Mokslinių tyrimų rezultatų matomumas ir vertinimas
Kiekvienam mokslininkui svarbu, kad jo tyrimų rezultatai būtų lengvai randami, matomi kitiems tyrėjams ir skaitytojams bei susilauktų kuo daugiau dėmesio, nes šie veiksniai daro didelę įtaką mokslinio tyrimo kokybės įvertinimui, kuris šiais laikais yra nustatomas vadovaujantis publikacijos, kurioje aprašytas tyrimas, cituojamumu.
Atitinkamai, mokslinių rezultatų matomumas (dėl jo įtakos cituojamumui) svarbus ne tik autoriams, bet ir jų atstovaujamoms institucijoms, nes jų mokslinė pažanga ir prestižas taip pat yra vertinami remiantis institucijos mokslinės produkcijos (pagrinde – institucijos vardu paskelbtų mokslinių publikacijų) kokybe.
Mokslinių rezultatų matomumo užtikrinimas
Esminės priemonės, padedančios užtikrinti didesnį mokslinių rezultatų matomumą:
- Tyrėjų identifikatoriai (ORCID, Researcher ID, Scopus Author ID).
- Mokslinių rezultatų sklaida atvirosios prieigos publikavimo modeliu
- Į auditoriją orientuota tyrimų rezultatų sklaida (renkantis disciplinų aprėpties ir specifiškumo atžvilgiu tinkamiausią leidinį publikavimui). Informaciją, kaip pasirinkti leidinį publikavimui, rasite čia >>>
- Neoficialių informacijos sklaidos šaltinių panaudojimas mokslinių rezultatų viešinimui (socialiniai tinklai, asmeninės paskyros, tinklaraščiai ir pan.)
- Akademinių ryšių plėtra ir aktyvus bendradarbiavimas
- Susikurkite savo tyrėjo ID ir profilius (būtinai susikurkite bent ORCID profilį)
- Savo tyrėjo ID stenkitės nurodyti visose akademinėse veiklose, ne tik publikuodami straipsnius, bet, pvz., ir teikdami paraiškas tyrimų finansavimui.
- Savo tyrėjo ID nurodykite ir asmeniniuose profiliuose ir socialinėje žiniasklaidoje, kad Jūsų vardas būtų susietas su Jūsų publikuotais tyrimais, kad ir kokia paieškos sistema būtų naudojama.
- Visos akademinės karjeros metu naudokite tą patį savo pavardės rašybos variantą.
- Naudokite standartizuotą savo institucijos pavadinimą, venkite naudoti institucijos pavadinimo sutrumpinimų, nes neteisingas publikacijos priskyrimas institucijai gali lemti klaidingą priskyrimą ir autoriui (ir atvirkščiai).
- Patikrinkite savo publikacijų informaciją tarptautinėse duomenų bazėse ir susisiekite su paslaugų teikėju, jei pastebėjote savo vardo ar kontaktinės informacijos klaidų.
- Pateikite tikslią kontaktinę informaciją, tam, kad kiti autoriai galėtų susisiekti dėl papildomos informacijos apie straipsnį ar bendradarbiavimo galimybių.
- Patys ieškokite galimybių atlikti tyrimus ir publikuoti straipsnius bendradarbiaujant su pripažintais ir akademinėje bendruomenėje jau gerai žinomais mokslininkais.
- Dalyvaukite konferencijose ir moksliniuose renginiuose. Šis dalyvavimas padės užmegzti ryšius ir bendradarbiauti.
- Susikurkite Google Scholar autoriaus profilį.
- Prisijunkite prie tyrėjų socialinių tinklų, pvz. ResearchGate, Academia.edu, LinkedIn. Šių tinklų profilius susiekite tarpusavyje.
- Būkite aktyvūs akademinėje virtualioje erdvėje – įsitraukite į diskusijas, kelkite aktualius klausimus ir idėjas. Tokiu būdu Jūs parodysite, kad aktyviai užsiimate moksline veikla bei padės išviešinti jūsų turimas kompetencijas ir patirtis.
- Pateikite savo mokslinės produkcijos nuolatinių identifikatorių sąsajas (DOI, URN) savo socialinių tinklų paskyrose.
- Rašydami straipsnį, santraukoje paminėkite pagrindines (raktines) tyrimo sąvokas/temas. Paieškos sistemos ir citatų sekimo priemonės ieško jūsų straipsnio santraukos, todėl dažnesnis raktinių žodžių kartojimas, padidina jūsų straipsnio radimo ir citavimo galimybes.
- Publikuokite straipsnius aukštos reputacijos ir populiarumo leidiniuose, atstovaujančiuose jūsų tikslinę auditoriją.
- talpinkite nepublikuotus savo mokslinius darbus atviros prieigos talpyklose.
- Pasinaudokite socialinėmis žymėmis, naudodamiesi Mendeley, Zotero ar CiteULike.
Autorių identifikatoriai padeda spręsti publikacijų priskyrimo autoriui (o dažnai – ir institucijai) problemas, kurios gali atsirasti dėl:
ORCID – tai atviras, unikalus ir nekintantis tyrėjo identifikatorius ID (angl. Open Researcher and Contributor ID), kurio dėka tyrėjų mokslinė veikla ir mokslinių tyrimų rezultatai tampa lengvai atskiriami nuo kitų mokslininkų, kurie atlieka panašius tyrimus ir/ar turi panašius vardus, darbų.
ORCID tikslas – susieti mokslininkus su visais jų tyrimų rezultatais, įskaitant paskelbtas publikacijas, duomenų rinkinius, vykdytus projektus, gautą tyrimų finansavimą, recenzavimo veiklą ir kitus mokslinės veiklos rezultatus.
ORCID - Tarptautinis standartas
Nauda mokslininkui:
ORCID profilio sukūrimas:
Privatumas ir duomenų apsauga – tai yra pagrindiniai ORCID principai. Visos savo informacijos matomumą galima visiškai kontroliuoti remiantis ORCID privatumo politikos nuostatais. Užsiregistravę jūs galite kontroliuoti, kuri profilio informacija ir publikacijų sąrašai matomi žmonėmis ar jų grupėms. Viešai skelbiami tik jūsų vardas ir ORCID ID.
Kiti tyrėjų ID
ResearcherID – tai Web of Science (WoS) DB aplinkoje sukuriamas unikalus mokslininko identifikatorius (ir profilis), kurio dėka mokslininkas gali tvarkyti savo WoS indeksuojamų publikacijų sąrašus, sekti citavimą, h – indeksą ir išvengti klaidingo autoriaus identifikavimo. ResearcherID galima susieti su ORCID profiliu.
Sukurti savo ResearcherID profilį galite apsilankę registracijos puslapyje. Jeigu jau turite susikūrę ORCID profilį, galite lengvai perkelti informaciją iš vieno profilio į kitą bei peržiūrėti visus savo autoriaus vardo variantus, sudaryti bendrą visų leidinių sąrašą ir t.t.
Scopus AuthorID – Scopus duomenų bazėje, kiekvienam indeksuojamų publikacijų autoriui yra priskiriami unikalūs identifikatoriai (AuthorID) ir sukuriami su jais susieti individualūs profiliai (Author profile). Kaip ir ResearcherID atveju, Scopus AuthorID profilio duomenis galima susieti su ORCID profiliu.
Išsami informacija apie Scopus autorių profilius pateikiama čia >>>
Instrukcija, kaip susieti Scopus autoriaus profilį su ORCID rasite čia >>>
- Autoriaus vardo pokyčių mokslinės karjeros metu (pvz., susituokus)
- Institucijos ir darbo vietos pasikeitimo
- Aukšto autoriaus pavardės dažnumo/populiarumo
- Pavardės sudėtingumo, kuomet galimi labai įvairūs jos rašymo variantai
ORCID – tai atviras, unikalus ir nekintantis tyrėjo identifikatorius ID (angl. Open Researcher and Contributor ID), kurio dėka tyrėjų mokslinė veikla ir mokslinių tyrimų rezultatai tampa lengvai atskiriami nuo kitų mokslininkų, kurie atlieka panašius tyrimus ir/ar turi panašius vardus, darbų.
ORCID tikslas – susieti mokslininkus su visais jų tyrimų rezultatais, įskaitant paskelbtas publikacijas, duomenų rinkinius, vykdytus projektus, gautą tyrimų finansavimą, recenzavimo veiklą ir kitus mokslinės veiklos rezultatus.
ORCID - Tarptautinis standartas
- ORCID yra pripažįstamas tarptautiniu mastu. Šia nepriklausoma ir nepelno siekiančia iniciatyva naudojasi:
- tyrimų institucijos (pvz., CERN, ETH Zurich)
- mokslinių tyrimų finansuotojai
- leidėjai (pvz., Springer Science + Business Media, Elsevier ir Wiley)
- mokslininkų draugijos ir organizacijos (pvz., ACM, IEEE)
- duomenų bazės (pvz., Web of Science, Scopus)
Nauda mokslininkui:
- Dėka ORCID ID publikacijos ir tyrimo duomenys geriau matomi ir randami.
- ORCID ID suteikia unikalų identifikatorių asmeniui (net ir esant pasikartojantiems vardams, pasikeitus vardui ar pavardei, ar atsiradus vardo rašybos klaidoms ar rašybos skirtumams).
- ORCID ID susieja mokslininko karjeros pasiekimus su asmeniniais moksliniais pasiekimais (publikacijomis, tyrimų duomenimis, programine įranga).
- ORCID saugo asmeninius ir privačius duomenis.
- Palengvina bendravimą su finansuotojais, asociacijomis, leidėjais, saugyklomis, registruojantis į konferencijas.
- Palengvina viso universiteto, fakulteto, katedros ar instituto ar tyrėjų grupės personalo valdymą.
- ORCID yra pasaulinė sistema. Visa informacija apie naujas publikacijas gali būti automatiškai talpinama ORCID profilyje, naudojant atnaujinimo funkciją.
ORCID profilio sukūrimas:
- Registruokitės: nemokamos ir 30 sekundžių trunkančios registracijos nuoroda.
- Prisijunkite: užpildykite ORCID profilį, susiekite jį su kitais ID (tokiai kaip jūsų Scopus Author ID ar ResearcherID).
- Sudarykite savo mokslinių darbų sąrašą (rankiniu būdu arba importuojant publikacijų duomenis iš kitų šaltinių (Google Scholar, Web of Science, Scopus, CrossRef ar kt.)).
Privatumas ir duomenų apsauga – tai yra pagrindiniai ORCID principai. Visos savo informacijos matomumą galima visiškai kontroliuoti remiantis ORCID privatumo politikos nuostatais. Užsiregistravę jūs galite kontroliuoti, kuri profilio informacija ir publikacijų sąrašai matomi žmonėmis ar jų grupėms. Viešai skelbiami tik jūsų vardas ir ORCID ID.
Kiti tyrėjų ID
ResearcherID – tai Web of Science (WoS) DB aplinkoje sukuriamas unikalus mokslininko identifikatorius (ir profilis), kurio dėka mokslininkas gali tvarkyti savo WoS indeksuojamų publikacijų sąrašus, sekti citavimą, h – indeksą ir išvengti klaidingo autoriaus identifikavimo. ResearcherID galima susieti su ORCID profiliu.
Sukurti savo ResearcherID profilį galite apsilankę registracijos puslapyje. Jeigu jau turite susikūrę ORCID profilį, galite lengvai perkelti informaciją iš vieno profilio į kitą bei peržiūrėti visus savo autoriaus vardo variantus, sudaryti bendrą visų leidinių sąrašą ir t.t.
Scopus AuthorID – Scopus duomenų bazėje, kiekvienam indeksuojamų publikacijų autoriui yra priskiriami unikalūs identifikatoriai (AuthorID) ir sukuriami su jais susieti individualūs profiliai (Author profile). Kaip ir ResearcherID atveju, Scopus AuthorID profilio duomenis galima susieti su ORCID profiliu.
Išsami informacija apie Scopus autorių profilius pateikiama čia >>>
Instrukcija, kaip susieti Scopus autoriaus profilį su ORCID rasite čia >>>
Mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo metodas – Mokslometrija
Mokslometrija (angl. Scientometrics) – tai matematinių ir statistinių metodų pritaikymas kiekybiniam kokybės vertinimui.
Bibliometrija – tai mokslometrijos šaka, apimanti kiekybinį mokslinių publikacijų ir jų cituojamumo duomenų vertinimą.
Bibliometrinė analizė – tai pagrindinis metodas, taikomas atskirų mokslininkų, institucijų, fakultetų mokslinės produkcijos kokybės įvertinimui ir/arba palyginimui.
Akademinės bendruomenės nariams bibliometrinės analizės svarbios ir atliekamos keliais pagrindiniais tikslais:
Bibliometrinės analizės rezultatai taikomi ne tik akademinėje erdvėje – mokslinės produkcijos kokybės vertinimo rezultatais yra grindžiami ir įvairūs kiti sprendimai, pavyzdžiui: finansavimo paskirstymo, švietimo politikos, studijų programų planavimo, technologinės ir inovacijų plėtros, ekonominės plėtros, socialinėse ir kt. srityse.
Bibliometrinių duomenų šaltiniai
Pagrindiniai bibliometrinių analizių duomenys yra mokslinės publikacijos ir jų cituojamumas. Šiuo metu mokslinei bendruomenei yra prieinamas platus spektras šiuos duomenis pateikiančių šaltinių, tačiau bibliografinėms analizėms tinkamiausios – bibliografinės duomenų bazės (toliau – DB), kuriose yra kaupiamos ne pačios publikacijos, o jų metaduomenys ir santraukos.
Nors per pastarąjį dešimtmetį bibliografinių DB skaičius ir įvairovė ženkliai išsiplėtė, tačiau geriausiai žinomos ir plačiausiai naudojamos yra Web of Science (WoS) (Clarivate Analytics) ir Scopus (Elsevier) duomenų bazės (DB).
Abi šios DB yra:
Detali informacija apie WoS ir Scopus duomenų bazes pateikiama VILNIUS TECH Bibliotekos tinklapio skiltyje Mokslinė komunikacija
Google Scholar (GS) – yra viešai prieinama akademinės literatūros paieškos sistema. Tai didžiausios aprėpties akademinės literatūros šaltinis, tačiau pirminiai GS duomenų šaltiniai ir citavimų duomenys nėra visiškai patikimi. Susikūrus GS paskyrą, galite padidinti savo publikacijų matomumą, stebėti savo publikacijų cituojamumą bei peržiūrėti kas citavo Jūsų straipsnį.
Atliekant specifines duomenų analizes, gali būti patogiau naudoti specializuotų DB duomenis (pavyzdžiui, PubMed, EconList, ERIC, PSYCinfo ir kt.).
Bibliometrija – tai mokslometrijos šaka, apimanti kiekybinį mokslinių publikacijų ir jų cituojamumo duomenų vertinimą.
Bibliometrinė analizė – tai pagrindinis metodas, taikomas atskirų mokslininkų, institucijų, fakultetų mokslinės produkcijos kokybės įvertinimui ir/arba palyginimui.
Akademinės bendruomenės nariams bibliometrinės analizės svarbios ir atliekamos keliais pagrindiniais tikslais:
- Tyrėjų mokslinių tyrimų rezultatų poveikio įvertinimui, siekiant įsidarbinti naujoje darbo vietoje, kreipiantis dėl paaukštinimo, priedo ar finansavimo moksliniams tyrimams;
- Vertinant kitus tyrėjus bendradarbiavimo tikslais;
- Pasirenkant žurnalą savo straipsnio publikavimui;
- Atsirenkant kokybišką mokslinę informaciją moksliniams darbams;
- Vertinant literatūros šaltinių aktualumą prenumeravimui;
- Bibliometriniais rodikliais remiamasi sudarant universitetų reitingus.
Bibliometrinės analizės rezultatai taikomi ne tik akademinėje erdvėje – mokslinės produkcijos kokybės vertinimo rezultatais yra grindžiami ir įvairūs kiti sprendimai, pavyzdžiui: finansavimo paskirstymo, švietimo politikos, studijų programų planavimo, technologinės ir inovacijų plėtros, ekonominės plėtros, socialinėse ir kt. srityse.
Bibliometrinių duomenų šaltiniai
Pagrindiniai bibliometrinių analizių duomenys yra mokslinės publikacijos ir jų cituojamumas. Šiuo metu mokslinei bendruomenei yra prieinamas platus spektras šiuos duomenis pateikiančių šaltinių, tačiau bibliografinėms analizėms tinkamiausios – bibliografinės duomenų bazės (toliau – DB), kuriose yra kaupiamos ne pačios publikacijos, o jų metaduomenys ir santraukos.
Nors per pastarąjį dešimtmetį bibliografinių DB skaičius ir įvairovė ženkliai išsiplėtė, tačiau geriausiai žinomos ir plačiausiai naudojamos yra Web of Science (WoS) (Clarivate Analytics) ir Scopus (Elsevier) duomenų bazės (DB).
Abi šios DB yra:
- daugiadalykinės – apimančios įvairių mokslo sričių ir tipų mokslines publikacijas.
- selektyvios, t. y. į jų turinį įtraukiamos (indeksuojamos) tik aukščiausios kokybės leidiniuose paskelbtos mokslinės publikacijos. Leidiniai indeksavimui atrenkami specialiai šiam tikslui sudarytų komisijų sprendimu, taikant griežtus atrankos kriterijus.
- komercinės – pilna prieiga prie indeksuojamo turinio ir analizės įrankių galima tik DB prenumeruojančių institucijų bendruomenių nariams. VILNIUS TECH prenumeruoja abi šias DB, bet prieiga galima tik iš VILNIUS TECH kompiuterių, o jomis naudotis už Universiteto ribų galima tik naudojantis VPN paslauga. Pažymėtina, kad Scopus DB yra dalinai atvira ir autorių bei leidinių informaciją pateikia viešai (nemokamai).
Detali informacija apie WoS ir Scopus duomenų bazes pateikiama VILNIUS TECH Bibliotekos tinklapio skiltyje Mokslinė komunikacija
Google Scholar (GS) – yra viešai prieinama akademinės literatūros paieškos sistema. Tai didžiausios aprėpties akademinės literatūros šaltinis, tačiau pirminiai GS duomenų šaltiniai ir citavimų duomenys nėra visiškai patikimi. Susikūrus GS paskyrą, galite padidinti savo publikacijų matomumą, stebėti savo publikacijų cituojamumą bei peržiūrėti kas citavo Jūsų straipsnį.
Atliekant specifines duomenų analizes, gali būti patogiau naudoti specializuotų DB duomenis (pavyzdžiui, PubMed, EconList, ERIC, PSYCinfo ir kt.).
Mokslinės produkcijos vertinimo įrankiai – mokslometriniai rodikliai
Pagrindiniai mokslinės produkcijos vertinimo įrankiai – mokslometriniai rodikliai. Tai matematinių formulių ir/arba specialiai sudarytų algoritmų pagrindu apskaičiuojami mokslinės produkcijos (publikacijų) kiekybinio kokybės vertinimo įverčiai.
Jie nustatomi naudojant publikacijų ir jų cituojamumo duomenis, vadovaujantis prielaida, kad jei mokslinis darbas buvo pacituotas, tai įrodo jame aprašyto tyrimo ir/arba jo rezultatų reikšmingumą/įtaką mokslo pažangai.
Mokslo rezultatų vertinime plačiausiai taikomi leidinių kokybės rodikliai. Šie rodikliai skirti įvertinti leidinių (dažniausiai – žurnalų) kokybę. Tai nėra mokslininko darbo rezultatų vertinimo rodikliai. Jie taip pat nenurodo atskiro žurnale paskelbto straipsnio kokybės. Straipsnis, išspausdintas žurnale su aukštu žurnalo rodikliu, nebūtinai yra kokybiškai geresnis, neis straipsnis publikuotas žurnale su žemesniu rodikliu.
Leidinių kokybės rodikliai yra pateikiami pagrindinėse bibliografinėse DB – Web of Science (WoS) (Clarivate Analytics) ir Scopus (Elsevier).
Abiejose bazėse pateikiami skirtingi leidinio kokybei įvertinti skirti mokslometriniai rodikliai, tačiau vertinant pagal jų apskaičiavimo principą ir naudojimo paskirtį, tarpusavyje jie gali būti traktuojami kaip to paties tipo rodiklių atitikmenys.
Detali informacija apie Scopus ir WoS pateikiamus pagrindinius leidinių kokybės rodiklius, jų apskaičiavimo principus, panašumus ir skirtumus skaitykite čia >>>
h-indeksas (angl. H index, Hirsch Index) buvo sukurtas mokslininkų produktyvumo ir jų produkcijos kokybės vertinimui, tačiau gali būti taikomas ir institucijų, leidinių ar bet kurių kitų publikacijų rinkinių įvertinimui. Šis rodiklis vadinamas hibridiniu, nes jame įvertinama ir kokybė (cituojamumas) ir kiekybė (publikacijų skaičius).
h- indeksas = straipsnių (asmens, institucijos) skaičius h, kurių kiekvienas buvo cituotas ne mažiau kaip h kartų.
Autorių h-indeksas pateikiamas visose pagrindinėse bibliografinėse DB, pavyzdžiui Google Scholar, Scopus ir Web of Science.
Svarbu! Skirtingos DB pateikia skirtingus citavimų skaičius ir h-indeksus, nes šie rodikliai nurodomi tik iš toje DB indeksuojamų duomenų.
Daugiau informacijos apie skirtingas metrikas galite rasti apsilankę Metrics Toolkit.
Leidinių kokybės rodikliai yra pateikiami pagrindinėse bibliografinėse DB – Web of Science (WoS) (Clarivate Analytics) ir Scopus (Elsevier).
Abiejose bazėse pateikiami skirtingi leidinio kokybei įvertinti skirti mokslometriniai rodikliai, tačiau vertinant pagal jų apskaičiavimo principą ir naudojimo paskirtį, tarpusavyje jie gali būti traktuojami kaip to paties tipo rodiklių atitikmenys.
Detali informacija apie Scopus ir WoS pateikiamus pagrindinius leidinių kokybės rodiklius, jų apskaičiavimo principus, panašumus ir skirtumus skaitykite čia >>>
h-indeksas (angl. H index, Hirsch Index) buvo sukurtas mokslininkų produktyvumo ir jų produkcijos kokybės vertinimui, tačiau gali būti taikomas ir institucijų, leidinių ar bet kurių kitų publikacijų rinkinių įvertinimui. Šis rodiklis vadinamas hibridiniu, nes jame įvertinama ir kokybė (cituojamumas) ir kiekybė (publikacijų skaičius).
h- indeksas = straipsnių (asmens, institucijos) skaičius h, kurių kiekvienas buvo cituotas ne mažiau kaip h kartų.
Autorių h-indeksas pateikiamas visose pagrindinėse bibliografinėse DB, pavyzdžiui Google Scholar, Scopus ir Web of Science.
Svarbu! Skirtingos DB pateikia skirtingus citavimų skaičius ir h-indeksus, nes šie rodikliai nurodomi tik iš toje DB indeksuojamų duomenų.
Daugiau informacijos apie skirtingas metrikas galite rasti apsilankę Metrics Toolkit.
Mokslometriniai rodikliai buvo sukurti siekiant kokybei suteikti kiekybinės išraiškos matą. Plačiausiai yra naudojami leidinių (žurnalų) cituojamumo (dar vadinami įtakos) rodikliai, kurie ir buvo sukurti ir skirti bendros leidinio kokybės įvertinimui, sprendžiant žurnalo prenumeratos ar indeksavimo klausimus. Tačiau šiandien žurnalo cituojamumo rodiklių naudojimas išplito už jų paskirties ribų: vadovaujantis šių rodiklių vertėmis apsprendžiama ir atskirų publikacijų ar tyrėjų kokybė, kas nėra tinkama praktika, nes:
Šiuo metu mokslo bendruomenėje atsiranda naujas požiūris į bibliometrinių rodiklių naudojimą įdarbinimo, paaukštinimo, finansavimo ir kituose mokslininkų bei mokslo rezultatų vertinimo procesuose. Mokslo rezultatų vertinimas turėtų būti atsakingas, teisingas bei tinkamas, todėl siekiant šių tikslų siūloma peržvelgti mokslo rezultatų vertinimo principus. Mokslinės komunikacijos sklaida šiuo metu vykdoma ne tik tradiciniais sklaidos kanalais (publikacijomis), todėl taikomi mokslinių tyrimų poveikio vertinimo matai nepakankamai atspindi realios situacijos: mokslometriniai (cituojamumo) rodikliai gali atspindėti tik tyrimų kokybę/poveikį akademinėje erdvėje, tačiau neįvertina socialinio poveikio – kokią reikšmę tyrimai turi plačiajai visuomenei.
Naudojantis mokslometriniais rodikliais, reikia atsižvelgti:
Pagrindiniai tinkamo mokslometrinių rodiklių naudojimo praktikoje principai paskelbti:
DORA deklaracijoje San Francisco Declaration on Research Assessment
Pagrindiniai DORA principai:
- Žurnalo rodikliai apibūdina vidutinį žurnalo (ar kito periodinio leidinio) skelbiamos mokslinės produkcijos kokybės lygį., t. y. atskiros tame pačiame leidinyje paskelbtos publikacijos gali ženkliai skirtis savo kokybe (tiek fundamentalia, tiek cituojamumo prasme), todėl negali būti vertinamos pagal bendrą žurnalo rodiklį;
- Be pasirinkto leidinio, kuriame paskelbta publikacija, atskiros publikacijos kokybei ir/arba cituojamumui įtakos turi daugybė veiksnių, pvz., tyrimo disciplina, mokslo srities specifiškumas, temos populiarumas ir aktualumas, tyrimo mastas, vykdymo ir/arba paskelbimo šalis, kalba ir net bendraautoriai, tačiau į daugelį šių aspektų nėra atsižvelgiama pagrindinių žurnalų rodiklių skaičiavime, kas vėlgi rodo jų netinkamumą atskirų publikacijų kokybei vertinti.
Šiuo metu mokslo bendruomenėje atsiranda naujas požiūris į bibliometrinių rodiklių naudojimą įdarbinimo, paaukštinimo, finansavimo ir kituose mokslininkų bei mokslo rezultatų vertinimo procesuose. Mokslo rezultatų vertinimas turėtų būti atsakingas, teisingas bei tinkamas, todėl siekiant šių tikslų siūloma peržvelgti mokslo rezultatų vertinimo principus. Mokslinės komunikacijos sklaida šiuo metu vykdoma ne tik tradiciniais sklaidos kanalais (publikacijomis), todėl taikomi mokslinių tyrimų poveikio vertinimo matai nepakankamai atspindi realios situacijos: mokslometriniai (cituojamumo) rodikliai gali atspindėti tik tyrimų kokybę/poveikį akademinėje erdvėje, tačiau neįvertina socialinio poveikio – kokią reikšmę tyrimai turi plačiajai visuomenei.
Naudojantis mokslometriniais rodikliais, reikia atsižvelgti:
- Didelis citavimų skaičius nebūtinai nurodo aukštą publikacijos kokybę. Pavyzdžiui, autoriai gali cituoti straipsnį jį kritikuodami arba paneigdami jo išvadas ar rezultatus;
- Kai kuriuose mokslinėse srityse straipsniai yra tradiciškai cituojami dažniau, negu kitose (pvz. medicina);
- Nelyginti tarpusavyje mokslininkų, esančių skirtinguose karjeros etapuose. Patyrę tyrėjai dažniausiai turi aukštesnius rodiklius, negu pradedantys mokslininkai.
- Rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokias duomenų bazes mokslo rezultatų vertinimui naudosite.
Pagrindiniai tinkamo mokslometrinių rodiklių naudojimo praktikoje principai paskelbti:
DORA deklaracijoje San Francisco Declaration on Research Assessment
Pagrindiniai DORA principai:
- Panaikinti žurnalais grįsto vertinimo naudojimą mokslinių tyrimų ir tyrėjų vertinime;
- Vertinti tik tyrėjams ir tyrimams skirtomis vertinimo sistemomis;
- Naudotis mokslinėmis technologijomis, tobulinant mokslinę komunikaciją ir vertinant mokslinį indėlį.
Alternatyvūs publikacijų kokybės vertinimo rodikliai (Altmetrija)
Atsiradus naujoms mokslo komunikacijos formoms ir augant elektroninių leidinių skaičiui bei įvairovei, pradėti vystyti ir taikyti alternatyvūs mokslo rezultatų vertinimo rodikliai, kurie remiasi publikacijų panaudos ir populiarumo duomenimis (pvz. peržiūrų skaičius, atsisiuntimų skaičius, žymės ir paminėjimai socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose, vaizdo įrašuose, komentarai, pasidalijimų skaičius ir t.t.).
Altmetriniai rodikliai – tai pirmiausiai kokybiniai kiekybiškai išreikšti rodikliai, kurie papildo tradicinius mokslo vertinimo (mokslometrinius) rodiklius, nes leidžia įvertinti ne tik mokslinį, bet ir socialinį mokslinių tyrimų reikšmingumą ir poveikį.
Altmetriniai duomenys yra gaunami iš įvairesnių, ne tik akademinės bendruomenės, bet ir plačiosios visuomenės naudojamų informacijos sklaidos šaltinių. Su tuo susijęs ir kitas privalumas – alternatyvūs duomenys kaupiasi kur kas greičiau, negu tradicinių cituojamumo rodiklių atveju, todėl leidžia greičiau įžvelgti ir įvertinti tyrimo poveikio tendencijas. Alternatyvių vertinimo rodiklių tiekėjai duomenis renka iš atvirų šaltinių.
Naudinga žinoti: Alternatyvūs rodikliai suteikia daug informacijos, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad šie rodikliai neturi tikslaus apibrėžimo (šiuo metu NISO Alternative Assessment Metrics (Altmetrics) Initiative kuria standartizuotą apibrėžimą). Atitinkamai, šie rodikliai nėra standartizuoti, skirtingi tiekėjai renka skirtingų rūšių duomenis, todėl sunku palyginti skirtingus altmetrinių duomenų rinkinius. Kadangi alternatyvūs rodikliai dar tik pradeda pelnyti pripažinimą akademinėje erdvėje, dažniausiai jie nurodomi tik neseniai paskelbtiems darbams, todėl vėlesniems darbams jų galite ir nerasti. Taip pat, altmetriniai rodikliai dažniausiai pateikiami tik publikacijoms, kurios turi skaitmeninį objekto identifikatorių DOI.
Pagrindiniai altmetrinių duomenų tiekėjai:
Altmetric - viena geriausiai žinomų altmetrinių duomenų platforma, apimanti platų spektrą įvairių tipų mokslinės produkcijos panaudos ir populiarumo duomenų. Naudoja unikalų simbolį, vizualizuojantį tyrimų rezultatų poveikį. Jį galima pridėti prie savo straipsnio, duomenų rinkinio ar kitų mokslinių rezultatų.
ImpactStory Profiles – susikūrę profilį šiame puslapyje galėsite sekti Twitter, tinklaraščių (angl. blogpost) įrašus.
Paperbuzz – šiame puslapyje įvedę publikacijos DOI, galite pamatyti, kiek kartų publikacija buvo paminėta internete. Informacija pateikiama tik nuo 2017 m. paskelbtoms publikacijoms.
Plum Analytics – tai mokslinės produkcijos panaudos duomenų kaupimo ir atvaizdavimo įrankis, priklausantis Elsevier ir integruotas į jo platformas. Plum Analytics kaupia duomenis ne tik apie mokslines publikacijas, bet ir apie duomenų rinkinius, atvirosios prieigos publikacijas, pristatymus, tinklaraščius ir kitus mokslinės produkcijos tipus.
Plum Analytics rodiklių spektrą sudaro penkios kategorijos:
Snowball Metrics – viso pasaulio universitetų mokslininkų sukurta iniciatyva, kuria siekiama nustatyti bendrus mokslo vertinimo standartus. Šie rodikliai nėra susiję nė su vienu duomenų tiekėju ar įrankiu.
Įrankiai altmetrinių duomenų stebėsenai:
Naudinga žinoti! Altmetric duomenys nurodomi visoms Dimensions DB bei MDPI leidėjo žurnalų publikacijoms.
Almetric rodikliai pateikiami ir VILNIUS TECH virtualiojoje bibliotekoje. Atlikę reikiamos informacijos paiešką, šiuos rodiklius rasite publikacijos įrašo apačioje:
Daugiau informacijos apie įvairius rodiklius galite rasti apsilankę Metrics Toolkit.
VILNIUS TECH Bibliotekos darbuotojai mielai atsakys į klausimus, susijusius su bibliometriniais rodikliais, ir suteiks reikiamas konsultacijas:
Altmetriniai rodikliai – tai pirmiausiai kokybiniai kiekybiškai išreikšti rodikliai, kurie papildo tradicinius mokslo vertinimo (mokslometrinius) rodiklius, nes leidžia įvertinti ne tik mokslinį, bet ir socialinį mokslinių tyrimų reikšmingumą ir poveikį.
Altmetriniai duomenys yra gaunami iš įvairesnių, ne tik akademinės bendruomenės, bet ir plačiosios visuomenės naudojamų informacijos sklaidos šaltinių. Su tuo susijęs ir kitas privalumas – alternatyvūs duomenys kaupiasi kur kas greičiau, negu tradicinių cituojamumo rodiklių atveju, todėl leidžia greičiau įžvelgti ir įvertinti tyrimo poveikio tendencijas. Alternatyvių vertinimo rodiklių tiekėjai duomenis renka iš atvirų šaltinių.
Naudinga žinoti: Alternatyvūs rodikliai suteikia daug informacijos, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad šie rodikliai neturi tikslaus apibrėžimo (šiuo metu NISO Alternative Assessment Metrics (Altmetrics) Initiative kuria standartizuotą apibrėžimą). Atitinkamai, šie rodikliai nėra standartizuoti, skirtingi tiekėjai renka skirtingų rūšių duomenis, todėl sunku palyginti skirtingus altmetrinių duomenų rinkinius. Kadangi alternatyvūs rodikliai dar tik pradeda pelnyti pripažinimą akademinėje erdvėje, dažniausiai jie nurodomi tik neseniai paskelbtiems darbams, todėl vėlesniems darbams jų galite ir nerasti. Taip pat, altmetriniai rodikliai dažniausiai pateikiami tik publikacijoms, kurios turi skaitmeninį objekto identifikatorių DOI.
Pagrindiniai altmetrinių duomenų tiekėjai:
Altmetric - viena geriausiai žinomų altmetrinių duomenų platforma, apimanti platų spektrą įvairių tipų mokslinės produkcijos panaudos ir populiarumo duomenų. Naudoja unikalų simbolį, vizualizuojantį tyrimų rezultatų poveikį. Jį galima pridėti prie savo straipsnio, duomenų rinkinio ar kitų mokslinių rezultatų.
ImpactStory Profiles – susikūrę profilį šiame puslapyje galėsite sekti Twitter, tinklaraščių (angl. blogpost) įrašus.
Paperbuzz – šiame puslapyje įvedę publikacijos DOI, galite pamatyti, kiek kartų publikacija buvo paminėta internete. Informacija pateikiama tik nuo 2017 m. paskelbtoms publikacijoms.
Plum Analytics – tai mokslinės produkcijos panaudos duomenų kaupimo ir atvaizdavimo įrankis, priklausantis Elsevier ir integruotas į jo platformas. Plum Analytics kaupia duomenis ne tik apie mokslines publikacijas, bet ir apie duomenų rinkinius, atvirosios prieigos publikacijas, pristatymus, tinklaraščius ir kitus mokslinės produkcijos tipus.
Plum Analytics rodiklių spektrą sudaro penkios kategorijos:
- citavimo duomenys
- panauda (paspaudimų/peržiūrų skaičiai)
- parsisiuntimai (persisiuntimų skaičius, publikacijų įtraukimas į skaitytojų elektronines bibliotekas (Mendeley))
- žymės, paminėjimai (naujienų tinklapiuose, tinklaraščiuose, Vikipedijoje)
- socialinių tinklų duomenys („patiktukai“, pasidalinimai)
Snowball Metrics – viso pasaulio universitetų mokslininkų sukurta iniciatyva, kuria siekiama nustatyti bendrus mokslo vertinimo standartus. Šie rodikliai nėra susiję nė su vienu duomenų tiekėju ar įrankiu.
Įrankiai altmetrinių duomenų stebėsenai:
- Altmetric bookmark – nemokamas įrankis, kurį persisiuntus ir įsidiegus padeda rasti bet kurios mokslo produkcijos altmetrinius rodiklius (pagal DOI).
- Figshare – internetinė skaitmeninė mokslinių tyrimų talpykla, kurioje paskelbtiems duomenimis rodomi Altmetriniai simboliai. Šios talpyklos vartotojai gali pasiekti visus duomenis iš visų internetinių komentarų, pasidalijimų ir susijusių diskusijų.
- ImactStory profilis – jame galėsite lengvai surasti savo tyrimų poveikį, jei šį profilį susiesite su savo mokslinių tyrimų rezultatais skelbiamais internete.
Naudinga žinoti! Altmetric duomenys nurodomi visoms Dimensions DB bei MDPI leidėjo žurnalų publikacijoms.
Almetric rodikliai pateikiami ir VILNIUS TECH virtualiojoje bibliotekoje. Atlikę reikiamos informacijos paiešką, šiuos rodiklius rasite publikacijos įrašo apačioje:
Daugiau informacijos apie įvairius rodiklius galite rasti apsilankę Metrics Toolkit.
VILNIUS TECH Bibliotekos darbuotojai mielai atsakys į klausimus, susijusius su bibliometriniais rodikliais, ir suteiks reikiamas konsultacijas:
- el. paštu: crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnB1Ymxpa2FjaWpvc0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdCI+cHVibGlrYWNpam9zQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
- telefonu (8 5) 274 4903
- apsilankius Mokslinės informacijos skyriuje (SRC, 109 kab.)
-
- Puslapio administratoriai:
- Jolanta Juršėnė
- Asta Katinaitė-Griežienė
- Olena Dubova
- Orinta Sajetienė
- Ugnė Daraškevičiūtė
