Fundamentinių mokslų fakultetas
Padaliniai
Taikomosios informatikos institutas
Informacinių technologijų saugos laboratorija
Informacinių technologijų saugos laboratorija
Saulėtekio al. 11, SRL-I, 513a
(8 5) 2512173 (9173)
Tikslai:
- Vykdyti mokslinius tyrimus IT saugos srityje bei realizuoti juos praktikoje.
- Plėsti bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigomis bei įmonėmis, vykdant mokslinę-pedagoginę veiklą, keistis informacija IT saugos klausimais.
- Rengti mokslinę medžiagą IT saugos studijoms.
- Rengti IT saugos srities specialistus.
Uždaviniai:
- Vykdyti IT saugos situacijos monitoringą Lietuvoje
- Organizuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus bei eksperimentus IT saugos srityje. Rengti metodikas bei standartus ir dalyvauti juos diegiant valstybės institucijose ir verslo subjektuose.
- Dalyvauti tarptautinėse mokslo programose.
- Rengti tarptautinius bei nacionalinius mokslinius tyrimus ir projektus.
- Kurti automatizuotas ir intelektualias IT saugos užtikrinimo priemones.
- Teikti konsultacijas ir servisus (IT saugos auditas) valstybės institucijoms ir ūkio subjektams.
- Suteikti bazę informacinių sistemų ir informacinių technologijų magistrantų praktikos ir darbų (diplominių, kursinių) rengimui.
- Bendradarbiauti su IT įmonėmis, dirbančiomis IT saugos srityje, specialistų rengimo ir patirties apsikeitimo klausimais.
- Rengti mokslinę bei mokomąją medžiagą.
- Organizuoti konferencijas, seminarus ir kitus mokslo renginius, prisidėti prie mokslo darbų, monografijų, mokomosios literatūros leidybos.
- Moksliniai tyrimai IT saugos srityje;
- Saugos situacijos monitoringas (atakų kompiuteriniuose tinkluose situacijos Lietuvoje stebėsena, naudojantis „honeypot“ technologija);
- Dalyvavimas tarptautinėse projektuose bendradarbiaujant su užsienio ir Lietuvos IT įmonėmis, technologijų universitetais, mokslinių tyrimų centrais;
- Studentų-magistrantų rengimas (praktika ir kursiniai/laboratoriniai/diplominiai darbai);
- Servisų teikimas valstybinėms institucijoms ir ūkio subjektams ( IT saugos sistemų organizacijose auditas);
- Konsultacijų teikimas, dalyvavimas kuriant saugos standartus bei įstatyminę bazę;
- Automatizuotų ir intelektualių saugos užtikrinimo priemonių kūrimas.
Mokslinės veiklos kryptys:
- IT saugos situacijos monitoringas.
- Honeypot technologijos.
- Kenksmingo programinio kodo detektavimas ir analizė.
- IT saugos technologijos ir prietaisai.
- IT saugos auditas.
- Dalyvavimas tarptautiniuose moksliniuose projektuose.
- Specialistų rengimas, laboratorinių darbų organizavimas.
- Mokslinės ir mokomosios literatūros rengimas.
Informacijos saugos audito paslauga įmonėms ir organizacijoms
Intensyviai tobulėjant informacijos apdorojimo, saugojimo ir perdavimo priemonėms kiekvienos organizacijos veikla vis labiau priklauso nuo informacijos, saugomos skaitmeniniu formatu. Jai kyla įvairi grėsmė – verslui svarbi informacija gali patekti konkurentams, būti netinkamai modifikuota arba tiesiog sunaikinta. To padarinys – trikdžiai įmonės verslui ir nemaži nuostoliai. Kad jų būtų išvengta, būtina naudoti įvairias organizacines ir technines informacijos apsaugos priemones – sukurti integruotą informacijos apsaugos sistemą.
VGTU ITS laboratorijos siūloma informacijos apsaugos audito paslauga – tai pirmas žingsnis, kuriant efektyvią informacijos apsaugos sistemą. Ji leis klientui sužinoti realų informacinės sistemos apsaugos lygmenį. Naudojantis audito duomenimis galima sukurti informacijos apsaugos stiprinimo planą ir įgyvendinti kitus efektyvios informacijos apsaugos sistemos kūrimo etapus.
Vertė klientui
- Verslui kritinių duomenų apsauga – laiku gauti rezultatai padės išvengti verslo trikdžių dėl kritinės informacijos sunaikinimo, modifikavimo ar konfidencialumo praradimo.
- Pagalba saugiai organizuojant verslo procesus – auditas nustatys verslo procesų rizikos veiksnius, susijusius su informacijos apsauga, ir pateiks rekomendacijas, kaip juos pašalinti.
- Efektyvumo padidėjimas – auditas padės priimti racionalius investicijų į informacijos apsaugą sprendimus. Taip bus sutaupomos lėšos ir išvengiama neefektyvių informacijos apsaugos priemonių panaudojimo.
Paslaugos aprašymas
- Informacijos saugos organizacinės dalies testavimas – normatyvinės IT saugos dokumentacijos patikrinamas. Jo metu analizuojama informacijos saugos politika, informacijos apsaugos procedūros, duomenų atkūrimo planai ir kiti informacijos saugos dokumentai. Taip pat patikrinama kiek efektyviai visa tai veikia.
- Technologinis IT sistemų saugos testavimas – patikrinama techninė informacijos apsaugos pusė. Analizuojama kompiuterių tinklo architektūra, patikrinami kompiuterių tinklo servisai, tinklinės įrangos, darbo stočių ir asmeninių kompiuterių konfigūracija, administravimo aplinka.
- Įsiskverbimų testavimas – modeliuojami potencialių įsilaužėlių veiksmai, tikrinant realų organizacinių ir techninių apsaugos priemonių atsparumą realiems įsilaužimams, vykdomiems tiek vidiniame organizacijos tinkle, tiek iš interneto.
Galutinis audito rezultatas – ataskaita, kurioje aprašoma audito eiga, rasti informacijos apsaugos trūkumai, įvertinta rizika ir rekomendacijos, kaip juos pašalinti bei sumažinti riziką
-
Lietuva
UAB „nSoft“
-
Kipras
AMALGAMA INFORMATION LTD
-
Vokietija
Hasso-Plattner-Institut
-
Portugalija
Instituto Politecnico de Beje
-
Slovėnija
TECHNE d.o.o.
-
Čekijos Respublika
DevCom
-
Pietų Korėja
Richen Tech
Švietimo ir kultūros mokymosi visą gyvenimą programa
Leonardo da Vinci naujovių perkėlimo projektas „Tele-Lab - virtuali IT saugumo laboratorija“
2009 m. - 2011 m.
Projekto VGTU dalies vadovas prof.habil.dr. Antanas Čenys
Eureka
Biometrija, identifikavimas ir technologijų saugumas elektroninių paslaugų versle
2010 m. - 2012 m.
Projekto VGTU dalies vadovas prof.habil.dr. Antanas Čenys
MITA
Daugialypės praėjimo kontrolės paslaugų sistemos sukūrimas
2011 m. - 2013 m.
Projekto vadovas Lukas Radvilavičius
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Tyrėjų gebėjimo stiprinimas
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas
Virtualizavimo, vizualizavimo ir saugos e.paslaugų technologijų kūrimas ir tyrimai
2012 m. - 2014 m.
Projekto vadovas doc.dr. Nikolaj Goranin
„Gedimino akis“ – VGTU sukurtas prietaisas, per atstumą nustatantis žmogaus tapatybę
INŽINERIJA 2013 m. kovo 12 d. Nr. 3 (1423) 5-6 psl.
Sausio pabaigoje Lietuvos visuomenės informavimo priemonės paskleidė intriguojančią žinią, jog VGTU Informacinių technologijų saugos mokslo laboratorijoje sukurtas prietaisas, per atstumą nustatantis judančio žmogaus tapatybę.
VGTU informatikos inžinerijos doktorantas, „Eureka“ projekto „Biometrija, identifikavimas ir technologinis saugumas elektroninių paslaugų versle“ koordinatorius Tomas Grigalis tuo metu buvo išvykęs į Italiją (Romoje vykusioje tarptautinėje interneto paieškos ir duomenų gavybos konferencijoje jis skaitė pranešimą), todėl smalsūs žurnalistai negalėjo deramai iškvosti, kokia šio projekto idėja, kaip konkrečiai prietaisas bus naudojamas praktikoje. Lakesnės vaizduotės žmonės galėjo pagalvoti, kad nuo vasario pradžios jų judėjimas viešojoje erdvėje jau ir stebimas...
