Elektronikos fakultetas Padaliniai Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedra Mokslas

Mokslas

1. Dažnio keitiklių kintamosios srovės elektros variklių greičio valdymui kūrimas ir prototipų serijinei gamybai projektavimas.

Dažnio keitikliai skirti ventiliatoriams, siurbliams, konvejeriams, įvairioms staklėms ir kt. įrenginiams su kintamosios srovės elektros variklių pavaromis.

Specifikacijos:

Valdomo variklio galia iki 15 kW;
Maitinimas vienfazis 220V arba trifazis 380V 50 Hz elektros tinklas;
Greičio valdymo diapazonas (0-200%) nominalaus greičio;
Greičio valdymas: dažnio keitiklio klaviatūra; išoriniu analoginiu signalu; kompiuteriu, naudojant kompiuterio sąsają;automatinis valdymo sistemoje su grįžtamuoju ryšiu;
Apsaugos nuo perkrovimo, viršįtampio, trumpojo jungimo, perkaitimo.

2. Suderinamų su elektros tinklu (angl. Grid-connected) keitiklių fotovoltiniams moduliams kūrimas ir prototipų projektavimas.

Specifikacijos:

Maksimali išėjimo galia: 250W;
Saulės elementų modulio įtampa: (25–50)V;
Saulės elementų modulio maksimali trumpojo jungimo srovė: 12A;
Elektros tinklo įtampa (180–250) V;
Elektros tinklo įtampos dažnis (48–52) Hz;
Išėjimo srovės netiesiniai iškraipymai: ne daugiau 4%;
Apsaugos nuo per didelės srovės, įtampos ir temperatūros.
Keitiklių savybės: suderinamas su elektros tinklu; turi maksimalios galios taško sekimo savybę

3. Įvairios paskirties įterptinių sistemų su mikrovaldikliais kūrimas ir prototipų projektavimas.

Įterptinės sistemos technologijų ir įrenginių valdymui;
Įterptinės sistemos matavimo prietaisams;
Įterptinės sistemos apsaugos ir parametrų monitoringo prietaisams.

4. Specialios paskirties (angl. Application-specificintegratedcircuit, ASIC) analoginių, skaitmeninių, mišrių bei radijo dažninių (RF) integrinių grandynų projektavimas, prototipų gamyba per CMP, MOSIS ir Europractice programas, funkcionalumo analizė. Profesionalios žinios ir veiklos sritys:

Specialios paskirties bipolių, KMOP, BiKMOP integrinių grandynų projektavimas nuo idėjos iki lusto;
Konsultavimas ir galimybių studijos integrinių grandynų klausimais, bei bendradarbiavimas su garsiomis kompanijomis kaip IBM, TSMC, OnSemi, AMS ir kitomis;
Dvipolių, BiKMOP, KMOP technologinių procesų geometrijos nuo 28 nm iki 0,7 μm;
Projektavimas su pramoniniais standartais tapusiais CAD ir TCAD programųpaketais;
Skaitmeninė aparatūos projektavimas, analizėir testavimas (VHDL/Verilog/SystemC/SPICE);
Skaitmeninė aparatūos funkcionalumo analizėbei saugumo tyrimai naudojant mikrofotografijas, vaizdųanalizė algoritmus ir diferencinius galios analizė metodus.

Projektai

Projektas su ūkio subjektu „Aukštadažnių integrinių grandynų išmaniojo bevielio ryšio sistemoms kūrimas ir tyrimas“ . Užsakovas: "UAB Lime Microsystems". Sutarties Nr. 10124. Vadovas: R. Navickas.

Projektas su ūkio subjektu „Išmaniosios aktyvinės kortelės projektavimas“. Užsakovas: "UAB Vildoranas". Inočekiai. Sutarties Nr. 11796. Vadovas: V. Barzdėnas ir kt.

Lietuvos Mokslo Tarybos projektas „Lokalių išskirčių faktorių algoritmo taikymas tinklo srauto anomalijoms aptikti“. Studentų mokslinė praktika 2013. Sutarties Nr. 11341, studentas Ą. F. Bagdonas, vadovas N. Paulauskas

Lietuvos Mokslo Tarybos projektas „180 nm KMOP technologijos mažo fazinio triukšmo ir vartojamosios galios LC įtampa valdomo generatoriaus projektavimas ir tyrimas“. Studentų mokslinė praktika 2013. Sutarties Nr. 11340/SMP14-036, studentas M. Jankūnas, vadovas V. Barzdėnas.

"E-verslo sistemos eSMS.LT konkurencingumo didinimo ir sprendimų taikomasis tyrimas". Nr. 10365. Inovacinis čekis per UAB Lutex, MITA. 2013 m. Vadovas N. Paulauskas.

Specializuoto dažnio keitiklio sukūrimas serijinei gamybai. Aukštųjų technologijų plėtros programos projektas Nr. 31V-37. 2012-2013 m.. Vadovas A. Baškys.

MITA parama 4228-M projektui. MSU0076 Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). 2012 m. Vadovas A. Baškys.

"Valdymo algoritmo ir valdiklio pažangioms vandens tiekimo sistemoms kūrimas ir tyrimas" Sutarties Nr. 4228-M. UAB Tamona. 2011-2012 m. Vadovas A. Baškys.

„Magnetinio lauko matuoklio elektros energetikos sistemoms sukūrimas“. Aukštujų technologijų plėtros programos projektas. Nr. 31V-27 MITA. 2011-2013 m. Vadovė N. Žurauskienė.

VGTU Elektronikos fakulteto I pakopos studijų programų esminis atnaujinimas. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonės „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ projektas. Sutarties Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-047. 2010–2012 M..

„Integriniai siųstuvai-imtuvai bevieliam radijo ryšiui“. Užsakovas: "UAB LimeMicrosystems". Sutarties Nr. 4572-M. Vadovas - R. Navickas, vykdytojai: V. Barzdėnas ir kt.

„Ultragarsinio signalo aido slopinimo laike kompensavimo stiprintuvo tyrimas“. Studentų mokslinė praktika 2013. Sutarties Nr. 10084/SMP13-076, studentas A. Vasjanov, vadovas V. Barzdėnas.

„Talpinių mikromontuojamų keitiklių masyvų (CMUT) pirminės elektronikos integrinio grandyno projektavimas ir gamyba“. Užsakovas: VŠĮ „Perspektyvinių technologijų tyrimų institutas“ ir „UAB Minatech“. 2012 m. Sutarties Nr. APS/12-5. Ekspertai – vykdytojai R. Navickas, V.Barzdėnas, K. Kiela, M.Jurgo

"Mažos galios, plačiajuosčio imties ir laikymo stiprintuvo projektavimas". Studentų mokslinė praktika 2012 (Sutarties Nr. 8561/SMP12-058), studentas V. Mačaitis, vadovas V. Barzdėnas.

"Saulės elementų matematinio modelio kūrimas ir energijos konversijos efektyvumo tyrimas". Studentų moksliniai tyrimai 2011/2012 (Sutarties Nr. 7880/SMT12P-157), studentas F. Ą. Bagdonas, vadovas V. Barzdėnas.

"Nanometrinio fazės derinimo kilpos integrinio grandyno projektavimas". Studentų moksliniai tyrimai 2011/2012 (Sūtarties Nr. 7866/SMT12P-012), studentas M. Jurgo, vadovas R. Navickas.

Elektromagnetiniams trukdžiams atsparaus valdiklio asimetrinės dinamikos objektams sukūrimas. 3456-M. Užsakovas UAB „Ventimatika“, 2010–2011. Vadovas A. Baškys.

Įterptinės sistemos dažnio keitikliui, skirtam pažangioms vandens tiekimo sistemoms, kūrimas ir tyrimas. 3817-MA.Užsakovas UAB „Tamona“, 2010–2011. Vadovas A. Baškys.

Dažnio keitiklių tyrimas, kūrimas ir įdiegimas į serijinę gamybą. Aukštųjų technologijų plėtrosprogramos projektas B-13/2007-2009. Vadovas A. Baškys.

Elektronikos ir informatikos inžinerijos krypčių magistrantūros studijų programų ir doktorantūros pertvarkymas ir atnaujinimas VGTU. ES Struktūrinių fondų finansuojamas projektas: VGTU ir Europos socialinis fondas, sutartis Nr. ESF/2004/2.5.0-03-376/BPD-152 SFMIS Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0017. 2007–2008.

Mokslinio tyrimo darbo "Planarinių heterosandūrinių diodų ir THz emiterių elektringųjų parametrų skaičiavimai" pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektą "Nanodariniai mikrobangų ir terahercų elektronikai" (registracijos fonde Nr. P-07001), 2007, dalyviai R. Navickas, V. Barzdėnas.

Nanoelektronikos vystymo Lietuvoje prognozė ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas bei kvalifikacijos kėlimas. - Nanotechnologijų ir elektronikos aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas bei kvalifikacijos kėlimo Lietuvoje studija. Vilnius, PFI-VGTU, 2007 m. (pagal 2.5 BPD), dalyviai: R. Navickas, J. Skudutis.

Turima įranga

Kompiuterių inžinerijos katedros turima įranga

Skaitmeniniai 2 ir 4 kanalų "Tektronix" firmos oscilografai;
Funkciniai signalų generatoriai;
Realaus laiko spektro analizaroriai;
Vektoriniai grandynų analizatoriai;
Įvairūs matuokliai ir multimetrai;
Įvairūs įtampos šaltiniai;
Įvairios įterptinių sistemų projektavimo bei tyrimų plokštės su ARM, AVR, PIC šeimų mikrovaldikliais ir FPGA lustais;
Įvairių elektros variklių valdymo tyrimų stendai;
Fotovoltinių įtampos šaltinių tyrimų stendas;
Spausdintinių plokščių frezavimo ir gręžimo įrenginiai;
Spausdintinių plokščių kiaurymių metalizavimo įrenginys;
HIL (Hardware in the Loop) "National Instruments", NI USB-6216 įranga. Naudojama valdymo sistemų modeliavimui, kai viena tiriamos sistemos dalis yra reali, o kita – virtuali, pateikta matematiniu modeliu kompiuteryje;
Įvairūs elektronikos komponentai ir medžiagos;
Valdymo sistemų, elektroninių schemų bei mikrovaldiklių programų veikimo modeliavimo, spausdintinių plokščių ir elektroninių įtaisų konstrukcijų projektavimo kompiuterinės programos;
Integrinių grandynų matavimo zondų sistema;
Didelės raiškos optinis mikroskopas;
Skenuojantis elektroninis mikroskopas (SEM); su skiriamaja geba iki 2 nm;
Stalinis ėsdinimo įrenginys;
Paviršinio montažo surinkimo linija;
Įvairios Įlitavimo/išlitavimo sistemos;
Litavimo krosnis;
ir daug kitos įvairios įrangos.

Apie mus rašo

Kompiuterių pramonė žengia į kitą etapą
VGTU inovacija konkuruos su pasaulinių kompanijų kūriniais
Lietuvių inovacija palengvins onkologinių ligų diagnostiką
VGTU mokslininkų inovacija – jau pakeliui į pasaulinę rinką
VGTU studentai sukūrė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką
Kompanija „IBM“ įgyvendins VGTU elektronikos inžinierių idėjas

Kompiuterių pramonė žengia į kitą etapą

Mokslo ir technologijų bendruomenėje vis dažniau keliamas klausimas: kada pagrindiniu technologijų pramonės varikliu laikomas Moore’o dėsnis – šios industrijos gebėjimas didinti kompiuterių skaičiuojamąją galią, mažinant jų energijos sąnaudas ir gamybos kaštus, – prieis galimybių ribą?

Romualdas Navickas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros profesorius, sako, kad aiškaus atsakymo į klausimą, kada Moore’o dėsnis nustos galioti ir kas bus po to, neturi niekas. Esą teorinės galimybės toliau mažinti ir piginti technologijas didelės. Tačiau daug kas priklauso nuo lustų gamybos kainos ir to, kaip greitai iš laboratorijų į fabrikus persikels naujos gamybos technologijos bei medžiagos, kurios pakeis silicį, tokios kaip grafenas. Jeigu tai vyks gana greitai, Moore’o taisyklė gyvuos toliau. Jeigu ne – riba gali būti pasiekta jau po dviejų lustų kartų, t. y. maždaug po 4–6 metų. Daugiau skaitykite apie tai:

Verslo žinios

VGTU inovacija konkuruos su pasaulinių kompanijų kūriniais

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) elektronikos inžinieriai sukūrė dalį išmaniojo elektronikos lusto, leidžiančio priimti skirtingų standartų belaidžio ryšio signalus. Kompanijos „IBM“ įvertintas nanotechnologijų sprendimas leistų sumažinti elektronikos kiekį išmaniuosiuose įrenginiuose, prailginti jų naudojimo laiką ir sumažinti kainą.

Šiuo metu belaidis ryšys apima daug standartų: naujausius WIMAX, LTE bei senesnius Wi-Fi, GSM ir kt. Norint naudotis keliomis belaidžio ryšio technologijomis tame pačiame išmaniajame telefone, planšetiniame ar nešiojamame kompiuteryje, montuojami keli skirtingi siųstuvų ir imtuvų lustai arba viena naujos kartos mikroschema, kurioje suderinami keli standartai.

Jaunieji VGTU elektronikos inžinieriai suprojektavo tokio siųstuvo-imtuvo mikroschemos dalį – lustą, leidžiantį generuoti aukštadažnį signalą, kuris moduliuoja arba demoduliuoja siunčiamus ir gaunamus skirtingų standartų signalus. Ši inovacija prilygsta tokiose pasaulinėse kompanijose, kaip „Intel“, „Qualcomm“ ar „Broadcom“, atliekamiems projektams.

„Su garsiomis kompanijomis negalime konkuruoti savo žmogiškaisiais ištekliais ar finansinėmis galimybėmis, nes vienos mikroschemos prototipo gamybai išleidžiama daugiau nei 100 tūkstančių dolerių. Tačiau, turėdami idėjų, galime įrodyti, kad ir Lietuvoje gimsta pasaulinio lygio mikro- ir nanoelektronikos inovacijos. Po išsamių jau pagaminto lusto testavimų bei funkcinės analizės planuojame šį inžinerinį sprendimą pristatyti tarptautinėse konferencijose telekomunikacijų įmonėms JAV ir Azijoje“, – sakė VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros docentas Vaidotas Barzdėnas, dalyvavęs lusto projektavimo darbuose. Daugiau apie tai skaitykite:

Lietuvių inovacija palengvins onkologinių ligų diagnostiką

Lietuvos mokslininkai sukūrė išmanųjį elektronikos lustą trimačiams vaizdams medicinoje gauti. Ši technologija palengvins onkologinių ligų diagnostiką ir prisidės prie naujos kartos kišeninių ultragarso aparatų gamybos.

Tarptautinė asociacija „Europractice“ šį lietuvių kūrinį atrinko į geriausių 2013-ųjų gaminių dešimtuką. Konkursui buvo pasiūlyti 538 darbai iš 41 šalies. Išmanusis lustas įvertintas už inovacijos svarbą ir aktualumą mokslui bei pramonei.

Išmanieji elektronikos lustai, kitaip dar vadinami integriniais grandynais, – smulkiausioji šiuolaikinių elektronikos sistemų dalis, kurių gamyba itin brangi. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų sukurto lusto gamybą finansavo ultragarso keitiklius gaminanti įmonė „Minatech“, tam skyrusi per 124 tūkstančius litų.

„Naujasis ultragarso aparatas turės kelis kartus didesnę skiriamąją raišką negu dabar. Tai reiškia, kad atliekant įvairius tyrimus bus galima pastebėti tokius ląstelių darinius, kurių skersmuo prilygsta vos 0,25 milimetro arba trijų žmogaus plaukų storiui. Taip pat naujos kartos aparatas bus daug mažesnis ir lengvai tilps kišenėje, tad gydytojams bus patogiau juo naudotis“, – sakė mokslininkų grupei vadovavęs VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Romualdas Navickas.

Išmaniojo lusto projektavimo grupę sudarė VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros mokslininkas doc. dr. Vaidotas Barzdėnas, doktorantas Karolis Kiela ir magistrantas Marijanas Jurgo. Kaip teigia inovacijos kūrėjai, tai pirmasis toks didelis integrinis grandynas, sukurtas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Jo plotas siekia 27,25 kvadratinių milimetrų. Daugiau apie tai skaitykite:

VGTU mokslininkų inovacija – jau pakeliui į pasaulinę rinką

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų sukurtą aukštųjų technologijų inovaciją serijinei gamybai pritaikė moderni lietuviška elektronikos įmonė. Vandens tiekimo savikainą mažinantis dažnio keitiklis turi potencialą įsitvirtinti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje rinkoje – jau pagaminta pirmoji partija, skirta eksportui.

Dvejus metus kurta ir tobulinta inovacija ne tik palengvina sudėtingų įrenginių valdymą ir leidžia jiems naudoti iki 1,5 karto mažiau elektros energijos, bet ir sumažina galios nuostolius variklyje bei didina jo ilgaamžiškumą. Patobulintą ir specialiai vandens tiekimo sistemoms pritaikytą technologiją VGTU mokslininkų sukurti paprašė elektronikos įmonė „Tamona“.

„Verslui bendradarbiaujant su mokslu gimė unikalus elektronikos prietaisas, kuris turi visas sąlygas konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Lyginant lietuvišką dažnio keitiklį su kitais panašiais prietaisais, jis turi vartotojui patogesnę valdymo sistemą, yra funkcionalesnis ir pigesnis“, – pasakojo vienas inovacijos kūrėjų, VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Algirdas Baškys. Daugiau apie tai skaitykite:

VGTU studentai sukūrė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką

Jaunieji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinieriai pristatė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką. Ranka itin tiksliai atkartoja plaštakos judesius ir gali pakeisti žmogų įvairiose situacijose – paimti ir perkelti tam tikrus daiktus, esančius sunkiai pasiekiamose ar sveikatai pavojingose vietose.

Robotinė ranka unikali tuo, kad juda lygiai taip pat, kaip ir ją valdančio žmogaus plaštaka – įprastas vieno piršto sulenkimas užfiksuojamas per 38 skirtingas pozicijas. Mechaninė ranka valdoma apsimovus specialią pirštinę, kurioje sumontuotos modernios technologijos: pačių studentų kurti itin jautrūs optiniai jutikliai signalus elektroninių impulsų pavidalu perduoda robotui „Bluetooth“ ryšiu. Šiuos impulsus gavę robotinėje rankoje integruoti mini varikliai judina pirštus.

„Kurdami robotinę ranką, daugiausia galvojome apie laboratorijas, kuriose dirbama su radioaktyviomis medžiagomis ar spinduliuotę skleidžiančiais prietaisais. Ši ranka leistų atlikti įvairius darbus per atstumą – tiesiog stovint už specialios pertvaros ir judinant pirštine apmautą ranką“, – pasakojo VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros studentai Dalius Kazakevičius ir Vytenis Krūminis. Daugiau apie tai žiūrėkite ir skaitykite:

LRT video medžiaga. Reportažą žiūrėkite nuo 16:45 min.
15min.lt
Lrytas.lt
Balsas.lt
Alfa.lt
Diena.lt
Lrt.lt
Elektronika.lt
Bernardinai.lt
Kauno.diena.lt
Kl.diena.lt
eversus.lt
Penki.lt
Itbaze.lt
Ivilnius.lt
Litas.lt
Technologijos.lt
Respublika.lt
Alkas.lt
Verslosavaite.lt

Kompanija „IBM“ įgyvendins VGTU elektronikos inžinierių idėjas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) tapo vieninteliu universitetu iš Rytų ir Vidurio Europos gavusiu galimybę dalyvauti prestižinėse MOSIS universitetinių mokymų ir tyrimų programose greta garsiausių JAV universitetų. Lietuvos studentai turės unikalią galimybę bendradarbiaudami su kompanija „IBM“ realizuoti savo idėjas projektuojant bei gaminant modernias elektronikos technologijas – integrinių grandynų prototipus.

Integriniai grandynai – smulkiausioji šiuolaikinės nanoelektronikos ir įvairių mikroschemų dalis, tačiau dėl ypatingai brangių technologijų, Lietuvoje jie šiuo metu negaminami.

„Patekimą į MOSIS programas galima prilyginti sportininkų patekimui į olimpiadą. Tikrinama universitetų turima įranga, dėstytojų kompetencija, jų mokslinė veikla ir vykdyti projektai, nes programoms pasirenkami tik patys stipriausi elektronikos srities specialistai,“ – sako VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros docentas Vaidotas Barzdėnas. Pietų Kalifornijos informacinių mokslų instituto kuruojamose MOSIS programose dalyvauja tiek aukštosios mokyklos, tiek didžiausios pasaulio elektronikos įmonės kaip kad „IBM“, „Globalfoundries“, „TSMC“, „OnSemi“ ir kitos.

Kaip teigia VGTU atstovas, integrinius grandynus galima pavadinti puslaidininkyje realizuota elektroniko idėja-fantazija, atliekančia konkrečią skaičiavimo, stiprinimo, saugojimo ar kitokią funkciją. Nuo integrinių grandynų dydžio priklauso elektroninio prietaiso sparta ir patogumas – kuo elektronika mažesnė, tuo ji greičiau veikia, eikvoja mažiau energijos bei turi daugiau funkcijų. Daugiau apie tai skaitykite:

- Puslapio administratoriai:
- Vaidotas Barzdėnas
- Rūta Bernotaitė
- Aurimas Gedminas
- Šarūnas Paulikas
- Andžej Kuldoš
- Vaiva Norkevičiūtė
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė