Sėkmės istorijos

Neretai lietuviams darbas didžiausiose pasaulio įmonėse vis dar atrodo nepasiekiamas. Tačiau Gabijos Mineikytės drąsa įrodo, jog įmanoma viskas – mergina atliko praktiką vienoje žinomiausių žaidimų specialiųjų efektų kūrimo studijoje „Platige“ Lenkijoje, kūrusioje animaciją tokiems žaidimams kaip „The Witcher 4“, „Call of Duty: Black Ops 7“, „Tomb Raider: Catalyst“, o po to dirbo pirmame pasaulyje moksliniame projekte, kurio metu testavo šiuolaikines judesio sekimo technologijas. „Daug pasiekti galima savo pačių jėgomis, tačiau tai gali būti emociškai varginantis procesas. Teko patirti nemažai akimirkų, kai galvojau, jog galbūt tiesiog per daug svajoju ir noriu. Galimybės patekti į įmones, kuriose galėjau plėsti savo žinias ir pažinti daugiau šios srities profesionalų, nebuvo tiesiog paduotos į rankas, ypač pasirinkus gana nišinę kryptį“, – sako Gabija. Laiškas, pakeitęs gyvenimą Šiandien Gabija – judesių sekimo technikė. Tačiau savo, kaip kūrėjos, kelią pradėjo internete pažiūrėjus mokomąįį vaizdo įrašą apie judesio nuskaitymo technologijas – šios ją taip sužavėjo, kad mergina ėmė gilinti žinias savarankiškai. Baigusi dvyliktą klasę, Gabija pasirinko mokslus tęsti Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakultete. Degdama noru pasisemti kuo daugiau žinių, studentė itin atsakingai rinkosi praktikos vietą, todėl jos kelias į vieną geriausių animacijos kompanijų – lyg iš Holivudo filmo. Tam, kad į ją patektų, studentei neteko nei varžytis su kitais kandidatais, nei laukti iš dangaus nusileisiančio pasiūlymo – jai užteko tiesiog išdrįsti paprašyti. „Man labai patinka apie tai kalbėti, nes labai tuo didžiuojuosi. Susiradau labai didelę ir garsią animacijos studiją Lenkijoje „Platige“, kuri užsiima animacija ir turi atskirą judesių sekimo departamentą, o tai būtent mane ir domino. Radau internete jų el. pašto adresą ir nusprendžiau susisiekti, nors tuo metu jie net neieškojo praktikantų. Tačiau vis tiek parašiau laišką: „Sveiki, aš esu Gabija Mineikytė, labai domiuosi judesių nuskaitymo technologija...“ ir t.t. Tai buvo, kaip sakoma angliškai, cold email – be jokių paraiškų pildymo, tiesiog parašiau, kad labai domiuosi šia sritimi ir prašiau suteikti man galimybę. Net jei turėčiau būti užnugaryje ir nešioti kavą, vis tiek labai norėčiau ją gauti“, – pasakoja ji. Po mėnesio, kai mergina jau buvo praradusi viltį, iš įmonės personalo sulaukė kvietimo aptarti praktikos galimybę pasikalbėti su visa judesio sekimo departamento (ang. motion capture – MoCaP) komanda. „Tai buvo didžiulis „wow“ momentas. Po šio interviu jie pasiūlė mėnesiui atvykti ir pamatyti, kaip naudojant šias technologijas, kuriama multimedijos produkcija bei kaip dirbama su daug pažangesnėmis sistemomis ir didesne komanda. O kai viską pamačiau gyvai, supratau: taip, aš noriu būti čia ir noriu tai daryti dar daug metų“, – sako Gabija. Taip mergina iš Klaipėdos atsidūrė studijoje, kuriančioje specialiuosius efektus ir animaciją ne tik žinomiausiems kompiuteriniams žaidimams, bet ir serialams „The Witcher“, „Vikings“, „Love, Death & Robots“, filmams „The Wonder Woman“, „Melancholia“ bei kitiems didžiausių kino studijų projektams. Pati Gabija praktikos metu prisidėjo prie vieno laukiamiausių 2027 m. išeinančių kompiuterinių žaidimų – kapų plėšikės Laros Kroft „Tomb Raider: Catalyst“  anonso. Judesių sekimo specialistė taip pat turėjo unikalią galimybę dalyvauti vienoje daugiau nei penkiolika valandų trukusioje filmavimo dienoje. „Tai buvo be galo sunku, nes tiek fiziškai, tiek emociškai reikėjo visą laiką būti aktyviai įsitraukusiai, mokytis ir padėti. Komanda labai norėjo, kad kuo daugiau išsineščiau iš šios patirties, todėl į mane žiūrėjo kaip į kolegę.“ „Baigiantis praktikai, kalbėjausi su jų personalo darbuotoja ir paklausiau, kodėl jie man atrašė – buvo labai įdomu sužinoti. Ji atsakė, kad perskaičiusi mano laišką, iš karto paskambino komandai ir pasakė: „Labai prašau, jūs turite paimti šitą merginą. Ji taip stipriai nori mokytis, suteikite jai galimybę“, – prisimena Gabija. Šį birželį atsiėmusi bakalauro studijų diplomą, Gabija savo karjerą tęsia Olandijoje. Pamatęs VILNIUS TECH alumnės darbus ir sukauptą patirtį, prisidėti prie projekto ją pakvietė Kanados mokslininkas dr. Carlos Vilchis. Šio projekto metu bus tiriama, kurių kamerų sekimo technologijos yra geriausios ir stabiliausios. Ryšys su dėstytojais ir neišsenkančios galimybės augti Nors Gabija nemažai išmoko pati, sako: vien informacijos internete ar dirbtinio intelekto pagalbos neužteks – tam, kad taptum profesionalu, reikia ir universitetinių studijų. „Nei internetas, nei dirbtinis intelektas universiteto nepakeis, nes mums, žmonėms, reikia tikro ryšio su kitais žmonėmis, ir jokios technologijos viso to niekada neatstos. Toks ryšys padeda mums augti kaip asmenybėms ir profesionalams, nes tie dėstytojai ir specialistai, kurie mus moko, jau yra pasiekę to, ko norime pasiekti mes, ir mums reikia jų pagalbos“, – sako VILNIUS TECH alumnė. „Mokykloje mus mokydavo laikytis taisyklių. O universitetas moko ne tik rašyti ar atlikti užduotis, bet ir kaip gyventi. Reikėtų labai daug metų, kol tas supratimas ateitų savaime“, – priduria ji. Gabija tęsia: universitetas svarbus ir tuo, kad jame gali užmegzti naudingų pažinčių. Jos atveju toks žmogus buvo geometrinio modeliavimo dėstytojas dr. Rokas Semėnas, padėjęs jai išeiti iš komforto zonos, kai ji to labiausiai bijojo. „Man iš tikrųjų patikti mokytis pradėjo būtent universitete. Čia susirenka žmonės, kurie žino, kodėl atėjo ir ko siekia. Į universitetą patekti nėra taip jau paprasta, todėl dauguma studentų turi jau bent apytikrę kryptį ir tikslus bei gali rasti bendraminčių. O dabar, po ketverių metų, suprantu, kad ryšiai yra vienas svarbiausių dalykų karjeroje.“ Dar vienas svarbus aspektas kuriant animaciją – tam reikalinga įranga ir technologijos, kuriomis galima išmokti naudotis dar studijų metu, todėl Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programą baigiantis absolventas į darbo rinką žengia jau turėdamas daug praktinės patirties, o kai kurie jų – karjerą pradeda dar studijuodami. „Studentai gali naudotis daugybe VILNIUS TECH suteikiamų resursų. Turime profesionalių MoCap judesių nuskaitymo studiją. Taip pat ką tik atidaryta nauja „Foley“ garsų įrašymo laboratorija. Jeigu žmogų domina animacija, žaidimai ar specialiųjų efektų kūrimas – tai yra puiki erdvė jam eksperimentuoti. Turime ir virtualios produkcijos studiją, kurioje galima dirbti su video projekcijomis ir kitomis pažangiomis technologijomis. Taip pat galime naudotis „LinkMenų fabrike“ esančia LED siena. Tai labai didelis privalumas, nors ne visi supranta jos vertę.  Ir visa tai atvira studentams“, – vardija Gabija, ir pati studijų metu įsidarbinusi Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijoje. „Tačiau didžiausia mūsų fakulteto stiprybė – industrijoje dirbantys dėstytojai, kurie moka profesionaliai šiomis technologijomis naudotis. Studentai dažnai mato dėstytoją tik auditorijoje ir galvoja: patinka jis man ar ne. Tačiau pamiršta, kad tai yra savo srities ekspertas, iš kurio galima mokytis ne tik paskaitų metu. Jeigu dėstytojas mato iniciatyvą ir potencialą, dažnai atsiveria dar daugiau galimybių – jis kviečia prisidėti prie projektų arba duoda naudingų kontaktų“, – sako mergina. Daugiau apie studijas VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakultete rasite čia: https://vilniustech.lt/stojantiesiems/bakalauro-studijos/studiju-programos/?faculty=fundamentiniu-mokslu-fakultetas#programos-su-trumpais-aprasais

Nuo nežinios, kokiu keliu žengti, iki vienų didžiausių nekilnojamojo turto (NT) projektų įgyvendinimo – Rasos Jakutavičiūtės-Pečiulaitės profesinis kelias įrodo, kad tinkamai pasirinktos studijos gali atverti duris į sėkmingą karjerą. Baigusi Pastatų energetikos sistemų inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete ji sėkmingai darbuojasi didžiausiose NT įmonėse ir įgyvendina sudėtingus ir išskirtinius projektus. Rasa pastebi, kad šiais laikais vis labiau vertinami inžinerinį išsilavinimą turintys specialistai. Sprendimas, pakeitęs karjeros kryptį Baigdama mokyklą R. Jakutavičiūtė-Pečiulaitė, kaip ir visi abiturientai, svarstė, kokias studijas pasirinkti. Pasvajodavo apie medicinos ir farmacijos studijas, tačiau nenorėjo kraustytis į Kauną. „Mokykloje man puikiai sekėsi organizacinė veikla – renginiai, šimtadieniai, išleistuvės. Vienu metu net svarsčiau rinktis renginių organizavimo studijas, tačiau pagalvojau, kad šiuos organizacinius ir vadybinius gebėjimus jau turiu, todėl norėjosi įgyti stiprią profesinę bazę ir rimtą specialybę. Tuomet dėmesį patraukė inžinerija – sritis, suteikianti tvirtą pagrindą ir daug galimybių ateityje. Taip pasirinkau Pastatų energetikos sistemų inžinerijos studijas Aplinkos inžinerijos fakultete tuometiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Nors gerai išlaikyti egzaminai leido laisvai pasirinkti ir kitą specialybę, bet įstojau į nemokamą vietą ir sėkmingai mokiausi. Daug kas gąsdino, kad studijos bus labai sunkios, tačiau man sekėsi gerai“, – prisimena R. Jakutavičiūtė-Pačiulaitė. Universitetas išmokė svarbiausio dalyko Studijos merginą supažindino su energetikos sektoriumi, kuriam priklauso atsinaujinančios ir neatsinaujinančios energijos šaltiniai, energijos tiekimo tinklai ir pastatų mikroklimato sistemos. „Svarbiausia, kad universitetas išmokė pagrindinio dalyko – mokytis. Neįmanoma visko žinoti, tačiau labai svarbu mokėti rasti informaciją, ją įvertinti ir pritaikyti praktiškai“, – teigia Rasa. [caption id="attachment_121609" align="alignnone" width="2560"] Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė[/caption] Pagal studentų mainų programą ji buvo išvykusi studijuoti į Italiją, kur susipažino su pažangiais energetikos ir tvarumo sprendimais, atsinaujinančios energijos technologijomis bei energijos taupymo sistemomis. Ši patirtis merginą paskatino pasirinkti Pastatų energijos inžinerijos magistrantūros studijas VILNIUS TECH. Inžinerinis išsilavinimas atvėrė duris į verslą Dar studijuodama magistrą Rasa pradėjo dirbti NT bendrovėje „Eika“. „Mane pasirinko dėl to, kad studijavau inžineriją. Darbdaviai ieškojo žmonių, kurie gebėtų matyti visumą, suprasti techninius procesus ir priimti argumentuotus sprendimus. Inžinerinės krypties specialistų paklausa Lietuvoje apskritai gerokai viršija pasiūlą, todėl jiems nekyla problemų susirasti mėgstamą ir gerai mokamą darbą“, – pastebi ji. Pradėjusi nuo plėtros projektų koordinatorės darbo per vienuolika metų „Eika“ įmonių grupėje Rasa sėkmingai kopė karjeros laiptais ir dalyvavo įgyvendinant daugybę gyvenamosios ir komercinės paskirties projektų – nuo sklypų įsigijimo ir projektavimo iki statybų, pardavimų ir galutinio projektų užbaigimo. Vėliau ji prisijungė prie didelių NT projektų vystymo komandos įmonėje „SBA Urban“, kur dirbo su vienais didžiausių verslo miestelių projektų Lietuvoje – „Urban Hub Kaunas“ ir „Urban Hub Vilnius“. Dar vėliau jos profesinę patirtį papildė pastatų konversijos projektai, kai seni objektai pritaikomi naujoms funkcijoms. O dabar karjeros kelią Rasa tęsia „Infes“ įmonių grupėje ir užima vadovaujančias pareigas vienoje iš „Infes“ grupės įmonių, kuri užsiima NT plėtra. Kodėl vadovams vis dažniau reikia inžinerinio išsilavinimo? Pasak Rasos, šiandien inžinerinis išsilavinimas yra labai vertinamas. „Anksčiau darbo skelbimuose į aukščiausias vadovaujamas pozicijas būdavo nurodomas reikalavimas turėti teisinį, ekonominį ar vadybinį išsilavinimą. Dabar vis dažniau pastebiu, kad ieškoma specialistų su inžineriniu išsilavinimu. Tai rodo, kad organizacijos vertina strateginį mąstymą, gebėjimą suprasti procesus ir valdyti sudėtingus projektus“, – sako R. Jakutavičiūtė-Pečiulaitė. Ji pastebi, kad daugelyje nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus įmonių vadovaujančias pareigas užima specialistai, turintys būtent inžinerinį išsilavinimą. Inžinierių poreikis Lietuvoje tik auga Pasak R. Jakutavičiūtės-Pečiulaitės, situacija darbo rinkoje šiandien visiškai kitokia nei tada, kai ji rinkosi studijas. Šiuo metu jau nemažai vadovaujančių pozicijų NT sektoriuje užima ir moterys. Jos vadovauja komandoms, įgyvendina sudėtingus projektus ir veda įmones augimo keliu. „Kai prieš 20 metų stojau į universitetą, inžinerinės specialybės nebuvo tarp populiariausių pasirinkimų, ypač moterims. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad verta rinktis ne madingas studijas, į kurias stoja šimtai, o tokias, kurios nors ir nėra labai populiarios, bet suteikia labai platų išsilavinimą ir atveria daugybę galimybių. Galų gale baigus mažiau populiarią specialybę bus lengviau rasti darbą, nes konkurencija bus mažesnė. [caption id="attachment_121607" align="alignnone" width="2560"] Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė[/caption] Karjera trunka dešimtmečius, todėl svarbu, kad pasirinkta sritis teiktų pasitenkinimą. Stiprus profesinis pagrindas leidžia vėliau išbandyti įvairias veiklas ir specializacijas“, – patirtimi dalijasi VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros alumnė. Inžinerija – ne tik formulės ir brėžiniai Paklausta, kuo ją žavi inžinerija, Rasa tikina, kad šioje profesijoje yra daug kūrybos ir savirealizacijos. „Man patinka kurti. Nuo kilusios idėjos, tuščio sklypo ar net pelkės iki modernaus pastato ar pastatų komplekso, kuriame gyvena ir dirba žmonės. Kai matai galutinį rezultatą, supranti, kad nuveikei prasmingą darbą. Inžinerija nėra tik formulės ar brėžiniai. Tai – gebėjimas kūrybiškai spręsti problemas, matyti ir numatyti daugiau bei kurti vertę. Būtent to šiandien labiausiai reikia tiek specialistams, tiek vadovams“, – įsitikinusi R. Jakutavičiūtė-Pečiulaitė. *** VILNIUS TECH Pastatų energetikos sistemų inžinerijos studijų tikslas – paruošti universalius energetikos specialistus, kurie gebėtų kurti tvarias pastatų aprūpinimo energija sistemas, žinotų, kaip jas tinkamai įrengti ir prižiūrėti, gebėtų jas analizuoti ir visapusiškai vertinti. Studijų metu būsimi specialistai įgyja šias kompetencijas: analizuoti, nustatyti ir spręsti patalpų mikroklimato kokybės, šilumos gamybos, šilumos, elektros ir dujų tiekimo bei naudojimo uždavinius; projektuoti, įrengti ir prižiūrėti pastatų ir lauko inžinerines sistemas; integruoti atsinaujinančiosios energijos technologijas pastatuose; priimti sprendimus vadovaujantis darniosios raidos, efektyvumo, ekonominės naudos ir aplinkosaugos principais; bendradarbiauti su architektais, statybos, mechanikos, elektros, aplinkos inžinerijos, informacinių technologijų, ekonomikos specialistais ir dirbti komandoje perteikiant energetikos inžinerijos žinias, idėjas ir sprendimus.

Kol vieni studentai paskutiniame kurse daugiausia dėmesio skiria bakalauro darbui, VILNIUS TECH Pramogų prodiusavimo studentė Liepa Vasiliauskaitė spėjo suderinti studijas su televizijos projektu „Didysis chorų mūšis“, renginių vedimu, muzikine veikla ir profesinėmis praktikomis. Tačiau pati mergina įsitikinusi – būtent studijos suteikė galimybę teorines žinias iš karto išbandyti praktikoje, o svarbiausi profesiniai žingsniai prasidėjo ne tik auditorijose, bet ir už jų ribų. „Nuo pirmo kurso visiems sakiau, kad esu būtent ten, kur ir turėčiau būti. Po ketverių metų galiu tik sau tik paantrinti – šios studijos man tikrai buvo geriausias pasirinkimas“, – sako Liepa. Dar prieš stodama į universitetą ji žinojo, kad tradicinis darbas biure – ne jai. „Nuo vaikystės savo ateitį mačiau pramogų pasaulyje. Svarsčiau studijuoti muziką užsienyje, tačiau galiausiai pasirinkau Pramogų prodiusavimo studijų programą Lietuvoje VILNIUS TECH universitete Kūrybinių industrijų fakultete. Sprendimą priėmiau labai lengvai“, – prisimena ji. [caption id="attachment_121148" align="alignnone" width="2560"] Liepa Vasiliauskaitė[/caption] Tačiau studijas Liepa vertino ne tik kaip paskaitų lankymą ar diplomo siekimą. Dar pirmaisiais metais ji aktyviai įsitraukė į universiteto gyvenimą: dainavo renginiuose, dalyvavo projektuose ir ieškojo galimybių išbandyti save naujose srityse. „Visada norėjau pažinti tikrąjį universiteto gyvenimą, čia esančius žmones, o ne šiaip sau „atbūti“ paskaitose ir iškart bėgti namo. Universitete slepiasi tiek galimybių, kurias daugelis tiesiog pražiopso“, – sako absolventė. Pasak Liepos, studijų programa skatino ne tik įgyti teorinių žinių, bet ir aktyviai įsitraukti į projektines veiklas, atvėrė galimybes užmegzti ryšius industrijos profesionalais bei išbandyti save įvairiuose kūrybiniuose formatuose. Tinklalaidė, tapusi profesinio augimo pradžia Vienu svarbiausių studijų etapų Liepa vadina VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto tinklalaidę „Atlantų balkonas“. Tai – fakulteto kuriamas projektas, kuriame kalbinami įvairių kūrybinių, kultūros, medijų ir verslo sričių profesionalai, alumnai bei įkvepiančios asmenybės. Būtent ši platforma studentams suteikia galimybę ne tik susipažinti su savo sričių ekspertais, bet ir patiems įgyti realios komunikacijos bei medijų kūrimo patirties. Liepai šis projektas tapo kur kas daugiau nei dar viena studentiška veikla. „Atlantų balkonas“ mano gyvenime atsirado visiškai netikėtai – lyg iš giedro dangaus“, – šypsosi ji. Antrame kurse mergina buvo pakviesta sudalyvauti tinklalaidėje kaip pašnekovė. Po filmavimo jos laukė netikėtas pasiūlymas – tapti viena iš laidos vedėjų. „Iš tinklalaidės režisieriaus išgirdau klausimą: „Ar norėtum vesti kitas tinklalaidės serijas?“ Tai buvo visiškas šuolis iš komforto zonos. Kojos drebėjo, gerklė džiūvo, bet nusprendžiau pabandyti“, – prisimena Liepa. [caption id="attachment_121154" align="alignnone" width="1200"] Liepa Vasiliauskaitė[/caption] Šiandien Liepa pripažįsta, kad būtent „Atlantų balkonas“ tapo vienu svarbiausių jos profesinio augimo projektų: „Tai man nėra tik universiteto tinklalaidė. Šis projektas atvėrė daugybę naujų galimybių ir matomumą.“ Pasak jos, tinklalaidės vedimas išmokė kur kas daugiau nei tik viešo kalbėjimo: „Išmokau valdyti pokalbį, suprasti pašnekovą, pasitelkti psichologiją ir kūno kalbą, kad išgaučiau gilesnius atsakymus. Taip pat išmokau kurti saugią atmosferą, kad žmogus prieš kamerą jaustųsi patogiai.“ Liepa pabrėžia, kad tokie fakulteto projektai studentams suteikia galimybę išbandyti save realiose situacijose ir vaidmenyse bei ugdyti profesines kompetencijas dar studijų metu. Šie įgūdžiai netruko persikelti ir į profesinį gyvenimą jie tapo vertingu profesiniu pagrindu tiek televizijos projektuose, tiek vedant renginius ir bendraujant su auditorija. Aktyvumas universitete atvėrė profesines galimybes Studijų metais Liepa ne kartą įsitikino, kad aktyvus įsitraukimas į įvairias universiteto veiklas gali atverti netikėtas duris. Vieną iš praktinių galimybių ji gavo visai netikėtai – po muzikos industrijos paskaitos, kurioje aktyviai diskutavo su kviestiniu svečiu. „Kitą dieną sulaukiau skambučio iš universiteto administracijos ir paaiškėjo, kad svečias liko sužavėtas mano įžvalgomis ir pakvietė atlikti praktiką komunikacijos srityje – įmonėje, kuri dirba su garsiausiai šalies muzikos atlikėjais“, – prisimena Liepa. Būtent smalsumas ir iniciatyvumas paskaitų metu ir padėjo jai užmegzti profesinius ryšius bei gauti praktikos pasiūlymą iš muzikos industrijos profesionalų, dirbančių su žinomiausiais šalies atlikėjais. Vėliau sekė ir praktika televizijos prodiuserinėje kompanijoje „TV Manija“, atvėrusi galimybę pažinti televizijos užkulisius iš arti. „Praktinės veiklos leido pamatyti viską, kaip studijų metu įgytos žinios veikia realioje profesinėje aplinkoje. Tuomet supratau, kiek daug karjeros galimybių iš tikrųjų turi pramogų komunikacijos specialistai“, – džiaugiasi absolventė, šiandien jau sėkmingai kurianti savo karjerą. Televizijos projektas, studijos ir bakalauro darbas vienu metu Šie mokslo metai Liepai tapo tikru išbandymu. Dalyvavimas televizijos projekte „Didysis chorų mūšis“ sutapo su paskutiniais studijų metais ir bakalauro darbo rengimu. Repeticijos vykdavo kone kasdien, filmavimai užimdavo ištisas dienas, o laisvo laiko beveik nelikdavo. [caption id="attachment_121150" align="alignnone" width="1707"] Liepa Vasiliauskaitė[/caption] „Ryte važiuodavau į paskaitas Vilniuje, po jų skubėdavau į Kauną į repeticijas, naktį dirbdavau prie studijų atsiskaitymų ir užduočių, kelias valandas pamiegodavau ir viskas prasidėdavo iš naujo.“ Ji prisimena, kad finalinės laidos užkulisiuose vis dar taisė bakalauro darbą. „Tiesioginio eterio metu užkulisiuose tvarkiau baigiamąjį darbą, nes jo pateikimo terminas buvo kitos dienos rytą.“ Nors buvo akimirkų, kai atrodė, jog visko suderinti nepavyks, ši patirtis išmokė daug svarbių gyvenimo ir profesinių pamokų. „Universitete studijų metu nuolat tekdavo derinti skirtingus atsiskaitymus, grupines užduotis, kūrybinius projektus, todėl išmokau planuoti laiką, numatyti prioritetus ir atsakingai organizuoti savo veiklas. Šios kompetencijos vėliau tapo neįkainojamos profesinėje veikloje“, – sako studentė. Muzika – svajonė, lydinti nuo vaikystės Muzika Liepos gyvenime užima ypatingą vietą nuo pat vaikystės. Šiandien ji jau gali pasigirti ne tik muzikiniais pasirodymais televizijoje, bet ir tarptautiniais laimėjimais. Liepa triumfavo Maltoje vykusiame prestižiniame tarptautinių dainų konkurse „Golden voice“. Konkurse dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių iš 29 šalių, tačiau Liepa išsiskyrė savo talentu ir charizma. Vis dėlto, didžiausia vertybė, pasak jos, yra ne laimėjimai, o neįkainojama unikali patirtis ir galimybė sutikti profesinio rato žmones: „Tarptautiniai konkursai pritraukia jaunus talentingus žmones iš viso pasaulio, kuriuos vienija tokia pati meilė muzikai“, – pabrėžia Liepa. Artimiausiu metu jos laukia dar vienas tarptautinis konkursas Portugalijoje. Universitetas – daugiau nei diplomas Paklausta, ką pasakytų būsimiems studentams, Liepa nedvejoja: „Universitetas yra tarsi obelis, o kiek obuolių nuo jos nusiskinsi – jau kiekvieno asmeninis pasirinkimas.“ Jos teigimu, studijos gali suteikti gerokai daugiau, nei tik diplomą: profesinius ryšius, patirtį, drąsą išbandyti save, atskleisti savo talentus ir netikėtas karjeros galimybes. „Esu gyvas pavyzdys, kad drąsa išbandyti kažką naujo bei didelė motyvacija siekti savo svajonių atneša nuostabius rezultatus ir neįkainojamos patirties“, – sako šiandien jau diplomuota pramogų prodiusavimo programos absolventė. Ir nors ateityje Liepa save mato muzikiniame pasaulyje, televizijoje, renginių vedėjos amplua bei komunikacijoje, vienu dalyku ji neabejoja: svarbiausia – niekada nebijoti žengti pirmojo žingsnio.

Šiuolaikiniai statiniai kuriami ne tik iš betono ir plieno – juose vis daugiau vietos tenka biologijos, dirbtinio intelekto ir tvarumo sprendimams. Besikeičiant technologijoms ir žmonių požiūriui į aplinką, statybos inžinieriai ieško būdų, kaip procesus ir medžiagas padaryti mažiau taršius bei ilgaamžiškesnius. Vienas jų – VILNIUS TECH mokslininkas doc. dr. Ronaldas Jakubovskis, pasakojantis, kaip gimsta ateitį keičiantys ir miestų veidą formuojantys inžinerijos sprendimai. Šiuo metu doc. dr. R. Jakubovskis dirba vyriausiuoju mokslo darbuotoju Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijoje. Jo kasdienybę sudaro naujų konstrukcinių sprendimų paieška, eksperimentiniai bandymai, laboratoriniai tyrimai ir skaitinis modeliavimas. Kasdienis darbas yra naujų, tam tikrais aspektais efektyvesnių konstrukcijų paieška, bandymai, skaitinė analizė, laboratoriniai eksperimentiniai tyrimai. [caption id="attachment_88004" align="alignnone" width="2560"] Ronaldas Jakubovskis[/caption] Vis dėlto, kaip pasakoja mokslininkas, naujų sprendimų kūrimas prasideda ne nuo idėjų generavimo, o nuo esamų technologijų analizės. Daugiau nei pusė laiko yra skiriama jau naudojamų medžiagų ir konstrukcijų tyrimams siekiant suprasti, kaip jas būtų galima patobulinti. „Maloniausia dalis – kai galutinis laboratorijos tyrimų produktas yra pastatomas kaip koncepcinė konstrukcija, natūralioje aplinkoje“, – pasakoja jis. R. Jakubovskis sako – nors ir yra mokslo darbuotojas, dažniau jaučiasi kaip statybos inžinierius, padedantis kitiems statybos inžinieriams. Šios profesijos atstovai – projektuotojai ir statybų vadovai – mato globalų statinio vaizdą, parenka koncepcinius sprendimus, pavyzdžiui, kaip turi būti išdėstytos konstrukcijos, kokių jos turi būti formų bei matmenų ir kaip ekonomiškai pastatyti pastatą. „Tačiau dirbant tokį visapusišką darbą, dažnai nelieka laiko tam tikrų specifinių sprendimų ar naujų medžiagų paieškai – ir čia jau padedame mes. Kartais laboratorijoje analizuojame ir skaitiškai modeliuojame specifinių sudėtingų konstrukcijų elgseną, kartais tiriame naujų medžiagų pritaikymo galimybes. Apskritai, mano vertinimu, mokslo srities statybos inžinieriai ne visai atitinka tipišką mokslininko apibrėžimą – su baltu chalatu laboratorijoje ar sprendžiantį sudėtingas diferencialines lygtis. Mūsų veikla labai siejasi su praktika – dažnai patys gaminame naujas konstrukcijas ir jas išbandome. Čia gerai tinka anekdotas apie ūkininką ir kaimynystėje gyvenusius fizikus: ūkininkas, pamatęs kokie protingi jo kaimynai, paprašė sprendinio, kad karvės duotų daugiau pieno. Po trijų mėnesių analizės fizikai atėjo pas ūkininką su atsakymu, bet tas sprendimas tiko tik sferinės formos karvėms, esančioms vakuume“, – šmaikštauja R. Jakubovskis. [caption id="attachment_88679" align="alignnone" width="2560"] Ronaldas Jakubovskis[/caption] Docentas sako, jog labiausiai didžiuojasi tais darbais, kurie turi išliekamąją vizualinę vertę, pavyzdžiui, Kairėnų botanikos sode pastatytas „Biologinis tiltas“, bei šiuo metu įgyvendinama „gyvastingo betono“ siena ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro stogo, pakeisianti ne tik pastato, bet ir sostinės veidą. „Tokie darbai yra pati viršūnė ilgo darbo laboratorijoje ir skaitinio modeliavimo – tai yra galutinis demonstracinis produktas, parodantis, ką galima padaryti su medžiagomis ir konstrukcijomis. Man svarbi ir estetinė išvaizda – gaminant sudėtingos formos, organines konstrukcijas, galima iš dalies pasijusti ir skulptoriumi, kuriančiu meno kūrinį.“ Vis dėlto R. Jakubovskis tiki, jog didžiausi jo pasiekimai – dar tik ateityje. Inžinieriaus vizija – pastatai, kurių fasadai natūraliai kolonizuojami gyvųjų organizmų – jie sąveikauja su gamta ir natūraliai sensta: „Iš to galima gauti ir nemažai praktinių privalumų. Dabar kuriame kiek didesnius demonstracinius objektus, aktyviai ieškome finansavimo tyrimams ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtros. Manau, po kokių 5 metų bus galima prieiti prie tam tikro pastato ir pasakyti, kad čia jau neblogas pasiekimas.“ Profesija, kuri išliks aktuali ir po šimtmečio Paklaustas, kaip pasirinko šią profesiją, R. Jakubovskis pasakoja – sprendimas tikrai nebuvo sunkus: jam nuo vaikystės patiko stebėti, kaip kyla pastatai, statybų progresą bei kaip dirba ekskavatoriai. [caption id="attachment_52257" align="alignnone" width="1920"] Ronaldas Jakubovskis[/caption] „Apie statybos inžineriją, turbūt, daug svajoti nereikia – nori ir tampi inžinieriumi – juk tai ne skrydis į kosmosą ar Antarktidos tyrinėjimas.“ Didžiausias statybos inžinerijos privalumas, pasak R. Jakubovskio, yra jos kuriama ilgalaikė vertė ir praktinė nauda. Būtent galimybė kurti realius, dešimtmečius ar net šimtmečius išliekančius objektus yra tai, kas jį labiausiai motyvuoja: „Bet kuris statybos inžinierius visada su pasididžiavimu pravažiuos pro savo projektuotą tiltą ar pastatą, ir būtinai tą papasakos kitiems“, – šypsosi jis. Vis dėlto mokslininku Ronaldas tapo ne iš karto. Po trečio kurso jis liko dirbti konstrukcijų projektavimo įmonėje konstruktoriumi. Vėliau darbą kuriam laikui išmainė į doktorantūros studijas, kur daug gilinosi į gelžbetoninių konstrukcijų pleišėjimo ir deformacijų analizę. Po doktorantūros vėl keletą metų dirbo projektuotoju, iki kol gavo kvietimą grįžti į universitetą. „Grįžau, ir dabar veikiu tai, kas iš tiesų labai patinka“, – sako jis. Praktinis dėstytojo patarimas Būdamas ne tik mokslininkas, bet ir VILNIUS TECH Statybos fakulteto dėstytojas, R. Jakubovskis atkreipia dėmesį: statybos inžinerija yra viena tų sričių, kurioje universitetinis išsilavinimas būtinas – kitaip gali net nesuprasti darbe užduoto klausimo ar paskirtos užduoties. „Vien tik mokantis savarankiškai būtų sunku susiorientuoti, ką reikia po ko išmokti: iš pradžių mokytis teorinę mechaniką, ar medžiagų mechaniką? O gal iš karto statybinę mechaniką? Todėl VILNIUS TECH statybos inžinerijos studijų programos dalykai sudėlioti nuosekliai supažindinant su šia sritimi taip, kad būtų paruoštas kuo geresnis specialistas“, – paaiškina jis. Kaip dėstytojas, Ronaldas turi svarbų patarimą ir būsimiems studentams: „Nebijokite mechanikos, fizikos, matematikos. Mokydamiesi atsirinkite keletą svarbiausių dalykų per semestrą, į juos gerai įsigilinkite ir neužmirškite – tada toliau viskas nuosekliai ir gerai klostysis. Svarbius studijų dalykus pajusite patys, savaime.“ Statybos inžinerijos studentams – verslo paskatos Vis daugiau statybos sektoriaus įmonių supranta, kad tik glaudžiai bendradarbiaujant galima ugdyti naują statybos inžinierių kartą, pasirengusią atliepti sparčiai kintančius rinkos poreikius. Naujų technologijų, dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos veikiamoje srityje specialistams keliami vis aukštesni reikalavimai, todėl verslas aktyviai investuoja į būsimų specialistų rengimą ir skatina jaunimą rinktis šią perspektyvią profesiją. VILNIUS TECH Statybos fakultetą aktyviai remia ir palaiko Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) bei Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS), su kuriomis jau daugelį metų plėtojamas glaudus bendradarbiavimas. Prie būsimų specialistų ugdymo aktyviai prisideda ir fakulteto socialiniai partneriai – UAB „Hanner“, UAB „Gilesta“ bei UAB „Alvora“, skiriantys stipendijas pirmojo kurso statybos inžinerijos studijas pasirinkusiems studentams. Socialinių partnerių – UAB „Naresta“, AB „PST Group“, UAB „HSC Baltic“ ir kitų įmonių – atstovai skaito paskaitas, dalijasi profesine patirtimi, pristato įgyvendinamus projektus, kviečia studentus apsilankyti statybų aikštelėse ir iš arti susipažinti su statybos procesais. Toks bendradarbiavimas leidžia universitetui geriau suprasti statybos sektoriaus poreikius, o studentams – dar studijų metu pažinti profesinę aplinką, įgyti praktinių žinių ir ugdyti darbo rinkoje vertinamas kompetencijas. Daugiau apie studijas VILNIUS TECH Statybos fakultete skaitykite čia.

Nuo Karačio iki Dubajaus, Vilniaus ir Miuncheno – tokį profesinį kelią nuėjo VILNIUS TECH alumnas Adil Umar, šiandien vadovaujantis „Teltonikos“ techninės pagalbos padaliniui Vokietijoje. Inžinerijos studijas Pakistane baigęs specialistas ryžosi keisti ne tik šalį, bet ir profesinę kryptį – magistrantūroje pasirinko verslo vadybos studijas VILNIUS TECH. Pasak jo, būtent šis sprendimas atvėrė naujas karjeros galimybes ir padėjo tapti vadovu tarptautinėje technologijų bendrovėje. Karjeros pradžia – nuo techninės pagalbos Baigęs inžinerijos studijas Karačyje, A. Umar persikėlė į Dubajų ir pradėjo dirbti Lietuvos daiktų interneto (IoT) ir telematikos sprendimų bendrovėje „Teltonika“ techninės pagalbos inžinieriumi. [caption id="attachment_118789" align="alignnone" width="2217"] Adil Umar[/caption] „Pradėjęs dirbti šioje pozicijoje galėjau iš esmės suprasti tiek produktus, tiek klientų iššūkius. Anksti įsitraukiau į didelio masto telematikos ir transporto parkų valdymo projektus įvairiose šalyse, todėl įgijau praktinės patirties“, – pasakoja jis. Vis dėlto apsiriboti vien technine sritimi specialistas nenorėjo. Dirbdamas su klientais ir komandomis jis pastebėjo, kad svarbiausi sprendimai dažnai priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo verslo strategijos. Todėl A. Umar pasirinko VILNIUS TECH Verslo vadybos magistrantūros studijas. „Nesiekiau vien pakeisti studijų kryptį, norėjau išplėsti savo kompetencijas ir sujungti technines žinias su strateginiu mąstymu“, – sako VILNIUS TECH alumnas. Studijos Lietuvoje pakeitė požiūrį Atvykimas į Lietuvą jaunam vyrui reiškė ne tik naują akademinę aplinką, bet ir kultūrinius pokyčius. Pasak A. Umar, Lietuvoje jis susidūrė su kitokiu bendravimo stiliumi, didesniu savarankiškumu ir kritinio mąstymo reikalavimais. [caption id="attachment_118787" align="alignnone" width="2560"] Adil Umar[/caption] „Iš pradžių reikėjo prisitaikyti, tačiau ilgainiui būtent tai tapo vienu didžiausių studijų privalumų. Išmokau vertinti skirtingus požiūrius ir supratau, kad iškilus problemoms retai kada egzistuoja vienas teisingas sprendimas“, – teigia jis. Ne mažiau svarbūs buvo ir universitete užmegzti ryšiai. „Pradėjęs studijas daugiausia dėmesio skyriau mokslams, tačiau vėliau supratau, kad bendrakursiai, dėstytojai ir kolegos tampa neatsiejama tavo profesinės kelionės dalimi. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, dar daugiau dėmesio skirčiau ryšių kūrimui nuo pirmos dienos“, – sako VILNIUS TECH alumnas. Nuo inžinieriaus iki vadovo Baigęs magistrantūros studijas A. Umar grįžo į Dubajų ir 2018 m. buvo paskirtas „Teltonikos“ techninės pagalbos vadovu. Tai tapo svarbiu lūžio tašku jo karjeroje. „Didžiausias pokytis buvo perėjimas nuo užduočių vykdymo prie komandų įgalinimo. Tai nebuvo lengva“, – prisimena jis. 2022 m. A. Umar buvo apdovanotas „Teltonikos“ Lyderystės apdovanojimu už komandos pasiekimus ikipardaviminės ir popardaviminės pagalbos srityse. Vis dėlto jis pabrėžia, kad šis įvertinimas priklauso visai komandai. „Sukūrėme aplinką, kurioje žmonės jautė atsakomybę, palaikymą ir motyvaciją nuolat tobulėti. Šis apdovanojimas yra bendro darbo rezultatas“, – teigia jis. Šiais metais specialistas pradėjo naują profesinį etapą ir persikėlė dirbti į Miuncheną, kur vadovauja „Teltonikos“ techninės pagalbos veiklai Vokietijoje. Technologijų pasaulyje svarbu gebėti supaprastinti sudėtingus dalykus Daiktų interneto ir telematikos sektorius šiandien sparčiai keičiasi – klientai vis dažniau tikisi gauti duomenis realiu laiku, pageidauja pažangios analizės ir efektyvių sprendimų. Pasak A. Umar, sėkmės formulė išlieka gana paprasta. [caption id="attachment_118793" align="alignnone" width="1920"] Adil Umar[/caption] „Sėkmė slypi gebėjime supaprastinti sudėtingus dalykus. Vieniems klientams reikia išsamių techninių paaiškinimų, kitiems – aiškių ir paprastų sprendimų. Gebėjimas suderinti abu poreikius yra esminis“, – pabrėžia jis. Anot pašnekovo, būtent inžinerinių ir verslo vadybos žinių derinys šiandien leidžia jam efektyviai dirbti tarptautinėje aplinkoje. „Techninės žinios sukuria galimybes, tačiau verslo supratimas padeda tas galimybes paversti rezultatais“, – sako jis. Patarimas studentams: būkite kantrūs Kreipdamasis į dabartinius VILNIUS TECH studentus, ypač atvykusius iš užsienio, A. Umar ragina neskubėti ir pasitikėti procesu. „Normalu kartais jaustis neužtikrintai, ypač gyvenant naujoje šalyje. Būkite kantrūs ir nuoseklūs. Mokykitės, kaupkite patirtį, kurkite ryšius. Rezultatai ne visada ateina iš karto, tačiau ilgainiui būtent šios pastangos atveria naujas galimybes“, – sako VILNIUS TECH alumnas. Jo paties istorija tai puikiai įrodo – kiekvienas naujas pasiekimas buvo prieš tai atliktų teisingų pasirinkimų rezultatas.

„Kiekviena idėja, kuria tiki, yra verta išbandymo – nesvarbu, ar tai būtų studijos, darbas, ar asmeninis gyvenimas, tik bandydamas naujus dalykus atrandi, kas iš tiesų tau įdomu ir kur slypi tavo stiprybės“, – įsitikinusi skaitmeninės rinkodaros specialistė, įmonės „Paperplanes“ vadovė Dovilė Padegimaitė. Mergina tai įrodo savo pavyzdžiu: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto alumnė į dabartinę karjeros stotelę atėjo tik drąsiai eksperimentuodama ir ieškodama.  Dovilė Padegimaitė prisimena, kad jos pašaukimas ėmė ryškėti jau mokykloje – ji dažniau imdavosi iniciatyvos, nei laukdavo, kol kas nors ką nors pasiūlys, užsiimdavo aktyviomis veiklomis, organizaciniais darbais, buvo azartiška ir smalsi. Tuomet pasireiškė ir jos polinkis į socialinius mokslus. „Nors aiškios vizijos nei studijoms, nei profesinei karjerai neturėjau, pasąmoningai jaučiau trauką dirbti ir bendrauti su žmonėmis, o šiandien savo darbe to turiu tikrai daug“, – šypsosi pašnekovė. Apie konkretesnį studijų krypties pasirinkimą ji ėmė galvoti dar 10-oje, o galutinį sprendimą priėmė 11-oje klasėje. Juo tapo ekonomika, Dovilei pasirodžiusi ne tik įdomi, bet ir pakankamai plati sritis, apimanti įvairius verslo, finansų, vadybos ir visuomenės procesus. „Atrodė, kad tai gera studijų kryptis bakalaurui, suformuojanti platesnį supratimą apie tai, kaip veikia organizacijos, ekonomika ir verslas, o VILNIUS TECH jau studijavo mano sesuo, todėl iš jos nemažai išgirdau apie universiteto bendruomenę, studijų procesą ir studentišką gyvenimą. Svarbus buvo ir apsilankymas atvirų durų dienoje: gyvi pokalbiai ir realios studentų patirtys padėjo susidaryti aiškesnį vaizdą bei sustiprino sprendimą rinktis VILNIUS TECH“, – dalijasi Verslo vadybos fakulteto alumnė. Universitetas – erdvė eksperimentuoti ir ieškoti savęs Anot D. Padegimaitės, universitetas jai suteikė daug galimybių „žaisti“ – eksperimentuoti, imtis iniciatyvos ir išbandyti save skirtingose rolėse. Tai ji darė ir po paskaitų – prisijungusi prie studentų atstovybės, su komanda ji ne tik atstovavo studentų interesams, bet ir inicijavo pokyčius studijose, dirbo su fakulteto administracija studijų kokybės klausimais. Vėliau šių patirčių sąrašą papildė ir pirmakursių kuratorės pareigos. „Šios veiklos leido suprasti, kad daugelis galimybių atsiranda ne savaime, o tada, kai pats žengi pirmą žingsnį. Universitete galėjau saugiai išbandyti įvairias idėjas, mokytis iš klaidų, pamatyti, kiek daug galima pasiekti vedamai iniciatyvos, smalsumo ir vidinės ambicijos, ir sutikti žmones, kurie prisidėjo prie mano profesinio kelio“, – dalijasi Dovilė. Jos įsitikinimu, galimybė užsiimti daug skirtingų veiklų, geriau save pažinti ir suprasti, kas iš tiesų traukia ir sekasi, o kas ne, yra bene pagrindinis kelias į sėkmingą karjerą, nors visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad viskas priklauso nuo pasiekimų mokykloje ir studijų pasirinkimo. „Dažnai atrodo, kad aštuoniolikmečiai turi tiksliai žinoti, kuo bus po dešimties metų. Mano aplinkos patirtis rodo, kad taip būna retai. Aiškumas dėl karjeros dažniau atsiranda veikiant, o ne planuojant“, – sako ji. VILNIUS TECH Dovilė žengė ir pirmuosius karjeros žingsnius – studijų metu ji gavo kvietimą prisijungti prie universiteto komunikacija besirūpinančio skyriaus komandos, kur pirmą kartą rimtai susidūrė su rinkodaros sritimi. Tai dovanojo supratimą, kad rinkodara – kryptis, kurioje ji norėtų eiti toliau, o vėliau sekusios patirtys startuoliuose, pasak Dovilės, leido jai dar pažinti šią sritį, projektų valdymą ir darbą su tarptautinėmis rinkomis. Rinkodara moko sveiko požiūrio į darbą Įvairus profesinių ir asmeninių patirčių kraitis Dovilę atvedė į dabartinį etapą – karjerą skaitmeninės rinkodaros agentūroje „Paperplanes Agency“. Iš pradžių dirbusi kaip projektų vadovė, vėliau – kaip vykdančioji vadovė, po 1,5 metų įmonėje ji perėmė agentūros vadovės pareigas. Tai, pasak jos, buvo vienas didžiausių profesinių iššūkių, o kartu – vienas svarbiausių pasitikėjimo savimi „egzaminų“. „Į agentūrą atėjau įdomiu laikotarpiu, kai sparčiai augo komanda ir klientūra, plėtėsi paslaugų spektras, o dalis jų buvo gana naujos tiek rinkai, tiek mums patiems, todėl dažnai reikėdavo eksperimentuoti ir ieškoti geriausių sprendimų jau juos įgyvendinant. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūriau tapusi vadove – suprasti, kad augančiame versle neįmanoma visko sukontroliuoti pačiai. Teko išmokti pasitikėti žmonėmis, deleguoti atsakomybes ir kurti aplinką, kurioje komanda gali savarankiškai priimti sprendimus. Manau, kad pasitikėjimas yra viena svarbiausių sąlygų tvariam organizacijos augimui“, – sako ji. Tiesa, versle iššūkiai niekada nesibaigia – keičiasi tik jų pobūdis. Visus šiuos etapus padeda įveikti smalsumas, noras mokytis ir drąsa. Svarbi ir didžiulė prasmė, kurią D. Padegimaitė mato savo darbe – ją suteikia galimybė stebėti, kaip komandos kūrybinės idėjos virsta realiais rezultatais ir padeda verslams augti, bei erdvė kurti aplinką, kurioje visi gali augti kaip profesionalai ir atrasti savo stipriąsias puses. „Be to, rinkodara išmoko sveiko požiūrio į darbą. Kartais verta sau priminti, kad ne visi iššūkiai yra tokie dramatiški, kaip gali atrodyti konkrečiu momentu“, – priduria Dovilė. Didžiausia karjeros pamoka – nereikia visko žinoti iš karto Dinamiškos karjeros patirtys Dovilei neišvengiamai dovanojo ir vertingų pamokų. Bene svarbiausia – savo vertės ir sėkmės nesieti tik su galutiniu rezultatu. „Tik pradėjus dirbti dažnai atrodo, kad svarbiausia – kuo greičiau pasiekti kitą tikslą, gauti aukštesnes pareigas ar įgyvendinti dar didesnį projektą. Ilgainiui supratau, kad nuolat vaikantis rezultatų, galima pamiršti mėgautis pačiu procesu ir augimu, kuris vyksta pakeliui. Jei galėčiau ką nors pasakyti sau karjeros pradžioje, priminčiau neskubėti visko žinoti. Jauni specialistai dažnai jaučia spaudimą turėti aiškų planą ir atsakymus į visus klausimus, tačiau realybėje karjera vystosi gerokai dinamiškiau“, – patirtimi dalijasi D. Padegimaitė. Ji taip pat būtų norėjusi anksčiau suprasti, kad klaidos nėra nesėkmės ženklas: dažnai būtent jos tampa greičiausiu būdu įgyti patirties, augti ir priimti geresnius sprendimus ateityje. „Dauguma klaidų ir iššūkių iš pradžių atrodo kaip procesų ar kompetencijų klausimai, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad jų esmė slypi komunikacijoje, lūkesčių suderinime ir tarpusavio pasitikėjime. Gebėjimas dirbti su žmonėmis yra ne mažiau svarbus nei profesinės žinios“, – priduria Verslo vadybos fakulteto alumnė. Gebėjimas mokytis liks vertingas visada Vis dėlto, svarbiausia šių dienų kompetencija, ypač skaitmeninės rinkodaros srityje, Dovilė įvardija gebėjimą mokytis – technologiniai įrankiai ir sprendimai keičiasi, o kritinis mąstymas, gebėjimas suprasti žmonių elgseną ir spręsti problemas išlieka vertingi nepriklausomai nuo technologijų pokyčių. „Viskas keisis dar ne kartą, bet žmonės, kurie geba mokytis ir greitai perprasti naujus dalykus, konkurencinį pranašumą išlaikys visada. Taip pat labai svarbus prasmės jausmas – būtent jis padeda išlaikyti kryptį ir motyvaciją net sudėtingesniais etapais“, – tikina ji. Abiturientams, kurie dvejoja, kokias studijas pasirinkti, D. Padegimaitė pirmiausia pataria nesitikėti, kad jos nulems visą jų karjeros kelią, ir vertinti universitetą ne tik kaip vietą diplomui gauti, bet ir kaip aplinką, kurioje galima kurti ryšius, išbandyti save ir atrasti dominančią kryptį. „Mano patirtis rodo, kad studijos suteikia stiprų pagrindą, tačiau tai, kiek iš jų pasiimsite, priklauso nuo jūsų pačių iniciatyvos. Verslo vadybos fakulteto studijos yra vertingos tuo, kad padeda suprasti, kaip veikia organizacijos, priimami verslo sprendimai, kuriama vertė ir kaip skirtingos verslo funkcijos susijusios tarpusavyje – šios žinios visuomet išliks aktualios“, – sako rinkodaros specialistė D. Padegimaitė. Daugiau apie VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto studijas skaitykite čia.

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.

Nuo geografijos vadovėlių iki lazerių technologijų, nuo vaikystėje statytų kaladėlių tiltų iki profesionalaus gaminių projektavimo – kelias į mechanikos inžineriją gali būti labai įvairus. VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto studentės Silvijos ir absolvento Deivido istorijos atskleidžia, kad sėkmingam startui šioje srityje nebūtina nuo mažens svajoti apie karjerą inžinerijoje ar būti fizikos olimpiadų nugalėtoju.  Nuo meilės geografijai – į mechanikos inžineriją Silvija juokiasi, kad apie mechanikos inžineriją mokykloje beveik nieko nežinojo. Dar dvyliktoje klasėje ji buvo įsitikinusi, kad studijuos geografiją. „Geografija man labai patiko, tai buvo mano pagrindinis pasirinkimas sąraše. Apie mechanikos inžineriją beveik nieko nežinojau ir net nelabai įsivaizdavau, kas tai yra, – prisimena ji. Tačiau būtent tas nežinojimas ir tapo viena pagrindinių priežasčių pabandyti. Pagalvojau, kad būtų įdomu nueiti ten, kur turiu mažai žinių. Norėjosi kažko naujo, kažko, kas praplėstų akiratį.“ Šiandien Silvija gilinasi į mechanikos inžinerijos bakalauro studijas, pasirinko atsinaujinančios energetikos specializaciją ir jau beveik pusantrų metų dirba vienoje didžiausių lazerių technologijų įmonių  Lietuvoje „Light Conversion“. Ten ji prisideda prie įvairių mazgų surinkimo, testavimo, kokybės kontrolės bei techninės dokumentacijos rengimo. Nors mokykloje ji net nesirinko fizikos A lygiu, o chemijos apskritai nesimokė, universitete tai netapo kliūtimi: „Pirmame kurse buvo šiek tiek baisu, kai dėstytojai paklausė, kas laikė fizikos egzaminą, ir beveik visa auditorija pakėlė rankas. Bet jie tikrai viską aiškino nuo pagrindų, todėl nebuvo taip sunku, kaip galvojau.“ Šiandien ji drąsina ir kitus abiturientus nebijoti stereotipų apie šį mokslą ir neturėti išankstinių nuostatų. „Jeigu bent dalis tavęs galvoja, kad būtų įdomu – reikia bandyti. Mechanikos inžinerija tikrai nėra sausas ar nuobodus mokslas“, – sako studentė. Pirmieji inžineriniai bandymai – dar vaikystėje Tuo metu Deividui Bajorūnui pasirinkimas buvo kur kas aiškesnis jau vaikystėje. Jis prisimena, kad inžinieriai jam visada atrodė žmonės, galintys sukurti beveik viską. „Filmuose inžinierius man buvo žmogus, kuris su ribotais ištekliais pasiekdavo didžių dalykų. Mane tai žavėdavo“, – sako Deividas. Vaikystėje jis mėgo konstruoti tiltus iš kaladėlių, statyti įvairias konstrukcijas, o aplinkiniai nuolat pastebėdavo jo gerą erdvinį mąstymą. Jaunojo inžinieriaus teigimu, tai tikrai prisidėjo prie jo sprendimo. Šiandien Deividas yra mechanikos inžinerijos bakalauro bei magistro absolventas ir jau trejus metus dirba konstruktoriumi įmonėje „MK technika“. Jis projektuoja, optimizuoja, atlieka patikras ir prisideda prie dizaino sprendimų. Pasak jo, viena didžiausių mechanikos inžinerijos studijų stiprybių – labai platus žinių spektras. „Universitetas išmokė ne tik projektavimo. Mes mokėmės elektrotechnikos, skysčių mechanikos, medžiagų, matavimo prietaisų naudojimo. Net kasdienybėje vis dar tenka tas žinias panaudoti, – pasakoja Deividas. Tačiau svarbiausia, anot jo, buvo ne konkretūs dalykai, o išugdytas kritinis mąstymas. – Universitetas išugdo inžinerinę mąstyseną. Tu pradedi galvoti, kokiomis sąlygomis gaminys veiks, kokios medžiagos tinkamos, kaip jį bus galima surinkti, remontuoti, kokia jo ergonomika.“ Darbo pasiūlymų sulaukė dar studijuodami Tiek Silvijos, tiek Deivido istorijos turi vieną bendrą bruožą – abu dirbti pradėjo dar studijų metu. Silvija darbą lazerių įmonėje gavo vienam pažįstamam iš Studentų atstovybės pasiūlius užimti jo atsilaisvinusią vietą: „Pagalvojau – kodėl gi ne? Norėjosi išbandyti save.“ Studentė pasakoja, jog šiandien darbe praverčia tai, ką jau išmoko universitete – braižybos, projektavimo žinios, erdvinis mąstymas bei supratimas, kaip veikia įvairūs mechanizmai, nes tai yra neatsiejama kasdienybės dalis. Tuo metu Deividas pirmąją patirtį įgijo praktikos metu optikos įmonėje, kur gamino optinius lęšius: „Kadangi jų gamyba turėjo griežtus reikalavimus, o patys lęšiai yra itin trapūs, darbas turėjo būti atliekamas itin atidžiai, tiksliai ir kruopščiai. Jeigu nepataikydavai į reikiamas tolerancijas ar neatitaikydavai šiurkštumo, lęšį tekdavo išmesti ir pradėti iš naujo. Tačiau tai buvo vienas iš pirmųjų darbų, kuriems pravertė mano inžinerinis išsilavinimas.“  Paklausti, kas jų darbe labiausiai „veža“, abu pašnekovai nedvejodami mini kūrybiškumą ir galimybę matyti apčiuopiamą rezultatą. Silvijai  svarbiausia tai, kad darbas nėra monotoniškas – gali bendrauti su kolegomis, spręsti iškilusius iššūkius, tačiau tuo pačiu – ir dirbti savarankiškai. Tuo metu Deividas sako didžiausią malonumą jaučiantis tada, kai gali gyvai pamatyti savo suprojektuotą gaminį. Jo teigimu, projektavimo darbas leidžia derinti ir techninį, ir kūrybinį mąstymą. „Kartais net piešiu įvairius variantus ant popieriaus, lankstau modelius iš popieriaus, ar einu pasivaikščioti, kad rastųsi sprendimas. Techninę dalį sugalvoti lengviau, o štai kaip padaryti gaminį estetiškai gražų – čia jau sunkiau. Tačiau pats geriausias jausmas gyvenime – galėti paliesti ir pažiūrėti, kaip realiai susideda tavo suprojektuotas daiktas.“ Inžinerijoje svarbūs ne tik skaičiai Nors mechanikos inžinerija dažnai siejama tik su techniniais gebėjimais, abu pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbūs ir minkštieji įgūdžiai, kurių įgijo dar studijų metu. „Universitetas mane išmokė savarankiškumo bei problemų sprendimo. Studijuojant nėra vieno šablono, kaip viską atlikti – turi pats rasti būdą išspręsti iššūkius, padaryti darbus“, – pasakoja Silvija. Taip pat didelę įtaką jai padarė ir veikla Studentų atstovybėje. Mergina sako, jog čia ji atsiskleidė kaip asmenybė, turėjo galimybę plėsti bendraminčių ratą ir išmoko itin svarbią pamoką, praverčiančią ir darbe – prireikus pagalbos ar patarimo, nebijoti paprašyti kolegų. Tuo metu Deividas akcentuoja komunikacijos ir lyderystės svarbą: „Projektuose dažnai tekdavo pačiam imtis iniciatyvos, užduoti svarbius klausimus, nukreipti komandą, nes vienas svarbiausių dalykų inžinerijoje – mokėti nepasimesti problemose. Taip pat atidumas smulkmenoms, gebėjimas susirinkti informaciją, kadangi tai padeda išvengti klaidų ateityje.“ Sritis, kurioje darbo tikrai netrūksta Abu pašnekovai sutinka – viena didžiausių mechanikos inžinerijos stiprybių yra neišsenkančios karjeros galimybės. „Tai labai plati sritis. Įvairių gamybos ir technologijų įmonių yra labai daug, todėl darbo galimybių tikrai netrūksta. Be to, darbdaviai vertina ir tavo motyvaciją – net jei neturi daug patirties ir tavo CV ne visai atitinka kriterijus, tačiau parodai, jog esi smalsus ir nori išmokti, gauti darbą tampa daug lengviau“, – sako Silvija. Tam pritaria ir Deividas: „Mechanikos inžinerija suteikia labai didelį žinių bagažą. Tai reikalauja daug pastangų, bet su tokiomis žiniomis savo vietą pasaulyje tikrai rasi.“ Silvija taip pat ragina merginas nebijoti šios, anksčiau „vyriška“ laikytos, srities ir drąsiai rinktis inžinerijos studijas. „Tikrai niekas nepaklaus: „Ką tu čia veiki?” Dėstytojai dažnai netgi džiaugiasi, matydami vis daugiau merginų auditorijose. Jeigu turi smalsumo ir noro – viskas tikrai įmanoma!“ Daugiau informacijos apie studijas VILNIUS TECH Mechanikos fakultete rasite čia: https://vilniustech.lt/stojantiesiems/bakalauro-studijos/studiju-programos/?faculty=mechanikos-fakultetas#programos-su-trumpais-aprasais

Nuo studijų VILNIUS TECH iki darbo vienoje pažangiausių pasaulio technologijų bendrovių – tokiu keliu žengė dizaineris Tomas Markevičius. Buvęs pasaulinės prekės ženklų transformacijos agentūros „Collins“ kūrybos vadovas neseniai prisijungė prie „OpenAI“ animuoto grafinio dizaino (angl. motion design) komandos. Jo profesinė patirtis atspindi šiandien vis labiau nykstančią ribą tarp kūrybos ir technologijų. „Technologijos yra kūryba, o kūryba yra technologijos“, – sako VILNIUS TECH alumnas. Pasak dizainerio, dirbtinio intelekto amžiuje šis ryšys tampa kaip niekada svarbus, o žmogaus kūrybiškumas – dar vertingesnis. Kūrybiškumo paieškos atvedė į VILNIUS TECH Technologijos ir dizainas Tomą domino nuo ankstyvos jaunystės. Nors kūryba visada buvo jo aistra, ilgą laiką vaikinas nežinojo, kaip šias sritis sujungti ir paversti profesiniu keliu. Atsakymą jis rado VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų studijų programoje. [caption id="attachment_118858" align="alignnone" width="2560"] Tomas Markevičius[/caption] „Tai atrodė kaip idealus pasirinkimas. Studijos parodė, kiek daug galimybių gali atverti kūrybiškumas ir padėjo suprasti, kuria kryptimi noriu judėti toliau“, – prisimena jis. Studijų metais Tomas aktyviai eksperimentavo, išbandė įvairius įrankius ir metodus, o iššūkius priėmė kaip galimybę mokytis ir augti. „Būtent tada susiformavo pagrindai mano būsimai dizainerio karjerai. Mane supo talentingi ir motyvuoti žmonės, o tokia aplinka nuolat skatino tobulėti. Iki šiol manau, kad VILNIUS TECH studijų kokybė yra labai aukšta“, – teigia jis. Nuo Vilniaus iki Niujorko Dar studijuodamas T. Markevičius pradėjo dirbti nedidelėje dizaino agentūroje Vilniuje. Vėliau, sukaupęs profesinės patirties, pasirinko laisvai samdomo plataus profilio dizainerio kelią ir nuosekliai plėtė tarptautinių klientų ratą. 2015 metais jis persikėlė į Niujorką – miestą, kuris iki šiol išlieka vienu svarbiausių jo įkvėpimo šaltinių. Čia Tomas dirbo dizaino studijoje „2x4“ ir kūrybinėje agentūroje „Hugo & Marie“, o tarp reikšmingiausių projektų buvo ilgalaikis bendradarbiavimas su „Prada“. Dizaineris kūrė vizualinius sprendimus prekės ženklo vitrinoms visame pasaulyje, mados renginiams, reklamos kampanijoms ir socialinių tinklų komunikacijai. Svarbiu karjeros etapu tapo kvietimas prisijungti prie vienos garsiausių pasaulio dizaino agentūrų – „Collins“. „Tai buvo daugelio metų nuoseklaus darbo rezultatas. Prisijungęs prie „Collins“ 2019-aisiais, sulaukiau pasiūlymo plėtoti animuoto grafinio arba judesio dizaino kryptį, kuri tuo metu tapo vis svarbesne prekės ženklų identiteto dalimi. Dizainas evoliucionavo nuo statiškų logotipų ir taisyklių rinkinių link dinamiškų, interaktyvių ir nuolat kintančių sistemų“, – pasakoja Tomas. Vėliau jis tapo judesio dizaino direktoriumi, o dar vėliau – kūrybos vadovu, atsakingu ne tik už kūrybinę viziją, bet ir už komandų valdymą bei strateginį darbą su klientais. Kūryba technologijų amžiuje Dirbdamas „Collins“, Tomas prisidėjo prie daugelio tarptautiniu mastu pripažintų projektų. Vienas jų – San Fransisko simfoninio orkestro identitetas, kuriame specialiai sukurtas šriftas „šoko“ kartu su muzika, paversdamas judesį pagrindine prekės ženklo išraiškos forma. Kuriant „Bose“ prekės ženklo projektą, įkvėpimu tapo filosofo Alano Wattso mintis, kad klausydamiesi muzikos mes išgyvename išplėstą dabarties akimirką. Ši idėja virto dinamiška vizualine kalba – nuo transformuoto logotipo iki unikalių grafinių sprendimų. Lietuvis su komanda taip pat kūrė tokiems dideliems prekių ženklams, kaip „Nike“, HBO, „Google“, „Netflix“ ir kitiems. [caption id="attachment_118861" align="alignnone" width="2560"] Tomas Markevičius[/caption] Pasak T. Markevičiaus, kūrybiškumą nuolat skleidžia bei skatina ir pats Niujorkas. „Tai vienas geriausių miestų kūrybininkams. Įkvėpimas slypi visur – muziejuose, galerijose, knygynuose, architektūroje ar net kasdieniuose gatvės vaizduose. Miestas nuolat primena, kad verta išlikti smalsiam“, – sako jis. Ne mažiau svarbūs įkvėpimo šaltiniai jam yra kinas ir muzika, padedantys pažvelgti į pasaulį iš skirtingų perspektyvų. Vis dėlto didžiausią dėmesį šiandien jis skiria technologijoms ir dizainui, mat šios dvi sritys tampa vis labiau susijusios ir viena kitą papildančios. Pradėjęs dirbti įmonėje „OpenAI“ ir svarstydamas apie dabartinę dirbtinio intelekto erą Tomas tiki, kad kūryba nepraranda reikšmės, priešingai – žmogaus indėlis tampa dar vertingesnis. „Daugybę procesų šiandien galima automatizuoti, todėl būtent tai, ką gali pasiūlyti žmogus – intuicija, jautrumas, originalus mąstymas – tampa didžiausia vertybe. Kartu tai metas, kai ypač svarbu neatsilikti nuo naujų technologijų. Tarp akimirkos, kai parašau šį sakinį, ir jo publikavimo greičiausiai bus pristatyta dar dešimtys naujų dirbtinio intelekto įrankių. Pokyčiai vyksta neįtikėtinai greitai, tačiau tikiu, kad talentingi kūrėjai visada ras būdų, kaip šias technologijas panaudoti dar geresniems rezultatams pasiekti“, – teigia T. Markevičius.

VILNIUS TECH informatikos mokslų alumnas Saraj Pant iš Nepalo šiandien vadovauja sudėtingiems kibernetinių grėsmių tyrimams. Įmonėje „Resecurity“ operacijų viceprezidentu dirbantis specialistas sako, kad dinamiška ir nuolat besikeičianti kibernetinio saugumo sritis reikalauja nuolatinio mokymosi bei gebėjimo prisitaikyti. „Tačiau man šis darbas suteikia ir tai, kas svarbiausia – prasmės jausmą, kai žinau, kad kasdien prisidedu prie saugesnio pasaulio kūrimo“. Nuo svajonės studijuoti Europoje – iki tarptautinės karjeros Pažinti Europą buvo sena Saraj svajonė. Jį traukė Baltijos šalių kultūros, istorijos ir inovacijų derinys, todėl studijoms jis pasirinko VILNIUS TECH. „Informatikos mokslų studijų programa buvo tai, ko ieškojau, nes norėjau gilintis į technologijų ir kibernetinio saugumo sritis, o gyvenimas Lietuvoje suteikė daug galimybių asmeniniam augimui, – pasakoja Saraj. – Studijos VILNIUS TECH buvo ne tik kelias į diplomą, bet ir galimybė įgyti tarptautinės patirties, ugdyti atsparumą bei pasirengti karjerai, kurioje itin svarbūs prisitaikymas, kritinis mąstymas ir bendradarbiavimas tarp skirtingų kultūrų.“ [caption id="attachment_117926" align="alignnone" width="1544"] Saraj Pant[/caption] Nepalietis prisimena, kad pirmosios dienos naujoje aplinkoje nebuvo lengvos. Skirtingos kultūros, žmonės ir požiūriai privertė išeiti iš komforto zonos. Tačiau laikui bėgant Saraj prisitaikė, užmezgė draugystes ir įgijo daugiau pasitikėjimo savimi. Anot jo, būtent pirmieji iššūkiai padėjo išsiugdyti kantrybę, atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti – savybes, kurios šiandien ypač svarbios tarptautinėje karjeroje. Universitetas suteikė kokybišką išsilavinimą Saraj teigia, kad studijos suteikė gerokai daugiau nei techninių žinių. „VILNIUS TECH mane išmokė ne tik technologijų – universitetas išmokė mąstyti, prisitaikyti ir kurti inovatyvius sprendimus, – tikina jis. – Studijų užduotys buvo orientuotos į realias situacijas, todėl galėjome lavinti analitinį mąstymą ir ieškoti kūrybiškų problemų sprendimų. Taip pat išmokau efektyviai organizuoti darbą ir siekti geriausių rezultatų. Dėstytojai suteikė kryptį, tačiau svarbiausias įgūdis, kurį išsinešiau iš universiteto, buvo gebėjimas mokytis savarankiškai.“ [caption id="attachment_117928" align="alignnone" width="2118"] Saraj Pant[/caption] Šis gebėjimas, pasak jo, tapo kertiniu akmeniu karjeroje, kurioje pokyčiai vyksta itin sparčiai, o žinias ir įgūdžius būtina nuolat atnaujinti. Darbas, saugantis valstybes ir žmones Šiandien dirbdamas operacijų viceprezidentu įmonėje „Resecurity“, Saraj kasdien analizuoja naujausią žvalgybinę informaciją apie kibernetines grėsmes, nustato prioritetus ir koordinuoja komandos darbą. Didžiausią prasmę jam suteikia sudėtingų kibernetinių grėsmių tyrimai, ypač susiję su giliuoju ir tamsiuoju internetu. Jo ir komandos darbas padeda organizacijoms užkirsti kelią kibernetinėms atakoms dar prieš joms sukeliant žalą. „Didžiausias atlygis – matyti realų savo darbo poveikį saugant valstybes, verslus ir žmones. Žinojimas, kad mano pastangos prisideda prie pasaulinio saugumo, suteikia stiprų prasmės jausmą“, – sako kibernetinio saugumo analitikas. Vienas svarbiausių projektų jo karjeroje buvo grėsmių, nukreiptų prieš svarbią Pietryčių Azijos šalies infrastruktūrą, tyrimas. Komanda analizavo kenkėjiškus tinklus, stebėjo nusikalstamą veiklą tamsiajame internete ir rinko įrodymus, kurie padėjo sustiprinti šalies apsaugą nuo kibernetinių atakų. „Šis projektas dar kartą priminė, kad kibernetinis saugumas yra ne tik technologijos. Tai prasmingas darbas, turintis realų poveikį visuomenei“, – teigia Saraj. Teorijos neužtenka Pasak Saraj, kibernetinio saugumo sritis keičiasi žaibišku greičiu, todėl joje būtinas nuolatinis tobulėjimas – grėsmių analizė, naujų atakų metodų stebėjimas, praktiniai mokymai, profesiniai sertifikatai ir bendradarbiavimas su specialistais visame pasaulyje. [caption id="attachment_117930" align="alignnone" width="1920"] Saraj Pant[/caption] „Smalsumas ir disciplina padeda išlikti budriam ir pasirengusiam reaguoti į nuolat besikeičiančias grėsmes. Kibernetinis saugumas yra įdomi ir prasminga sritis, tačiau ji reikalauja atsidavimo ir motyvacijos“, – sako jis. Jauniems žmonėms, svarstantiems apie karjerą šioje srityje, Saraj pataria kuo anksčiau pradėti ugdyti praktinius įgūdžius – dalyvauti laboratoriniuose darbuose, simuliacijose, naudotis atvirojo kodo įrankiais ir neapsiriboti vien teorija. „Sekite naujienas apie naujas grėsmes ir eksperimentuokite su įvairiais įrankiais. Klaidos yra mokymosi dalis, o kiekviena jų tampa vertinga pamoka, – sako „Resecurity“ viceprezidentas ir VILNIUS TECH absolventas. – Svarbiausia turėti tvirtus pagrindus, tačiau kartu ieškoti sričių, kurios iš tiesų įkvepia. Kibernetinis saugumas – tai ne tik technologijos, bet ir žmonių apsauga bei prasmingo pokyčio kūrimas.“

Nauja technologija ar inovatyvus produktas savaime dar negarantuoja sėkmės. Šiandien nebeužtenka vien sukurti gerą inovatyvią idėją, produktą ar technologiją. Svarbu gebėti aiškiai komunikuoti jos vertę, būti matomam, suprantamam ir kurti pasitikėjimą auditorijoje. Ekspertai pabrėžia, kad inovacijų pasaulyje vis svarbesnė tampa ne tik technologinė kompetencija, bet ir gebėjimas strategiškai valdyti komunikaciją. Vis daugiau technologijų, inovacijų, kūrybos ir verslo organizacijų srityse dirbančių profesionalų ieško žinių, kurios padėtų suprasti ne tik produkto kūrimą, bet ir jo pristatymą rinkai, auditorijų pažinimą bei efektyvią komunikaciją skaitmeninėje aplinkoje. Tai patvirtina ir VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto magistrantūros programos absolventų Jurgos Buzytės ir Andriaus Misiūno patirtys. Studijos įkvėpė pradėti savo verslą Tokiose įmonėse, kaip „Tesonet“, „Nord Security“, „NanoAvionics“ dirbęs, o dabar savo įmonę „PluralSales“ įkūręs Andrius Misiūnas sako Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros studijas VILNIUS TECH pasirinkęs norėdamas geriau suprasti, kaip technologijos pristatomos rinkai ir kaip kuriamas pasitikėjimas. „Visas mano darbas buvo daugiau ar mažiau susijęs su technologijomis. Mane labai domino ne tik naujų technologijų kūrimas, bet ir tai, kaip jas komercializuoti bei kaip apie jas komunikuoti. Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros studijos labai natūraliai sujungė šias sritis“, – pasakoja jis. Didžiausią įspūdį A. Misiūnui paliko tinklaveikos paskaitos, į kurias dėstytoja kviesdavosi startuolių kūrėjus ir verslininkus. [caption id="attachment_117858" align="alignnone" width="2560"] Andrius Misiūnas[/caption] „Jie dalindavosi asmeninėmis patirtimis – pasakodavo apie kilusius iššūkius, sprendimus, verslo augimą. Tos diskusijos buvo labai susijusios su tuo, ką tuo metu nagrinėjome paskaitose. Man ši tema buvo itin įdomi“, – prisimena pašnekovas. Būtent studijų metu Andriui kilo ir dabartinio jo verslo idėja. Šiandien A. Misiūnas vadovauja startuoliui „PluralSales“, kuris kuria technologijų įmonėms skirtas įėjimo į rinką strategijas. „Iš esmės mūsų veikla yra išplėsta tinklaveikos idėja. Tai tiesiogiai siejasi ir su mano magistro darbu apie pasitikėjimo kūrimą „LinkedIn“ platformoje. Sujungęs magistro darbą ir tinklaveikos paskaitas, sukūriau dabartinį verslą“, – sako jis. Įmonė dirba su technologijų bendrovėmis, kuriančiomis aukštos vertės produktus ar paslaugas. Andrius su kolegomis padedame joms surasti potencialius klientus ar partnerius, kurie galėtų prisidėti prie verslo augimo. „Dirbame su duomenimis, automatizuojame komunikaciją ir procesus. Visa tai labai susiję su technologijų ir inovacijų komunikacija“, – aiškina A. Misiūnas. Pirmiausia kuriamas pasitikėjimas Pašnekovo teigimu, technologijų sektoriuje itin svarbų vaidmenį atlieka gebėjimas kurti ryšį. Net geriausias produktas nepadės, jei klientas nepasitikės jo kūrėjais. „Kai prasideda bendradarbiavimas, tada jau svarbu, ar išpildai pažadus. Jei išpildai – santykis tęsiasi. Jei ne – pasitikėjimas dingsta“, – teigia jis. Verslininkas įsitikinęs, kad šiandien komunikacijos žinios būtinos ne tik komunikacijos specialistams. „Šios studijos labai tinka žmonėms, kurie dirba technologijas vystančiose įmonėse, domisi verslu, marketingu ar pardavimais. Jose daug dėmesio skiriama techninei komunikacijai – kaip aiškiai perteikti produkto vertę ir funkcionalumus“, – sako A. Misiūnas. Studijos – ne dėl diplomo Vilniaus miesto inovacijų pramonės parką vystančioje viešojoje įstaigoje „Northtown Vilnius“ projektų vadove dirbanti Jurga Buzytė komunikacijos srityje darbuojasi jau du dešimtmečius. Ji įsitikinusi, kad ir patyrusiems specialistams labai naudinga sugrįžti į universitetą pagilinti žinių. „VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultete Kūrybos visuomenės komunikacijos magistrantūros studijas pasirinkau ne dėl diplomo. Tikiu, kad žmogus turi nuolat mokytis, taigi studijuoti grįžau vedama smalsumo ir norėdama naujai persvarstyti savo sukauptą patirtį, įgytas žinias. O komunikacija yra tikrai ta sritis, kurioje kasdien nestinga naujovių ir galimybių suprasti ir atrasti naujus kontekstus“, – teigia J. Buzytė. Pasak jos, studijos padėjo į komunikaciją pažvelgti iš naujų perspektyvų, kiek giliau paanalizuoti pamatinius – filosofinius ir vertybinius – aspektus, kurie kasdienėje komunikacijos specialistų veikloje galbūt nėra dažnai aptarinėjami, bet iš esmės lemia labai daug sprendimų. „Jos sustiprino mano tikėjimą, kad net ir šiandienos skubėjime komunikacija neturėtų būti tik paviršius. Kiekvienas žodis, kiekviena mintis turi vertybinį ir filosofinį pamatą. Man labai svarbi buvo būtent ši platesnė prieiga – permąstyti, kaip šiais skubos ir pertekliaus laikais veikia pasaulis ir žmogus“, – sako J. Buzytė. Komunikacija svarbi visuose inovacijos vystymo etapuose Kasdien su inovacijas kuriančiu verslu dirbanti ir į aukštųjų technologijų industrijų tendencijas besigilinanti J. Buzytė įsitikinusi, kad komunikacija šiuose sektoriuose turi ypatingą įtaką. „Kai kalbame apie technologijų ir inovacijų komunikaciją, daugeliui pirmiausia kyla asociacijos su prekės ženklo kūrimu, investicijų paieška ar straipsniais žiniasklaidoje. Tačiau komunikacija prasideda daug anksčiau – nuo pat idėjos gimimo, jos perspektyvų rinkoje vertinimo, kai telkiama komanda, ieškoma partnerių, ekspertų, pirmųjų investuotojų. Visuose etapuose svarbu turėti aiškius atsakymus – ir sau, ir tiems, kuriuos nori įtikinti prisidėti prie idėjos įgyvendinimo. Komunikacijos instrumentai, jei jie laiku ir teisingai naudojami skirtinguose inovacijos vystymo etapuose, padeda suprasti, ar eini teisinga kryptimi, ar tavo kuriamas produktas iš tiesų spręs problemą, bus reikalingas ir paklausus. Kartais analizė ir grįžtamasis ryšys leidžia suvokti, kad rinkoje jau yra panašių ar pigesnių alternatyvų, tuomet tenka priimti nelengvų sprendimų, keisti kryptį, dar kartą persvarstyti savo privalumus, ar apskritai kuriam laikui atidėti idėją į šalį“, – aiškina ji. Pasak J. Buzytės, šiandien visi nori visko greitai ir daug, ir galimybių patenkinti šį lūkestį netrūksta, taigi ir auditorijos tapo gerokai sudėtingesnės, sunkiau nuspėjamos. „Turime daugiau analitinių įrankių ir komunikacijos kanalų nei bet kada anksčiau, tačiau auditorijos šiandien gyvena kitaip – jos impulsyvesnės, greičiau keičia nuomonę, kitaip priima informaciją ir sprendimus. Todėl komunikacijos įtaka yra didžiulė, drauge su ja – ir komunikaciją planuojančių atsakomybė“, – sako ji. Sėkmę lemia ne vien technologijos Abu VILNIUS TECH alumnai – A. Misiūnas ir J. Buzytė – sutaria, net pažangiausia technologija be aiškios komunikacijos gali likti nepastebėta. „Pasaulyje visko labai daug, todėl išsiskirti tampa vis sunkiau. Svarbu gebėti aiškiai ir trumpai pasakyti, kuo tavo produktas vertingas ir kuo jis skiriasi nuo kitų“, – sako J. Buzytė. A. Misiūnas priduria, kad šiandieninė rinka pirmiausia vertina ne technologiją, o žmones, kurie ją kuria, jų kuriamą istoriją. Anot pašnekovų, būtent todėl komunikacija tampa ne papildomu įrankiu, o viena svarbiausių inovacijų ir technologijų sėkmės sudedamųjų dalių.

Rodos, dar visai neseniai Lietuvos, kaip visavertės Europos kosmoso industrijos žaidėjos ir inovatorės, pozicija daugeliui būtų sukėlusi nuostabą. Vis tik, per pastarąjį dešimtmetį situacija stipriai pasikeitė, o už daugybės šių reikšmingų pokyčių stovi Vytenis Buzas – pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas, kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas ir aukštųjų gynybos technologijų verslo „Unmanned Defense Systems“ vadovas. VILNIUS TECH alumnas tikina – nors šie pasiekimai ir džiugina, vis vien svarbiausias yra prasmės, kurį suteikia jo veikla, jausmas. [caption id="attachment_117195" align="alignnone" width="1024"] Vytenis Buzas. Fotogr. J. Stacevičius, nuotr. šalt. LRT.lt[/caption] Nuo žaidimų iki realių inovacijų Šiandien Vytenio Buzo vardas puikiai žinomas tiek plačiajai visuomenei, tiek aviacijos ir gynybos sektoriaus profesionalams. Jis – vizionierius, inovatorius ir aukštųjų kosmoso bei gynybos technologijų kūrėjas, aistrą tam pajutęs dar vaikystėje. Jau tuomet jį labai domino aviacija, kosmosas, konstruktoriai, įvairūs modeliavimo, kūrybiniai, o vėliau – ir  kompiuteriniai žaidimai bei skrydžių simuliatoriai. „Mokykloje taip pat labiausiai domino fizika ir viskas, kas susiję su inžinerija bei kūryba. Manau, tas noras suprasti, kaip veikia sudėtingos techninės sistemos, ir kurti kažką savo, natūraliai nuvedė į inžineriją, aukštųjų aviacijos ir kosmoso technologijų sritį“, – savo sėkmės istoriją pradeda V. Buzas. Pirmasis karjeros žingsnis – studijų pasirinkimas – taip pat buvo labai kryptingas: abiturientas pasirinko Aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programą VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI). Tai jam atrodė vieta, kur galima ne tik gauti teorinių žinių ir stiprų techninį pagrindą, bet ir prisiliesti prie realių projektų bei inžinerinės kultūros. „Čia galėjau eksperimentuoti, išbandyti savo idėjas ir mokytis per praktiką. Daug dalykų prasidėdavo kaip smalsumas ar „žaidimas“ – nuo konstravimo, modeliavimo, elektronikos iki pirmųjų rimtesnių technologinių projektų, kurie vėliau virto realiais produktais, inovacijomis ir įmonėmis“, – dalijasi aeronautikos inžinierius.  aviacijos inžinierius. Universitete – galimybė susidurti su realiais iššūkiais Vieni svarbiausių dalykų, kuriuos jis išsinešė iš studijų VILNIUS TECH – supratimas, kaip sistemiškai spręsti problemas ir galimybė gana anksti susidurti su realiais technologiniais iššūkiais. Projektai, prie kurių jis prisidėjo, lavino gebėjimą priimti sprendimus esant ribotam laikui, resursams ar vyraujant neapibrėžtumui. Tokia patirtis, anot V. Buzo, labai greitai išmokė dirbti komandoje, išugdė atsakomybės jausmą ir supratimą, kad inžinerijoje svarbi ne tik idėja, bet ir gebėjimas ją įgyvendinti praktiškai. „Be to, įgavau pasitikėjimo dirbti su kompleksiniais, o svarbiausia – multidisciplininiais projektais, ir supratau, kaip technologijos vystomos realiame pasaulyje, kaip integruojama elektronika, mechanika ir programinė įranga. Manau, labai svarbu kuo anksčiau pereiti nuo teorijos prie praktikos, nes būtent tada prasideda tikrasis mokymasis“, – įsitikinęs VILNIUS TECH AGAI alumnas. Pirmasis lietuviškas palydovas – proveržis kosmoso industrijoje Baigęs bakalauro studijas V. Buzas aukštųjų aviacijos ir kosmoso technologijų srityje kilo ir siekė vis aukščiau. Esminis proveržis įvyko 2014 m., kai jis kartu su kurso draugu Laurynu Mačiuliu 80-osioms Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinėms paminėti inicijavo pirmojo lietuviško palydovo projektą. Prieš daugiau nei dešimtmetį sukurtas ir iš Tarptautinės kosminės stoties į kosmosą paleistas vienas iš dviejų pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ tapo didžiuliu žingsniu, prisidėjusiu prie šalies proveržio kosmoso industrijoje ir Lietuvos, kaip stiprios Europos kosmoso sektoriaus žaidėjos, vardo užtvirtinimo. Tiesa, pats V. Buzas tuo metu nesijautė kuriantis istoriją. „Darbas prie palydovo – vienas svarbiausių mano karjeros etapų, tik tuo metu daugiau koncentravausi į darbą ir techninius iššūkius. Vis tik, šiandien suprantu, kad tai buvo labai svarbus momentas Lietuvos kosmoso industrijai ir daugeliui žmonių jis tapo simboliniu proveržiu“, – sako „LituanicaSAT-1“ kosminės misijos vadovas. Nuo startuolio iki tarptautinio kosmoso technologijų verslo Šios misijos pagrindu 2014 m. gimė kosmoso startuolis „NanoAvionics“, kuris per mažiau nei dešimt metų tapo tarptautiniu kosmoso technologijų verslu, dirbusiu su NASA, ESA ir kitais pasauliniais klientais. Tiesa, iš pradžių jam teko susidurti su daugybe iššūkių, iš kurių bene didžiausias – įrodyti, kad maža Lietuvos komanda gali kurti pasaulinio lygio kosmoso technologijas ir išauginti globalią įmonę. „Pradžioje buvo daug skepticizmo, tačiau rezultatai, disciplina ir tarptautiniai klientai palaipsniui pakeitė požiūrį. Didžiuojuosi, kad pavyko kurti technologijas Lietuvoje ir suburti stiprias komandas, galinčias konkuruoti tarptautiniu mastu. Be to, tokiuose sektoriuose nuolat tenka dirbti aukšto neapibrėžtumo sąlygomis, todėl kritinių momentų tikrai buvo. Jų metu padėdavo komanda, gebėjimas greitai mokytis, prisitaikyti ir nebijoti prisiimti atsakomybės už sudėtingus sprendimus“, – dalijasi „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas V. Buzas. Šiuo metu gynybos sektoriuje su savo gynybos technologijų įmone „Unmanned Defense Systems“ dirbantis inžinerius pastebi, kad sugebėjimų greitai mokytis ir tobulėti Lietuvai tikrai netrūksta – jo manymu, Lietuva per artimiausius 10–20 metų turi daug potencialo augti aukštųjų technologijų srityse, ypač – kuriant aviacijos, kosmoso, gynybos ir dvigubos paskirties technologijas. „Turime stiprių inžinierių, lankstumo ir gebėjimą greitai kurti inovatyvius produktus, kurie gali būti konkurencingi globaliai“, – priduria jis. Prasmės jausmas – svarbiau nei pripažinimas O kaip tapti stipriu inžinieriumi ir įsitvirtinti šioje srityje? Svarbiausia – smalsumas, disciplina ir gebėjimas nuolat mokytis, taip pat sisteminio mąstymo, komandinio darbo, programavimo bei praktinės inžinerijos įgūdžiai, tikina inovatorius. Sėkmingai karjerai būtinas ir kitas veiksnys, kuris dažnai pamirštamas – tai tikėjimas savo veikla ir jos prasme, kuris laimi prieš pripažinimo ir šlovės troškimą. Tai – pagrindinis motyvacijos variklis, padedantis judėti, kai paskatinimų ir tikėjimo iš išorės trūksta. „Ilgalaikėje perspektyvoje vien pripažinimo neužtenka. Mane visada labiau vedė noras kurti sudėtingas, globaliai konkurencingas lietuviškas technologijas, spręsti realias problemas ir matyti, kad tavo darbas turi poveikį ir kuria realią vertę – stiprina valstybės saugumą, technologinį savarankiškumą ir kuria aukštos pridėtinės vertės industriją Lietuvoje“, – dalijasi VILNIUS TECH alumnas. Norint ką nors pasiekti svarbi ne tik motyvacija bei prasmė, bet ir kantrybė. Progresą dažniausiai lemia ne talentas, o nuoseklumas ir gebėjimas ilgai dirbti net tada, kai rezultatai dar nematomi, vieną didžiausių karjeros pamokų įvardija V. Buzas. „Taip pat labai svarbu nebijoti pradėti anksčiau, nei jautiesi visiškai pasiruošęs. Taigi, jeigu domina technologijos, aviacija, kosmosas ar gynyba – tikrai verta bandyti. Tai sritys, kuriose šiandien vyksta labai greiti pokyčiai, o motyvuoti žmonės turi galimybę kurti dalykus, darančius realią įtaką pasauliui“, – abiturientams pataria inovatorius. Daugiau apie studijas VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI) rasite čia.