Grįžusį į Vilnių jauną mokslininką Tomą Grigalį, kurio doktorantūros tema „Automatiškas struktūrizuotos informacijos išgavimas iš dalinai struktūrizuotų informacijos šaltinių internete“, paprašėme pakomentuoti projekto eigą ir prietaiso veikimą, o kartu pasidalinti mintimis, kaip šiuolaikiniam žmogui nepasiklysti informacijos vandenyne.
Kokia šio tarptautinio projekto, kuris buvo vykdomas pustrečių metų, priešistorija?
Projektui ir man lemtingi buvo 2010 metai. Tuo metu Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete baigiau tarptautinės komunikacijos magistrantūrą. Idėją stoti į doktorantūrą VGTU man pasiūlė Lukas Radvilavičius, taip pat šiame universitete tuo metu studijavęs ir vėliau apsigynęs doktorantūrą.
Lukas supažindino su prof. habil. dr. Antanu Čeniu. Papasakojau jam, ką veikiu, kuo domiuosi, išsiaiškinau, kas vykdoma VGTU. O 2010-aisiais buvo ruošiama projekto „Biometrija, identifikavimas ir technologinis saugumas elektroninių paslaugų versle“ paraiška. Pirmoji projekto koordinatorė buvo Eglė Radvilė, jos dėka projektas gavo finansavimą.
Projektui vadovavo prof. habil. dr. Antanas Čenys. Projektas buvo pasiūlytas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA), tarpininkui tarp „Eureka“ ir VGTU. MITA darbuotojai buvo draugiški, visada padėdavo spręsti iškilusias biurokratines problemas, patarinėjo dėl dokumentų ruošimo. Laimėjome finansavimą.
Darbus turėjome pradėti 2010-ųjų vasarą, bet ištiko sunkmetis ir projektas, kuriam buvo numatyta skirti apie 300 000 litų, neteko apytikriai trečdalio lėšų. Nežinia dėl finansavimo tęsėsi gerus metus, o Eglė išėjo motinystės atostogų… Tuomet koordinuoti projektą buvo pasiūlyta man.
Iš pradžių projekte, kurį inspiravo praktiniai verslo poreikiai ir patirtis (Lukas Radvilavičius – UAB „nSoft“ direktorius), buvo koncentruojamasi į pirštų antspaudus ir akies rainelę, kurie padeda atpažinti asmens tapatybę.
Sumažėjus projekto finansavimui, reikėjo idėją taikyti prie galimybių. Pasiūliau biometriją pakreipti tikį vieną sritį ir susitelkti į akių rainelės raštą, kuris yra puikus biometrijos duomuo, leidžiantis gerai identifikuoti žmogų. Kilo mintis, kad įrenginys atpažinti asmenį turėtų per atstumą. Pradėjome galvoti ir planuoti darbus.
Kaip veikia šis prietaisas? Kokios jo pritaikymo kasdienybėje galimybės?
Vienas praktinių projekto įgyvendinimo aspektų yra praėjimo į objektus, kurių lankomumas ribotas, kontrolė ir saugumo užtikrinimas. Prieš tai registruojami asmenys, galintys laisvai patekti į objektą (nuskaitomas jų akių rainelės raštas). Kai duomenų bazėje yra duomenys, jau galima vykdyti praėjimo kontrolę: žmogus eina link turniketo ar durų, nuotoliniu būdu (iki 5 m) nuskaitomas akių rainelės raštas, duomenys apdorojami, asmuo praleidžiamas arba – ne.
Dabartiniai rinkoje paplitę prietaisai reikalauja, kad į objektą norintys patekti asmenys bendradarbiautų – pridėtų pirštą ar pažiūrėtų į objektyvą, pasilenktų, pabūtų nejudėdami kokias 3 sekundes… Kyla problemų, nes žmonės – skirtingo ūgio, kai kas gal juda neįgaliųjų vežimėlyje (galima taikyti pakėlimo įrenginį, bet tada stabdomas žmonių srautas).
Mūsų prietaisas pats suranda žmogaus veidą ir nukreipia į jį didžiąją kamerą. Kol žmogus eina, pastoviai daromos nuotraukos (17 kadrų per sekundę). Atrenkama geriausia nuotrauka, kuri išryškina akių rainelę, ir asmuo identifikuojamas.
Kitas prietaiso praktinis aspektas – masinių susibūrimų vietų stebėjimas saugumo prevencijos tikslu. Pavyzdžiui, piketo metu nutinka chuliganiškas išpuolis, sužalojami žmonės... Ieškomi kaltininkai. Paprasta policijos kamera filmuoja minią, žmonių siluetus, bet sunkiau fiksuoja veidus. Mūsų įrenginys galėtų stovėti, tarkime, ant namo stogo ir fiksuoti dideliu masteliu pačius veidus. Įrenginys gali judėti įvairiomis kryptimis, aukštyn ir žemyn. Jei renginio metu pažeidimų neįvyko, duomenys ištrinami. Aišku, nesinorėtų, kad prietaisas tarnautų kokiam autoritariniam režimui, sekančiam visus... Bet vaizdo kameros mūsų kasdienybėje jau įprastos.
Pajuokausiu, kad žmogaus gyvenimas nuo gimimo iki mirties informacinėje visuomenėje yra tapęs nuolatine kelione iš vienos duomenų bazės į kitą.
Taip.
Kaip jūs, projekto dalyviai, vadinate šį įrenginį?
Nuotoliniu akių rainelės skenavimo prototipu, o juokaudami – „Gedimino akimi“.
Projekte dalyvavo ir partneriai iš Pietų Korėjos, Čekijos.
„Eureka“ skatina tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą, siekia, kad nauji produktai tenkintų ne tik vietines reikmes. Pietų Korėja, nepriklausydama Europos Sąjungai, yra technologijų požiūriu pažengusi šalis. Jai ir dar kelioms šalims leidžiama dalyvauti ES projektuose. Mūsų projekte dalyvavo tyrimų institucija iš Pietų Korėjos (RICHEN TECH Co., Ltd) ir verslo atstovai –UAB „nSoft“ bei Čekijos įmonė(DevCom).
Profesorius Antanas Čenys Pietų Korėjoje susitiko su kolegomis, susipažino su jų tyrimais šia kryptimi, keitėsi informacija. Pietų Korėjos mokslininkai dirbo su paprastesniu prietaisu, kuris skenuoja nejudančio asmens akių rainelę. Panašių įrenginių rinkoje yra. Čekų partneriai dirba saugumo užtikrinimo srityje. Juos domino prietaiso veikimas transporto priemonėje (kamera stebi, ar vairuotojas neužmiega kelionės metu).
Taigi projekto dalyvių tikslai, veiklos sritys skyrėsi, bet vienijo objektas, buvo tyrinėjamas pats būdas – akių rainelės nuskaitymas. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, apžvelgti intelektinės nuosavybės teisės reikalai (mūsų atveju, išradimas priklauso VGTU, o partneriai turi išskirtinę pirmumo teisę naudotis juo, kuriant toliau savo prototipus). UAB „nSoft“ teikė informaciją apie rinkos klientus, padėjo susigaudyti verslo poreikių ir techninės įrangos pasaulyje.
Kiek žmonių VGTU komandoje dirbo?
Nedaug. Aš, kaip tyrėjas ir koordinatorius, ir prof. habil. dr. Antanas Čenys, pagrindinis tyrėjas, kuris nagrinėjo ir kūrė pasiūlymus, patarinėjo, parinkdavo tyrimų kryptį, metodus ir motyvavo darbui. Darbuotojų skaičių ribojo finansavimas. Daug padėjo Informacinių technologijų saugos mokslo laboratorijos techninis asistentas Leonardas Marozas. Jis, būdamas geras programuotojas, daug patarė ir padėjo kuriant BETA (pirminę, tęstinę) versijos programinę įrangą, kuri valdė prototipą.
Norėčiau padėkoti savo seneliui Vytautui Bobinui, kuris padėjo pagaminti JAV paplitusios colinės sriegių matavimo sistemos varžtus. Jų prireikė montuojant amerikietiškas detales. Apvažiavau visą Vilnių, niekas neturėjo reikiamo diametro colinio sriegio varžtų. Taigi su seneliu pasidarėme patys…
Kokios prietaiso sudėtinės dalys?
Jį sudaro keturios pagrindinės dalys. Vertikaliai ir horizontaliai judantis mechanizmas leidžia nukreipti pagrindinę kamerą į pasirinktą tašką. Mechanizmas valdomas programinės įrangos dėka. Kamera fiksuoja žmogaus akių rainelę. Objektyvas leidžia sufokusuoti, priartinti akių rainelės rašto vaizdą. Svarbus elementas – infraraudonųjų spindulių šaltinis, kuris apšviečia žmogaus akių rainelę. Fotografuojant reikia daugiau šviesos. Šviečiant paprastu šviestuvu žmogus instinktyviai prisimerkia, todėl naudojamas infraraudonųjų spindulių filtras, uždėtas ant šviesos šaltinio. Filtras praleidžia tik infraraudonuosius spindulius. Akis į juos nereaguoja, bet kamera fiksuoja vaizdą. Tokiu būdu fotografuojama akies rainelė. Kitas elementas – plačiakampė kamera, kuri stebi aplinką ir ieško žmogaus veido. Jei būtų viena kamera, o žmogus staigiai pajudėtų, kamera „nežinotų“, kur jo ieškoti. Taigi antra kamera stebi žmogaus veido padėtį.
Kompiuterinė sistema analizuoja iš kameros gaunamus vaizdus, lygina juos su duomenų bazės informacija. Jei akių rainelės programa neatpažįsta, tokiam asmeniui neatidaromos, pavyzdžiui, durys.
Taigi projektas baigėsi, o kas toliau?
Prototipo sukūrimas– pirmas žingsnis, praktinis komercializavimas– antras. Veiklos nusimato daug, todėl įrenginys ir vadinamas prototipu, kuris leidžia pademonstruoti, kokia įmanoma technologija ir kaip ji veikia. Dabar reikia sukurti produkto išvaizdą (apipavidalinimą), dizainą. Įrenginį tektų pigiai gaminti, todėl privalu galvoti, kaip optimizuoti jo kainą.
Rašysime paraišką dėl tolesnio projekto finansavimo, kad galėtume tęsti tyrimus, pritraukti daugiau įvairių specialistų. Kol kas prototipu gali naudotis mokslininkai, studentai. Viešojoje erdvėje tokia įrenginio išvaizda keltų nuostabą.
Kas Jums šiame projekte suteikė džiaugsmo?
Tai ne tik programa, matoma kompiuterio ekrane, o toks „apčiuopiamas dalykas“, kuris juda, sukasi… Kai pirmą kartą paleidome žmogaus veido atpažinimo algoritmą, pajungėme prietaisą, kilo keistas jausmas: vaikštau, o aparatas burzgia – bzzz… bzzz… – seka mano judėjimą. Prisiminiau filmus apie robotus-kyborgus, kurie juda iš paskos… Džiaugsmą, kad veikia įrenginys, lydi jaudulys, jog artėja robotų era…
Jūsų doktorantūros tema – „Automatiškas struktūrizuotos informacijos išgavimas iš dalinai struktūrizuotų informacijos šaltinių internete“. Kokias problemas sprendžiate?
Siekiu sukurti algoritmą-sistemą, kuri rinktų informaciją iš tinklalapių ir struktūrizuotų ją. Kai vartotojas paprastose paieškos sistemose įveda teminį žodį, jam pasiūloma daugybė nuorodų. Kol kiekvieną atidarai, patikrini, sugaišti daug laiko.
Mokslininkai kalba apie „antros kartos“ paieškos sistemas, kurios sugebėtų iš karto pateikti ieškomą informaciją. Pavyzdžiui, noriu „pirkti kompiuterį“ – ir paieškos sistemos pasiūlo ne nuorodas, o informaciją apie prekes. Taigi ieškau būdo, kaip iš puslapio ištraukti svarbią informaciją. Jei vartotojui reikia konkrečios prekės, jį turėtų akimirksniu pasiekti prekių sąrašas, informacija apie kainas, prekių išvaizdą (paveiksliukai).
Problema ta, kad skiriasi puslapių tipai, programiniai kodai, dizainas. Kaip sukurti universalų algoritmą, kuris sugebėtų greitai atpažinti struktūrą, atrinkti ir pateikti informaciją? Mes, žmonės, greitai atpažįstame informacinius vienetus (tekstus, iliustracijas), o programiškai tai atrodo kaip informacijos kratinys. Šią problemą ir sprendžiu. Turiu sukurti programinį prototipą, kuris iš puslapių atrinktų reikalingą informaciją.
Ar platus specialistų ratas, su kuriais galite diskutuoti apie profesines problemas?
Doktorantų domėjimosi sritys gana siauros. Konsultuotis, aptarti galime bendrinius dalykus: eksperimentų vykdymą, metodologiją. Principai – tie patys, skiriasi tik objektas.
Kiek valandų per parą praleidžiate dirbdamas kompiuteriu?
Daug, daug…
Ryte atsikeliate ir įsijungiate kompiuterį…
Taip… Jei anksčiau kompiuteris buvo tik informatikų darbo įrankiu, tai dabar jis būtinas bet kuriame darbe. Stengiuosi rasti progų, kaip nuo kompiuterio atsiriboti ir pailsėti. Žiemą slidinėju, vasarą buriuoju, dalyvauju jachtų regatose. Mėgstu išvykti su palapine į gamtą, lankyti muzikos festivalius. Kompiuteris manęs neatriboja nuo pasaulio.
Kiek šiuolaikinis jaunas mokslininkas turi mokėti kalbų?
Kuo daugiau, tuo geriau. Pagrindine mokslo kalba tampa anglų. Tarptautinėse mokslo konferencijose bendraujama angliškai. Apie pasaulį jau kalbame kaip apie „globalų kaimą“, kuriame mus sieja bendra informacija.
Tarkime, Lietuvoje negalima patentuoti išradimo, jei analogiškas išradimas patentuotas kur nors Singapūre. Reikalaujama inovatyvumo jau pasauliniu lygiu. Todėl kiekvienas mokslininkas specializuojasi, ieško naujų dalykų savo srityje. Globalių išradimų padaryti vis sunkiau.
Paradoksalu, tarkime, kvantinės fizikos tyrėjai po kelerių metų darbo paskelbia trijų puslapių straipsnį, ir jei projekte dalyvavo koks 160 mokslininkų, dalyvių sąrašas būna ilgesnis nei pats mokslinis tekstas. Kaip nustatyti išradimo autorių, kai dirba tokios gausios tyrėjų grupės? Kuo toliau, tuo bendradarbiavimo poreikis ir reikšmė auga.
Moksle idėjų tąsa svarbi, džiaugiuosi radęs straipsnius, kuriuose plėtojamos man rūpimos temos. Tada remiuosi jau kitų mokslininkų sukauptu žinių bagažu. O mano idėjomis gal kiti tyrėjai remsis ateityje. Konkurencijos aspektas atsiranda, kai mėginama komercionalizuoti idėją.
Ar negąsdina nuolat besiplečiantis informacijos „vandenynas“: milijonai informacinių pranešimų, „tylūs“ reklamos karai? Gležnus paprastų žmonių protus slegia vis didesni informacijos krūviai...
Tai rimta problema, kurią aptarinėjame su draugais. Visais įmanomais kanalais informacija skverbiasi į mus, „užkemša“ mūsų atmintį, siekia modeliuoti mūsų pasirinkimus ir elgesį. Laiko pamąstymui apie save ir esminius būties dalykus rasti vis sunkiau. Svarbu išmokti atrinkti informaciją, įvertinti informacijos šaltinių patikimumą. Mokslo pasaulyje gal paprasčiau: žurnalai, konferencijos, reitingai, citavimo indeksai. Mokslininkai „prižiūri“ vieni kitus, „šiukšlių“ nepraleidžia.
Kaip toliau įsivaizduojate savo darbinę veiklą – rinktumėtės dėstytojo darbą ar…
Labiau linkstu į praktiką. Norėčiau sukurti kokį nors produktą, kuris būtų apčiuopiamas ir juo žmonės galėtų naudotis. Dėstyti irgi patiktų, bet nesinorėtų vien tik atpasakoti vadovėlių studentams. Reikia praktinio pagrindo, kuriuo būtų galima dalintis. Taip daug įdomiau, nes atsiranda „tikro gyvenimo“ pojūtis.
Ridas Viskauskas
Adresas: Saulėtekio al. 11, SRL-I, 513a
Telefonas: (8 5) 2512173 (9173)
-
- Puslapio administratoriai:
- Emilija Blaškevič
- Ernestas Čepulionis
- Karolina Kardokaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė
