti reikiamas komandas iš minėto failo.
ANSYS programa galima skaičiuoti ne tik viename kompiuteryje, bet ir klasteryje išnaudojant tiek keletą procesorių, tiek ir viename kompiuteryje esančius procesorių branduolius. Galimi trys lygiagretaus skaičiavimo rėžimai:
ANSYS programa galima skaičiuoti ne tik viename kompiuteryje, bet ir klasteryje išnaudojant tiek keletą procesorių, tiek ir viename kompiuteryje esančius procesorių branduolius. Galimi trys lygiagretaus skaičiavimo rėžimai:
- Bendros atminties - kai atminties adresų erdvė prieinama visiems procesoriams.
- Paskirstytos atminties - kai kiekvienas procesorius dirba su savo atmintimi, o duomenų apsikeitimas vykdomas siunčiant pranešimus.
- Mišrus - kartu naudojami bendros ir paskirstytos atminties rėžimai.
Išsami informacija apie lygiagretaus skaičiavimo galimybes ANSYS programoje pateikta ANSYS Help skyriuje “Distributed Ansys Guide”. Nusprendus skaičiuoti klasteryje, tikimasi gauti tam tikrą uždavinio sprendimo pagreitėjimą. Kokio pagreitėjimo galima tikėtis, kai ANSYS skaičiavimams naudojami keli ar keliasdešimt procesorių, galima sužinoti perskaičius šį straipsnį.
Pastaba: ANSYS programa lygiagrečiai galima spręsti ne visų tipų uždavinius. Galimi sekantys uždavinių tipai:
- mechanikos tiesiniai ir netiesiniai statikos uždaviniai
- šilumos perdavimo uždaviniai
- šilumos ir mechaninių pereinamų procesų uždaviniai
- žemų dažnių elektromagnetiniai uždaviniai
Ne visi ANSYS lygčių sprendikliai turi lygiagrečias versijas. Galima naudoti sekančius sprendiklius: PCG, JCG, Sparse, AMG, ICCG.
ANSYS darbų paleidimas klasteryje
Klasterio Vilkas mazguose, turinčiuose keturių branduolių procesorius (quad-0-…) suinstaliuota ANSYS v.10. Skaičiavimus galima atlikti tiek grafiniame tiek ir komandiniame rėžime. Nepriklausomai nuo to, koks rėžimas pasirenkamas, uždaviniai paleidžiami tik naudojant darbų eilės valdymo sistemą PBS t.y. per komandą qsub. Skaičiavimus galima atlikti naudojant *.db failą arba leidžiant ANSYS komandinį skriptą.
Grafinis rėžimas
Naudojant ANSYS grafinį rėžimą, reikia, kad jūsų kompiuteris galėtų atvaizduoti iš klasterio mazgo siunčiamą vaizdą. Tam tikslui turite savo kompiuteryje turėti suintaliuotą X serverį. Jei jūsų kompiuteryje suinstaliuota Linux OS su X serveriu, pakanka įvykdyti sekančias komandas:
$ setenv DISPLAY jusu_kompiuterio_IP:0.0
(komanda vykdoma klasterio mazge)
$ xhost +
(komanda vykdoma jūsų PC)
(komanda vykdoma klasterio mazge)
$ xhost +
(komanda vykdoma jūsų PC)
Jei jūs naudojate Microsoft Windows OS, reikia suinstaliuoti ir paleisti X serverio Windows variantą - pvz. XMing programą. Klasterio pusėje jokių komandų įvykdyti nereikia.
Ansys grafiniame rėžime paleidžiamas naudojant du skriptus: pbs-queue-start-gui.sh ir ansys-start-gui.sh. Pirmasis skriptas naudojamas klasterio mazgų ir procesorių rezervavimui PBS sistemoje, antrasis - paleidžia ANSYS programą. Prieš vykdant skriptus, būtina juos redaguoti, nurodant reikiamą mazgų ir procesorių kiekį, ANSYS darbo pavadinimą ir darbinį katalogą. Visa informacija apie tai, kokius kintamuosius reikia keisti, pateikiama pačiuose skriptuose.
Skriptus paleisti rekomenduojama (bet nebūtina) iš darbo katalogo, kuriame yra ANSYS *.db failas. Skriptai paleidžiami tokiu eiliškumu, kaip parodyta žemiau:
$ sh ./pbs-queue-start-gui.sh
$ cd $PBS_O_WORKDIR
$ sh ./ansys-start-gui.sh
$ cd $PBS_O_WORKDIR
$ sh ./ansys-start-gui.sh
Jei klasterio mazgai apkrauti, įvykdžius pirmąjį skriptą, gali tekti šiek tiek palaukti. Tolesnis ANSYS naudojimas nesiskiria nuo įprastinio darbo asmeniniame kompiuteryje. Apie ANSYS darbo eigą, galite sužinoti surinkę komandą showq arba pasižiūrėję į klasterio darbų apkrovimo sistemą.
Kai skaičiavimams naudojami keli procesoriai, darbiniame kataloge kiekvienas procesorius kuria savo darbinius failus, kurių pavadinimai yra darbo pavadinimasx.yyy. Rezultatų failai, gauti atskiruose mazguose yra apjungiami į vieną bendrą uždavinio rezultatų failą. Šis procesas gali užtrukti, nes gali būti formuojamas kelių ar keliasdešimt GB *.rst failas.
Komandinis rėžimas
Prieš pradedant darbą komandiniame rėžime, būtina turėti teisingai veikiantį ANSYS komandinį failą. Prieš jį leidžiant klasteryje, patartina išsitestuoti. ANSYS darbas komandiniame rėžime paleidžiamas naudojant PBS skriptą ansys-start-batch.sh. Prieš jį vykdant būtina pasikeisti ANSYS darbo pavadinimą ir darbinį katalogą, nurodyti reikiamą mazgų ir procesorių kiekį. Visa informacija apie tai, kokius kintamuosius reikia keisti, pateikta PBS skripte.
PBS skriptas turi būti ANSYS darbo kataloge, kuriame yra ANSYS darbo komandinis failas. Skriptas paleidžiamas taip:
$ qsub ./ansys-start-batch.sh
Komandos showq pagalba stebime apie darbo vykdymo eigą. Gautus rezultatus galime peržiūrėti paleidus ANSYS grafiniame rėžime ant vieno procesoriaus arba atsisiuntus rezultatų failą/(failus) į savo kompiuterį.
Praktiniai patarimai
- Baigę skaičiavimus nepamirškite pasižiūrėti, ar ANSYS nepaliko “kabančių” procesų. Tam naudokite komandą:
$ ps -ef | grep vartotojo_vardasJei tokius procesus radote, prašome juos panaikinti komanda:
$ kill -9 proceso_ID - Prieš paleisdami skaičiavimus, pasitikrinkite ar jūsų skriptas nedaro išvedimų į ekraną. Naudokite komandą /OUTPUT tam, kad pasikeistumėte išvedimą į failą. ANSYS paleidimo komandinėje eilutėje išvedimo srautą nukreipkite į failą.
Mokslinių tyrimų kryptys
- Lygiagretieji skaitiniai algoritmai daugiafazių srautų modeliavime.
- Lygiagretieji algoritmai diskretinių elementų metode.
- Lygiagretieji skaičiavimai skysčių dinamikoje.
- GRID ir paskirstytieji skaičiavimai.
- Vizualizavimo e-paslaugos, sistemos ir įrankiai.
Dalyvavimas tarptautiniuose mokslo projektuose
- Europos Komisijos programa Framework-7 “Research Infrastructures: e-Science Grid infrastructures”, (INFRA-2007-1.2.3). Projektas BalticGrid-II (Baltic Grid Second Phase), kontrakto Nr. 223807. Vykdymo terminai – 2008.05. – 2010.04. Projekto VGTU dalies vadovas – D. Mažeika.
- Europos tyrimų, plėtros ir bendradarbiavimo programa „Eureka“. Projektas E!3691 OPTCABLES „Elektros saugiklių ir laidų išdėstymo kabelių pluoštuose optimizavimas“ (Optimization of the cable harnes). Vykdymo terminai – 2006–2009 metai. Projekto VGTU dalies vadovas – R. Čiegis.
Dalyvavimas šalies mokslo programose
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos programa „Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklas“ (LitGrid), įsakymo Nr. ISAK-1570, sutarties Nr. 1/1190-(1817). Vykdymo terminai – 2007-2011 metai. Projekto VGTU dalies vadovas – R. Kutas.
- Valstybinis mokslo ir studijų fondo remiamas Aukštųjų technologijų plėtros programos projektas „Globalus sudėtingų sistemų optimizavimas naudojant didelio našumo skaičiavimus ir grid technologijas“, sutarties Nr.B-07026. Vykdymo terminai – 2007-2009 metai. Projekto vadovas – R. Čiegis.
- Valstybinis mokslo ir studijų fondo remiamas Aukštųjų technologijų plėtros programos projektas „Taikomųjų uždavinių tyrimai ir realizavimas naudojant grid technologijas“, sutarties Nr.B-07043. Vykdymo terminai – 2007-2009 metai. VGTU dalies projekto vadovas – A. Kačeniauskas.
- Lietuvos GRID – lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklas. Mokslinis darbas pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo inicijuojamą mokslo programą, registracijos Nr. P – 05001, sutarties Nr. P – 26/05. Vykdymo terminai – 2005-2006 metai. VGTU dalies projekto vadovas – R. Kutas.
Kvalifikaciniai mokslo darbai
- Lygiagrečiųjų ir paskirstytų skaičiavimų tyrimai ir taikymai. Darbas vykdytas 2005–2009 m. Vadovas dr. Dalius Mažeika. Vykdytojai: dr. D.Mažeika, prof.habil.dr. R.Čiegis, doc.dr. A.Kačeniauskas, A.Maknickas, A.Bugajev, R.Pacevič. Darbas vykdytas pagal VGTU prioritetinę kryptį “Informacinių technologijų, statistinės analizės ir fizinių procesų modeliavimo metodų kūrimas ir taikymas”. Darbo tikslas – analizuoti lygiagrečiuosius ir paskirstytuosius algoritmus, programinę įrangą diegti grid telkiniuose, paskirstytus ir lygiagrečiuosius skaičiavimus taikyti aktualiems uždaviniams spręsti ir vizualizuoti.
- Lygiagrečiųjų ir paskirstytųjų algoritmų tyrimas, taikomųjų uždavinių sprendimas bei vizualizavimas GRID infrastruktūroje ir kompiuterių telkiniuose. Darbas vykdytas 2010–2014 m. Vadovas prof.dr. Arnas Kačeniauskas. Vykdytojai: prof. habil.dr. R.Čiegis, prof.dr. A.Kačeniauskas, doc.dr. V.Starikovičius, dr. A.Bugajev, dr. R.Pacevič. Darbas vykdytas pagal VGTU prioritetinę kryptį “Informacinių technologijų ir sistemų statistinės analizės ir fizinių procesų modeliavimo metodų kūrimas ir panaudojimas”.
- Taikomųjų uždavinių sprendimas ir vizualizavimas lygiagrečiaisiais ir paskirstytaisiais algoritmais kompiuterių klasteriuose ir debesų infrastruktūrose. Darbas vykdytas 2015–2019 m. Vadovas prof.dr. Arnas Kačeniauskas. Vykdytojai: prof. habil.dr. R.Čiegis, prof.dr. A.Kačeniauskas, doc.dr. V.Starikovičius, doc.dr. A.Katkevičius, dr. R.Pacevič. Darbas vykdytas pagal VGTU prioritetinę kryptį “Informacinės technologijos, ontologinės ir tematikos sistemos”.
2016 m. laboratorijos darbuotojų publikacijos
Tarptautinėse duomenų bazėse esančiuose mokslo leidiniuose paskelbti straipsniai
Thomson Reuters duomenų bazės „Web of Science“ leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį
- Starikovičius, Vadimas; Čiegis, Raimondas; Bugajev, Andrej. On efficiency analysis of the OpenFOAM-based parallel solver for simulation of heat transfer in and around the electrical power cables // Informatica. Vilnius: Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas. ISSN 0868-4952. Vol. 27, no. 1 (2016), p. 161-178. [Duomenų bazės: Science Citation Index Expanded (Web of Science); INSPEC; Scopus]; [M.kr.: 01P; 07T; 09P]; [Citav. rod.: 1,386(F) (2015)]; [Ind.: 0,333] [Ind. aut. lankais: 0,429].
- Čiegis, Raimondas; Starikovičius, Vadimas; Tumanova, Natalija; Ragulskis, Minvydas. Application of distributed parallel computing for dynamic visual cryptography // The journal of supercomputing. New York: Springer Science+Business Media. ISSN 0920-8542. Vol. 72, iss. 11 (2016), p. 4204-4220. [Duomenų bazės: Science Citation Index Expanded (Web of Science); SpringerLINK; SCOPUS; INSPEC; Zentralblatt Math; EBSCO Discovery Service; CSA; Academic Search; Gale]; [M.kr.: 01P; 09P; 07T]; [Citav. rod.: 1,088(F) (2015)]; [Ind.: 0,250] [Ind. aut. lankais: 0,304].
Thomson Reuters duomenų bazės „Conference Proceedings“ leidiniuose
- Kačeniauskas, Arnas [Kačeniauskas, A.]; Stupak, Eugeniuš [Stupak, E.]; Maknickas, Algirdas [Maknickas, A.]; Starikovičius, Vadimas [Starikovičius, V.]; Pacevič, Ruslan [Pacevič, R.]; Staškūnienė, Miglė [Staškūnienė, M.]; Davidavičius, Giedrius [Davidavičius, G.]. Numerical simulation of aortic valve // Mechanika'2016 : proceedings of the 21th international scientific conference, 12-13, May, 2016, Kaunas University of Technology, Lithuania. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2016. ISSN 1822-2951. p. 107-110. [Duomenų bazės: Conference Proceedings Citation Index]; [M.kr.: 09T]; [Ind.: 0,286] [Ind. aut. lankais: 0,082].
Tezės kituose recenzuojamuose leidiniuose
- Maknickas, Algirdas; Stupak, Eugeniuš; Kačeniauskas, Arnas; Davidavičius, Giedrius; Aidietis, Audrius. Semi-analytical geometry modelling of aortic valve // 22nd Congress of the European Society of Biomechanics (ESB 2016), July 10-13, 2016, Lyon, France Lyon: European Society of Biomechanics, 2016. p. 1. [M.kr.: 09T; 06B]; [Ind.: 0,200] [Ind. aut. lankais: 0,014].
- Kačeniauskas, Arnas; Starikovičius, Vadimas; Maknickas, Algirdas; Stupak, Eugeniuš; Davidavičius, Giedrius. Patient-specific simulations of aortic valve flows // The 14th international symposium on Computer Methods in Biomechanics and Biomedical Engineering (CMBBE), Tel Aviv, Israel 20-22 September, 2016 : abstract book. Tel Aviv: Tel Aviv university, 2016. p. 46. [M.kr.: 09T; 07T]; [Ind.: 0,400] [Ind. aut. lankais: 0,029].
- Stupak, Eugeniuš [Stupak, E.]; Kačeniauskas, Arnas [Kačeniauskas, A.]; Starikovičius, Vadimas [Starikovičius, V.]; Maknickas, Algirdas [Maknickas, A.]; Pacevič, Ruslan [Pacevič, R.]; Staškūnienė, Miglė [Staškūnienė, M.]; Davidavičius, Giedrius [Davidavičius, G.]; Aidietis, Audrius [Aidietis, A.]. Computational analysis of patient-specific aortic valves // 40th International solid mechanics conference (SOLMECH 2016), 29.08-2.09 2016, Warsaw, Poland Warsaw: Polish Academy of Sciences, 2016. p. [1-2]. [M.kr.: 09T]; [Ind.: 0,125] [Ind. aut. lankais: 0,018].
2015 m. laboratorijos darbuotojų publikacijos
Tarptautinėse duomenų bazėse esančiuose mokslo leidiniuose paskelbti straipsniai
Mokslinės informacijos instituto duomenų bazės „ISI Web of Science“ leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį
- Belovas, Igoris; Starikovičius, Vadimas. Parallel computing for mixed-stable modelling of large data sets // Information technology and control. Kaunas: Technologija. ISSN 1392-124X. Vol. 44, no. 2 (2015), p. 148-154. [Duomenų bazės: Science Citation Index Expanded (Web of Science); INSPEC; VINITI]; [M.kr.: 01P; 07T]; [Citav. rod.: 0,623(F) (2014)]; [Ind.: 0,500] [Ind. aut. lankais: 0,250].
- Markauskas, Darius; Kačeniauskas, Arnas. The comparison of two domain repartitioning methods used for parallel discrete element computations of the hopper discharge // Advances in engineering software. Oxford, England: Civil-Comp Ltd and Elsevier Ltd. ISSN 0965-9978. Vol. 84 (2015), p. 68-76. [Duomenų bazės: Science Citation Index Expanded (Web of Science); Science Direct; INSPEC; Compendex]; [M.kr.: 07T; 09T]; [Citav. rod.: 1,402(F) (2014)]; [Ind.: 0,500] [Ind. aut. lankais: 0,321].
Kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose paskelbti straipsniai
Konferencijų pranešimų medžiagoje
- Čiegis, Raimondas; Starikovičius, Vadimas; Tumanova, Natalija; Ragulskis, Minvydas; Palivonaitė, Rita. Distributed parallel computing for visual cryptography algorithms // Proceedings of the second international workshop on Sustainable Ultrascale Computing Systems (NESUS 2015), Krakow, Poland, September 10-11, 2015 / editors: Jesus Carretero, Javier Garcia Blas Roman Wyrzykowski, Emmanuel Jeannot. Madrid: Computer Architecture, Communications, and Systems Group (ARCOS), 2015, ISBN 9788460825814. p. 23-28. [M.kr.: 09P; 01P]; [Ind.: 0,200] [Ind. aut. lankais: 0,086].
- Pacevič, Ruslan [Pacevič, R.]; Kačeniauskas, Arnas [Kačeniauskas, A.]. Deployment of visualization software and GPU rendering on an OpenStack cloud infrastructure // Civil-Comp proceedings : proceedings of The fourth international conference on parallel, distributed, grid and cloud computing for engineering, Dubrovnik, Croatia 24-27 March, 2015. Vol. 107. Stirlingshire, UK: Civil-Comp Press, 2015. ISSN 1759-3433. p. [1-11]. [M.kr.: 07T]; [Ind.: 1,000] [Ind. aut. lankais: 0,786].
- Kačeniauskas, Arnas [Kačeniauskas, A.]; Pacevič, Ruslan [Pacevič, R.]; Staškūnienė, Miglė [Staškūnienė, M.]; Starikovičius, Vadimas [Starikovičius, V.]; Davidavičius, Giedrius [Davidavičius, G.]. Development of cloud software services for computational analysis of blood flows // Civil-Comp proceedings : proceedings of The fourth international conference on parallel, distributed, grid and cloud computing for engineering, Dubrovnik, Croatia 24-27 March, 2015. Vol. 107. Stirlingshire, UK: Civil-Comp Press, 2015. ISSN 1759-3433. p. [1-11]. [M.kr.: 07T; 09T]; [Ind.: 0,600] [Ind. aut. lankais: 0,471].
2014 m. laboratorijos darbuotojų publikacijos
Tarptautinėse duomenų bazėse esančiuose mokslo leidiniuose paskelbti straipsniai
Kitų tarptautinių duomenų bazių leidiniuose
- Čiegis, Raimondas; Starikovičius, Vadimas; Bugajev, Andrej. On parallelization of the OpenFOAM-Based solver for the heat transfer in electrical power cables // Euro-Par 2014: Parallel Processing Workshops Euro-Par 2014 International Workshops, Porto, Portugal, August 25-26, 2014, Revised Selected Papers, Part I. Lecture Notes in Computer Science. Switzerland : Springer, 2014. (Lecture Notes in Computer Science, vol. 8805, ISSN 0302-9743). ISSN 0302-9743. ISBN 9783319143248. 2014, vol. 8805, p. 1-11. [Duomenų bazės: SpringerLINK]; [M.kr.: 01P; 07T]; [Ind.: 0,333] [Ind. aut. lankais: 0,262].
Kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose paskelbti straipsniai
Konferencijų pranešimų medžiagoje
- Čiegis, Raimondas; Starikovičius, Vadimas; Bugajev, Andrej. On efficiency of the OpenFOAM-based parallel solver for the heat transfer in electrical power cables // Proceedings of the first international workshop on Sustainable Ultrascale Computing Systems (NESUS 2014), August 27-28, Porto, Portugal, 2014. Madrid : Computer Architecture,Communications, and Systems Group (ARCOS), 2014. ISBN 9788461722518. p. 43-46. [M.kr.: 01P; 07T]; [Ind.: 0,333] [Ind. aut. lankais: 0,095].
2013 m. laboratorijos darbuotojų publikacijos
- Iliev, O.; Lakdawala, Z.; Starikovičius, Vadimas. On a numerical subgrid upscaling algorithm for Stokes–Brinkman equations // Computers & mathematics with applications. Oxford : Elsevier Ltd. ISSN 0898-1221. Vol. 65, iss. 3 (2013), p. 435–448. [Duomenų bazės: Science Citation Index Expanded (Web of Science)]; [M.kr.: 01P; 07T]; [Citav. rod.: 2,069(F) (2012)]; [Ind.: 0,333] [Ind. aut. lankais: 0,333].
- Pacevič, Ruslan; Markauskas, Darius; Radvilavičius, Lukas; Kačeniauskas, Arnas; Kutas, Remigijus. Cell attribute-based algorithm for crack visualization // Information technology and control. Kaunas : Technologija. ISSN 1392-124X. Vol. 42, no.3 (2013), p. 253-259. [Duomenų bazės: ISI Web of Science]; [M.kr.: 07T; 09T]; [Citav. rod.: 0,667(F) (2012)]; [Ind.: 0,400] [Ind. aut. lankais: 0,200].
- Markauskas, Darius; Kačeniauskas, Arnas. Parallel computations of hopper discharge employing dynamic domain decomposition // Proceedings of theThird International Conference on Parallel, Distributed, Grid and Cloud Computing for Engineering (PARENG2013), Pécs, Hungary, 25-27 March, 2013. Stirlingshire : Civil-Comp Press, 2013. (Civil-Comp Proceedings, Vol. 101, ISSN 1759-3433). ISSN 1759-3433. ISBN 9781905088560. Vol. 101, p. [1-12]. [Duomenų bazės: Conference Proceedings Citation Index]; [M.kr.: 07T; 09T]; [Ind.: 0,500] [Ind. aut. lankais: 0,429].
- Kačeniauskas, Arnas; Pacevič, Ruslan; Markauskas, Darius. Analysis of crack geometry using distributed visualization software // Proceedings of theThird International Conference on Parallel, Distributed, Grid and Cloud Computing for Engineering (PARENG2013), Pécs, Hungary, 25-27 March, 2013. Stirlingshire : Civil-Comp Press, 2013. (Civil-Comp Proceedings, Vol. 101, ISSN 1759-3433). ISSN 1759-3433. ISBN 9781905088560. Vol. 101, p. [1-13]. [Duomenų bazės: Conference Proceedings Citation Index]; [M.kr.: 07T]; [Ind.: 0,666] [Ind. aut. lankais: 0,620].
Pranešimai konferencijose ir seminaruose
- Kačeniauskas, Arnas; Markauskas, Darius. Parallel computations of hopper discharge employing dynamic domain decomposition // Proceedings of theThird International Conference on Parallel, Distributed, Grid and Cloud Computing for Engineering (PARENG2013), Pécs, Hungary, 25-27 March, 2013.
- Kačeniauskas, Arnas; Pacevič, Ruslan; Markauskas, Darius. Analysis of crack geometry using distributed visualization software // Proceedings of theThird International Conference on Parallel, Distributed, Grid and Cloud Computing for Engineering (PARENG2013), Pécs, Hungary, 25-27 March, 2013.
2009 m. laboratorijos darbuotojų publikacijos
Knygos ir leidiniai
Sudarytas ir/ar redaguotas mokslo darbas
1. Čiegis, Raimondas (redakt.); Henty, David (redakt.); Kågström, Bo (redakt.); Žilinskas, Julius (redakt.). Parallel scientific computing and optimization: advances and application / Raimondas Čiegis, David Henty, Bo Kågström, Julius Žilinskas. New York: Springer, 2009. XXIV, 276 p. (Springer optimization and its applications, Vol. 27, 1931-6828). ISBN 9780387097060.
Straipsniai
Straipsnis ISI Web of Science
- Kačianauskas, Rimantas; Kačeniauskas, Arnas; Balevičius, Saulius; Stupak, Eugeniuš; Žurauskienė, Nerija; Novickij, Jurij. Numerical magneto-mechanical analysis of destructive coils with reinforcement cylinders of various thicknesses / R. Kačianauskas, A. Kačeniauskas, E. Stupak, N. Žurauskienė, S. Balevičius, J. Novickij // Acta Physica Polonica A. Warszawa : Polish Academy of Sciences. ISSN 0587-4246. Vol. 115, no. 6 (2009), p. 1144-1145. Prieiga per internetą: <http://przyrbwn.icm.edu.pl/APP/PDF/115/a115z662.pdf>.
- Tumonis, Liudas; Schneider, Markus; Kačianauskas, Rimantas; Kačeniauskas, Arnas. Comparison of dynamic behaviour of EMA-3 railgun under differently induced loadings / L. Tumonis, M. Schneider, R. Kačianauskas, A. Kačeniauskas // Mechanika. Kaunas : Technologija. ISSN 1392-1207. 2009, Nr. 4(78), p. 31-37.
- Tumonis, Liudas; Schneider, Markus; Kačianauskas, Rimantas [Kacianauskas, Rimantas]; Kačeniauskas, Arnas. Structural mechanics of railguns in the case of discrete supports / Liudas, Tumonis, Markus, Schneider, Rimantas, Kačianauskas, Arnas, Kačeniauskas // IEEE transactions on magnetics. Washington : IEEE. ISSN 0018-9464. Vol. 45 , iss. 1 (2009), p. 474-479.
- Čiegis, Raimondas. Numerical Solution of Hyperbolic Heat Conduction Equation / R. Čiegis // Mathematical modelling and analysis: the Baltic journal on mathematical applications, numerical analysis and differential equations. Vilnius : Technika. ISSN 1392-6292. Vol. 14, no. 1(2009), p. 11-24. Prieiga per internetą: <http://inga.vgtu.lt/~art/>.
- Čiegis, Raimondas [Čiegis, R.]; Meilūnas, Mečislavas [Meilūnas, M.]; Jankevičiūtė, Gerda [Jankevičiūtė, G.]; Ilgevičius, Audrius [Ilgevičius, A.]. Determination of Heat Conductivity Coefficient of a Cable Bundle by Inverse Problem Solution Method / R. Čiegis, A. Ilgevičius, M. Meiliūnas, G. Jankevičiūtė // Elektronika ir elektrotechnika. ISSN 1392-1215. 2009, No. 2(90), p. 77-80. Prieiga per internetą:
<http://www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/elektros_z/z90/17__ISSN_1392-
1215_Determination%20of%20Heat%20Conductivity%
20Coefficient%20of%20a%20Cable%20Bundle%20by%2 0Inverse%20Problem%20Solution%20Method.pdf>.
- Čiegis, Raimondas; Laukaitytė, Inga; Radziunas, Mindaugas. Numerical algorithms for schrodinger equation with artificial boundary conditions / R. Čiegis, I. Laukaitytė, M. Radziunas // Numerical Functional Analysis and Optimization. Taylor & Francis INC: USA. ISSN 0163-0563. Vol. 30, Issue 9 & 10 (2009), p. 903-923. Prieiga per internetą: <http://pdfserve.informaworld.com/392088__918023382.pdf>.
Straipsnis konferencijos medžiagoje ISI Proceedings
- Kačeniauskas, Arnas [Kaceniauskas,A.]; Kačianauskas, Rimantas [Kacianauskas, Rimantas]; Maknickas, Algirdas; Markauskas, Darius. Computation and visualization of poly-dispersed particle systems on gLite grid / A. Kačeniauskas, R. Kačianauskas, A. Maknickas, D. Markauskas // Proceedings of the First International Conference on Parallel, Distributed and Grid Computing for Engineering, held at Pollack Mihály Faculty of Engineering, University of Pécs, Hungary, 6-8 April 2009 Civil-Comp Ltd, Stirlingshire, United Kingdom. (Civil Comp Proceedings, iss. 90, 1759-3433). ISBN 9781905088287. 2009, p. 283-300.
- Starikovičius, Vadimas; Čiegis, Raimondas; Iliev, Oleg; Lakdawala, Zahra. A parallel solver for the 3D simulation of flows through oil filters / Vadimas Starikovičius, Raimondas Čiegis, Oleg Iliev and Zhara Lakdawala // Parallel scientific computing and optimization: advances and application. New York : Springer, 2009. (Springer optimization and its applications, Vol. 27, 1931-6828). ISBN 9780387097060. p. 181-191.
- Jakušev, Aleksandr; Čiegis, Raimondas; Laukaitytė, Inga; Trofimov, Vyacheslav. Parallelization of linear algebra algorithms using ParSol library of mathematical objects / Alexander Jakušev, Raimondas Čiegis, Inga Laukaitytė and Vyacheslav Trofimov // Parallel scientific computing and optimization: advances and application. New York : Springer, 2009. (Springer optimization and its applications, Vol. 27, 1931-6828). ISBN 9780387097060. p. 25-36.
- Čiegis, Raimondas; Gaspar, Francisko; Rodrigo, Carmen. Parallel multiblock multigrid algorithms for poroelastic models / Raimondas Čiegis, Francisco Gaspar and Carmen Rodrigo // Parallel scientific computing and optimization: advances and application. New York : Springer, 2009. (Springer optimization and its applications, Vol. 27, 1931-6828). ISBN 9780387097060. p. 169-180.
- Jankevičiūtė, Gerda; Čiegis, Raimondas. Parallel numerical solver for the simulation of the heat conduction in electrical cables / Gerda Jankevičiūtė and Raimondas Čiegis // Parallel scientific computing and optimization: advances and application. New York : Springer, 2009. (Springer optimization and its applications, Vol. 27, 19316828). ISBN 9780387097060. p. 207-214.
- Laukaitytė, Inga; Čiegis, Raimondas; Lichtner, Mark; Radziunas, Mindaugas. Parallel numerical algorithm for the traveling wave model / Inga Laukaityte, Raimondas Čiegis, Mark Lichtner and Mindaugas Radziunas // Parallel scientific computing and optimization: advances and application. New York : Springer, 2009. (Springer optimization and its applications, Vol. 27, 1931-6828). ISBN 9780387097060. p. 237-253.
Straipsnis recenzuojamoje Lietuvos tarptautinės konferencijos medžiagoje
- Kačeniauskas, Arnas; Pacevič, Ruslan; Katkevičius, Tomas; Bugajev, Andrej. Grid visualization e-service / Arnas Kačeniauskas, Ruslan Pacevič, Tomas Katkevičius and Andrej Bugajev // Proceedings of NDTCS'09: 13th international workshop on New Approaches to High-Tech: Nano-Design, Technology, Computer Simulations. 2226 June 2009, Vilnius, Lithuania. Vol. 13 / Institute of Theoretical Physics and Astronomy of Vilnius University (Lithuania), St. Petersburg Academy of Sciences for Strength Problems (Russia) Vilnius : ITPA of Vilnius University. p. 92-98.
- Kačeniauskas, Arnas; Pacevič, Ruslan; Katkevičius, Tomas. Dam break flow simulation on grid / Arnas Kačeniauskas, Ruslan Pacevič, Tomas Katkevičius // Proceedings of NDTCS'09: 13th international workshop on New Approaches to High-Tech: Nano-Design, Technology, Computer Simulations. 22-26 June 2009, Vilnius, Lithuania. Vol. 13 / Institute of Theoretical Physics and Astronomy of Vilnius University (Lithuania), St. Petersburg Academy of Sciences for Strength Problems (Russia) Vilnius : ITPA of Vilnius University. p. 85-91.
Tezės ISI Web of Science ir ISI Proceedings
- Kačeniauskas, Arnas [Kaceniauskas,A.]; Kačianauskas, Rimantas [Kacianauskas, Rimantas]; Maknickas, Algirdas; Markauskas, Darius. Computation and visualization of poly-dispersed particle systems on gLite grid / A. Kačeniauskas, R. Kačianauskas, A. Maknickas, D. Markauskas // Proceedings of the First International Conference on Parallel, Distributed and Grid Computing for Engineering held at Pollack Mihály Faculty of Engineering, University of Pécs, Hungary, 6-8 April 2009 : [abstracts] / Civil-Comp Proceedings:90. Civil-Comp Ltd, Stirlingshire, United Kingdom. ISBN 9781905088270. 2009, p. 100.
2008 m. laboratorijos darbuotojų publikacijos
Straipsniai ISI Web of Science
- Kačeniauskas, Arnas. Development of efficient interface sharpening procedure for viscous incompressible flows // Informatica. ISSN 0868-4952. Vol. 19, no. 4 (2008). p. 487-504. Prieiga per internetą: <http://www.mii.lt/informatica/>.
- Kačianauskas, Rimantas; Kačeniauskas, Arnas; Stupak, Eugeniuš; Balevičius, Saulius; Žurauskienė, Nerija; Novickij, Jurij. Failure analysis of destructive coils // Journal of vibroengineering. ISSN 1392-8716. Vol. 10, iss. 2 (2008). p. 165-169. Prieiga per internetą: <http://www.fondai.com/Vibro/JVE.htm>.
- Kačeniauskas, Arnas. Mass conservation issues of moving interface flows modelled by the interface capturing approach // Mechanika. ISSN 1392-1207. 2008, Nr. 1(69). p. 35-41. Prieiga per internetą: <http://www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/meniu.asp>.
- Maknickas, Algirdas; Kačianauskas, Rimantas; Kutas, Remigijus. Simulation of solid specimen for compression tests by discrete particles // Mechanika. ISSN 1392-1207. 2008, Nr. 4(72). p. 5-13. Prieiga per internetą: <http://www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/meniu.asp>.
- Čiegis, Raimondas; Dement'ev, Aleksandr; Laukaitytė, Inga. A numerical algorithm for simulation of the Qswitched fiber laser using the travelling wave model // Lithuanian mathematical journal. ISSN 0363-1672. Vol. 48, no. 3 (2008). p. 270-281. Prieiga per internetą: <http://www.springer.com>.
- Laukaitytė, Inga; Čiegis, Raimondas. Finite-difference scheme for one problem of nonlinear optics // Mathematical modelling and analysis: the Baltic journal on mathematical applications, numerical analysis and differential equations. ISSN 1392-6292. Vol. 13, no. 2 (2008). p. 211–222. Prieiga per internetą; <http://senas.vgtu.lt/rc/mma>.
- Čiegis, Raimondas; Radziunas, M; Lichtner, M. Numerical algorithms for simulation of multisection lasers by using traveling wave model // Mathematical modelling and analysis: the Baltic journal on mathematical applications, numerical analysis and differential equations. ISSN 1392-6292. Vol. 13, no. 3 (2008). p. 327–348. Prieiga per internetą: <http://senas.vgtu.lt/rc/mma>.
- Čiegis, Raimondas; Radziunas, M; Lichtner, M. Numerical algorithms for simulation of multisection lasers by using traveling wave model // Mathematical modelling and analysis: the Baltic journal on mathematical applications, numerical analysis and differential equations. ISSN 1392-6292. Vol. 13, no. 3 (2008). p. 327–348. Prieiga per internetą: <http://senas.vgtu.lt/rc/mma>.
- Čiegis, Raimondas; Dement'ev, Aleksandr; Jankevičiūtė, Gerda. Numerical analysis of the hyperbolic twotemperature model // Lithuanian mathematical journal. ISSN 0363-1672. Vol. 48, no 1 (2008). p. 46-60. Prieiga per internetą: <http://www.springer.com>.
- Čiegis, Raimondas; Čiegis, Remigijus; Meilūnas, Mečislavas; Jankevičiūtė, Gerda; Starikovičius, Vadimas. Parallel numerical algorithms for optimization of electrical cables // Mathematical modelling and analysis: the Baltic journal on mathematical applications, numerical analysis and differential equations. ISSN 1392-6292. Vol. 13, no. 4(2008). p. 471–482. Prieiga per internetą: <http://senas.vgtu.lt/rc/mma>.
Straipsniai LMT patvirtintose DB
- Čiegis, Raimondas; Gaspar, F.J; Rodrigo, C. On the parallel multiblock geometric multigrid algorithm // Computational methods in applied mathematics. ISSN 1609-4840. Vol. 8, no 3 (2008). p. 223-236. Prieiga per internetą: <http://www.cmam.info/>.
- Čiegis, Remigijus; Čiegis, Raimondas. Laws of thermodynamics and sustainability of the economy // Inžinerinė ekonomika = Engineering economics. ISSN 1392-2785. 2008, Nr. 2(57). p. 15-22. Prieiga per internetą: <http://www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/inzeko/inzek048.asp>.
Straipsnis konferencijos medžiagoje ISI Proceedings
1. Tumonis, Liudas; Schneider, M.; Kačianauskas, Rimantas; Kačeniauskas, Arnas. Structural mechanics of railguns in the case of discrete supports // 14th Symposium on Electromagnetic Launch Technology Victoria, BC, Canada, 10-13 June 2008 [elektroninis išteklius] / The World's Leading Professional Association for the Advancement of Technology. New York : IEEE, 2008. ISBN 978-1-4244-1832-9. p. [1-6]. Prieiga per internetą: <http://www.ieee.org/>.
Straipsnis recenzuojamoje užsienio tarptautinės konferencijos medžiagoje
- Dedering, Michael; Stausberg, Wolfgang; Iliev, Oleg; Lakdawala, Zahra; Čiegis, Raimondas; Starikovičius, Vadimas. On new challenges for CFD simulation in filtration // WFC 10. Discover the future of filtration & separation : 10th world filtration congress. April 14-18, 2008, Leipzig, Germany : congress proceedings / VDI Society for Chemical and Process Engineering GVC. Vol. I - L-Sessions. Leipzig, 2008. p. 316-320. Prieiga per internetą: <http://www.wfc10.com>.
- Kačianauskas, Rimantas ; Kačeniauskas, Arnas ; Stupak, Eugeniuš ; Balevičius, Saulius ; Žurauskienė, Nerija ; Novickij, Jurij. Numerical magneto-mechanical analysis of destructive coils with reinforcement cylinders having various thicknesses // 2nd Euro-Asian pulsed power conference (EAPPC2008). 4th European pulsed power symposium. 7th International symposium on pulsed power and plasma applications. 5th Symposium on pulsed power applications. IET pulsed power symposium 2008 [elektroninis išteklius] : proceedings. 22-26 September 2008 Vilnius, Lithuania [CD] / International Society on Pulsed Power Applications, Semiconductor Physics Institute, French-German Research Institute Saint-Louis, The Institution o Engineering and Technology, Vilnius Gediminas Technical University. Vilnius, 2008. p. [1-4]. Prieiga per internetą: <http://www.pulsed-power.org/>.
2007 m. laboratorijos darbuotojų publikacijos
Straipsniai ISI Web of Science
- Tumonis, Liudas; Kačianauskas, Rimantas; Kačeniauskas, Arnas. Evaluation of friction due to deformed behaviour of rail in the electromagnetic railgun: numerical investigation // Mechanika. ISSN 1392-1207. 2007, Nr.1(63). p. 5863. Prieiga per internetą: <http://www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/meniu.asp>.
- Tumonis, Liudas; Kačianauskas, Rimantas; Kačeniauskas, Arnas; Schneider, Marcus. The transient behavior of rails used in electromagnetic railguns: numerical investigations at constant loading velocities // Journal of vibroengineering. ISSN 1392-8716. Vol. 9, no. 3 (2007). p. 15-18. Prieiga per internetą:<http://www.fondai.com/Vibro/JVE.htm>.
Straipsnis konferencijos medžiagoje ISI Proceedings
1. Čiegis, Raimondas; Baravykaitė, Milda Marija. Implementation of a black-box global optimization algorithm with a parallel branch and bound template // Applied parallel computing. State of the art in scientific computing. 8th international workshop, PARA 2006, Umeå, Sweden, June 18-21, 2006: revised selected papers. Lecture Notes in Computer Science. ISSN 0302-9743. Vol. 4699 (2007). p. 1115-1125. Prieiga per internetą: <http://www.springerlink.com/lncs>.
Straipsniai LMT patvirtintose DB
- Belovas, Igoris; Starikovičius, Vadimas. Parallelization of the α-stable modelling algorithms // Mathematical modelling and analysis: The Baltic journal on mathematical applications, numerical analysis and differential equations. ISSN 1392-6292. Vol. 12, no. 4 (2007). p. 409-418. Prieiga per internetą: <http://senas.vgtu.lt/rc/mma>.
- Baravykaitė, Milda Marija; Čiegis, Raimondas. An implementation of a parallel generalized branch and bound template // Mathematical modelling and analysis: the Baltic journal on mathematical applications, numerical analysis and differential equations. ISSN 1392-6292. Vol. 12, no. 3 (2007). p. 277-289. Prieiga per internetą: <http://senas.vgtu.lt/rc/mma>.
- Čiegis, Raimondas; Ilgevičius, Audrius; Liess, H.; Meilūnas, Mečislavas; Suboč, Olga. Numerical simulation of the heat conduction in electrical cables // Mathematical modelling and analysis: The Baltic Journal on Mathematical Applications, Numerical Analysis and Differential Equations. ISSN 1392-6292. Vol. 12, no. 4 (2007). p. 425-440. Prieiga per internetą: <http://senas.vgtu.lt/rc/mma>.
- Čiegis, Raimondas; Čiegis, Remigijus; Jakušev, Aleksandr; Šaltenienė, Gailė Kamilė. Parallel variational iterative linear solvers // Mathematical modelling and analysis: the Baltic journal on mathematical applications, numerical analysis and differential equations. ISSN 1392-6292. Vol. 12, no. 1 (2007). p. 1-16. Prieiga per internetą: <http://senas.vgtu.lt/rc/mma>.
Straipsniai mokslo, meno, kultūros leidiniuose
- Kačeniauskas, Arnas; Mažeika, Dalius. Lietuvos lygiagrečiųjų ir paskirstytųjų skaičiavimų tinklo LitGRID pristatymas // Mokslas ir technika : Lietuvos MA ir Lietuvos inžinierių sąjungos mėnesinis žurnalas. ISSN 0134-3165. 2007, Nr.2. p. 40-41. Prieiga per internetą: <http://neris.mii.lt/mt>.
- Čiegis, Raimondas. Matematinis modeliavimas ir analizė // Gedimino universitetas. ISSN 1392-5857. 2007, Nr. 3. p.13. Prieiga per internetą: <http://senas.vgtu.lt/leidiniai>.
LitGrid
LitGrid - tai Lietuvos akademinių institucijų lygiagrečiųjų ir paskirstytų skaičiavimų tinklas (angliškai grid). Šiuo metu jis jungia 13 partnerių - aktyviausius Lietuvos universitetus ir mokslo institutus, bei kolegijas. dalyvaujančius bendruose tyrimuose ar projektuose. Grid technologijos suteikia organizacijoms ir atskiriems naudotojams reikiamus kompiuterinius resursus reikiamu laiku. Jų pagalba galima efektyviau realizuoti virtualias duomenų saugyklas, bei kitas paslaugas. LitGrid tinklo resursai - kompiuterių klasteriai ir saugyklos, sujungti naudojantis Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LitNet infrastruktūra. LitGrid tinklas yra glaudžiai susijęs su Baltijos šalių lygiagrečiųjų ir paskirstytų skaičiavimų tinklu BalticGrid bei didžiausiu Europos grid'u - EGEE. Numatoma, kad LitGrid kaip Nacionalinė grid infrastruktūra, įsijungs į Europinės grid iniciatyvos (EGI) veiklą.
GridTechno
Aukštųjų technologijų plėtros projektą "Taikomųjų uždavinių tyrimai ir realizavimas naudojant grid technologijas" (Akronimas GridTechno) finansuoja Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Projekto trukmė 2007-2009m. Projekto „Taikomųjų uždavinių tyrimai ir realizavimas naudojant grid technologijas“ tikslas yra realizuoti Lietuvos mokslui, švietimui ir ūkiui svarbius taikymus, sukuriant jiems patogią ir efektyvią skaičiavimų ir e-paslaugų sistemą, pagrįstą grid technologijomis. VGTU Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorijoje kuriamos Grid mokslinių ir inžinerinių skaičiavimų vizualizavimo priemonės. Projekte numatoma sukurti skaičiavimų ir jų rezultatų vizualizavimo priemones, tinkamas daugeliui taikomųjų algoritmų. Grafinė aplinka supaprastins ir paspartins vartotojų darbą LitGrid bei praplės rezultatų analizės galimybes, taip padėdama taupyti žmogiškuosius resursus, padidindama grid paslaugų prieinamumą bei potencialių vartotojų ratą. Sukurta universali grafinė aplinka turi tikti plačiam taikomosios programinės įrangos spektrui. Skirtingų mokslo sričių uždavinius sprendžiančios programos turi savitus poreikius ir aprėpia platų aktualių problemų ratą.
Projekte sukurta grid vizualizavimo e-paslauga VizLitG suteikianti naudotojui galimybes grafiniuose languose interaktyviai pasirinkti vizualizuojamus skaičiavimų rezultatus, kurie dislokuoti nutolusiuose heterogeninių grid sistemų elementuose, automatiškai juos atsiųsti ir efektyviai vizualizuoti.
PARTNERIAI
- Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos fakultetas (vadovaujanti institucija)
- Vilniaus Gedimino technikos universitetas
- Kauno technologijos universitetas
- Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas
- Vilniaus pedagoginis universitetas
- Klaipėdos universitetas
- Vilniaus universitetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
VEIKLOS
Projekto darbai suskirstyti į keturias kryptis:
- Mokslinių ir inžinerinių skaičiavimų grid aplinkoje vizualizavimo priemonės.
- Lietuvių akademinio lingvistinio diskurso tyrinėjimai.
- Teršalų sklaidos jūroje modeliavimas.
- Nanodalelių ir jų savybių tyrinėjimas.
UŽDAVINIAI
Grid mokslinių ir inžinerinių skaičiavimų vizualizavimo priemonės
Svarbiausias taikymo tikslas: LitGrid tinklyne sukurti lanksčią ir universalią mokslinių ir technologinių skaičiavimų vizualizavimo aplinką, kuri tenkintų pagrindinius aukštąsias technologijas kuriančių mokslininkų poreikius.
Potencialūs naudojai bei suinteresuotos organizacijos: Visų LitGrid akademinių institucijų mokslininkai ir studentai
Projekto sprendžiamų uždavinių aprašas: Mokslinių ir technologinių skaičiavimų grafinė aplinka supaprastins ir paspartins vartotojų darbą grid tinklyne bei praplės rezultatų analizės galimybes, taip padėdama taupyti žmogiškuosius resursus, padidindama tinkyno paslaugų prieinamumą bei potencialių vartotojų ratą. Sukurta universali grafinė aplinka turi tikti plačiam taikomosios programinės įrangos spektrui. Dėl šios priežasties buvo pasirinkti keturi akademiniai programiniai paketai, kuriuos naudoja įvairių mokslo bei technologijų sričių specialistai. Skirtingų mokslo sričių uždavinius sprendžiančios programos turi savitus poreikius ir aprėpia platų aktualių problemų ratą:
- Medžiagų mokslas. Diskretinių elementų metodo (DEM) lygiagrečių ir paskirstytų programų paketas DEMMAT_PAR sprendžia birių medžiagų heterogeninių dalelių sistemų modeliavimo, molekulinės dinamikos ir nano-medžiagų uždavinius. DEM taikomos įvairioms terpėms, dujoms, skysčiams, birioms medžiagoms, kietųjų kūnų irimui ir įvairiems laukams modeliuoti. Taikymo sritys apima ne tik, klasikinę mechaniką ar fiziką bet ir chemines ar bio struktūras,
- Skaičiuojamoji skysčių dinamika. Baigtinių elementų metodo (BEM) lygiagrečių ir paskirstytų programų paketas FEMTOOL sprendžia klampaus skysčio tekėjimo, konvekcinio pernešimo, seklaus vandens lygčių, teršalų pernešimo, laisvųjų ir dvipusių paviršių modeliavimo bei šildymo sistemų modeliavimo uždavinius.
PROGRAMOS
Projekte sukurta grid vizualizavimo e-paslauga VizLitG suteikianti naudotojui galimybes grafiniuose languose interaktyviai pasirinkti vizualizuojamus skaičiavimų rezultatus, kurie dislokuoti nutolusiuose heterogeninių grid sistemų elementuose, automatiškai juos atsiųsti ir efektyviai vizualizuoti.
Apie
Grid vizualizavimo e-paslauga VizLitG yra skirta aukštųjų technologijų plėtrai reikalingiems moksliniams skaičiavimams vizualizuoti. VizLitG suteikia naudotojui galimybes grafiniuose languose interaktyviai pasirinkti vizualizuojamus skaičiavimų rezultatus, kurie dislokuoti nutolusiuose heterogeninių grid sistemų elementuose, automatiškai juos atsiųsti ir efektyviai vizualizuoti. VizLitG sukurta VGTU Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorijoje, vykdant Valstybinio mokslo ir studijų fondo projektą “Taikomųjų uždavinių tyrimai ir realizavimas naudojant grid technologijas” (GridTechno, sutarties Nr. B-07043).
Ypatybės
Pagrindinės VizLitG savybės
- Java EE ir GlassFish e-paslaugų kūrimo instrumentai.
- HDF5 duomenų valdymas ir interaktyvus duomenų pasirinkimas GUI pagalba.
- Interaktyvus vizualizavimo tinklo sudarymas( automatiškai aprašomas XML).
- VTK vizualizavimo variklis.
- Vizualizacijos grupuojamos keliose peržiūros srityse.
- Pilnas interaktyvumas pateikiamas GVid ir VTK "widgets".
- Pilnų failų siuntimas iš duomenų saugyklų LFC (LCG) ir GridFTP priemonėmis.
- Interaktyviai pasirinktų duomenų failų dalių siuntimas iš eksperimentinės duomenų saugyklos JAX-WS priemonėmis.
E-paslaugos architektūra
VizLitG yra pagrįsta žiniatinklio (WEB) paslaugų standartais, realizuotais GlassFish, kurie plačiai pripažįstami informacinių technologijų paslaugų pramonėje. Vizualizavimo paslauga veikia specializuotame serveryje UIG (User interface for Graphics), kuris atlieka ir tradicinės grid naudotojo sąsajos (UI) funkciją. Pagrindinį darbą atlieka vizualizavimo branduolys, sudarytas VTK pagrindu. Kliento dalį sudaro grafinė naudotojo sąsaja (GUI) ir stebėtojo programa (Viewer). JAX-WS persiunčia XML vizualizavimo seka ir jos parametrus į serverį. Eksperimentiniame SE įdiegta paslauga leidžia naudotojui interaktyviai pasirinkti vizualizuojamų duomenų failų dalis.
Interaktyvumas
Specializuota GRID programinė įranga GVid suteikia kliento ir serverio vizualizavimo sistemos naudotojui aukščiausią interaktyvumo lygį. VTK generuojamas video srautas efektyviai siunčiamas iš serverio į klientą, o naudotojo sąveikos signalai perduodami atgal į serverį. Atvaizdis prieš siuntimą gali būti koduojamas, o atsiuntus dekoduojamas. Naudotojas dirba su nutolusiu VTK langu lyg jis būtų atvaizduojamas jo PK. VTK "widgets" pagalba naudotojas gali interaktyviai valdyti ne tik atvaizdavimo, bet ir duomenų apdorojimo procesus serveryje.
Automatinis HDF5 duomenų valdymas
Įdiegta lanksti skaičiavimų rezultatų nuskaitymo ir įrašymo HDF5 formatu sistema bei ją palaikanti programinė įranga nepriklauso nuo programavimo kalbos, operacinės sistemos ir aparatinės įrangos, todėl puikiai tinka heterogeninėms grid sistemoms. Duomenys lanksčiai, efektyviai ir automatiškai įrašomi/nuskaitomi pateikiamų API/meniu pagalba. Universali programinė įranga atributų pagalba automatiškai grupuoja duomenis nepriklausomai nuo juos įrašančios programinės įrangos ir sprendžiamo uždavinio tipo. Naudotojas analizuoja failo duomenų struktūrą lange ir pasirenka duomenų rinkinius, kuriuos reikia nuskaityti ir vizualizuoti. Duomenys yra grupuojami pagal priklausomybę nuo laiko ar iteracijos. geometrija ir topologija yra atskiriama nuo atributų. Kiekvienam duomenų rinkiniui naudotojas įrašo atributus, kurie parodo duomenų rinkinio savybes.
Visualizavimo tinklas
VizLitG pagrįsta universalaus vizualizavimo tinklo koncepcija. Lankstaus meniu pagalba naudotojas pasirenka norimus VTK vizualizavimo filtrus ir sugrupuoja juos į universalų vizualizavimo tinklą, kuris realizuoja naudotojo dinamiškai apibrėžiamą vizualizavimo žemėlapių skaičių. Sukonstruotas vizualizavimo tinklas automatiškai aprašomas XML kalba. Sudarytame aprašyme daug dėmesio skiriama informacijai apie vizualizuojamą duomenų rinkinį bei jo pokyčius filtravimo metu. VTK vizualizavimo tinklą aprašantis XML dokumentas standartinėmis žiniatinklio paslaugų priemonėmis siunčiamas iš kliento į nutolusį serverį ir nuskaitomas, o tada automatiškai realizuojamas aprašytas vizualizavimo tinklas.
Meniu sudarymui pasirinktas lentelės stilius labai patogus vizualizavimo tinklų sudarymui. Viršutinėje lango dalyje dislokuota lentelė vaizduoja vizualizavimo tinklą. Viena lentelės eilutė atitinka atskirą vizualizavimo giją. Pele pažymėjus lentelės langelį, atitinkamas vizualizavimo filtras tampa aktyvus ir žemiau esančioje srityje galima įvesti arba modifikuoti filtro parametrus. Lango apačioje esanti lentelė pateikia naudotojui informaciją apie filtro apdorojamus duomenis. Spalviniu žymėjimu duomenų geometrija ir tipologija atskiriamos nuo atributų (skaliarų ir vektorių). Svarbią vietą užima informacija apie tai, kaip filtras panaudoja duomenis, ar jis juos keičia, ar kuria naujus atributus. Skirtingai negu kitose vizualizavimo sistemose, sudarant vizualizavimo tinklą, naudotojui akcentuojama informacija apie filtruojamus duomenis. Vizualizavimo branduolių arba žemėlapių langas panašus į filtrų langą. Viršutinėje lango dalyje dislokuota lentelė vaizduoja vizualizavimo tinklą. Viena lentelės eilutė atitinka atskirą vizualizavimo giją, kurią galima pažymėti pele. Aktyvavus vizualizavimo giją, žemiau dislokuotoje lentelėje pavaizduojama informacija apie disponuojamus duomenis. Naudotojas pažymi reikalingą atributą, pasirenka norimą branduolį (žemėlapį) ir įveda jo parametrus. Vienam atributui galima parinkti kelius vizualizavimo branduolius.
Peržiūros sritys
Naudotojas meniu pagalba gali pasirinkti peržiūros sričių skaičių ir sudarytus vizualizavimo žemėlapius grupuoti ir dislokuoti skirtinguose languose.
Galerija
Funkcionalumas:
Įdiegti filtrai:
- Geometrijos dalis (vtkExtractGeometry),
- Taškų pašalinimas pagal skaliarinio lauko reikšmes (vtkThresholdPoints),
- Darbas su vektoriniais laukais (vtkArrayCalculator),
- Jungčių sukūrimas(vtkDelaunay3D, vtkDelaunay2D),
- Geometrijos pjūviai (vtkCutter, vtkClipDataSet, vtkProbeFilter).
Įdiegti vizualizavimo branduoliai:
- Pozicijų vizualizavimas (vtkGlyph3D, vtkGlyph2D,vtkIdFilter, vtkLabeledDataMapper).
- Jungčių vizualizavimas (vtkExtractEdges, vtkTubeFilter),
- Kontūrų vizualizavimas (vtkOutlineFilter),
- Skaliarinių laukų vizualizavimas simboliais (vtkGlyph3D, vtkGlyph2D),
- Vektorinių laukų vizualizavimas simboliais (vtkGlyph3D, vtkGlyph2D),
- Skaliarinių laukų vizualizavimas spalvų žemėlapiais (vtkScalarsToColors, vtkLookupTable),
- Skaliarinių laukų vizualizavimas izo-paviršiais (vtkContourGrid),
- Duomenų vizualizavimas kreivėmis (vtkXYPlot),
- Srauto linijos (vtkStreamTracer, vtkTubes, vtkGlyph3D, vtkGlyph2D).
Pašalinimas pagal pjūvį
Geometrijos dalis
Pozicijos ir jungtys
Izo-paviršiai
Greičių vektoriai
Vizualizuoti uždaviniai:
Hoperio ištuštinimas: dalelės
Greičių vektoriai
Užtvankos griuvimas: kintantis paviršius, greičių vektoriai ir slėgio pjūvis dugne
Triašis suspaudimas: 100037 dalelių nuspalvintų pagal spindulį
BalticGrid-II
BalticGrid-II yra FP7 programos infrastruktūros plėtros projektas (FP7-INFRA-2007-1.2.3: e-Science Grid infrastructures). VGTU Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija yra viena iš trylikos projekto partnerių, atsakinga už grid centrinių paslaugų plėtrą, inžinerinių uždavinių adaptaciją ir rezultatų vizualizavimą grid tinkle. Projekto metu geografiškai paskirstyti Pabaltijo valstybių kompiuterių resursai šiuolaikinėmis IT technologijomis sujungti į vientisą infrastruktūrą. Pagrindiniai BalticGrid II projekto tikslai: vystyti ir plėsti grid tinklo infrastruktūrą Pabaltijo valstybėse, integruoti BalticGrid infrastruktūrą į UNICORE ir ARC pagrindu veikiančius grid tinklus, integruoti kaimyninę Baltarusiją į BalticGrid tinklo infrastruktūrą, didinti BalticGrid paslaugų kiekį Pabaltijo valstybių mokslininkams ir specialistams, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, glaudžiai bendradarbiaujant su grid naudotojais.
Oficialus projekto tinklapis: www.balticgrid.e
AVALVE
AVALVE yra LMT mokslininkų grupių projektas “Kraujo tėkmės pro aortos vožtuvą modeliavimas individualiam pacientui” (Registracijos Nr. MIP-14414, sutarties Nr. MIP-052/2014).
Pagrindinis projekto tikslas yra sudaryti skaitinį kraujo tėkmės pro aortos vožtuvą modelį, skirtą individualių pacientų paradoksaliai mažo slėgio gradiento stenozės atvejams tirti. Sklerodegeneracinė aortos vožtuvo liga pasireiškia nuo 2 iki 7% vyresnių nei 65-rių metų žmonių populiacijoje. Progresuojant aortos vožtuvo pažeidimui, sumažėjęs aortos angos plotas sukelia krūtinės anginą, dusulį arba trumpalaikius sąmonės praradimus, todėl ligonis nukreipiamas aortos vožtuvo pakeitimo operacijai. Diagnozavus paradoksaliai mažo gradiento aortos vožtuvo stenozę, širdies operacija dažniausiai atidedama dėl diagnostinių ir terapeutinių dilemų, nors šių ligonių išgyvenamumas yra blogesnis. Individualaus paciento kraujo tėkmės pro aortos vožtuvą skaitinis modelis ir atlikti skaičiavimai įvertina kraujospūdžio ir tėkmės greičio reikšmes visoje uždavinio apibrėžimo srityje, kas leidžia tirti unikalius kraujo tėkmės procesus ir kiekybiškai įvertinti medicininėje praktikoje svarbius rodiklius.
Pavyzdžio duomenų failai ANSYS Fluent
Pavyzdžio duomenų failai OpenFoam
Vartotojo funkcijos programinis kodas
FEMTOOL
FEMTOOL yar lygiagretus baigtinių elementų metodo programų paketas, skirtas susietiems skaičiuojamosios skysčių dinamikos uždaviniams spręsti. FEMTOOL buvo sukurtas Ciuricho ETH Hidraulikos, hidrologijos ir glaciologijos laboratorijoje. Lygiagrečią paketo versiją MPI bibliotekos pagalba sukūrė Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorijos darbuotojai.
DEMMAT_PAR
Diskrecinių elementų metodo programų paketas DEMMAT_PAR skirtas dalelių sistemoms modeliuoti. DEMMAT_PAR sprendžiama daugelis aktualių birių medžiagų mechanikos ir irimo mechanikos uždavinių, pvz. maišymo, suspaudimo, išbyrėjimo ir plyšio plitimo. Lygiagrečioje programinėje įrangoje įdiegti srities skaidymo koncepcija ir pranešimų siuntimo biblioteka MPI pagrįsti algoritmai.
VizLitG
Grid vizualizavimo e-paslauga VizLitG yra skirta aukštųjų technologijų plėtrai reikalingiems moksliniams skaičiavimams vizualizuoti. VizLitG suteikia naudotojui galimybes grafiniuose languose interaktyviai pasirinkti vizualizuojamus skaičiavimų rezultatus, kurie dislokuoti nutolusiuose heterogeninių grid sistemų elementuose, automatiškai juos atsiųsti ir efektyviai vizualizuoti. VizLitG sukurta VGTU Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorijoje, vykdant Valstybinio mokslo ir studijų fondo projektą “Taikomųjų uždavinių tyrimai ir realizavimas naudojant grid technologijas” (GridTechno, sutarties Nr. B-07043).
VisPartDEM
VisPartDEM - tai paskirstyta programinė įranga, skirta didelėms dalelių sistemoms vizualizuoti. Nagrinėjamos dalelių sistemos yra modeliuojamos diskretinių elementų metodu, todėl VisPartDEM įdiegti specializuoti vizualizavimo algoritmai. Plintantiems plyšiams vizualizuoti generuojamos lokalios Voronoi diagramos arba Delaunay trianguliacijos. Greitam dalelių vizualizavimui taikomi GLSL spalvintojai.
Telefonas (8 5) 274 4913
Vietinis telefonas 9913
El. paštas crypt:bHNsQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0:xx
Kabinetas L513a
Vietinis telefonas 9913
El. paštas crypt:bHNsQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0:xx
Kabinetas L513a
(0 5) 274 4828
9828
crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnJhaW1vbmRhcy5jaWVnaXNAdmlsbml1c3RlY2gubHQiIHRpdGxlPSJyYWltb25kYXMuY2llZ2lzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0Ij5yYWltb25kYXMuY2llZ2lzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
(0 5) 274 4913
9913
crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmFybmFzLmthY2VuaWF1c2thc0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdCIgdGl0bGU9ImFybmFzLmthY2VuaWF1c2thc0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdCI+YXJuYXMua2FjZW5pYXVza2FzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
(0 5) 274 4828
9828
crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnJhaW1vbmRhcy5jaWVnaXNAdmlsbml1c3RlY2gubHQiIHRpdGxlPSJyYWltb25kYXMuY2llZ2lzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0Ij5yYWltb25kYXMuY2llZ2lzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
(0 5) 274 4913
9913
crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmFybmFzLmthY2VuaWF1c2thc0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdCIgdGl0bGU9ImFybmFzLmthY2VuaWF1c2thc0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdCI+YXJuYXMua2FjZW5pYXVza2FzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
(0 5) 274 4480
9480
crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmFuZHJlai5idWdhamV2QHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0IiB0aXRsZT0iYW5kcmVqLmJ1Z2FqZXZAdmlsbml1c3RlY2gubHQiPmFuZHJlai5idWdhamV2QHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
(0 5) 274 4480
9480
crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnJpbWEua3JpYXV6aWVuZUB2aWxuaXVzdGVjaC5sdCIgdGl0bGU9InJpbWEua3JpYXV6aWVuZUB2aWxuaXVzdGVjaC5sdCI+cmltYS5rcmlhdXppZW5lQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
(0 5) 274 4913
9913
crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnJ1c2xhbi5wYWNldmljQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0IiB0aXRsZT0icnVzbGFuLnBhY2V2aWNAdmlsbml1c3RlY2gubHQiPnJ1c2xhbi5wYWNldmljQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
(0 5) 251 2523
9523
crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnZhZGltYXMuc3Rhcmlrb3ZpY2l1c0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdCIgdGl0bGU9InZhZGltYXMuc3Rhcmlrb3ZpY2l1c0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdCI+dmFkaW1hcy5zdGFyaWtvdmljaXVzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
Edvinas Sulžickis
inžinierius
(0 5) 274 4913
9913
crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmVkdmluYXMuc3Vsemlja2lzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0IiB0aXRsZT0iZWR2aW5hcy5zdWx6aWNraXNAdmlsbml1c3RlY2gubHQiPmVkdmluYXMuc3Vsemlja2lzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
-
- Puslapio administratoriai:
- Emilija Blaškevič
- Ernestas Čepulionis
- Karolina Kardokaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė
