Naujienos ir įvykiai

Šiemet 70-ąjį jubiliejų minintis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) turi kuo džiaugtis – per septynis dešimtmečius jis tapo inžinerijos ir technologijų mokslų lyderiu šalyje. Vis tik prieš 14 metų įkurtas Kūrybinių industrijų fakultetas (KIF) tapo lūžiu, iš esmės pakeitusiu universiteto tapatybę ir įtvirtinusiu naują lyderystės atšaką socialinių mokslų komunikacijos ir informacijos kryptyje. Minint 70-ąjį universiteto jubiliejų, Viešosios komunikacijos direkcija pristato straipsnių seriją „Kaip užaugo VILNIUS TECH“, skirtą prisiminti ir apžvelgti visų fakultetų pasiekimus, svarbiausius įvykius, iškiliausias asmenybes, įvertinti jų indėlį į universiteto augimą ir tuo pasidžiaugti.  Dėl didžiulio atkaklumo atsiradusį Kūrybinių industrijų fakultetą (KIF), jo augimą, mokslo, studijų lyderystę ir veiklas, kurios universitetą suartina su miestu, pasakoja trys fakulteto atstovai: KIF dekanė prof. dr. Vaida Asakavičiūte, Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas prof. dr. Tomas Kačerauskas ir šio fakulteto docentė-partnerė dr. Jekaterina Lavrinec. Drąsus užmojis, kurio nesuprato net ekspertai VILNIUS TECH nuo pat įkūrimo atstovavo inžinerijos ir technologijos mokslus, o humanitariniai ir socialiniai mokslai plėtojosi greta. 2008 m Prof. dr. Jūratės Černevičiūtės. inicijuota Kūrybinių industrijų bakalauro studijų programa davė pradžią naujo Kūrybinių industrijų fakulteto atsiradimui.  „Tuo metu Lietuvoje Kūrybinių industrijų studijų programa buvo analogų neturinti naujovė, kurios nesuprato net ekspertai. SKVC ją atmetė kritikuodami, kad tai nauja, nesuprantama. Rašėme apeliaciją, kuri buvo patenkinta – tuomet ir pralaužėme ledus“, – pasakoja prof. dr. Tomas Kačerauskas, prisimindamas fakulteto istorijos pradžią.  KIF įkurtas 2012-aisiais, tuometiniam VILNIUS TECH rektoriui prof. habil. dr. Alfonsui Daniūnui priėmus strateginį, toliaregišką sprendimą ir Humanitarinių mokslų institutą pavadinus Kūrybinių industrijų fakultetu. Žvelgiant į fakulteto ištakas, atsiskleidžia ilgas ir nelengvas kelias: KIF įkūrėjams ne kartą teko aiškintis ir įtikinėti techninių sričių kolegas, kad studijos nėra prastesnės – jos tiesiog kitokios. „Šiandien dėl to abejonių nebekyla – KIF yra antras pagal dydį VILNIUS TECH fakultetas, vienijantis gausią tarptautinę akademinę bendruomenę bei formuojantis komunikacijos ir informacijos mokslų kryptį visoje šalyje“, – sako KIF dekanė prof. dr. V. Asakavičiūtė. Fakultetas veiklą pradėjo kaip ambicingas ir Lietuvoje neįprastas padalinys, integruojantis kūrybines industrijas į techniškojo universiteto struktūrą. Prof. dr. Vaida Asakavičiūtė pabrėžia, kad šį drąsų ir atkaklų vizionierių eksperimentą šiandien galima vadinti viena didžiausių universiteto sėkmės istorijų. Prie jos reikšmingai prisidėjo daugelis bendruomenės narių, kurie bendromis pastangomis pavertė šią idėją šiandien matomu rezultatu. „Per 14 metų KIF užaugo tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai – nuo vienos studijų programos iki keturių bakalauro ir dviejų magistro programų. Akademinę KIF brandą vainikavo doktorantūros studijos.  Esminis lūžis fakulteto istorijoje – 2021 m., kai vadovaujant tuometinei dekanei doc. dr. Živilei Sederevičiūtei-Pačiauskienei buvo ne tik suburta stipri fakulteto komanda, bet ir įsteigta Komunikacijos ir informacijos krypties doktorantūra. Tai sudarė sąlygas fakultetui kryptingai ugdyti naują komunikacijos mokslininkų kartą, stiprinti tyrėjų bendruomenę, užtikrinti nuoseklų studentų akademinį augimą ir plėsti mokslinius tyrimus. Jau penkerius metus iš eilės VILNIUS TECH pirmauja komunikacijos ir informacijos kryptyje tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų“, – kalbėjo dekanė prof. dr. V. Asakavičiūtė.  Kūryba su moksliniu stuburu KIF įtaka peržengia universiteto ribas. Fakultetas ne tik pirmasis Lietuvoje pradėjo kūrybinių ir pramogų industrijų specialistų rengimą – jis turėjo įtakos viso Lietuvos kūrybinių industrijų sektoriaus formavimuisi. Fakulteto mokslininkai dalyvavo kuriant Lietuvos kultūrinių industrijų sektoriaus strateginius dokumentus, o jų moksliniai tyrimai pasitarnavo šio sektoriaus plėtrai ir finansavimui. KIF taip pat buvo vienas iš kūrybinių industrijų asociacijos steigėjų. Kūrybinės industrijos šiandien laikomos vienu sparčiausiai augančių sektorių Europoje – jos ne tik kuria ekonominę vertę, bet ir formuoja miestų identitetą bei inovacijų ekosistemas.  Kultūros, kūrybinių industrijų studijų mokslinis potencialas prasidėjo Filosofijos ir politologijos katedroje, kuriai vadovavo prof. dr. T. Kačerauskas – vienas pagrindinių kūrybinių industrijų, komunikacijos ir kūrybos visuomenės teorinių pamatų formuotojų šalyje. „Siekėme humanizuoti technikos universitetą, įvesdami daugiau socialinių ir humanitarinių krypčių, ypač – komunikacijos, kultūros ir kūrybinių industrijų sričių mokslų“, – pasakoja prof. dr. T. Kačerauskas. Nors kūrybinės industrijos dažnai tapatinamos su praktinėmis veiklomis, fakulteto įkūrėjai šią sritį nuo pat pradžių matė kaip rimtą mokslo discipliną, suteikiančią stiprų teorinį pagrindą ir tyrimų įgūdžius. KIF ne tik ugdo jaunąją mokslininkų kartą – fakulteto ekspertų tyrimai pristatomi tarptautinėse konferencijose, publikacijos skelbiamos aukščiausio lygio tarptautiniuose mokslo žurnaluose, monografijos leidžiamos prestižinėse leidyklose. Prof. dr. T. Kačerausko įsteigtas žurnalas „Creativity Studies“, įtrauktas į „Scopus“ duomenų bazę, tapo platforma, kuri leidžia Lietuvos kūrybinių industrijų mokslui būti matomam globaliai. Prie Lietuvos mokslo matomumo tarptautinėje erdvėje prisidėjo ir jo monografijos. Viena jų – „Kūrybos visuomenė“ – yra išversta į vokiečių, anglų ir italų kalbas bei tapusi vienu iš kertinių mokslo darbų plėtojant kūrybos visuomenės tyrimus Lietuvoje ir užsienyje.  Fakultete taip pat veikia 2022 m. įkūrtas Piliečių mokslų centras, skatinantis aktyvų pilietinės visuomenės įsitraukimą į mokslinių tyrimų procesus ir atsakingą mokslinių tyrimų sklaidą, yra vykdomi aukščiausio lygio HORIZON EUROPE programos projektai ir dirba pasaulinio lygio užsienio mokslininkai.  „Tarptautiškumas – dar viena KIF tapatybės dalis. Tai patvirtina partnerystės su daugiau nei 70 užsienio aukštųjų mokyklų, dvigubo diplomo studijų programos su Vokietijos ir planuojamos su Lenkijos universitetais, aktyvus dalyvavimas „Erasmus+“ mainų programose, plati atvykstančių studentų geografija – nuo Europos šalių iki JAV, Kanados, Pietų Korėjos ar Brazilijos. Be to, fakulteto studentai savo kūrybiniais talentais skina apdovanojimus tarptautiniuose festivaliuose“ – priduria prof. dr. V. Asakavičiūtė. Universitetas – kaip ateities miesto laboratorija KIF augimas neatsiejamas nuo jo lokacijos ir infrastruktūros plėtros. 2013-aisiais įvykęs persikėlimas iš Saulėtekio į istorinius Tiškevičių rūmus Senamiestyje tapo strateginiu žingsniu, sustiprinusiu fakulteto tapatybę ir leidusiu tapti atvira platforma, kurioje susitinka mokslas, kultūra, miestas ir kūrybinės industrijos. Prie fakulteto atvirumo bei glaudesnio ryšio su miestu ir visuomene reikšmingai prisidėjo fakulteto docentė-partnerė dr. Jekaterina Lavrinec. Ji pirmoji Lietuvoje įdiegė Miesto studijų dalyką, pritaikytą būtent Kūrybinių industrijų studijų programai. Šis dalykas skatina miestą suvokti ne vien kaip fizinę infrastruktūrą ar asfaltuotų gatvių tinklą, bet kaip į gyvą, dinamišką socialinę ir kultūrinę erdvę, į kurią studentai kviečiami aktyviai įsitraukti. „Miesto infrastruktūra pati savaime dar negarantuoja gyvybingumo. Erdvės pradeda veikti tik tada, kai yra naudojamos. Miesto erdvė – socialinių santykių ir ryšių išdava, – sako dr. J. Lavrinec. Anot jos, VILNIUS TECH taip pat yra svarbi miesto gyvenimo dalis, nes KIF mokslinė ir studijų veikla neatsiejama nuo visuomenės. – Universitetas – tai ateities laboratorija: čia išgryninamos ateities trajektorijos, taip pat ir miestų ateities. Kūrybinės industrijos yra svarbus gyvybingų miestų veiksnys, nes jos padeda formuoti ekosistemas, kurių dalyviai ne tik kuria produktus ar paslaugas, bet ir generuoja idėjas, kuria ryšius, inicijuoja bendradarbiavimą ir nuolat atnaujina miesto kultūrinį bei socialinį audinį.“ Svarbų vaidmenį vaidina ir fakulteto studentai – jie į miestą atneša kūrybą, smalsumą, judėjimą, naujas temas ir kitokį žvilgsnį į kasdienes erdves. Būtent jų buvimas palaiko miesto gyvybingumą ir prisideda prie jo atjauninimo – ne tik demografine, bet ir kultūrine prasme. Studijos fakultete neretai išeina už auditorijų ribų ir persikelia į miesto erdves. „Studentams svarbu tiesiogiai patirti, kad jie yra ne tik miesto erdvių naudotojai, bet ir bendrakūrėjai. Skatinu juos ne tik analizuoti realių viešųjų erdvių naudojimą, bet ir padarytų išvadų pagrindu inicijuoti komunikaciją tarp gyventojų skatinančius kūrybinius sprendinius. Tai gali būti žaidybinės erdvės, interaktyvūs žemėlapiai, socialinius dialogus provokuojantys objektai ir t.t.“, – aiškina mokslininkė. Nuo 2012 m. organizuojama kūrybinių intervencijų savaitė „priARTink!“ tapo viena iš platformų, kur studentų idėjos virsta realiais miesto pokyčiais. Šios savaitės metu studentai, prieš tai išanalizavę pasirinktų viešųjų erdvių naudojimą, įdiegia šiose erdvėse laikinus kūrybinius sprendimus. Dr. J. Lavrinec, kurios iniciatyvos tampa realių miesto pokyčių dalimi, daro apčiuopiamą poveikį jo kultūriniam gyvenimui, viešajam diskursui ir stiprina VILNIUS TECH, kaip socialiai atsakingo, atviro, į miestą įsitraukiančio universiteto, tapatybę, ateities universitetą mato per tvarumo ir emocinės gerovės prizmę. Ateities planuose – nauji horizontai  Žvelgiant į ateitį, Kūrybinių industrijų fakultetas nesiruošia sustoti ties pasiektais laimėjimais. 2024 m. pradėta vykdyti nauja „Kino komunikacijos“ specializacija suteikė reikšmingą impulsą fakulteto plėtrai, o 2026 m. rudenį startuoja nauja medijų meno studijų programa „Medijų kūryba ir skaitmeninės technologijos“, kuri dar labiau išplės studijų kryptis. Taip KIF įsitvirtina trijų skirtingų mokslo sričių sandūroje – socialinių mokslų, inžinerijos ir medijų meno, kartu stiprindamas universiteto įvairiapusiškumą, artindamas jį prie visuomenės ir didindamas jo inovatyvumą bei patrauklumą. Naujoji studijų programa – dar vienas svarbus žingsnis į priekį. Sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas ir augančios technologinės galimybės iš esmės keičia kūrybinių industrijų sektoriaus taisykles. Reaguodamas į audiovizualinio sektoriaus transformaciją ir augantį „ArtTech“ lauką, fakultetas pradeda rengti specialistus, gebančius integruoti kūrybinius procesus su pažangiausiomis technologijomis – nuo virtualios produkcijos iki XR išplėstinės realybės ir dirbtinio intelekto taikymo. Studijų programa orientuota į konkurencingų medijų meno projektų kūrimą globalioje rinkoje, ugdant aukšto lygio technologines kūrėjų kompetencijas. Ji remiasi modernia „VILNIUS TECH Linkmenų fabriko“ infrastruktūra, kuri sudaro palankias sąlygas kartu plėtoti ir naujus inovatyvius kūrybinius projektus, stiprinti bendradarbiavimą su verslu. Tai atveria naujas galimybes tiek akademinėje, tiek profesinėje srityje. Taip Kūrybinių industrijų fakultetas per daugiau nei dešimtmetį tapo jungtimi tarp komunikacijos, kūrybos, meno ir technologijų bei inžinerijos. „Įrodėme, kad visa tai gali veikti kaip unikali, vieninga, tarpdisciplininė ekosistema, generuojanti realų poveikį universitetui, miestui ir verslui. Mūsų sėkmės istorija – tai akademinės drąsos, nuoseklaus darbo ir strategijos bei stiprios bendruomenės rezultatas, leidęs per palyginti trumpą laiką pasiekti nacionalinę lyderystę ir užtikrintai žvelgti į tarptautinę ateitį“, – džiaugiasi prof. dr. V. Asakavičiūtė. Šiandien KIF yra ne tik universiteto dalis. Tai – erdvė, kurioje gimsta idėjos, kuriančios realią ekonominę vertę, formuojančios miestą, visuomenę ir ateities komunikaciją.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto Mechanikos mokslo instituto mokslininkai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Itin smulkių dalelių filtravimo sistemos pagrįstos daugiadažne akustine aglomeracija kūrimas ir tyrimai“ (Sut. Nr. S-MIP-23-140), plėtoja technologiją, skirtą efektyvesniam oro valymui. Projekto metu kuriama akustinės aglomeracijos sistema, kuri leidžia itin smulkias ore esančias daleles sujungti į didesnius junginius. Toks sprendimas yra praktiškai reikšmingas tuo, kad didesnes daleles įprastomis filtravimo priemonėmis galima pašalinti gerokai lengviau ir efektyviau. Tai atveria galimybes kurti pažangesnes oro valymo sistemas pramonei, energetikai ir kitoms sritims, kuriose svarbi oro kokybė bei smulkiųjų dalelių kontrolė. „Šio projekto esmė – sukurti technologinį sprendimą, kuris padėtų efektyviau spręsti itin smulkių dalelių šalinimo problemą. Tokios dalelės yra vienos sudėtingiausiai sulaikomų, todėl jų sujungimas į didesnius darinius gali ženkliai pagerinti visos filtravimo sistemos veikimą“, – sako projekto vadovas doc. dr. Andrius Čeponis. Tyrimų pagrindu jau sukurtas ir patentu apsaugotas technologinis sprendinys – ultragarsinė kietųjų dalelių akustinės aglomeracijos kamera. Ji suprojektuota taip, kad kameroje būtų sukuriami persidengiantys ultragarsiniai akustiniai laukai, sudarantys palankias sąlygas dalelių aglomeracijai prieš jas pašalinant kitais filtravimo būdais. Pasak VILNIUS TECH Mechanikos mokslo instituto direktoriaus prof. dr. Artūro Kilikevičiaus, šios krypties tyrimai yra svarbūs ne tik moksline, bet ir taikomąja prasme. „Tai perspektyvi technologija, galinti tapti svarbia naujos kartos oro valymo sistemų dalimi. Tokie sprendimai aktualūs visur, kur siekiama didesnio filtravimo efektyvumo, mažesnės taršos ir pažangesnių aplinkosauginių technologijų“, – teigia prof. dr. A. Kilikevičius. VILNIUS TECH mokslininkų vykdomas projektas prisideda prie pažangių, praktiniam taikymui orientuotų oro valymo technologijų kūrimo ir stiprina universiteto kompetencijas ultragarsinių sistemų kūrime ir taikyme.   Projektas finansuojamas Lietuvos mokslų tarybos pagal sutartį Nr. Sut. Nr. S-MIP-23-140.

2026 m. kovo 16–20 dienomis VILNIUS TECH Matematinės statistikos katedros dėstytojai dr. Vilma Nekrašaitė-Liegė ir Donatas Šlevinskas kartu su Duomenų analizės technologijų studijų programos studentais Tomu Pikiotu ir Tomu Lavošniku dalyvavo tarptautinėje Erasmus+ mišrioje intensyvioje programoje (BIP) „Green turn with Math“, vykusioje Åland University of Applied Sciences (Suomija). Šios Erasmus+ BIP programos tikslas – supažindinti studentus su matematiniais metodais, naudojamais sprendžiant tvarumo problemas, ugdyti gebėjimą analizuoti įvairių sprendimų pasekmes bei stiprinti supratimą apie matematinio modeliavimo ir duomenų analizės svarbą darnaus vystymosi srityje. Programoje dalyvavo 14 studentų iš Riga Technical University, TTK University of Applied Sciences, Åland University of Applied Sciences ir VILNIUS TECH. Intensyvios savaitės metu studentai gilinosi į matematikos taikymą sprendžiant tvarios energetikos ir aplinkosaugos problemas, dirbo laboratorijose bei analizavo realius energetinių sistemų duomenis. Programos metu studentai atliko eksperimentus su: saulės energijos sistemomis, geoterminiais šilumos siurbliais, dyzeliniais generatoriais. Laboratorinių darbų metu buvo analizuojami tokie rodikliai kaip energijos vartojimo efektyvumas, CO₂ emisijos, kuro sąnaudos, sistemų veikimo koeficientai (COP), taip pat vertinami skirtingų energijos gamybos sprendimų poveikiai aplinkai. Studentai mokėsi taikyti matematinius modelius ir statistinius metodus realių duomenų analizei. Statistikos paskaitas programos dalyviams vedė VILNIUS TECH dėstytojai, pristatydami duomenų analizės metodus, naudojamus tvarumo sprendimų vertinimui ir prognozavimui. Programos pabaigoje studentai dirbo tarptautinėse grupėse ir pristatė atliktų tyrimų rezultatus – energijos sistemų duomenų analizę bei jų efektyvumo vertinimą tvarumo kontekste. Dalyvavimas tarptautinėje programoje suteikė studentams galimybę ne tik gilinti profesines kompetencijas, bet ir dirbti tarptautinėje akademinėje aplinkoje, bendradarbiauti su kitų šalių studentais bei praktiškai pritaikyti matematikos žinias sprendžiant aktualius energetikos ir tvarumo iššūkius.

Darbo paieška dažnai apipinta įvairiais mitais – kandidatuoti verta tik tada, jei atitinki visus reikalavimus, svarbiausia – ilgametė patirtis, o darbo pokalbyje reikia pasirodyti tobulu kandidatu. Tokie įsitikinimai neretai sutrukdo studentams ir ką tik studijas baigusiems jaunuoliams sėkmingai pradėti karjerą. Apie dažniausius mitus ir tai, ką reikėtų žinoti prieš ateinant į darbo ar praktikos pokalbį, pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) Organizacijos vystymo grupės projektų vadovės Inga Alimovienė ir Rasa Vėgelė. Pirmasis mitas: jei neatitinki 100 proc. reikalavimų – neverta net kandidatuoti Šis mitas gali būti tiesa tik tuo atveju, jeigu vyksta atranka į griežtai teisės aktais reglamentuotą darbo poziciją. „Pavyzdžiui, jeigu ieškome žmogaus į viešųjų pirkimų, teisės audito ar kitas įstatymuose nustatytas pozicijas, vyksta konkursas pagal Vyriausybės nustatytas taisykles, todėl privalome kviesti visus šimtu procentų reikalavimus atitinkančius kandidatus“, – pasakoja I. Alimovienė. Tokiais atvejais atranka yra griežtai reglamentuota, o darbdaviai neturi daug lankstumo vertindami kandidatų patirtį ar išsilavinimą. „Kiek kitaip yra, kai ieškome darbuotojų į pozicijas, į kurias nėra tokio griežto reglamentavimo ir galime lanksčiau pažvelgti į žmogaus patirtį bei išsilavinimą. Tada ir patys pareigybės aprašymai nėra tokie griežti – nebūtina turėti konkrečios srities išsilavinimo. Be to, skelbime gali būti ir prierašas, kad patirtis nesvarbi, nes visko išmokysime“, – priduria ji. Tuo metu R. Vėgelė pabrėžia, kad į tokias pozicijas verta kandidatuoti net ir neatitinkant visų reikalavimų, ypač karjerą dar tik pradedantiems jaunuoliams. Anot jos, darbo pokalbio metu atrankų specialistai padeda įsivertinti, ar kandidatas yra tinkamas konkrečiai pozicijai, o kartu tai yra proga pačiam geriau suprasti, ar toks darbas būtų įdomus. „Svarbu nepamiršti, kad net ir pats darbo pokalbis yra vertinga patirtis. Kiekvienas toks susitikimas leidžia geriau pažinti save, įgyti daugiau pasitikėjimo ir pasiruošti ateities galimybėms“, – sako pašnekovė. Antrasis mitas: jei pozicijoje nesi išdirbęs X metų – neturi galimybių Šiuo atveju VMSA atstovės tikina, jog daug svarbiau atsižvelgti į kandidato sukauptą patirtį, nei į išdirbtus metus. Pasitaiko atvejų, kad žmogus nėra niekada dirbęs pagal savo išsilavinimą, tačiau turi daug žinių, įgytų ilgametės praktikos metu kitoje srityje, į kurią ir kandidatuoja. „Dažniau konkretūs reikalavimai keliami vadovų, patarėjų ir kitoms griežtai reglamentuotoms pozicijoms. Kalbant apie paprastesnes pozicijas, rekomenduojame nurodyti projektus, darbo grupes, kitas veiklas, kuriose žmogus yra dalyvavęs. Tą ypač akcentuojame studentams karjeros mugių metu – jų patirtis net ir mokyklos paskutinių klasių veiklose ar Studentų atstovybėje daug parodo apie tai, kokias funkcijas kandidatas yra atlikęs, kuo domisi, koks yra veiklus, atskleidžia jo komunikabilumą ir kitas savybes“, – sako R. Vėgelė. Net ir iš pirmo žvilgsnio paprastos patirtys gali tapti stipriu privalumu gyvenimo aprašyme – svarbiausia, kaip jas pateiksite. Net trumpi įrašai gali atskleisti svarbius įgūdžius, jei jie aprašomi aiškiai nurodant svarbiausius aspektus. „Reikia mokėti ir pačiam save įsivertinti – ta patirtis, net jei tau atrodo ne tokia reikšminga, tinkamai pateikus gali daug ką atskleisti. Pavyzdžiui, studentas buvo išvykęs į „Erasmus“ mainus. Tai gali būti apibūdinta viena, paprasta eilute. Bet jeigu jis parašys, kad mainų metu mokėsi bendradarbiauti su skirtingomis kultūromis, komandomis, tobulino užsienio kalbos įgūdžius – tai jau gali parodyti tam tikrus jaunuolio privalumus“, – pasakoja I. Alimovienė. Trečiasis mitas: atrankos pokalbyje reikia suvaidinti kuo geresnę savo versiją Su šiuo mitu glaudžiai susijęs ir kitas: yra teisingi ir neteisingi atsakymai. Tai – itin klaidingas mitas, patikina R. Vėgelė. Neretai kuo geriau norintys pasirodyti kandidatai, anksčiau ar vėliau vis tiek atsiskleidžia, todėl ji ragina niekada nemeluoti ir kiek įmanoma būti atviresniam. „Labai aiškiai matosi, kada kandidatas meluoja: paklausus tų pačių klausimų kitais žodžiais, kandidatas galiausiai susivelia savo atsakymuose. Kad kažkas ne taip, jaučia ir atrankų specialistai. Tai ypač pasijaučia, kai, pavyzdžiui, pirmasis pokalbis vyksta nuotoliniu būdu, o antrasis – gyvai. Tada ir atsiskleidžia, kas iš tiesų buvo tiesa“, – dalijasi specialistė. Tiesą apie kandidatą atskleidžia ir bandomosios užduotys. Pasitaiko atvejų, kai pokalbio metu žmogus save išgiria, o užduoties gerai neatlieka. Arba: užduotis atliekama puikiai, tačiau pokalbio metu, paprašius, nesugeba paaiškinti, kaip ir ką darė. Jaudulys darbo pokalbio metu yra natūralus ir gali sutrukdyti gerai pasirodyti. Vis dėlto, pasak R. Vėgelės, atrankų specialistai tai supranta, pastebi ir dažnai stengiasi padėti kandidatui nusiraminti. „Kitas pavyzdys – melas apie savo darbo patirtį. Tarkime, kandidato CV parašyta, jog jis tuo metu dar dirba, tačiau pokalbio metu išsiduoda, jog jau nebe. Arba nurodyta, kad šiuo metu jis yra vadovas jau penkerius metus, nors paskui paaiškėja, kad buvo paaukštintas tik prieš pusmetį ar net mėnesį. Tokiu atveju geriau nurodyti karjeros kelią, kad nuo specialisto užaugo iki vadovo“, – pasakoja I. Alimovienė. Kevtirtasis mitas: apie atlyginimą nemandagu kalbėti Pinigų klausimas Lietuvoje iki šiol vis dar laikomas tabu tema – net ir atėjus į darbo pokalbį, neretai kandidatas vengia aiškiai nurodyti, kiek norėtų uždirbti. Tokiu atveju specialistės ragina nebijoti nurodyti sumos, kadangi visi supranta: žmogui reikia susimokėti nuomą ar paskolą, nusipirkti būtinų prekių, papramogauti. Galbūt ne visos įmonės, gali lanksčiai derėtis, tačiau, įsivertinus savo patirtį ir galimybes, visuomet verta pabandyti. „Svarbu kandidatuojant atkreipti dėmesį į nurodytą atlyginimo rėžį skelbime. Jeigu jis atitinka jūsų poreikius ir turimą patirtį, tuomet drąsiai galite siųsti savo CV. Tačiau tikrai pasitaiko atvejų, kai ateina žmogus be jokios patirties ir prašo didžiausios rėžio sumos, kurią gauna keletą metų toje pozicijoje dirbantis specialistas, todėl reikia įsivertinti realistiškai“, – sako I. Alimovienė. Ką dar reikėtų žinoti ieškant darbo? „Kalbant apie CV, auksinė taisyklė yra adaptuoti jį pagal poziciją, į kurią kandidatuojama. Nerašyti, kad ieškote buhalterinio ar administratoriaus darbo, o siunčiate visai į kitą sritį. Taip pat būtinai pasitikrinkite, ar teisingai nurodyti jūsų kontaktiniai duomenys. Pasitaiko atvejų, kai žmogus suklysta rašydamas savo telefono numerį ar el. paštą, o po to stebisi, kodėl išsiuntus šimtą CV, jam niekas neskambina“, – pasakoja I. Alimovienė. Jeigu kartu su CV prašoma pateikti ir motyvacinį laišką, verta rinktis trumpą, bet nuoširdų ir konkrečiai pozicijai pritaikytą tekstą, o ne visoms įmonėms siunčiamą bendrinį šabloną. Taip pat svarbu atidžiai patikrinti, kam laiškas yra adresuojamas, ir įsitikinti, kad jame nėra neatidumo klaidų. Siunčiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu, svarbu aiškiai nurodyti, į kokią poziciją ar bent jau į kurį padalinį kandidatuojama. Įmonės dažnai vienu metu ieško kelių darbuotojų, todėl vien iš gyvenimo aprašymo tai ne visada būna akivaizdu. „Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į savo el. pašto adresą – daug profesionaliau atrodo, kai jis sudarytas iš vardo ir pavardės, o ne neformalaus, sukurto dar paauglystėje, pavyzdžiui, „braske123“, – sako I. Alimovienė. Einant į darbo pokalbį, vienas svarbiausių dalykų – išsisaugoti darbo skelbimą. Jei to padaryti nepavyko, verta susisiekti su darbdaviu ir paprašyti jį persiųsti – tai rodo kandidato susidomėjimą ir pasiruošimą. Taip pat būtina pasidomėti įmonės veikla, kad pokalbio metu būtų lengviau kalbėti apie poziciją ir pačią organizaciją. Papildomai naudinga pasiskaityti apie įmonės reputaciją – peržiūrėti atsiliepimus, viešai prieinamą informaciją, darbuotojų įrašus „LinkedIn“ platformoje. Ne mažiau svarbu įsivertinti ir tai, ar įmonės vertybės atitinka asmeninius lūkesčius. „Pavyzdžiui, įmonės vertybė yra bendradarbiavimas, tačiau žmogus nenori dalintis savo žiniomis ir apmokyti kito kolegos“, – paaiškina R. Vėgelė. Pokalbio metu kandidatui svarbu paklausti apie darbo poziciją, būsimas funkcijas ir atsakomybes, kad įsitikintų, ar tikrai teisingai jas supranta, paprašyti jas paaiškinti per pavyzdžius. Taip pat reikėtų paklausti apie kitus svarbius aspektus – darbo lankstumą, laiką, nuotolį ir pan., o pamiršus – tą vertėtų padaryti paskambinus ar parašius, pataria VMSA specialistės. VILNIUS TECH kviečia jaunuosius ateities kūrėjus balandžio 16 d. dalyvauti Karjeros dienoje GRAVITY. Nemokamas renginys kasmet sutraukia daugiau kaip 10 000 studentų ir moksleivių, bei daugiau nei 100 organizacijų atstovų. Tai – švietėjiška iniciatyva, atverianti jaunimui realias galimybes pažinti profesijas, susitikti su darbdaviais ir kryptingai planuoti savo karjerą. Šių metų tema – socialiniai ryšiai. Daugiau apie renginį rasite čia.

Kovo 31 d. (antradienį), 16.00 val. „Krypties kompaso“ karjeros konsultantas Laurynas Pečkaitis kviečia prisijungti prie praktiško nuotolinio seminaro „Efektyvus laiko planavimas išlaikant balansą“. Seminaro metu sužinosite: Koks yra produktyvumas paros ir savaitės bėgyje. Kas yra dūburio valanda ir Nappucino. Kaip išlaikyti balansą tarp savo socialinių vaidmenų. Kokios yra geriausios darbo efektyvumo programėlės. Kaip „suvalgyti“ varlę ir dramblį. Koks aš esu paukštis ir kaip planuoti laiką pagal mano paukščio veislę. Kokie laiko trikdžiai dažniausiai trukdo laikytis plano. Kaip išlaikyti susikaupimą. Praktinis „Mandarino“ metodas. Laurynas Pečkaitis – „Krypties kompaso“ karjeros konsultantas, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narys, koučeris. Prisijungimo nuoroda: Karjeros seminaras - Efektyvus laiko planavimas išlaikant balansą | Susitikimas-prisijungti | Microsoft Teams

VILNIUS TECH bendruomenei suteikiama prieiga prie akademinių elektroninių knygų platformos ProQuest Ebook Central (Academic Complete & Library Thing Books Cover Widget Package duomenų bazė). Platformos turinį sudaro įvairių mokslo sričių knygos – nuo socialinių ir humanitarinių iki tiksliųjų bei inžinerijos mokslų. Čia galima rasti daugiau nei 230 tūkst. elektroninių knygų pavadinimų iš įvairių tarptautinių akademinių leidyklų. Patogias paieškos ir filtravimo funkcijos palengvina informacijos paieškos procesą – galima greitai rasti aktualią literatūrą studijoms, moksliniams tyrimams ar savarankiškam gilinimuisi į dominančias temas. Elektronines knygas galima skaityti tiesiog interneto naršyklėje arba atsisiųsti į kompiuterį bei kitus mobiliuosius įrenginius, todėl patogu naudotis tiek universitete, tiek nuotoliniu būdu. Platformoje taip pat galima pasižymėti svarbias teksto vietas, kurti pastabas, išsaugoti knygas asmeninėje lentynoje („Bookshelf“) bei eksportuoti citatas į bibliografijos tvarkymo programas. Platformoje taip pat integruotas Ebook Central tyrimų asistentas („Ebook Central Research Assistant“) – akademinis dirbtinio intelekto (DI) įrankis, skirtas supaprastinti informacijos paiešką platformoje. DI įrankis siūlo pagalbą tiesiog knygos skaitymo aplinkoje ir generuoja įžvalgas, pagrįstas tik konkrečios knygos turiniu, todėl užtikrinamas didesnis informacijos tikslumas, patikimumas ir akademinis skaidrumas. Pagrindinės Ebook Central tyrimų asistento funkcijos: Skyrių santraukos – padeda greitai suprasti pagrindines idėjas ir įvertinti skyriaus tinkamumą tyrimui. Pagrindinės sąvokos – identifikuoja svarbiausius terminus ir paaiškina juos kontekste. Greitesnis turinio vertinimas – leidžia lengviau nuspręsti knyga ar tik skyrius yra aktualus moksliniam darbui. Integruotas į skaitymo aplinką – veikia tiesiog knygos peržiūros lange, nereikia atskiro įrankio. Daugiau informacijos >>> Norėdami plačiau susipažinti su Academic Complete & Library Thing Books Cover Widget Package duomenų baze, išmokti susikurti asmeninę paskyrą, efektyviai atlikti paiešką, atsisiųsti knygas ar pasinaudoti kitomis platformos funkcijomis, kviečiame peržiūrėti šios duomenų bazės parengtus mokymosi gidus ir vaizdo instrukcijas >>> Prieiga galima tik iš VILNIUS TECH kompiuterių tinklo, o naudojantis VPN paslauga prie šios duomenų bazės galima prisijungti iš namų.

AKTUALŪS KVIETIMAI Dirbtinio intelekto sprendimų diegimas Kvietimu skatinama MVĮ diegti skaitmenines technologijas, prioritetą teikiant dirbtinio intelekto sprendimams. Finansuojama veikla - Skaitmeninių technologijų, susijusių su DI, diegimas MVĮ. Siekiant efektyviau panaudoti MVĮ turimus duomenis ir skaitmenizuoti veiklos procesus, būtinos investicijos į DI produktus ir (arba) sprendimus, kurie leistų pasiekti aukštesnį MVĮ skaitmenizacijos lygį. Kvietimo biudžetas: - iki 1 250 000 Sostinės regionui; - iki 2 500 000 Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma - 70 000 Eur. Finansavimo forma – Dotacija. Finansuojamoji dalis – iki 50 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Galimi pareiškėjai – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Universitetas gali dalyvauti kaip paslaugų tiekėjas. Paraiškų pateikimo terminas – 2026-06-18 17:00 val. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos rasite čia. -------------- 2026 m. kvietimas teikti paraiškas Lietuvos–Prancūzijos programos „Žiliberas“ mokslo projektams vykdyti Programos tikslas – plėtoti ir skatinti dvišalį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse, skatinant bendradarbiavimą per vizitus tarp Lietuvos ir Prancūzijos partnerių. Tinkamos finansuoti projekto veiklos Pagal šį kvietimą skiriamos lėšos bendro Lietuvos ir Prancūzijos projekto vykdytojų trumpalaikių vizitų (iki 1 mėn. trukmės) į tarptautinio projekto partnerio instituciją Prancūzijoje ar Lietuvoje kelionės išlaidoms ir dienpinigiams apmokėti. Moksliniams tyrimams vykdyti ir kitoms veikloms lėšos iš programos neskiriamos. Paraiškų rengimo ir vertinimo nuostatos 1.    Projektas turi prasidėti ne anksčiau kaip 2027 m. sausio 2 d. ir baigtis ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Ilgiausia galima projekto trukmė – 2 metai. 2.    Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. 3.    Bendru šalių sutarimu, iš Lietuvos pusės finansuojamos Lietuvos projekto vykdytojo (-ų) kelionės į tarptautinio projekto partnerio instituciją Prancūzijoje išlaidos (iki 500 eurų) ir dienpinigiai (125 eurai parai) kiekvienam asmeniui 4.    Bendru šalių sutarimu, iš Prancūzijos pusės finansuojamos Prancūzijos projekto vykdytojo (-ų) kelionės į tarptautinio projekto partnerio instituciją Lietuvoje išlaidos (iki 500 eurų) ir dienpinigiai (125 eurai parai) kiekvienam asmeniui. 5.    Iki projekto įgyvendinimo pabaigos turi būti pasiektas šis rezultatas (taikoma tik Lietuvos projekto vykdytojams) – bent vienas įvykęs Lietuvos projekto vykdytojo vizitas į Prancūziją Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. balandžio 21 d. 16.00 val. Galimi pareiškėjai – Paraišką Lietuvoje gali teikti projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija ir bendro projekto partneriais iš Prancūzijos. Lietuvos mokslo ir studijų institucija yra tinkama tik tuomet, jei yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, ir kurios pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra: tai yra aukštosios mokyklos (gali būti dviejų tipų: universitetai ir kolegijos) arba mokslinių tyrimų institutai. Projekto vadovas turi būti mokslininkas – tyrėjas, turintis daktaro laipsnį. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas ir tik tuo atveju, jei jam nėra taikomi Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrosiose taisyklėse ar kituose Tarybos teisės aktuose nustatyti apribojimai svarstyti jo pateiktas paraiškas. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) programos 2026 m. kvietimas teikti paraiškas Finansuojama veikla – Pagal šį kvietimą skiriamos lėšos bendriems Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) mokslo projektams vykdyti. Tinkamos finansuoti  yra mokslinių tyrimų, jų rezultatų sklaidos bei kitos susijusios veiklos, įskaitant vizitus į tarptautinio projekto partnerių Latvijoje ir Taivane institucijas bei kviestines paskaitas. Paraiškų rengimo ir vertinimo nuostatos 1.    Projektas turi prasidėti ne anksčiau kaip 2027 m. sausio 2 d. ir baigtis ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. Ilgiausia galima projekto trukmė – 3 metai. 2.    Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. 3.    Lietuvos projekto vykdytojams vieneriems metams gali būti skiriama iki 25 000 eurų, iš jų, ilgalaikiam materialiam ir nematerialiam turtui įsigyti vieneriems metams gali būti skiriama ne daugiau kaip 6250 eurų 4.    Taryba finansuoja 75 proc. projekto vykdytojų iš Lietuvos ir vykdančiosios institucijos išlaidų projekte. Likusius 25 proc. finansuoja Taivano Nacionalinė mokslo ir technologijų taryba. 5.    Projektuose skatinama užtikrinti jaunųjų tyrėjų dalyvavimą projekto veiklose, ypač didelį dėmesį skiriant jų mobilumo veikloms. 6.    Lietuvos pareiškėjams rekomenduojame projekto įgyvendinimo plane numatyti projekto rezultatų viešinimo veiklas, skirtas plačiajai visuomenei ir (ar) socialiniams partneriams Lietuvoje, o projekto biudžete – lėšas šių veiklų įgyvendinimui. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. balandžio 28 d. 16.00 val. Galimi pareiškėjai – paraišką Lietuvoje gali teikti projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija ir bendro projekto partneriais iš Latvijos ir Taivano. Lietuvos mokslo ir studijų institucija yra tinkama tik tuomet, jei yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, ir kurios pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra: tai yra aukštosios mokyklos (gali būti dviejų tipų: universitetai ir kolegijos) arba mokslinių tyrimų institutai. Projekto vadovas turi būti mokslininkas – tyrėjas, turintis daktaro laipsnį. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas ir tik tuo atveju, jei jam nėra taikomi Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrosiose taisyklėse ar kituose Tarybos teisės aktuose nustatyti apribojimai svarstyti jo pateiktas paraiškas. Teikdamas paraišką asmuo turi atsižvelgti į tai, kad, jis gali būti tik vieno vykdomo Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) mokslo projekto vadovas (t. y. teikti paraišką kaip naujo projekto vadovas gali tik tada, kai vykdytas projektas yra pasibaigęs). Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- STEP technologijų kūrimas ir/arba gamyba gynybos ir saugumo srityje Kvietimas skirtas skatinti Europos strateginių technologijų platformos  (toliau – STEP) technologijų gynybos ir saugumo srityje, įskaitant specialiųjų elementų ir specialiųjų mašinų, naudojamų galutiniams produktams gaminti, kūrimą arba gamybą Kvietimui skirtas biudžetas: 46,5mln. € (29.095.450,00 Eur Sostinės regionui ir 17.479.125,00 Eur Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui). Projektui skiriama paramos suma: nuo 0,5 mln. € iki 12 mln. € Finansavimo intensyvumas: nuo 25% iki 80% priklausomai nuo įmonės dydžio, projekto veiklos ir regiono. Darbuotojų mokymui gali būti skirta ne daugiau kaip 300 tūkst. Eur. Galimi pareiškėjai – Pareiškėjas gali būti MVĮ ar didelė įmonė, registruota Lietuvoje ar užsienyje. Pareiškėjas turi būti bent 3 metus veikianti įmonė, turinti ne mažiau 300 tūkst. € -maža įmonė, 500 tūkst. € – vidutinė įmonė, 750 tūkst. € didelė įmonė, pardavimo pajamų kiekvienais metais. Galimi partneriai – Įmonės ir MSI. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. balandžio 8 d. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos čia. -------------- NAUDINGOS NUORODOS Europos komisijos kvietimai – https://ec.europa.eu. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ kvietimai – https://2021.esinvesticijos.lt. Lietuvos mokslo tarybos kvietimai – https://www.lmt.lt. Inovacijų agentūros kvietimai – https://kc.inovacijuagentura.lt. Kormako konsultacinės grupės finansavimo galimybių naujienlaiškis. -------------- PASIBAIGĘ KVIETIMAI Lietuvos kultūros tarybos kvietimai teikti paraiškas Paskelbti konkursai: 1. Literatūra 2. Muzika 3. Scenos menai 4. Taikomieji menai 5. Vizualieji menai 6. Tinklaveika 7. Baltijos kultūros fondas Projekto skiriama finansavimo suma – prašoma skirti finansavimo suma ne mažesnė nei 2500 Eur. Paraiškų pateikimo terminas – nuo 2026-02-02 iki 2026-03-03. Baltijos kultūros fondui paraiškos teikiamos iki 2026-02-22. 1-6 punktuose nurodytiems konkursams galimų p[ateikti paraiškų skaičius yra ribotas. Prieš teikiant projekto paraišką, turi būti gautas leidimas teikti paraišką VILNIUS TECH vardu. Pirmenybė teikiama pareiškoms, kurių prašymai leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu pateikiami iki 2026-02-13. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Informacija apie kvietimus paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas Lietuvos - Taivano programos mokslo projektams Finansuojama veikla – pagal šį kvietimą skiriamos lėšos bendriems Lietuvos - Taivano mokslo projektams vykdyti. Tinkamos finansuoti yra mokslinių tyrimų, jų rezultatų sklaidos bei kitos susijusios veiklos, įskaitant vizitus į tarptautinio projekto partnerių institucijas bei kviestines paskaitas. Kvietimas skirtas teikti paraiškas bendriems mokslo projektams įgyvendinti: •    lazerių technologijų: o    žaliosios energetikos technologijos; o    dronų technologijos. •    biomedicinos technologijų: o    genomo redagavimo įrankiai; o    vėžio moksliniai tyrimai, įskaitant diagnostiką, gydymą, prevenciją ir sveikatos priežiūrą; o    skaičiuojamoji medicina (angl. computational medicine). Lietuvos dalyviams vienam mokslo projektui gali būti skirta iki 200 000 eurų. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. kovo 9 d. 16.00 val. Paraiškos teikiamos abiejose šalyse tuo pačiu metu. Lietuvoje paraiškos teikiamos LMT. Taivano partneriai teikia paraiškas Taivano Nacionalinei mokslo ir technologijų tarybai (NSTC). Iki projekto įgyvendinimo pabaigos turi būti pasiektas šis rezultatas (taikoma tik Lietuvos Institucijai ir (ar) Partneriams): bent viena mokslinė publikacija su bendraautoriais iš užsienio (ne mažiau kaip įteikta žurnalo redakcijai ir priimta recenzuoti) ir (ar) bent vienas (tarptautinis) patentas (ne mažiau kaip pateikta patentinė paraiška su išsiuntimo įrodymu). Projektuose skatinama užtikrinti jaunųjų tyrėjų (t. y. asmenys, mokslo laipsnį įgiję ne anksčiau nei 2019 m. sausio 5 d. (į šį laikotarpį neįskaičiuojamos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, ilgalaikės ligos, karinės tarnybos – tokiu atveju laikotarpis atitinkamai pailgėja) dalyvavimą projekto veiklose. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas paskirtinės programos „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“ projektams 2026–2028 m. įgyvendinti Programos uždaviniai: 1.    skatinti informacinių technologijų naujai atsirandančiose ir (arba) sparčiai besivystančiose srityse mokslinius tyrimus, kurių nauji sprendiniai (rezultatai) gali turėti reikšmingos įtakos kuriant pažangias, transformuojančias inovacijas, kartu skatinant mokslinių tyrimų rezultatų ir įgytų kompetencijų taikymą plėtojant mokslo ir studijų institucijų, viešojo ir privataus sektorių institucinės sąveikos jungtis, bei mokslo ir žinių visuomenės plėtra stiprinant komunikaciją tarp institucijų, populiarinant mokslo bendruomenėje ir visuomenėje mokslinę veiklą ir jos laimėjimus bei rezultatus; 2.    skatinti mokslinius tyrimus, kuriuose kvantiniai skaičiavimai ir (arba) rezultatai gali būti praktiškai taikomi įvairiose tyrimų srityse, kartu skatinant šių mokslinių tyrimų rezultatų ir įgytų kompetencijų taikymą. Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 300 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – iki 2026 m. vasario 27 d. 16 val. Projekto terminai: pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. spalio 1 d. Trukmė – ne ilgesnė nei 24 mėn. Galimi pareiškėjai  Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Projekto vadovas turi būti mokslininkas. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas. Asmuo turi atsižvelgti į tai, kad nuo paraiškoje nurodytos projekto įgyvendinimo pradžios iki projekto įgyvendinimo pabaigos jis vienu metu gali vykdyti ne daugiau kaip du konkursinių prioritetinių mokslinių tyrimų programų ar paskirtinių programų projektus, Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos mokslo projektus, mokslininkų grupių projektus, technologinės plėtros projektus, Lietuvos narystei Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) perspektyvius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konkursinio finansavimo projektus, podoktorantūros stažuočių projektus (tik stažuotojui, kuris pagal Taisyklių nuostatas laikomas šios priemonės projekto vadovu) kaip pagrindinis projekto vykdytojas ir būti tik vieno iš jų vadovas. Nuostatos dėl studentų įtraukimo ir jų darbo apimties: 1.    Teikiant paraišką pagal Programos 1 uždavinį į projekto vykdytojų sudėtį privaloma įtraukti ne mažiau kaip 5 bet kurios studijų pakopos (I-III) ar vientisųjų studijų studentus kaip pagrindinius ar nepagrindinius vykdytojus, kurių darbo apimtis projekte ne mažesnė kaip 960 valandų; 2.    teikiant paraišką pagal Programos 2 uždavinį, reikalavimas įtraukti studentus į projekto vykdytojų sudėtį netaikomas, tačiau jei studentai (bet kurios studijų pakopos ar vientisųjų studijų) vis dėlto įtraukiami (kaip pagrindiniai ar nepagrindiniai vykdytojai), jų darbo apimtis projekte turi būti ne mažesnė kaip 960 valandų; 3.    asmuo laikomas studentu, jei turi bet kurios studijų pakopos (I–III) ar vientisųjų studijų studento statusą jo įdarbinimo projekto įgyvendinimui dieną; 4.    planuojant projekto vykdytojo studento darbą projekte, rekomenduojama įvertinti jo perėjimą iš vienos studijų pakopos į kitą ar būsimą pareigybę projekte po studijų pabaigos, siekiant išlaikyti tą patį asmenį visą projekto laikotarpį (jei jo užduotys projekte yra ilgalaikės ir trunka ilgiau, nei studijos vienoje iš pakopų) Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų finansavimo konkursas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija skelbia Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų finansavimo konkursą. Konkurso paskirtis – atrinkti ir finansuoti projektus, atitinkančius šias 2026 metų prioritetines finansavimo kryptis: 1. Istorinės atminties puoselėjimas Lietuvos valstybei reikšmingiems įvykiams atminti; 2. Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės kovų atminimas, Lietuvai nusipelniusių asmenybių, kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę įamžinimas; 3. Tautinių bendrijų istorijos ir kultūros Lietuvoje puoselėjimas; 4. Šalies žinomumo ir reputacijos stiprinimas. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. vasario 17 d. (įskaitytinai). Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Informacija apie kvietimą paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti startinių galimybių projektų, skirtų pasiruošti dalyvauti programos „Europos horizontas“ kvietimuose, paraiškas Finansuojama veikla – startiniai galimybių projektai, t. y. veikla, skirta pasiruošti teikti paraišką pagal programos „Europos horizontas“ kvietimus vykdant projektą: MTEP idėjai pasitikrinti, partneriams pritraukti, moksliniams, technologiniams duomenims surinkti ir pan. Bendra kvietimui numatyta lėšų suma – 9,2 mln. Eur Didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 30 000 Eur. Finansavimo intensyvumas – iki 100 proc. Teikiant projekto paraišką (projekto įgyvendinimo planą) privaloma pateikti informaciją, pagrindžiančią, kad pareiškėjo startinio galimybių projekto tematika atitinka programos „Europos horizontas“ strateginį planą ir (arba) programos „Europos horizontas“ darbo programos kvietimą. Paraiškų pateikimo terminas - kvietimas sustabdytas. Galimi pareiškėjai – mokslo ir studijų institucijos ir labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Teikiant projekto paraišką veiklai „Startiniai galimybių projektai“, leidimo teikti paraišką VILNIUS TECH vardu nereikalaujama (ši nuostata netaikoma kitoms kvietimo veikloms). Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo – Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. Projektų finansavimo sąlygų aprašas paskelbtas čia (9 priedas). -------------- Kvietimas – Dirbtinio intelekto sprendimų vystymas Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 10 mln. eurų kvietimą skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones vystyti dirbtinio intelekto sprendimus (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas). Skatinti įmones skaitmenizuotis. Kvietimo lėšomis įmonės gali finansuoti dirbtinio intelekto produktų ar sprendimų kūrimą, testavimą ir patekimą į rinką. Investicija skiriama tiek ankstyvosios stadijos, tiek brandesniems įvairių sričių DI produktams ar sprendimams: nuo mašininio mokymosi modelių ir kompiuterinės regos sistemų iki natūralios kalbos apdorojimo ar kitų aukštos pridėtinės vertės technologijų. Finansavimo intensyvumas - iki 80 procentų. Didžiausia galima parama projektui - 138 000 EUR. Paraiškų pateikimo terminas - 2026-02-02 17:00 val. Galimi pareiškėjai – MVĮ (labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės). Universitetas gali dalyvauti tik kaip MTEP paslaugų tiekėjas. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos rasite čia. -------------- NATO programa „Mokslas taikai ir saugumui“ NATO programa „Mokslas taikai ir saugumui“ (MTS)  [Science for Peace and Security] remia mokslinį bendradarbiavimą per įsteigtus dotacijų mechanizmus, teikiamas finansavimas daugiametėms programoms ir renginiams. Remiamų renginių sąrašą sudaro pažangiosios mokslinių tyrimų dirbtuvės (Advanced Research Workshops - ARW), pažangūs studijų institutai (Advanced Study Institutes - ASI) ir pažangiosios mokymo programos (Advanced Training Courses - ATC). Finansavimas Daugiamečiai projektai – iki 400 000 EUR per kelerius metus. Tai didelio masto bendradarbiavimo mokslinių tyrimų arba gebėjimų stiprinimo projektai. Renginiai (seminarai, mokymai, ARI) – paprastai 30 000 – 60 000 EUR, priklausomai nuo apimties ir trukmės. Mažesnės iniciatyvos: kai kuriuose kvietimuose nurodomos dotacijos nuo 30 000 EUR, ypač bandomosioms veikloms arba siaurai orientuotiems projektams. Galimi pareiškėjai - vyriausybinės, akademinės arba ne pelno siekiančios institucijos. Paraiškų pateikimo terminas - 2026 m. sausio 31 d. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos čia. -------------- POSTECH – VILNIUS TECH jungtinė mokslinių tyrimų „Seed Grant“ programa 2026 VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Korėja stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH kartu su Pohango mokslo ir technologijų universitetu (POSTECH) kviečia tyrėjus teikti paraiškas jungtiniams mokslinių tyrimų projektams pagal POSTECH – VILNIUS TECH Collaborative Seed Grant Program 2026. Programa skirta skatinti naujas ir stiprinti esamas tarptautines mokslinių tyrimų partnerystes tarp VILNIUS TECH ir POSTECH tyrėjų, sudarant sąlygas bendriems moksliniams rezultatams ir aukšto lygio publikacijoms. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Paraiškas galima teikti iki 2026 m. sausio 23 d. Projektų trukmė: 2026 m. kovo 1 d. - 2027 vasario 28 d.   Daugiau informacijos apie kvietimą rasite čia. Paraiškos formą rasite čia. Tyrėjai, ieškantys partnerių POSTECH universitete, kviečiami naudotis bendra matchmaking lentele. Kilus klausimų, kviečiame kreiptis į VILNIUS TECH Mokslo direkciją el. paštu: jelena.kabulova@vilniustech.lt. -------------- Kvietimas teikti paraiškas finansuoti studentų tyrimų vasaros metu projektus Lietuvos mokslo taryba (LMT), skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą, tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją ir padėti siekti mokslininko karjeros, pradeda studentų vasaros praktikos konkursą ir skelbia kvietimą pirmajam šio konkurso etapui – praktikos vadovų temų teikimui ir atrankai. Galimi pareiškėjai - Praktikos temos pasiūlymą teikia praktikos vadovas kartu su vykdančiąja institucija. Praktikos vadovas gali būti ne ankstesnių kaip antrų metų doktorantas, mokslininkas, meno daktaras arba pripažintas menininkas. Praktikos vadovas gali teikti studentų vasaros praktikos temą, jei paskutinę kvietimo teikti praktikos temas dieną jam nėra taikomi Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių 76 punkte nurodyti apribojimai svarstyti jo teikiamas paraiškas. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Paraiškų pateikimo terminas – Nuo 2025 m. gruodžio 8 d. iki 2026 m. sausio 9 d. 15 val. Planuojama atrinktų temų paskelbimo data – 2026 m. kovo mėn. Paskelbus atrinktas temas, studentai 30 dienų galės pretenduoti į praktikos vietas. Suėjus šiam terminui, praktikos vadovai vykdys į jų pasiūlytas temas pretendavusių studentų atranką, užpildydami studentų tinkamumo praktikos temai vertinimo anketas. Vertinimo metu praktikos vadovas turi teisę organizuoti vertinamuosius pokalbius (nuotoliniu ar kitu tinkamu būdu) dėl kiekvieno į jo pasiūlytą temą pretendavusio studento. Kvietimo lėšos: 0,9 mln. Eur Praktikos laikotarpis: 2026 m. liepos – rugpjūčio mėn. Praktikos vietos finansavimas: 4000 Eur arba 4900 Eur (vadovaujantis Aprašo 35 punkto nuostatomis). Pasibaigus vasaros praktikai, ar kitu Tarybos iš anksto nurodytu laiku, studentai pristatys savo praktikos metu pasiektus rezultatus Tarybos organizuotoje konferencijoje bei pateiks Projekto rezultatų santrauką. Kvietimo dokumentus galima rasti čia. Temos pasiūlymo pildymo instrukcija. Studentų vasaros praktikos bendra informacija. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Jurgita Kunigonienė (tel. 9570, jurgita.kunigonienė@vilniustech.lt). -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su Taipei Tech universitetu VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Taipei Tech universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti po tris bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 30 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su Primorsko universitetu (Univerza na Primorskem / University of Primorska), Slovėnija VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Primorsko universitetu universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti iki penkių bendrų projektų. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 21 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su NSYSU universitetu VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su NSYSU universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti po tris bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 17 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- Technologinių sprendimų, skirtų Lietuvos oro erdvės saugumui užtikrinti, atrankos konkursas Kviečiame teikti idėjas ir kurti inovacijas, saugančias Lietuvos dangų. Šis konkursas – tai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, skirta paskatinti Lietuvos įmones kurti, vystyti ir diegti technologinius sprendimus, kurie padėtų apsaugoti mūsų oro erdvę. Ieškome idėjų, kurios padėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į oro balionų, dronų ar kitų objektų keliamas grėsmes Lietuvos teritorijoje. Finansavimas Bendras planuojams programos finansavimas - 1 mln. Eur. Bendra kvietimo suma - 300 tūkst. Eur. Trims pareiškėjams skiriama po  – 100 tūkst. Eur. Didžiausia galima finansuojamoji dalis – 100%. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – apdovanojimas. Skiriamas apdovanojimas yra de minimis pagalba, teikiama laikantis De minimis reglamento nuostatų. Vieno kvietimo teikti paraiškas metu vienas pareiškėjas, atitinkantis Aprašo III skyriuje nurodytus reikalavimus, gali pateikti vieną paraišką dėl vienos idėjos. Apdovanojimai skiriami trims Pareiškėjams, kurie atitinka nustatytus reikalavimus ir surinko daugiausiai balų nustatyta tvarka. Pirmose trijose vietose esantiems pareiškėjams skiriamas 100 tūkst. Eur dydžio apdovanojimas. Apdovanojimas – vienkartinė išmoka, skiriama konkurso būdu atrinktam privačiam juridiniam asmeniui arba konsorciumui. Paraiškų pateikimo terminas – paraiškos priimamos iki 2025 lapkričio mėn. 11 d. Galimi pareiškėjai – konkursas skirtas Lietuvoje registruotoms įmonėms, veikiančioms mažiausiai dvejus metus, kurios: jau kuria technologinius sprendimus, susijusius su saugumu ar stebėsena; turi sprendimą, galintį padėti apsaugoti oro erdvę; per pastaruosius finansinius metus turėjo ne mažiau kaip 100 000 Eur pardavimo pajamų. Dalyvauti gali ir įmonių konsorciumai, jei juos atstovauja privatus juridinis asmuo. Pirmuoju etapu bus atrinktos trys pažangiausios verslo pasiūlytos idėjos, kurių autoriams viso bus skiriama 300 tūkst. eurų technologinio sprendimo vystymui. Antruoju etapu planuojamas finansavimas šių technologijų vystymui, o trečiuoju – jų testavimui realiomis sąlygomis. Universitetas gali dalyvauti per (jungtinę veiklą) konsorciumą. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Žinių ir technologijų perdavimo centras, kontaktiniai asmenys – Vilma Purienė (tel. 9488, vilma.puriene@vilniustech.lt) ir Margarita Prokopovič (tel. 9493, margarita.prokopovic@vilniustech.lt). Daugiau informacijos rasite čia. -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su Taiwan Tech universitetu VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Taiwan Tech universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti po tris bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki spalio 31 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- X kvietimas teikti paraiškas reikminių tyrimų projektams įgyvendinti Kvietimo temos: •    Natūralių ir pusiau natūralių pievų ir ganyklų atkūrimo galimybių ir metodikų studijos parengimas •    Poveikio Lietuvos transporto sektoriui vertinimas karinės agresijos prieš šalį atveju •    Arešto bausmės taikymo Lietuvoje analizė •    Migrantų iš Pietų ir Pietryčių Azijos integracijos Lietuvoje tendencijos, iššūkiai ir galimybės •    Priešiškos šalies dezinformacijos poveikio Lietuvai ekonominis vertinimas •    Vilniaus arkikatedros bazilikos mūro tyrimai Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 75 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. rugsėjo 30 d. 16 val. Projekto terminai: Pradžia – 2026 m. vasario 2 d. – kovo 21 d. Projekto trukmė ne ilgesnė nei nurodyta konkrečios temos aprašyme. Galimi pareiškėjai – paraišką teikia vykdančioji institucija kartu su projekto vadovu. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas. Projekto vadovas turi būti mokslininkas. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Lietuvos kultūros tarybos kvietimai teikti paraiškas Paskelbti konkursai: •    Atminties institucijos: Atminties institucijų veikla •    Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas •    Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos •    Literatūra •    Muzika •    Scenos menai •    Taikomieji menai •    Tinklaveika •    Ugdymas kultūra •    Vizualieji menai Projekto skiriama finansavimo suma – prašoma skirti finansavimo suma ne mažesnė nei 2500 Eur. Paraiškų pateikimo terminas – nuo 2025-06-26 iki 2025-09-09. Prieš teikiant projekto paraišką, turi būti gautas leidimas teikti paraišką VILNIUS TECH vardu. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Informacija apie kvietimus paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas finansuoti podoktorantūros stažuočių projektus Lietuvos mokslo taryba, skatindama jaunųjų mokslininkų stažuočių po doktorantūros studijų sistemos plėtrą ir kelti stažuotojų mokslinę kvalifikaciją, skelbia kvietimą teikti paraiškas finansuoti podoktorantūros stažuočių projektus. Projektams skiriamas finansavimas - apie 8,0 mln. Eur. Projekto vertė - iki 130 000 Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Stažuotės vadovo darbo užmokesčio išlaidos į projekto išlaidų sąmatą neįtraukiamos. Netiesioginės išlaidos gali sudaryti iki 10 proc. projekto išlaidų sąmatoje numatytų tiesioginių išlaidų sumos. Kvietimo paraiškos bus suskirstytos į tris dalis: 1) humanitarinių ir socialinių mokslų sričių paraiškos; 2) scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų sričių paraiškos; 3) gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių paraiškos. Kiekvienoje iš šių dalių paraiškos gali būti suskirstytos į paraiškų grupes, atsižvelgiant į paraiškose nurodytas mokslo kryptis ir į projektų tematikas. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. birželio 6 d. 16 val. Galimi pareiškėjai - Paraišką teikia vykdančioji institucija kartu su stažuotoju. Stažuotojas ir stažuotės vadovas gali būti nurodyti tik vienoje to paties kvietimo paraiškoje. Stažuotojas suprantamas kaip tyrėjas, turintis Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį, ir kuriam nuo mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai (šis laikotarpis pratęsiamas 18 mėnesių (motinos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų atveju) už kiekvieną vaiką, gimusį iki ar po daktaro laipsnio įgijimo dienos, pateikus vaiko (-ų) gimimo liudijimus, arba konkrečiu faktiniu laikotarpiu, pateikus dokumentus, pagrindžiančius nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui (-ams) prižiūrėti suteikimo laikotarpį (-ius)) bei vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Stažuotės vadovas suprantamas kaip vykdančiojoje institucijoje dirbantis mokslininkas ar menininkas, kuris projekto įgyvendinimo metu vadovauja stažuotojo vykdomam mokslo (meno) tiriamajam darbui. Podoktorantūros stažuotei neturi vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas. Vykdančiąja institucija gali būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- XIV kvietimas teikti paraiškas mokslininkų grupių laisvųjų mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti Kvietimo konkursai: I.    Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų. II.    Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami ir vykdomi jaunųjų mokslininkų. III.    Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų. IV.    Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektai, vadovaujami ir vykdomi jaunųjų mokslininkų. Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 200 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. gegužės 30 d. 16 val. Projekto terminai: Pradžia – 2025-11-03–2025-12-01 Trukmė – ne ilgesnė nei 36 mėn. Galimi pareiškėjai – paraišką teikia projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas. Asmuo vienu metu gali vykdyti ne daugiau kaip du konkursinių prioritetinių mokslinių tyrimų programų, paskirtinių programų, Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programa bei mokslininkų grupių projektus kaip pagrindinis projekto vykdytojas ir būti tik vieno iš jų vadovas. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. Dalyvavimo ir finansavimo taisyklės paskelbtos čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas stažuotėms NASA Stažuočių finansavimas LMT sumoka NASA su studento stažuotės vykdymu susijusį stažuotės dalyvio mokestį. LMT taip pat skiria finansavimą stažuotojo, kuris stažuotės sutarties sudarymo metu studijuoja Lietuvos mokslo ir studijų institucijoje, kelionės, pragyvenimo JAV ir kitoms išlaidoms padengti. Stažuotės atlikimui skiriamų lėšų dydis nustatomas Tarybos pirmininko įsakymu, atsižvelgus į atitinkamiems biudžetiniams metams stažuočių NASA finansavimui numatytus Tarybos asignavimus. Stažuotojui, kuris sutarties pasirašymo metu studijuoja užsienio mokslo ir studijų institucijoje, finansavimas šioms išlaidoms nėra skiriamas – apmokamas tik stažuotės dalyvio mokestis. Paraiškos teikiamos nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. gegužės 26 d. 16 val. Konkursas skelbiamas 2026 m. pavasario stažuotėms (16 savaičių, sausio – gegužės mėn.) ir vasaros stažuotėms (10 savaičių, birželio – rugpjūčio mėn.). Reikalavimai studentams Stažuočių NASA programoje gali dalyvauti studentai: 1.    studijuojantys Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose bakalauro, magistro ir daktaro laipsnį suteikiančiose gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. science, technology, engineering and mathematics (STEM)) studijų programose; 2.    paraiškos teikimo Tarybai metu ir stažuotės NASA laikotarpiu turintys galiojančią studijų sutartį su Lietuvos ar užsienio šalies mokslo ir studijų institucija; 3.    pirmosios, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų viso studijų laikotarpio svertinis studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis yra lygus 8,0 arba didesnis. Stažuočių NASA programos konkurse dalyvaujantiems antrosios studijų pakopos pirmo kurso studentams vidurkis gali būti skaičiuojamas ir iš viso pirmosios studijų pakopos studijų laikotarpio įvertinimų, jei antrosios pakopos studijų metu pirmoji egzaminų sesija dar neįvyko. Tais atvejais, kai vieną ar daugiau semestrų studijos buvo vykdytos užsienio mokslo ir studijų institucijoje, tų semestro (-ų) visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turi atitikti bent 80 proc. maksimalaus toje užsienio mokslo ir studijų institucijoje taikomo įverčių svertinio vidurkio; 4.    trečiojoje studijų pakopoje studijuojantys studentai yra atestuoti už praėjusį doktorantūros studijų laikotarpį (atsiskaitę už tiriamojo darbo plano vykdymą doktorantūros komitetui jo nustatyta tvarka). Trečiosios studijų pakopos pirmo kurso studentams šis reikalavimas netaikomas, tačiau jų studijų antrojoje studijų pakopoje laikotarpio svertinis visų studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis turi būti lygus 8,0 arba didesnis. Tais atvejais, kai vieną ar daugiau semestrų studijos buvo vykdytos užsienio mokslo ir studijų institucijoje, tų semestro (-ų) visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turi atitikti bent 80 proc. maksimalaus toje užsienio mokslo ir studijų institucijoje taikomo įverčių svertinio vidurkio; 5.    aktyviai dalyvaujantys mokslinėje veikloje, t. y., dalyvaujantys moksliniuose projektuose, skaitantys pranešimus mokslinėse konferencijose, publikuojantys mokslinius straipsnius ir pan., ir mokslo populiarinimo veiklose; 6.    besidomintys kosmoso tyrinėjimais; 7.    turintys ne žemesnį kaip B2 anglų kalbos mokėjimo lygį patvirtinantį dokumentą (sertifikatą), kuris išduotas ne daugiau kaip prieš 6 mėnesius, skaičiuojant nuo paskutinės kvietimo teikti paraiškas dienos; 8.    sutinkantys su NASA nustatytais reikalavimais, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimus dėl intelektinės nuosavybės teisų į stažuotės metu sukurtą intelektinę nuosavybę perdavimo NASA Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo Jurgita Kunigonienė (tel. 9570, jurgita.kunigoniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas studentų tyrimams semestrų metu Projekto biudžetas – 4 800 Eur (susideda iš 1, 3 ir 4 išlaidų eilučių) Projekto biudžetas – 5 920 Eur (susideda iš 1, 2, 3 ir 4 išlaidų eilučių) Išlaidų eilutės: 1.    Stipendija / darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) studentui – 400*7=2 800 Eur 2.    Studento su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių išlaidos (jeigu studentui bus mokamas darbo užmokestis) – 160*7=1 120 Eur. 3.    Kitos projekto vykdymo išlaidos – 1 800 Eur 4.    Netiesioginės išlaidos – 200 Eur Paraiškų teikimo pabaiga - 2025 m. gegužės 16 d. 16 val. Projekto trukmė - projektai vykdomi 7 mėnesius 2025 m. rudens – 2026 m. pavasario semestrais (2025 m. spalio – 2026 m. balandžio mėn.). Galimi pareiškėjai •    Paraišką teikia tyrimo vadovas kartu su vykdančiąja institucija. •    Vykdančiąja institucija gali būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. •    Tyrimo vadovas turi atitikti šiuos reikalavimus paskutinę kvietime nurodytą paraiškų pateikimo termino dieną: o    būti mokslininkas, meno daktaras arba pripažintas menininkas, o    neturėti Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių 76–80 punktuose nurodytų apribojimų svarstant jo teikiamą paraišką. •    Studentas turi atitikti šiuos reikalavimus paskutinę kvietime nurodytą paraiškų pateikimo termino dieną: o    būti pirmosios pakopos ir (ar) vientisųjų studijų pirmo ar antro kurso studentas, o    turėti paskutinio semestro visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinį vidurkį ne mažesnį kaip 8,0. Tas pats studentas ir tyrimo vadovas gali būti nurodyti tik vienoje kvietimo teikti paraiškas paraiškoje Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo Jurgita Kunigonienė (tel. 9570, jurgita.kunigoniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas Lietuvos–Ukrainos programos mokslo projektams vykdyti Siekdamos plėtoti ir skatinti dvišalį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje, Lietuvos mokslo taryba ir Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija (UŠMM) skelbia paraiškų konkursus vykdyti dvišalius tyrėjų mokslo projektus. Kvietimo tematikos ir potemės 1. Saugi infrastruktūra: •    Esminės kibernetinio saugumo priemonės, skirtos kritinei infrastruktūrai, įskaitant valstybės institucijas ir finansų sistemas. •    Technologijos, skirtos apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių, branduolinių ir gamtinių grėsmių. •    Sienų apsaugos technologijos – pažangios stebėjimo ir aptikimo sistemos. 2. Atspari visuomenė ir valstybė: •    Viešosios valdžios institucijų funkcionavimas ir pajėgumai pokariniam atstatymui ir atsigavimui. •    Solidarumas ir tarpusavio pasitikėjimas visuomenėje. •    Kultūra kaip visuomenės ir valstybės atsparumo veiksnys. •    Demokratinių vertybių stiprinimas ir visuomenės atsparumas dezinformacijai ir melagingoms žinioms. •    Užterštos aplinkos (dirvožemio, biocenozių, miškų, vandens išteklių, oro) atkūrimas. •    Ekonomikos, žemės ūkio ir aplinkos atkūrimo po karinių konfliktų ir technologinių avarijų tyrimai ir metodai. 3. Saugus žmogus: •    Bendruomenės saugos iniciatyvos: saugumas miesto ir kaimo vietovėse, dėmesys nusikaltimų prevencijai ir greitam reagavimui į ekstremalias situacijas. •    Psichikos sveikatos palaikymo sistemos: pagalbos sistemų, skirtų konfliktų paveiktiems žmonėms, įskaitant psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas, kūrimas. •    Inovacijos asmens apsaugos priemonių (dizaino ir gamybos) srityje civiliams konfliktų zonose. •    Sveikata – prieiga prie skubios medicininės pagalbos; telemedicinos inovacijos; visuomenės sveikatos iniciatyvos. •    Gynybos, technologinių krizių, rizikos vertinimo, aplinkos atkūrimo ir naujų švietimo programų tyrimas ir kūrimas. Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 100 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. gegužės 12 d. 17.00 val. Galimi pareiškėjai – paraišką teikia projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija ir partneriu iš Ukrainos. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Partneris turi būti Ukrainos mokslo ir studijų institucija. Projekto vadovas turi būti mokslininkas. Šiam konkursui paraiškų negali teikti Lietuvos–Ukrainos programos projektų vykdytojai, kurių projektams skirtas finansavimas 2024–2025 m., jei paraiškos teikiamos su tuo pačiu partneriu iš Ukrainos. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas moksliniams projektams su Pohango mokslo ir technologijų universitetu (POSTECH) VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Pohango mokslo ir technologijų universitetu (POSTECH) pagal VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Korėja stiprinimo vidinę programą. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti penkis bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki kovo 14 d. Konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2025 gegužės 1 d. iki 2026 vasario 28 d.  Daugiau informacijos apie kvietimą rasite čia. Paraiškos formą rasite čia. Kilus klausimų, kviečiame kreiptis į VILNIUS TECH Mokslo direkciją el. paštu: jelena.kabulova@vilniustech.lt

Iškilmingame pavasario VILNIUS TECH Senato posėdyje už laimėjimus, išradimus, parašytas knygas, užtarnautus mokslinius laipsnius ir garbingus vardus buvo apdovanoti universiteto bendruomenės nariai. Jiems tradiciškai įteikti mokslų daktaro diplomai, docento bei profesoriaus pedagoginio vardo atestatai ir išduoti patentai už geriausius pastarojo meto išradimus.  Pradėdamas posėdį Senato pirmininkas prof. dr. Alfonsas Daniūnas džiaugėsi, kad ceremonijos metu buvo pagerbti ne tik naujieji mokslų daktarai, docentai, profesoriai ir išradėjai, bet ir geriausi dėstytojai, parašę aukšto lygio vadovėlius ir mokslines monografijas. Sveikindamas apdovanojamus mokslininkus, universiteto rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas akcentavo titanišką ir ilgą, tačiau nematomą darbą, kuris slepiasi už kiekvieno pasiekimo. „Mažai kas numano, kiek kiek bandymų, paieškų, nemiegotų valandų, abejonių, drąsos, valios ir tikėjimo reikia, kad nesustotum ir metų metus eitum pirmyn. Šiandien švenčiame kiekvieną jūsų mažą žingsnį, kiekvieną idėją, kurie jus atvedė iki šios brangios akimirkos. Nenustokit smalsauti, mėginti pralenkti laikmetį ir savo išradingumu dosniai dalinkitės su jaunaisiais kolegomis bei studentais“, – linkėjo rektorius. Jis taip pat džiaugėsi, kad metai prasidėjo puikiai ir išradingai – posėdžio metu buvo apdovanoti net 10-ies patentų autoriai. 3 išradimai buvo patentuoti Europos patentų biuro, o 7 – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuro. „Jau matyti aiški TECH KULTŪROS kryptis: tai inžinerija, kuri pavirto realiais darbais ir paslaugomis miestui, pramonei, pasauliui“, – sakė prof. dr. R. Kliukas. Po Įteikus visus diplomus ir atestatus, iškilmingą ceremoniją vainikavo VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto studento Kristauto Lebedžio pasirodymas – jis atliko Vytauto Kernagio dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoje“ ir Sauliaus Mykolaičio kūrinį „Matrica“. Po apdovanojimų ceremonijos rektorius pristatė 2025 m. universiteto veiklos ataskaitą, strateginio veiklos plano 2025 m. rezultatus ir 2026-2028 m. planus. Nuotraukų galeriją rasite čia. Profesoriaus pedagoginio vardo atestatus gavo: Architektūros fakulteto prof. dr. Dalia Dijokienė; Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Indrė Lapinskaitė. Docento pedagoginio vardo atestatus gavo: Elektronikos fakulteto doc. dr. Karolis Kiela; Verslo vadybos fakulteto doc. dr. Milena Seržantė.   Naujaisiais mokslų daktarais tapo: Dr. Gintarė Pauliukevičienė, disertacijos tema – „Finansų technologijų sektoriaus tvarioji plėtra“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Jelena Stankevičienė; Dr. Tomas Karpavičius, disertacijos tema – „Valstybės ekonominiai sprendimai siekiant energetinio saugumo“. Mokslinis vadovas: dr. Tomas Baležentis; Dr. Sigita Kamašauskė, disertacijos tema – „Efemeriškas turinys kaip priemonė perteikti tapatybės vertybėms masinės prabangos mados prekių ženklų komunikacijoje“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė; Dr. Vaida Nedzinskaitė-Mitkė, disertacijos tema – „Istorijos vaizdavimas komiksuose: laiko ir erdvės komunikacijos svarba“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Tomas Kačerauskas; Dr. Kostas Biliūnas, disertacijos tema – „Vėlyvojo baroko kontekstualumas: vietos įtaka vakarų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnyčių architektūrai“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius. Įteikti patentai: Europos patentų biuras išdavė patentą išradimui „High Power Piezoelectric Motor And Drive“. Išradėjai: prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Andrius Čeponis, doc. dr. Sergejus Borodinas, doc. dr. Regimantas Bareikis, Piotr Vasiljev, Arūnas Struckas; Europos patentų biuras išdavė patentą ir vieningo patento sertifikatą išradimui „Composition Of Heat-Insulating Lightweight Composite Material“. Išradėjai: dr. Rimvydas Stonys, dr. Valentin Antonovič, dr. Renata Boris, dr. Jurgita Malaiškienė; Europos patentų biuras išdavė patentą išradimui „Anchorage system of structural components for manufacturing and testing of composite elements“.  Išradėjai: prof. dr. Viktor Gribniak, doc. dr. Arvydas Rimkus, Vytautas Tamulėnas, Joaqum de Barros; Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Dviejų nuoseklių pakopų valymo įrenginys dažiklių šalinimui iš vandens“. Išradėjai: Monika Liugė, doc. dr. Dainius Paliulis. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Ultragarsinis akustinės levitacijos įrenginys“. Išradėjai: prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Andrius Čeponis, doc. dr. Sergejus Borodinas, doc. dr. Regimantas Bareikis, Piotr Vasiljev, Arūnas Struckas; Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Hidraulinis apsauginis viršslėgio vožtuvas“. Išradėjai: doc. dr. Mykola Karpenko, prof. dr. Olegas Prentkovskis, doc. dr. Paulius Skačkauskas, doc. habil. dr. Michal Stosiak, Krzystof Towarnicki; Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Rate integruota pakabos sistema mikromobiliosioms transporto priemonėms“. Išradėjai: doc. dr. Mykola Karpenko, Dominykas Eičinas; Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Žaliuzinis triukšmą slopinantis barjeras su kanapių pluoštu“ Išradėjai: doc. dr. Tomas Januševičius, Edgaras Strazdas; Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Pjezoelektrinė inercinė sukamojo judesio pavara su aktyviai valdomu rotorių prispaudimu“. Išradėjai: prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Andrius Čeponis, Laurynas Šišovas; Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Slopinamas hidraulinis apsauginis vožtuvas“. Išradėjai: doc. dr. Mykola Karpenko, doc. dr. Lijana Maskeliūnaitė, doc. dr. Paulius Skačkauskas, doc. habil. dr. Michal Stosiak. Padėkas už laimėjimus monografijų ir vadovėlių konkurse gavo: Vroclavo mokslo ir technologijų universiteto doc. habil. dr. Michal Stosiak ir Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros doc. dr. Mykola Karpenko, kurių monografiją „Dynamics of machines and hydraulic systems. Mechanical vibrations and pressure pulsations“ universiteto mokslinių monografijų konkurse laimėjo I vietą; Filosofijos ir kultūros studijų katedros vizituojantis prof. dr. Algis Mickūnas ir prof. dr. Tomas Kačerauskas, kurių monografija „Freedom of speech: rights and responsibilities“ universiteto mokslinių monografijų konkurse laimėjo II vietą; Taikomosios mechanikos katedros doc. dr. Gedimìnas Blaževičius, kurio vadovėlis „Integrali statybinė mechanika. Pirmoji dalis. Bendrieji pagrindai. Santvarų skaičiavimas“ universiteto Aukštojo mokslo vadovėlių konkurse laimėjo I vietą; Pramogų industrijos katedros prof. dr. Vaida Asakavičiūtė, prof. habil. dr. Zenona Ona Atkočiūnienė ir lektorė Jovilė Barevičiūtė, kurių vadovėlis „Komunikacijos pagrindai filosofijoje: i. Antika, viduramžiai, renesansas“ universiteto Aukštojo mokslo vadovėlių konkurse laimėjo II vietą; Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Andrius Katkevičius, prof. habil. dr. emeritas Romanas Martavičius ir prof. dr. Darius Plonis, kurių vadovėlis „Signalai ir jų apdorojimas: tolydžiųjų signalų analizė“ universiteto Aukštojo mokslo vadovėlių konkurse laimėjo III vietą; Sveikiname išradėjus, naujus mokslų daktarus, profesorius ir docentus!

Tvarumo centras kartu su VILNIUS TECH Turistų klubu kviečia į jau tradicija tampančias Velykines dirbtuves, kurios vyks balandžio 2 d. (ketvirtadienį) 13:45 ir 17:00 val. Šiemet išbandysime senovinę marginimo vašku techniką – kursime raštus, simbolius ir savas istorijas ant margučių. Tai ne tik kūryba, bet ir galimybė prisiliesti prie lietuviškų Velykų tradicijų bei jas patirti per tvarumo prizmę. Atsineškite kelis kiaušinius (jei neturėsite – pasirūpinsime!), gerą nuotaiką ir norą kurti! Nepamirštame ir mūsų mažųjų tvarumiečių! Kviečiame į velykinių dekoracijų dirbtuves, kuriose iš antrinių žaliavų kursime kūrybiškus kiaušinių stovelius iš kiaušinių dėklų. Čia lavinsime kūrybiškumą, kalbėsime apie tvarumą ir smagiai leisime laiką kartu!  Šios dirbtuvės vyks balandžio 3 d. ir 10 d., 9:00–11:00 val., Tvarumo centro (S4) maisto laboratorijoje (atviroje virtuvėje).  Registracija (būtina): https://shorturl.at/RzHkI Ateikite ir pajuskite tikrą Velykų laukimo džiaugsmą – tradicijos, kūryba ir bendrystė garantuota! 

Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai. „Kuriama mažiau, bet geriau, kad produktą būtų galima ilgiau naudoti ir lengviau prižiūrėti“, – sako doc. Mindaugas Užkuraitis, VILNIUS TECH universiteto Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas. [caption id="attachment_109794" align="alignnone" width="1024"] „Kūrybiškumo nėra mažiau – jis tiesiog keičia kryptį“, – sako doc. Mindaugas Užkuraitis, VILNIUS TECH universiteto Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas. Alekso Jauniaus nuotr.[/caption] Jo teigimu, ši kryptis siejasi su vis labiau įsitvirtinančia ekonomiškų inovacijų (angl. „Frugal Innovation“) logika, kai gaminius, turinčius kuo daugiau funkcijų, keičia tikslūs, pagrįsti ir aiškią vertę kuriantys sprendimai. „Frugal Innovation“ kryptis iš esmės moko disciplinos – atsirinkti, kas iš tikrųjų kuria vertę, o kas yra tik perteklinis sluoksnis. Tai nėra susiję vien su noru taupyti – tai sąmoningas projektavimas, kuris dažnai reikalauja netgi daugiau kūrybinio ir analitinio darbo. Šią dizaino kryptį matome visame pasaulyje, ji susijusi su tvarumu, ribotais ištekliais ir besikeičiančiais vartotojų lūkesčiais“, – pasakoja jis. Lietuvoje, anot pašnekovo, galbūt ne visada ekonomiško dizaino kryptis yra aiškiai įvardijama šiuo terminu, tačiau, vertinant pastarųjų metų sprendimus, ryškėja akivaizdi racionalumo tendencija. Spręsti realias problemas Šis pokytis neišvengiamai keičia ir pačią dizaino paskirtį. Lukas Misiūnas, VILNIUS TECH universiteto Architektūros fakulteto Dizaino katedros dėstytojas, teigia, kad dizainas neturėtų egzistuoti tik dėl paties dizaino. „Pastaraisiais metais dizaino lauke vis dažniau kalbama apie tai, kad dizainas turėtų grįžti prie savo esmės – spręsti realias žmogaus problemas. Ilgą laiką dizaino diskurse buvo stipriai akcentuojama vizualinė išraiška ir išskirtinumas, o šiandien nemaža dalis sprendimų gimsta sekant tendencijomis, kurios cirkuliuoja socialiniuose tinkluose“, – dalinasi pašnekovas. Anot jo, tai sukuria paradoksą: pavyzdžiui, dažnai remiamasi Vokietijos pramonės dizaino legendos Dieterio Ramso gero dizaino principais, tačiau realybėje perimama tik jų estetinė interpretacija. [caption id="attachment_109780" align="alignnone" width="1024"] „Pastaraisiais metais dizaino lauke vis dažniau kalbama apie tai, kad dizainas turėtų grįžti prie savo esmės – spręsti realias žmogaus problemas“, – pabrėžia Lukas Misiūnas, VILNIUS TECH universiteto Architektūros fakulteto Dizaino katedros dėstytojas. VILNIUS TECH nuotr.[/caption] „Vis dėlto, D. Ramsas nuolat pabrėžė, kad geras dizainas pirmiausia turi būti funkcionalus, suprantamas ir padėti žmogui spręsti konkrečias problemas. Kitaip tariant, dizainas neturėtų egzistuoti tik dėl paties dizaino“, – akcentuoja L. Misiūnas. Lektoriaus teigimu, nuo realių žmogaus poreikių dizainas dažnai nutolsta tada, kai projektavimo procese dingsta ryšys su kontekstu, kuriame tas objektas bus naudojamas. „Šiuolaikiniai dizaineriai, naudodami dirbtinio intelekto įrankius ir per tokias platformas kaip „Instagram“ ar „Pinterest“, turi prieigą prie milžiniško kiekio vizualinių pavyzdžių ir per kelias minutes gali pamatyti tūkstančius sprendimų. Tai gali įkvėpti, tačiau kartu atsiranda pavojus pradėti kurti remiantis jau egzistuojančiais vaizdais, o ne realiomis situacijomis, kuriose žmonės veikia. Tokiu atveju dizaino procesas tarsi apsiverčia: vietoj to, kad objektas atsirastų iš žmogaus veiklos poreikių, jis atsiranda iš estetinių nuorodų“, – situaciją nusako pašnekovas. Pasak L. Misiūno, estetika pati savaime nėra problema, nes ji visada buvo svarbi dizaino dalis. Problema atsiranda tada, kai estetika tampa pradžios tašku, o ne rezultatu. „Iš tikrųjų daugelis geriausių dizaino sprendimų gimsta ne studijoje, o stebint realų naudojimą. Kai dizaineris mato, kaip žmonės dirba, gamina, sportuoja ar naudoja tam tikrus įrankius, atsiranda daug konkretesnis supratimas, kas iš tikrųjų veikia, o kas tik gražiai atrodo“, – sako jis. Ir kūrėjas, ir tyrėjas Užkuraitis pritaria, kad keičiantis dizaino sampratai neišvengiamai kinta ir dizainerio vaidmuo. „Dizaineris šiandien nebegali būti tik „formos kūrėjas“. Jis tampa tyrėju, analitiku, kartais net strategu. Tenka suprasti ne tik objektą, bet ir kontekstą – kaip, kur ir kodėl jis bus naudojamas. Kūrybiškumo nėra mažiau – jis tiesiog keičia kryptį. Mažiau spontaniškų formos paieškų, daugiau prasmingų sprendimų. Iš esmės kūrybiškumas tampa gebėjimu paprastai išspręsti sudėtingus dalykus“, – mano pašnekovas. Taip perbraižomas ir pats dizaino procesas, kuris neišvengiamai turi remtis tyrimu, eksperimentavimu ir grįžtamuoju ryšiu su vartotoju. „Dizaineris kuria ne abstrakčiai auditorijai, o realiam žmogui, kurio kasdienybėje daug mažų ir didelių iššūkių – nuo nepatogių įrankių iki sudėtingų naudojimo patirčių. Dizainerio užduotis yra ne tik sukurti estetišką objektą, bet ir padėti sumažinti šias kasdienes trintis. Geras dizainas dažnai pasireiškia būtent tuo, kad jis nepastebimai palengvina žmogaus veiklą – padaro ją paprastesnę, aiškesnę ar efektyvesnę“, – sako L. Misiūnas. Būtent kasdieniuose sprendimuose, anot jo, slypi didžiausias dizaino potencialas. „Kasdienės problemos dažnai nėra labai akivaizdžios, nes žmonės prie jų tiesiog pripranta. Todėl dizaineriui svarbu mokėti pastebėti tai, ką vartotojai patys jau laiko įprasta kasdienybės dalimi: mažas nepatogias detales, papildomus veiksmus, nereikalingą sudėtingumą“, – dalinasi pašnekovas. Jo nuomone, tam labai svarbus smalsumas ir gebėjimas stebėti. „Jauniems dizaineriams dažnai verta pradėti nuo jiems pažįstamų veiklų – sporto, maisto gamybos ar technologijų, kur aiškiai matyti, kokie įrankiai reikalingi rezultatui pasiekti. Tokiose situacijose dizainas atsiranda ne iš abstraktaus estetikos siekio, o iš konkretaus poreikio“, – pataria L. Misiūnas. Kitas būtinas įgūdis, anot specialistų, yra gebėjimas greitai tikrinti idėjas. „Prototipavimas, bandymai, vartotojų reakcijų stebėjimas leidžia suprasti, ar sprendimas iš tikrųjų padeda. Dizainas retai gimsta kaip vienas teisingas sprendimas – dažniau tai yra iteracinis procesas, kuriame sprendimas palaipsniui artėja prie to, kas žmogui iš tikrųjų naudinga“, – pasakoja L. Misiūnas. Būtinas sprendimų balansas Anot M. Užkuraičio, pramoninio dizaino kūrimo procese  būtina atsižvelgti į keletą esminių kriterijų: funkcionalumą, medžiagas, ilgaamžiškumą, kainą ir estetiką.  Vis dėlto, svarbiausia – visuma: „Visi šie kriterijai svarbūs, bet niekada neveikia atskirai. Funkcionalumas yra pagrindas – jei daiktas neveikia, visa kita praranda prasmę. Tada atsiranda medžiagos, ilgaamžiškumas, kaina, estetika – ir čia prasideda tikrasis dizainas. Nes dizainas iš esmės yra sprendimų balansas. Kartais tenka aukoti vieną aspektą dėl kito, bet geras produktas yra tas, kuriame tie kompromisai yra nematomi vartotojui.“ Misiūnas papildo, jog, kalbant apie šiuolaikinį dizainą, vertę kuria ne vien pats objektas. Dizainas veikia kaip sistema, kurią sudaro produktas, su juo susijusios paslaugos, naudojimo kontekstas ir visa vartotojo patirtis. „Objektas šioje sistemoje yra tik viena grandis. Pavyzdžiui, virtuvinis įrankis gali būti puikiai suprojektuotas formos ir funkcijos prasme, tačiau tikroji vertė atsiranda tada, kai jis leidžia žmogui lengviau pasiekti norimą rezultatą – pagaminti maistą, dalintis juo su kitais ir kurti socialinę patirtį. Todėl dizainerio darbas šiandien vis dažniau reiškia ne tik produkto kūrimą, bet ir visos produkto–paslaugos–patirties sistemos supratimą. Iš esmės dizainą galima suprasti kaip įrankių kūrimo discipliną, kuri kuria priemones, leidžiančias žmonėms veikti, pasiekti rezultatus ir patirti norimas patirtis“, – akcentuoja pašnekovas. Užkuraičio teigimu, dizaineris neprivalo tapti visų sričių ekspertu, tačiau jam svarbu matyti platensį vaizdą: suprasti technologiją, jausti žmogų, kalbėti su verslu ir galvoti apie poveikį aplinkai. L. Misiūnas pabrėžia, kad dizaineriui svarbu suvokti, jog žmogaus gyvenimo centre yra ne pats objektas, o patirtis. Objektai egzistuoja tam, kad padėtų pasiekti tam tikrą rezultatą, o rezultatai kuria patirtis, kurios formuoja emocijas ir pasitenkinimo jausmą. „Jei šį procesą pažvelgtume kaip į veiksmų seką, ji atrodo maždaug taip: žmogus užsiima tam tikra veikla ar pomėgiu, joje siekia rezultato, rezultatui pasiekti jam reikalingas metodas, o metodui – konkretus įrankis. Įrankis leidžia pasiekti rezultatą, rezultatas kuria patirtį, o patirtis formuoja emocijas. Būtent šiame taške atsiranda dizainas“, – sako lektorius. Tačiau tam, kad toks įrankis būtų sukurtas, dizaineris turi suprasti visą grandinę: nuo žmogaus veiklos ir jos siekiamų rezultatų iki patirties, kurią tas rezultatas sukuria. „Tik suvokus visą šį ciklą galima sukurti ne tik estetišką, bet ir iš tikrųjų prasmingą, žmogui reikalingą dizaino sprendimą“, – teigia pašnekovas. Šį požiūrį L. Misiūnas iliustruoja savo konceptualiu projektu „KALDI Family Coffee“.  Projekto pavadinimas kilo iš legendos apie etiopų piemenį Kaldi, kuris, kaip pasakojama, pirmasis pastebėjo kavos pupelių poveikį, kai jo ožkos suvalgę uogų tapo neįprastai energingos. Ši istorija laikoma simboline kavos kultūros pradžia. Per šimtmečius kava tapo ne tik gėrimu, bet ir svarbia socialine tradicija. „KALDI Family Coffee“ – kavos aparatas, skirtas bendram kavos ritualui šeimoje ar artimųjų susibūrimuose. „Didesnėje grupėje sunku visiems vienu metu paruošti kavą – aparatas leidžia vienu metu patiekti iki devynių puodelių, kad visi ją gautų vienu metu ir tokios pačios temperatūros. Objektas kuriamas kaip centrinis stalo elementas, todėl svarbi ne tik funkcija, bet ir socialinė patirtis. Aparatas veikia mechaniškai, be elektronikos, todėl yra patikimesnis ir lengviau prižiūrimas. Šiuo atveju dizainas yra įrankis, kuris leidžia sukurti bendrą patirtį, o ne tik atlikti funkciją“, – dalinasi L. Misiūnas. Dizaino principai – studijų procese Tokie rinkos pokyčiai formuoja ir tai, kaip ruošiami būsimi dizaineriai. M. Užkuraitis pasakoja, kad VILNIUS TECH studijose dėmesys skiriamas ne tik formai, bet ir funkcijai bei vartotojo poreikiams – Pramonės gaminių dizaino programos studentai mokomi kurti pagrįstas idėjas, jas testuoti bei pritaikyti rinkoje. „Labai sąmoningai pasitelkiame projektinį mokymą. Studentai ne tik kuria formą – jie analizuoja vartotoją, testuoja, daro prototipus, galvoja apie gamybą. Svarbu tai, kad sprendimai būtų pagrįsti ne principu „gražu – negražu“, o realia nauda: „kodėl taip veikia“. Ir tas „kodėl“ tampa esmine dizaino dalimi“, – sako M. Užkuraitis. Jis pasakoja, kad Pramonės gaminių dizaino studijų programa siekiama, kad studentai gebėtų integruoti dizaino ir inžinerijos principus, suprastų rinkos poreikius ir tendencijas, kurtų aplinką tausojančius, ergonomiškus sprendimus bei įgyvendintų projektus nuo idėjos iki galutinio produkto. „Didelė dalis projektų vyksta bendradarbiaujant su įmonėmis – studentai gauna realių techninių užduočių ir dirba kaip mažos projektavimo komandos. Kol kas dažniausiai tai yra vystymo stadija: kuriami prototipai, testuojami sprendimai, jie derinami su partneriais. Tai labai svarbi patirtis, nes studentai pamato, kaip atrodo realus procesas: su apribojimais, terminais, kompromisais. Ir nors galutinis įgyvendinimas dar laukia, pats procesas jau yra labai artimas tam, kas vyksta industrijoje“, – apžvelgia pašnekovas. Kaip šie principai pritaikomi praktikoje, rodo studentų darbai. Vienas iš pavyzdžių – trečio kurso studentų Dovydo Stančiaus, Enidos Kaminskaitės ir Lauros Palčiauskaitės autobusų stotelės konceptą EXO. Kursinio projekto, rengto bendradarbiaujant su JUDU ir Vilniaus miesto savivaldybe, idėja – sukurti patogesnę aplinką autobuso laukiantiems žmonėms. „Plėtodami šį miesto įrangos objektą, siekėme atsižvelgti į realius vartotojų poreikius. Mes patys kasdien naudojamės viešuoju transportu, todėl projektą formavo noras patobulinti laukimo patirtį. Stotelės formai kurti remėmės moliuskų struktūromis, jas išgryninome į aiškią, segmentuotą modulinę sistemą. Ji pritaikyta pramoninei gamybai ir lengvai integruojama į miesto infrastruktūrą. Dviejų atramų sprendimas supaprastina montavimą, o lietaus vanduo nukreipiamas vidinėje konstrukcijoje, atsisakant perteklinių išorinių detalių. Projekte suformuota dar viena papildoma laukimo zona – erdvė iš stotelės galo“, – pasakoja autoriai. Modernios EXO stotelės formos, anot jų, nėra tik dekoratyvios – jos struktūriškai pagrįstos ir kuria lengvumo įspūdį miesto aplinkoje. Visi sprendimai orientuoti ne tik į komfortą naudotojui - juos paprasta montuoti ir prižiūrėti.

Kovo 16–20 dienomis „VILNIUS TECH“ universitete Fundamentinių mokslų fakultete, pagal „Erasmus+“ dėstymo programą, viešėjo profesorė Martha Giménez iš Montevideo universiteto (Urugvajus). Vizito metu studentai turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su „GeneXus“ – išmaniuoju įrankiu, kuris automatizuoja programinio kodo ir duomenų bazių kūrimo procesus įvairiose programavimo kalbose bei platformose. Seminarų ciklo metu dalyviai gilinosi į šias temas: 1 diena: Įvadas į „GeneXus“: pagrindinės koncepcijos, naudojimo galimybės bei palaikomų programavimo kalbų ir duomenų bazių apžvalga. Duomenų bazių generavimas ir saityno (angl. web) aplikacijų projektavimas. 2 diena: Saityno skydeliai (angl. web panels) ir vartotojo sąsajos (UI) kūrimo principai. Programų integracija, saugumo užtikrinimas ir testavimo pagrindai. Intensyvūs užsiėmimai buvo orientuoti į teorines žinias, kurios iliustruotos praktiniais pavyzdžiais. Kiekvienos sesijos pabaigoje vyko diskusijos, kurių metu studentai galėjo užduoti klausimus ir tiesiogiai bendrauti su viešnia iš Pietų Amerikos. Dėkojame prof. Marthai Giménez už pasidalintą patirtį ir įkvepiantį žvilgsnį į ateities programavimo technologijas!