Svetainės struktūra
Mano VGTU
vilniustech.lt
en
  • Nemokami ištekliai COVID-19 laikotarpiu
  • Biblioteka
    • Apie mus
    • Darbo laikas ir tvarka
    • Struktūra
    • Naujienos
    • VILNIUS TECH skaito
    • VILNIUS TECH žemėlapis
    • Virtualios parodos
  • Erdvės
    • Bibliotekos erdvės
    • Skaityklos fakultetuose
    • Parodų Galerija A
  • Paslaugos
    • Leidinių skolinimas
    • El. katalogas
    • Pasiūlyk leidinį
    • Informacijos tiltas BUS
    • Tarpbibliotekinio abonemento paslaugos TBA/TTBA
    • Darbo kambarių rezervacija
    • Specialiųjų poreikių vartotojams
    • Dėstytojų rekomenduojama literatūra studentams
    • Spausdinimo, kopijavimo ir skenavimo paslaugos
    • Mokymai ir konsultacijos
  • El.ištekliai
    • Duomenų bazės
    • VILNIUS TECH virtuali biblioteka
    • VILNIUS TECH el. knygos
    • VILNIUS TECH talpykla
    • Baigiamųjų darbų paieška eLABA ETD
  • Mokslinė komunikacija
    • VILNIUS TECH publikacijos
    • VILNIUS TECH baigiamieji darbai (eLABa ETD)
    • Atviroji prieiga
    • Moksliniai duomenys
    • ORCID. Mokslinių rezultatų matomumas
    • Mokslinių tyrimų poveikio vertinimas
    • Web of Science (Clarivate Analytics)
  • Leidyba
    • Knygos
    • Elektroninės knygos
    • Mokslo žurnalai
    • Daktaro disertacijos ir konferencijų straipsniai
  • D.U.K.
  • Kontaktai
en
Biblioteka Mokslinė komunikacija Moksliniai duomenys
  • VILNIUS TECH publikacijos
  • VILNIUS TECH baigiamieji darbai (eLABa ETD)
  • Atviroji prieiga
  • Moksliniai duomenys
  • ORCID. Mokslinių rezultatų matomumas
  • Mokslinių tyrimų poveikio vertinimas
  • Web of Science (Clarivate Analytics)

Moksliniai duomenys

Empiriniuose moksliniuose tyrimuose duomenys yra esminis komponentas. Šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti daug didesnius duomenų kiekius nei anksčiau, taip pat atsiranda daug naujų įrankių, kurie suteikia galimybę duomenis analizuoti, saugoti, tvarkyti ir jais dalintis.
Moksliniai duomenys yra bet kokia informacija, kuri gali būti surinkta stebėjimo būdu, atliekant eksperimentus, vykdant apklausas ar kitais būdais, kurių analize siekiama patvirtinti (ar paneigti) vykdomo tyrimo hipotezę.

 

Duomenų tipai

  • Moksliniai duomenys
  • Metaduomenys
  • Papildomi duomenys
Moksliniai duomenys
Moksliniais duomenimis yra traktuojami ne tik galutiniai eksperimentų rezultatai, bet ir pirminiai bei tarpiniai duomenys (pavyzdžiui, skaičiuoklės, laboratoriniai užrašai, dienoraščiai, klausimynai, transkriptai, kodai, garso įrašai, videofilmai, fotografijos, testų atsakymai, skaidrės, artefaktai, pavyzdžiai, skaitmeninių objektų rinkiniai, duomenų failai, duomenų bazės, algoritmai, tyrimų metodikos, darbo eiga, programinės įrangos turinys (įvesties/išvesties duomenys, schemos, duomenų failai), protokolai ir t.t.). Tačiau priklausomai nuo tyrimų disciplinos ir konteksto, skirtingos institucijos gali išskirti skirtingus duomenų tipus:

NSF (National Science Foundation) išskiriami duomenų tipai:
  • Duomenys (skaitiniai ar kokybiniai)
  • Publikacijos
  • Mėginiai (pvz., kraujo, dirvožemio ir kt.)
  • Fizinės kolekcijos (pvz., herbariumai, archeologiniai radiniai ir kt.)
  • Programinė įranga
  • Tyrimų modeliai

NEH (National Endowment for the Humanities) išskiriami duomenų tipai:
  • Citatos
  • Programinės įrangos kodai
  • Algoritmai
  • Skaitmeniniai įrankiai
  • Duomenų bazės
  • Geoerdvines koordinatės
  • Dokumentacija
  • Ataskaitos
  • Straipsniai
Metaduomenys
Tam, kad duomenys būtų surandami, jie turi būti aprašomi, sudarant metaduomenų aprašą. Duomenų aprašymo komponentai panašūs į mokslinių publikacijų bibliografinio aprašo (metaduomenų) komponentus.


Duomenų metaduomenų komponentai:

  • Autorius (-iai) – duomenų kūrėjo/-ų (asmenų arba organizacinių vienetų) vardas (-ai).
  • Paskelbimo data – nurodomi duomenų paskelbimo/patalpinimo talpykloje metai.
  • Pavadinimas – pilnas duomenų rinkinio pavadinimas, įskaitant versijos numerį (jei taikytina).
  • Šaltinis / Leidėjas – nurodoma, kur duomenys buvo publikuoti (talpykla arba duomenų žurnalas).
  • Nuoroda / identifikatorius – nuoroda (URL) tiesioginei duomenų prieigai internete arba unikalus, nuolatinis identifikatorius (pvz., DOI*).

Duomenų aprašai (metaduomenys) yra sudaromi vadovaujantis tam tikrais metaduomenų standartais:
  • CERIF (angl. Common European Research Information Format) – Europos Sąjungos valstybėms narėms rekomenduojamas bendras įvairių disciplinų metaduomenų aprašymo standartas.
  • Dublin Core (angl. Dublin Core Metadata) – įvairių disciplinų metaduomenų aprašymo standartas.
  • DDI (angl. Document, Discover and Interoperate) – tarptautinis standartas, skirtas socialinių, elgesio, ekonomikos ir sveikatos mokslų srityse apklausų ir kitų apžvalginių metodų būdu sugeneruotų duomenų aprašymui.
  • DICOM (angl. Digital Imaging and Communications in Medicine) – biomedicininiams duomenims aprašyti naudojamas  standartas.
  • CIF (angl. Crystallographic Information File) – kristalografinių ir kitų struktūrinių tyrimų duomenims aprašyti naudojamas metaduomenų standartas.

Duomenų aprašymui naudojamo metaduomenų standarto pasirinkimas gali priklausyti nuo duomenų tipo ir nuo pasirinktos duomenų talpyklos ar duomenų žurnalo reikalavimų.

*DOI (angl. Digital Object Identifier) – Unikalus skaitmeninis identifikatorius. Tai nekintantis objekto vardas, naudojamas objektui identifikuoti skaitmeninėje erdvėje. Konkretaus objekto DOI išlieka nekintantis nepriklausomai nuo objekto lokalizacijos, kuri gali kisti. 
 
Papildomi duomenys
Tam, kad duomenis galima būtų suprasti, teisingai interpretuoti ir panaudoti antrinei analizei, reikalingi papildomi duomenys (angl. background data).

Papildomais duomenimis gali būti traktuojami:
  • kodų aprašai
  • klausimynai
  • metodologijų aprašymai
  • ataskaitos
  • konferencijų stendiniai pranešimai
  • straipsniai
  • informacija interneto tinklapiuose, bloguose ir pan.

Be šių papildomų duomenų, duomenų rinkiniai tampa bereikšmiai ir nepanaudotini.
 

Mokslinių duomenų valdymas

Įsibėgėjant Atvirojo mokslo vystymui ir taikymui praktikoje, siekiant gauti finansavimą projektams vis dažniau yra reikalaujama atverti/publikuoti ne tik atlikto tyrimo rezultatus, bet ir jiems gauti sugeneruotus duomenis. Šiuo tikslu, mokslinio tyrimo eigoje surinkti duomenys turi būti atveriami viešai prieigai, patalpinant juos atviros prieigos duomenų talpyklose arba publikuojant juos duomenų žurnaluose. Tokiu būdu atverti duomenys gali būti pakartotinai panaudojami kitų mokslininkų. Taip pat, duomenys gali būti atskirai cituojami, taip suteikiant tyrėjui papildomą matomumo ir įtakos naudą.

Tam, kad duomenis būtų galima publikuoti, viso tyrimo eigoje jie turi būti tinkamai renkami, apipavidalinami, aprašomi ir talpinami. Tinkamas mokslo duomenų kaupimas, parengimas ir viešinimas bendrai apibūdinamas kaip Mokslinių duomenų valdymas (toliau – MDV).

MDV yra kompleksinis procesas, susidedantis iš kelių etapų, sudarančių ciklą (1 pav.) ir apima eilę veiklų, įskaitant duomenų planavimą, kūrimą bei rinkimą, apdorojimą ir analizę, aprašymą ir išsaugojimą, pasiekiamumo ir pakartotinės panaudos užtikrinimą, atsižvelgiant į technines galimybes, etinius ir teisinius klausimus bei valdžios ir finansuojančių institucijų reikalavimus.
1 pav. Mokslinių duomenų valdymas (MDV) susideda iš keleto pagrindinių etapų, sudarančių ciklą.
 

Mokslinių duomenų valdymo reikalavimus Lietuvoje reglamentuojantys dokumentai

Europoje mokslinių duomenų valdymo (MDV) principai yra pagrįsti Europos Komisijos (EK) 2017 m. kovo 21 d. parengtomis  Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų programoje Horizontas 2020 gairėmis (anglų k.). Platesnė informacija apie Europos Komisijos taikomas atvirojo mokslo ir mokslo duomenų valdymo politikas a OpenAIRE tinklapyje.

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamų projektų duomenų valdymo principai apibrėžti 2016 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. VIII-2 patvirtintomis Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gairėmis.

EK ir LMT gairėse svarbiausios nuostatos sutampa ir yra akcentuojama:
  • mokslinių tyrimų duomenų valdymo plano pateikimo svarba;
  • duomenų saugojimas mokslinių tyrimų duomenų talpyklose;
  • atviros prieigos prie duomenų užtikrinimas, taikant atvirojo turinio licencijas;
  • ilgalaikio duomenų saugojimo užtikrinimas pasibaigus projektui;
  • duomenų aprašymas, pateikiant pakankamai informacijos ir priemonių mokslinių tyrimų rezultatams verifikuoti;
  • duomenų susiejimas su atitinkamomis publikacijomis.
Vilnius Tech mokslinių duomenų valdymas vykdomas vadovaujantis 2016 m. gruodžio 6 d. rektoriaus įsakymu Nr. 1231 patvirtintomis „Vilniaus Gedimino technikos universiteto atvirosios prieigos prie duomenų ir mokslo publikacijų gairėmis“

Svarbiausi akcentai:
  • mokslinių tyrimų duomenys, gauti vykdant projektines veiklas, paremtas viešomis lėšomis, turi būti saugomi atvirąja prieiga pagal finansavusios institucijos reikalavimus;
  • turi būti užtikrintas duomenų saugojimas ir jų pateikimas atviros prieigos talpyklai projektui pasibaigus;
  • užtikrinti atvirą duomenų ir jų metaduomenų prieinamumą, sutampantį su atitinkamos publikacijos paskelbimu.

FAIR principai
Visuose nuostatuose reikalaujama, kad tyrimo duomenys būtų renkami, apipavidalinami, aprašomi ir talpinami remiantis FAIR principais (angl. FAIR Data Principles: Findable, Accessible, Interoperable, Reusable).
 

Mokslinių duomenų valdymo planai

Teikiant paraiškas projektų finansavimui, vis dažniau yra reikalaujama kartu pateikti tyrimo duomenų valdymo planą. Mokslinių duomenų valdymo planas (DVP) (angl. Research Data Management Plan, RDM) – tai dokumentas, apibūdinantis kokiais būdais ir priemonėmis yra numatyta įgyvendinti visus duomenų valdymo ciklo etapus.

DVP yra rengiami vadovaujantis bendra struktūra, atsakant į kelis pagrindinius klausimus:
  • Kokie duomenys bus kuriami, generuojami ir renkami?
  • Kokiu formatu duomenys bus kaupiami ir kokia numatoma apimtis?
  • Kaip duomenys bus tvarkomi projekto metu ir jam pasibaigus?
  • Kokie metodai ir metaduomenų standartai bus naudojami (skirtingose mokslo srityse ir (ar) disciplinose naudojami skirtingi metaduomenų standartai, kuriuos būtina numatyti prieš pradedant kaupti duomenis)?
  • Kaip bus užtikrinamas ilgalaikis duomenų saugojimas: kokioje talpykloje duomenys bus patalpinti, kiek tai kainuos?
  • Kokia numatoma duomenų prieiga: ar bus suteikta atviroji prieiga ir kokiu būdu bus dalinamasi duomenimis?

DVP pildymui plačiausiai naudojama yra DMPonline platforma, o kai kurios finansuojančios institucijos reikalauja, kad teikiant paraiškas DVP būtų parengti naudojant būtent šį įrankį. Norint naudotis DMPonline įrankiu reikia susikurti nemokamą asmeninę paskyrą. Registruoti vartotojai gali kurti DVP bei peržiūrėti ir persisiųsti viešai prieigai pateiktus kitų institucijų jau parengtų DVP pavyzdžius.
Tačiau kai kurie DVP komponentai gali būti numatyti finansuojančios institucijos reikalavimuose (pvz., rekomenduojamos talpyklos, duomenų atvėrimo sąlygos bei terminai ir kt.).
Lietuvos mokslininkams DVP rengimas aktualus teikiant paraiškas „Europos-Horizonto“ bei LMT finansuojamiems projektams:
  • DMPonline platformoje yra sukurtas ir viešai pasiekiamas specialiai „Europos-Horizonto“ projektams pritaikytas DVP šablonas.
  • LMT reikalavimai DVP rengimui yra pateikiami čia >>>

Mokslinių duomenų rinkimas ir saugojimas

Formato tinkamumas duomenis neabejotinai priklauso nuo pačių duomenų tipo ir jų generavimo specifikos bei naudojamos įrangos. Taip pat, rengiant duomenis publikavimui duomenų talpyklose ar duomenų žurnaluose reikia atsižvelgti į talpyklų palaikomus bei leidėjų rekomenduojamus formatus, nes jie gali skirtis. Tačiau, jei įmanoma, rekomenduojama duomenų formatą rinktis atsižvelgiant į keletą pagrindinių kriterijų:
  • Ar duomenų formatas yra plačiai naudojamas?
  • Ar formatas yra tinkamas ilgalaikiam saugojimui?
  • Ar formatas yra atviras ir jo naudojimui nėra reikalinga licencijuota programinė įranga?
  • Koks formato sudėtingumas? Rekomenduojama rinktis paprastesnius formatus.
  • Ar formatui gali būti pritaikytas glaudinimas (archyvavimas) ir ar jis nėra nuostolingas?

Rekomenduojami duomenų formatai:
Duomenų tipas Rekomenduojami formatai
Tekstas PDF (tinkamiausias: PDF/A)
be formatavimo: TXT
suteikiant redagavimo galimybę: ODT, RTF, HTML
tekstui su formulėmis: LaTeX (TEX)
Lentelės CSV / TSV
Skaitiniai duomenys: HDF5
Grafika Rastrinė: PNG, TIFF 
Vektorinė: SVG, EPS
Multimedija Laikmena: MKV, WebM, 
Video: AV1, VP9
Audeo: FLAC, WAV, Vorbis, Opus
Susieti (reliaciniai) ir/arba struktūruoti duomenys SIARD, Dump, XML, CSV / TSV, HDF5, JSON, YAML

 

Mokslinių duomenų talpyklos

  • Duomenų talpyklų registrai
  • Tarpdisciplininės duomenų talpyklos
  • Teminės duomenų talpyklos
  • Lietuvos nacionalinės duomenų talpyklos
Duomenų talpyklų registrai
Šiuose registruose galite ieškoti jums tinkamos talpyklos duomenų talpinimui ar duomenų paieškai.
Plačiausiai naudojama mokslinių duomenų talpyklų paieškos sistema yra re3data – tyrimų duomenų talpyklų registras (angl. Registry of Research Data Repositories) – padeda rasti konkrečių disciplinų saugyklas. Čia galite rasti daugiau kaip 2000 duomenų saugyklų. Paiešką galite atlikti pagal temą, šalį, turinio tipą ir t.t. Ši paieškos sistema yra DataCite (ne pelno siekianti organizacija, kuri teikia nuolatinius skaitmeninius identifikatorius (DOI) tyrimų duomenims) paslauga.

Kiti duomenų talpyklų registrai:
  • FAIRsharing (databases catalogue)
  • Open Access Infrastructure for Research in Europe (OpenAIRE / Explore)
  • Directory of Open Access Repositories (OpenDOAR)
  • Master Data Repository List (Clarivate Analytics)
Tarpdisciplininės duomenų talpyklos
Šiose talpyklose saugomi visų disciplinų mokslo rezultatai. Duomenų talpinimas, saugojimas ir prieiga yra nemokami. Kiekvienam duomenų paketui suteikiami nuolatiniai skaitmeniniai identifikatoriai DOI.
  • Zenodo – ši talpykla yra susieta su Horizontas 2020  bei OpenAIRE  projektais. Talpyklą finansuoja Europos Komisija.
  • DRYAD
  • FigShare
  • 4TU.ResearchData
  • B2SHARE
  • Mendeley.Data 
Teminės duomenų talpyklos
  • PANGAEA – Žemės ir aplinkos mokslų duomenims (angl. Earth & Environmental Science)
  • TROLLing – kalbos ir lingvistikos sričių duomenims (angl. Language and Linguistics)
  • DataONE – duomenims apie gyvybę Žemėje ir ją palaikančią aplinką (angl. life on Earth and the environment that sustains it)
Lietuvos nacionalinės duomenų talpyklos
  • Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvas (MIDAS)
  • Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA)

Mokslinių duomenų žurnalai

Žurnalų, skirtų duomenų publikavimui, skaičius sparčiai auga. Žemiau pateikiami populiariausi duomenų žurnalai.
 
  • Ubiquity Press duomenų žurnalai
  • Kitų leidėjų žurnalai
  • Pagrindinių leidėjų nuostatai ir rekomendacijos duomenų publikavimo atžvilgiu
Ubiquity Press duomenų žurnalai
  • CODATA - Data Science Journal
  • Journal of Open Archaeology Data
  • Journal of Open Hardware
  • Journal of Open Health Data
  • Journal of Open Humanities Data
  • Journal of Open Psychology Data
  • Journal of Open Research Software
  • Open Journal of Bioresources
Kitų leidėjų žurnalai
  • Biodiversity Data Journal (Pensoft)
  • Biomedical Data Journal  (Procon)
  • BMC Research Notes (Springer Nature)
  • Data (MDPI)
  • Data in Brief (Elsevier)
  • Earth System Science Data (Copernicus Publications)
  • Ecology / Ecological Archives (Wiley)
  • Geoscience Data Journal (Wiley)
  • F1000Research (Taylor & Francis Group)
  • Genomics Data (Elsevier)
  • Geoscience Data Journal (Wiley)
  • Geoscientific Model Development (EGU Publications)
  • GigaScience (Oxford Academic)
  • International Journal of Robotics Research (SAGE Journals)
  • Journal of Chemical and Engineering Data (SAGE Journals)
  • Journal of Physical and Chemical Reference Data (AIP Publishing)
  • Nuclear Data Sheets (Elsevier)
  • Research Data Journal for the Humanities and Social Sciences (Brill)
  • Scientific Data (Springer Nature)
Pagrindinių leidėjų nuostatai ir rekomendacijos duomenų publikavimo atžvilgiu
  • EGU Publications
  • Elsevier
  • F1000Research
  • PLOS
  • Nature Research Journals
  • Springer Nature
  • Science Journals
  • Wiley

Mokslinių duomenų paieška ir citavimas

  • Mokslinių duomenų paieška
  • Mokslinių duomenų citavimas
Mokslinių duomenų paieška
Rašydami mokslinius tiriamuosius darbus, kursinius, baigiamuosius darbus galite pakartotinai panaudoti jau esamus duomenis, užuot patys juos rinkdami ar kurdami, taip sutaupydami tiek laiko, tiek finansinius kaštus. Todėl vis dažniau mokslininkai, vyriausybinės organizacijos ir kitos institucijos savo sukurtus duomenų rinkinius padaro prieinamus kitiems tyrėjams pakartotinam naudojimui.
Mokslinių duomenų savo tyrimams galite ieškoti tose pačiose duomenų talpyklose bei duomenų žurnaluose, kuriose galite talpinti bei publikuoti savo pačių tyrimų duomenis. Kiekvienoje duomenų talpykloje paieškos būdai yra skirtingi. Todėl rekomenduojame kiekvienos duomenų talpyklos atveju jos internetiniame puslapyje susirasti talpyklos vartotojo vadovą, kuriuo vadovaujantis galėsite atlikti optimaliausią paiešką ir efektyviai rasite Jums reikalingus duomenų rinkinius.
Paieškos palengvinimui yra sukurta papildomų įrankių, padedančių ieškoti jūsų tyrimo temą atitinkančius duomenų keliose duomenų talpyklose vienu metu, pavyzdžiui:
  • DataCite – padeda rasti reikiamų duomenų rinkinius keliose saugyklose pagal Jus dominančią temą. Norėdami rasti tyrimų duomenų rinkinius savo darbo tema naudokitės DataCite paieška.
  • Mendeley.Data – mokslinių tyrimų duomenų paieškos sistema, kurioje tyrėjai gali rasti >25 mln. duomenų rinkinių specifinėse ir tarpdisciplinine duomenų talpyklose.
  • Data Observation Network for Earth (DataONE) – pateikia duomenų paieškos Žemės stebėjimų tyrimų srityse galimybes plačiame duomenų talpyklų tinkle.
  • CESSDA Data Catalogue – leidžia ieškoti socialinių mokslų sričių duomenų rinkinių Europos socialinių mokslų duomenų archyvų konsorciumo duomenų talpyklose.
Mokslinių duomenų citavimas
Moksliniai duomenys taip pat yra mokslinė produkcija, todėl naudojant ne savo sukurtus duomenis savo darbe, jie turi būti cituojami kaip bet koks kitas informacijos šaltinis – naudoti duomenys turi būti cituojami tekste ir įtraukti į literatūros sąrašą. Duomenų citavimas ir bibliografinis aprašas sudaromas analogiškai, kaip ir mokslinių publikacijų atveju, nurodant pagrindinius metaduomenų komponentus.

Bendra duomenų bibliografinio aprašo struktūra:
Kūrėjas. (Leidimo metai). Pavadinimas. Versija. Leidėjas. Šaltinio tipas. Identifikatorius.

Kaip ir publikacijų citavimo atveju, duomenų bibliografinio įrašo struktūra priklauso nuo naudojamo citavimo stiliaus, todėl atskirų komponentų pateikimo tvarka ir formatavimas bibliografiniuose aprašuose gali varijuoti.
 

Informacijos šaltiniai

Mokslo duomenų ir jų valdymo temomis yra daug viešai prieinamų išsamios informacinės ir mokomosios medžiagos šaltinių.
 
  • Lietuvių kalba
  • Anglų kalba
Lietuvių kalba
  • Atvirųjų duomenų vadovėlis – Open Knowledge Foundation parengtas elektroninis vadovėlis.
  • Atviroji prieiga prie mokslo duomenų ir publikacijų – KTU parengtų viešai prieinamų internetinių kursų dalis. 
Anglų kalba
  • FOSTER – organizacija, teikianti visapusę informaciją apie atvirąjį mokslą, siekiant užpildyti esamas akademinės bendruomenės žinių spragas. Mokslo duomenų valdymo temomis organizacija pateikia plačią informacinę bei mokamąją medžiagą, taip pat nemokamus kursus (pvz. Open and FAIR Research Data ir Managing and Sharing Research Data) ir nuorodą į Open Science Training Handbook vadovą įvairiomis atvirojo mokslo temomis, įskaitant atvirus mokslinius duomenis.
  • OpenAIRE – Europos Komisijos finansuojama organizacija, aktyviai dalyvaujanti atvirojo mokslo politikų formavime. Organizacija taip pat pateikia plačią informaciją ir gidus mokslo duomenų valdymo ir kitomis atvirojo mokslo temomis. Apibendrinta mokslo duomenų valdymo informacija pateikta A Research Data Management Handbook elektroniniame vadove.
  • Research Data Alliance (RDA) – tarptautinė organizacija, kurios pagrindinis siekis yra suteikti visapusę informaciją ir paramą mokslinių duomenų atvėrimo ir valdymo klausimais. RDA tinklapyje yra pateikiama labai plati informacija ir rekomendacijos, padėsiančios atrasti tinkamiausius duomenų valdymo sprendimus. Tinklapyje informacijos galima ieškoti pagal konkrečią temą ar pagal tyrimų sritį.
  • Digital Curation Centre (DCC) – Jungtinės Karalystės Skaitmeninės priežiūros centras pateikia įvairią duomenų valdymo informaciją, gidus bei įrankius.
  • Data Observation Network for Earth (DataONE) – organizacija, kurios siekis užtikrinti atvirą, nuolatinę ir saugią prieigą prie Žemės stebėjimo tyrimų duomenų; pateikia išsamią metodinę medžiagą duomenų valdymo temomis.
  • CESSDA – Europos socialinių mokslų duomenų archyvų konsorciumas (angl. Consortium of European Social Science Data Archives) pateikia plačius ir įvairius mokymus (video formatu, yra galimybė persisiųsti) duomenų valdymo temomis socialinių mokslų srityje ir duomenų valdymo eksperto gidą (angl. Data Management Expert Guide).
    • Puslapio administratoriai:
    • Gitana Naudužienė
    • Augustė Jablonskytė
    • Jolanta Juršėnė
    • Orinta Sajetienė
    • Indrė Ereminė
    • Justė Kareivaitė
Nemokami ištekliai COVID-19 laikotarpiu
Nemokami ištekliai COVID-19 laikotarpiu
Biblioteka
Biblioteka
Apie mus
Misija, vizija, tikslai
Istorija
Darbo laikas ir tvarka
Struktūra
Naujienos
VILNIUS TECH skaito
Mini interviu
Klausimynas
VILNIUS TECH žemėlapis
Virtualios parodos
Erdvės
Erdvės
Bibliotekos erdvės
Komandinio darbo erdvė
Aktyvaus mokymosi erdvė
Galerija skaitykla
Skaitykla 24/7
Darbo kambariai
Atvirojo fondo žemėlapis
Skaityklos fakultetuose
Architektūros ir kūrybinių mokslų skaitykla
Elektronikos mokslų skaitykla
Mechanikos ir transporto inžinerijos mokslų skaitykla
Technologijos ir vadybos mokslų skaitykla
Parodų Galerija A
Video apie parodas
Paslaugos
Paslaugos
Leidinių skolinimas
El. katalogas
Pasiūlyk leidinį
Informacijos tiltas BUS
Tarpbibliotekinio abonemento paslaugos TBA/TTBA
Darbo kambarių rezervacija
Specialiųjų poreikių vartotojams
Dėstytojų rekomenduojama literatūra studentams
Spausdinimo, kopijavimo ir skenavimo paslaugos
Mokymai ir konsultacijos
Mokymai ir konsultacijos
E. mokymai
Virtualūs gidai
El.ištekliai
El.ištekliai
Duomenų bazės
Teminė informacija
Elektroninės knygos
Elektroniniai žurnalai
Elektroniniai žinynai ir žodynai
Bibliografinės informacijos tvarkymo įrankiai
Laikinos prieigos
Bibliotekos kuriamos
Atviros prieigos
Patentai
LST standartai
VILNIUS TECH virtuali biblioteka
VILNIUS TECH el. knygos
VILNIUS TECH talpykla
Baigiamųjų darbų paieška eLABA ETD
Mokslinė komunikacija
Mokslinė komunikacija
VILNIUS TECH publikacijos
Publikacijų registracija ir paieška
Publikacijų ataskaitų formavimas
Publikacijų rūšys
Mokslo kryptys ir Instituciniai klasifikatoriai
Dokumentai
Naudingos nuorodos
VILNIUS TECH baigiamieji darbai (eLABa ETD)
Atviroji prieiga
Moksliniai duomenys
ORCID. Mokslinių rezultatų matomumas
Mokslinių tyrimų poveikio vertinimas
Tyrimų poveikio matavimas
Alternatyvūs mokslo rezultatų vertinimo rodikliai
Web of Science (Clarivate Analytics)
Leidyba
Leidyba
Knygos
Elektroninės knygos
Mokslo žurnalai
Daktaro disertacijos ir konferencijų straipsniai
D.U.K.
D.U.K.
Kontaktai
Kontaktai
Mano VGTU
  • Kontaktai
Saulėtekio al. 14, LT-10223 Vilnius
Tel. (8 5) 274 4900
Faks. (8 5) 274 4904
El. paštas crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmJpYmxpb3Rla2FAdmlsbml1c3RlY2gubHQiPmJpYmxpb3Rla2FAdmlsbml1c3RlY2gubHQ8L2E+:xx
e-solution Mediapark
e-solution Mediapark