Universitetui – 70

Visą mėnesį sostinės gatvėse kursavęs išskirtinis mėlynas VILNIUS TECH „Laikobusas“ – universiteto 70-mečio dovana Vilniui ir Lietuvai – baigė savo kelionę. Galimybe pažinti Vilnių technologijų ir inovacijų kūrėjų akimis pasinaudojo daugiau kaip 2000 vilniečių, miesto svečių ir universiteto bendruomenės narių. Ar žinojote, kad Gedimino pilis turi savo skaitmeninį dvynį, kas išsprendė ginčą dėl Žaliojo tilto skulptūrų ir kokie sudėtingi inžineriniai sprendimai laiko Valakampių tiltą? Šiuos ir daugybę kitų mažai žinomų faktų sužinojo nemokamų VILNIUS TECH „Laikobuso“ ekskursijų dalyviai. Nuo rugpjūčio 27 iki rugsėjo 27 dienos vykusios kelionės šventiniu autobusu sulaukė didžiulio susidomėjimo – jau pirmąją dieną buvo užpildytos beveik visos rezervacijos. Bendrai 45 ekskursijos sutraukė daugiau kaip 2000 dalyvių, galėjusių pažinti Vilnių ne istorijos ar architektūros gidų, o technologijų ir inovacijų kūrėjų akimis. „Važiuodami „Laikobusu“ žmonės galėjo pamatyti svarbiausias su VILNIUS TECH susijusias vietas ir išgirsti įdomiausius pasakojimus apie tai, kas su mūsų universitetu ir su mūsų šalimi vyko per 70 metų. Todėl taip jį ir pavadinome – nes tai kelionė ne tik per vietas, bet ir laiką“, – sako VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Vis dėlto, tuo projektas nesibaigs, tad nespėjusieji pakeliauti „Laikobusu“ neturėtų nusiminti – universiteto interneto svetainėje paskelbta ir virtuali šios ekskursijos versija su vietos nustatymo funkcija. Žmonės galės savarankiškai keliauti tuo pačiu maršrutu, klausydamiesi pasakojimų telefone – taip „Laikobusas“ taps nuolat veikiančiu skaitmeniniu muziejumi po atviru dangumi. Miestas, kokio nematome Pasak universiteto atstovų, ši ekskursija gimė ieškant būdo, kaip 70 metų jubiliejų paversti dovana ne tik universiteto bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei. Tai lėmė, kad buvo sukurtas ne tradicinis muziejus, o keliaujantis pasakojimas apie žmones, kurie septynis dešimtmečius kūrė šiuolaikinę, inovatyvią ir pažangią Lietuvą. Ekskursijoje įprasti sostinės objektai atsiskleidė iš visiškai kitos pusės. Gedimino pilis – kaip vienas moderniausių skaitmeninio kultūros paveldo objektų Lietuvoje. Valakampių tiltas – kaip sudėtingų inžinerinių tyrimų ir išspręstų techninių galvosūkių istorija. Valdovų rūmai – kaip vieta, kurioje, norint išlaikyti senovę ir pastatyti naują dalį, buvo sukurtas netikėtas inžinerinis sprendimas. Keliaujant „Laikobusu“ naujomis spalvomis atsiskleidė ir mažiau lankomos, iš pažiūros – paprastos sostinės vietos: buvusio centrinio pašto siena – per pasakojimą apie tai, kaip sovietmečiu universiteto studentai į Nerį įmetė Lenino bareljefą, Naujamiestyje esantys buvę VILNIUS TECH pastatai – kaip vieta, kur Šaltojo karo metais universiteto mokslininkai sugebėjo savo išradimui gauti patentą JAV, Karaliaus Mindaugo tiltas – kaip vieta, menanti vieną didžiausių pokario miesto tragedijų. Technologijos, kurios slepiasi kasdienybėje Didelė ekskursijos dalis buvo skirta tam, ko miestiečiai paprastai nepastebi. Kodėl vieni eismo žiedai saugumą didina labiau geriau už kitus? Kaip stebimi Šv. Onos bažnyčios mikroįtrūkimai? Kaip skaitmeniniai modeliai padeda restauruoti istorinius pastatus? Kuo menininkų ir festivalių pasaulyje išskirtinis „LinkMenų fabrikas“? Ką VILNIUS TECH alumnai dirba „Apple“, „Google“ ir kitose pasaulio technologijų bendrovėse? „Norėjome parodyti, kad miestas nėra vien pastatai – jis pilnas sprendimų, kurių dažniausiai nematome. Už jų stovi tūkstančiai žmonių – inžinierių, architektų, mokslininkų. Mūsų mokslininkų, alumnų ir studentų darbai kasdien keičia arba saugo Vilnių ir visą Lietuvą. Jubiliejaus proga norėjome papasakoti, kaip“, – sako prof. dr. R. Kliukas.

VILNIUS TECH minint 70-metį kviečiame prisiminti svarbias universiteto gyvenimo akimirkas ir sužinoti įdomių faktų. 1990–1996 m. universitetas vadinosi Vilniaus technikos universitetu. Iki tol, statybos inžinerijos, architektūros, miestų inžinerijos ir mechanikos studijų programos buvo populiariausios – būtent šiose srityse universitetas turėjo stipriausias kompetencijas. 1996 m. Vilniaus technikos universitetui buvo suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas. Šis sprendimas neatsitiktinis: Gediminas laikomas pirmuoju Lietuvos statytoju ir amatų puoselėtoju – valdovu, kurio dėka XIV a. Vilnius tapo viduramžių Europos architektūros ir kultūros centru. Tai puikiai atspindi universiteto misiją – rengti kūrybingus inžinierius ir inovatyvius technologijų specialistus, kurie kuria ir formuoja aplinką aplink mus. Prieš daugiau nei 50 m. Saulėtekyje iškilo tai, ką studentai praminė „Niujorku“ – šešių bendrabučių kompleksas, kuris tuo metu atrodė futuristiškai. Tokio tipo 16 a. pastatai buvo aukščiausi visame Vilniuje, todėl savo mastu priminė Jungtinių Amerikos Valstijų dangoraižius. Tai, ką galima pamatyti šiandien – prieš pusšimtį metų pradėto kurti studentų Saulėtekio miestelio dalis, kurioje buvo siekiama formuoti atskirą erdvę studentams – su aiškia vizija sujungti gyvenimą, mokslą ir laisvalaikį vienoje vietoje. [caption id="attachment_130988" align="alignnone" width="720"] Studentų bendrabučiai[/caption] VILNIUS TECH nuo pat įkūrimo garsėjo kaip inžinerijos mokslų švyturys, o humanitariniai, socialiniai ir vadybos krypties mokslai ilgą laiką buvo mažiau matomi. 2008 m. atsiradusi Kūrybinių industrijų studijų programa buvo analogų neturinti naujovė, kurios nesuprato net ekspertai. Programa buvo atmesta, tačiau po apeliacijos sprendimas buvo pakeistas. Po ilgų diskusijų ir įtikinėjimų, priėmus strateginį, toliaregišką sprendimą, 2012 m. įkurtas Kūrybinių industrijų fakultetas. Šiandien jis yra 2 pagal dydį VILNIUS TECH fakultetas ir viena didžiausių universiteto sėkmės istorijų. Tai – drąsus vizionierių eksperimentas, pakeitęs universiteto tapatybę ir įkvėpęs visą kūrybinių industrijų sektorių Lietuvoje. [caption id="attachment_130989" align="alignnone" width="2048"] Kūrybinių industrijų fakultetas[/caption] „Šiupinio“ istorija prasidėjo 1975 m., kai tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI) buvo įkurtas studentų estradinių miniatiūrų teatras. Humoro, satyros ir įvairių pasirodymų gausa kolektyvui padovanojo „Šiupinio“ pavadinimą. Nors teatras gimė universitete, jo veikla greitai peržengė Vilniaus ribas – trupė koncertavo daugelyje Lietuvos miestų bei užsienyje. Ezopo kalba perteikiamos mintys leido subtiliai kalbėti apie tai, kas tuo metu dažnai likdavo nutylėta. Praėjusiais metais teatras minėjo 50 metų jubiliejų. [caption id="attachment_130997" align="alignnone" width="2048"] „Šiupinys“[/caption] VILNIUS TECH sporto prasidėjo nuo nedidelio studentų būrelio 1961 m., o jau po metų gimė pirmoji vyrų krepšinio komanda – taip universiteto sporto istorija įgavo pagreitį. Netrukus atsirado futbolas, lengvoji atletika, slidinėjimas, o studentai pradėjo siekti pirmųjų pergalių visoje Lietuvoje. 1965-ieji – vieni reikšmingiausių metų universiteto sporto istorijoje: įsteigta Fizinio lavinimo katedra. Daugėjant studentų, daugėjo ir sporto šakų. Sportas tapo ne tik veikla, bet ir svarbia universiteto identiteto dalimi. Vėliau sporto šakų tik daugėjo – nuo dziudo ir irklavimo iki regbio, kurio komanda vos susikūrusi tapo respublikos čempione. 1983 m. Saulėtekyje atidaryta pirmoji didelė sporto salė – erdvė, kur augo naujos kartos sportininkai. 90-aisiais universitetas vis dažniau pasiekdavo aukštų rezultatų, o sporto bendruomenė tapo dar stipresnė ir aktyvesnė. VILNIUS TECH meno veiklos pradžia siekia XX a. vidurį, kai universitete ėmė formuotis pirmieji studentų meno kolektyvai. Iš jų išaugo akademinis choras „Gabija“, kuris 6–7 dešimtmetyje tapo nuolat veikiančiu universiteto choru ir ėmė aktyviai koncertuoti. Ypač svarbus buvo 1964 m. laikotarpis, kai chorui ėmė vadovauti Klemensas Griauzdė – tuomet kolektyvas sustiprėjo, išsiplėtė ir įsitvirtino Lietuvos chorinės muzikos lauke. 1968 m. universitete susikūrė ir liaudiškų šokių ansamblis „Vingis“, greitai tapęs svarbia studentų kultūrinio gyvenimo dalimi. Ansamblis pradėjo nuo nedidelės šokėjų grupės, tačiau netrukus išaugo į stiprų kolektyvą, puoselėjantį lietuvių sceninio šokio tradicijas ir dalyvaujantį respublikinėse bei tarptautinėse programose. 1999 m. universitete susikūrė teatro studija „Palėpė“, kurios atsiradimą inicijavo VILNIUS TECH bendruomenė ir režisierius Olegas Kesminas. Studija greitai subūrė studentus, norinčius vaidinti, o jau 2000 m. buvo pristatyti pirmieji spektakliai. [caption id="attachment_22411" align="alignnone" width="718"] „Palėpė“[/caption] Prieš daugiau nei 60 m., norint išmokti skraidyti Lietuvoje, reikėjo priklausyti aviacijos sporto klubui. Tai buvo pusiau sportinė, pusiau kariniam pasirengimui skirta sistema, kurioje buvo ruošiami pilotai, parašiutininkai ir techniniai specialistai. Šiam klubui priklausė ir Algirdas Smilgevičius, VILNIUS TECH profesorius emeritas. Skraidyti buvo jo svajonė – nors tuo metu, dėl ribotų techninių galimybių, tai buvo sudėtingiau nei yra šiandien. Norint pakilti, reikėjo ne tik žinių, bet ir ištvermės – skrydžiai sklandytuvu trukdavo 6-8 valandas, dažnai be galimybės nusileisti ar pavalgyti. [caption id="attachment_131003" align="alignnone" width="1440"] Algirdas Smilgevičius[/caption] Iškilmingų švenčių, vykstančių universitete, metu giedamas „Gaudeamus igitur“ – studentiškas himnas. „Gaudeamus igitur, Iuvenes dum sumus“, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „Tad džiaukimės, kol esame jauni!“. Tai primena, kad jaunystė ir studijų metai trunka ne amžinai, todėl verta džiaugtis bendryste bei užsimezgusiomis draugystėmis. Himne netrūksta ironijos ir humoro – kai kurie posmai kalba apie tai, kad gyvenimas trumpas, jaunystė greitai praeina, galiausiai, visi senstame, o gyvenimo pabaiga – neišvengiama. Nors himno šaknys siekia dar viduramžių studentų tradicijas, jį VILNIUS TECH bendruomenė iki šiol gieda per šventes, diplomų įteikimo ceremonijas ir kitus renginius. Tai išliko išdidžiu akademinės bendruomenės simboliu.

Prieš penkis dešimtmečius jie buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) AT 1/2 grupės studentai. Šiandien juos sieja ne tik studijų metai ir profesinė patirtis, bet ir pusšimtį metų trunkanti draugystė. Kasmet susitinkantys buvę kurso draugai šiemet paminėjo ypatingą sukaktį – 50 metų nuo studijų baigimo. Nors gyvenimas ne visus grupės narius nuvedė vienodu keliu, o kai kuriems dėl šeiminių aplinkybių, tarnybos kariuomenėje ar kitų priežasčių teko pereiti į vakarines ar neakivaizdines studijas ir diplomus jie gavo skirtingu metu, visi liko vieningi lyg kumštis. [caption id="attachment_129254" align="alignnone" width="2560"] AT 1/2 grupė prieš 50 metų[/caption] Studentus visus studijų metus lydėjo jų kuratorė – dėstytoja, vėliau tapusi katedros vedėja, Ona Lukoševičienė. Jos indėlis į grupės gyvenimą iki šiol prisimenamas su dėkingumu. Kasmetiniai susitikimai tapo tradicija Nuo pat studijų baigimo grupiokai susitikdavo kiekvienais metais. Per penkis dešimtmečius ši tradicija ne tik neišblėso, bet ir išaugo į platesnį bendravimo ratą – į susitikimus įsitraukė ir grupiokų antrosios pusės. O dvi šeimas ši draugystė sujungė dar stipriau – tarpusavyje susituokė jų vaikai. Šiemetinio jubiliejaus proga grupės nariai nusprendė savo istoriją įamžinti dokumentiniame filme. Jame kiekvienas papasakojo savo istoriją – kaip po studijų klostėsi profesinis kelias, kaip kūrė šeimas, kokie pasirinkimai gyvenime buvo svarbiausi ir kokiais pasiekimais džiaugiasi labiausiai. Kuriant filmą svarbiu istorijos šaltiniu tapo VILNIUS TECH archyvai. Juose išsaugota medžiaga leido alumnams sugrįžti į 1971-uosius, kai prasidėjo jų kelionė aukštojo mokslo ir autotransporto inžinerijos pasaulyje. Už pagalbą rengiant filmą grupės nariai dėkoja VILNIUS TECH muziejaus vedėjai Jūratei Černiauskienei ir Transporto inžinerijos fakulteto dekanui Olegui Prentkovskiui. [caption id="attachment_129255" align="alignnone" width="2048"] AT 1/2 grupė prieš 50 metų[/caption] „Sutalpinti aštuoniolikos žmonių gyvenimo istorijas į vieną filmą nebuvo paprasta – kiekvieno jų gyvenimas galėtų tapti atskiro dokumentinio filmo siužetu. Vis dėlto istorijas pavyko sudėti į 100 minučių pasakojimą. Įdomu tai, kad filmo kūrimas atskleidė ir netikėtų faktų – net po 50 metų draugystės grupiokai sužinojo apie vieni kitus naujų dalykų“, – pasakoja filmą kurti padėjusi alumno Rimanto Jonyno duktė Geda Korsakienė. Tapo inžinieriais, verslininkais ir vadovais Per penkis dešimtmečius buvusių studentų profesiniai keliai išsiskyrė, vis dėlto daugelis jų dirbo inžinieriais transporto sektoriuje, kūrė įmones ir užėmė atsakingas pareigas. Vienas iš grupės narių – jau Anapilin išėjęs Antanas Dadurka – buvo vienas iš techninių apžiūrų sistemos Lietuvoje kūrėjų. Jis įkūrė techninių apžiūrų centrus ir padėjo pamatus šiandieninei sistemai. Antanas bendradarbiavo su tuometinio VISI profesoriumi Žeromsku, o vėliau nemaža dalis grupiokų iki pat pensijos dirbo jo įkurtoje „Tuvlitoje“. Kitas Anapilin išėjęs grupės draugas – Antanas Pocius dirbo Panevėžio autobusų parko direktoriumi, du kartus iš eilės buvo išrinktas „Linavos“ viceprezidentu. Visus šiuos metus jis buvo vienas pagrindinių grupės susibūrimo iniciatorių ir žmonių, padėjusių išlaikyti ryšį su grupiokais. Grupės seniūno Vincento Vaivados profesinis kelias buvo susijęs su draudimo sistemų kūrimu Lietuvoje, vėliau jis ėjo atsakingas pareigas – buvo Lietuvos monetų kalyklos valdybos narys, Lietuvos banko pirmininko pavaduotojas. Jam taip pat buvo patikėta viena iš svarbių valstybinių užduočių – nacionalinės valiutos lito gamybos organizavimas. [caption id="attachment_129256" align="alignnone" width="1600"] AT 1/2 grupės nariai[/caption] Ne mažiau išskirtinė ir Vyginto Laužadžio istorija. Talentingas inžinierius ir aviacijos konstruktorius kartu su bendraminčiais Ukmergės krašte rinko aviacines detales, konstravo ir perdarinėjo lėktuvus. Jo sukurtas aparatas kartu su istorine medžiaga apie aviaciją šiandien saugomas Kauno istorijos muziejuje. Tarp grupiokų buvo ir tokių, kurių profesinis kelias pasuko už inžinerijos ribų. Romualdas Širvinskas iki šiol dėsto autotransportą Vilniaus kolegijoje ir netrukus minės įspūdingą 50 metų pedagoginio darbo sukaktį. Rimantas Jonynas dalį gyvenimo skyrė inžinerijai, vėliau baigė teisės studijas ir tapo advokatu. Tačiau inžinieriaus diplomas iki šiol jam svarbus – profesinės žinios praverčia ir sprendžiant kai kurias teisines bylas. Jubiliejiniame susitikime – jautrūs momentai Jubiliejinis AT 1/2 grupės susitikimas vyko Trakų apylinkėse, gamtos apsuptyje. Šventės dalyviai pirmiausia susirinko į iškilmingas mišias Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje. Jose prisiminti ir tie, kurių jau nebėra – per penkis dešimtmečius iš gyvenimo išėjo aštuoni grupės nariai. Šiame susitikime dalyvavo ir velionių žmonos Alė Dadurkienė bei Zinaida Pocienė. Jų buvimas kartu tapo prasminga bendros istorijos dalimi. [caption id="attachment_129257" align="alignnone" width="2560"] AT 1/2 grupės susitikimas 2026 m.[/caption] Po mišių grupiokų laukė jautri dokumentinio filmo peržiūra. Ekrane jie galėjo dar kartą sugrįžti į studentavimo metus, prisiminti bendrus išgyvenimus ir išvysti, kaip per penkis dešimtmečius susiklostė kiekvieno jų gyvenimas. O vakarą vainikavo ypatingas siurprizas – specialiai šiai progai susibūręs sesių Sigitos ir Gedos, grupioko R. Jonyno dukrų, duetas. Gitara akompanuodamos jos atliko jaunystę primenančias dainas, kurias netrukus kartu užtraukė ir visi susirinkusieji. [caption id="attachment_129310" align="alignnone" width="1280"] Sesių Sigitos ir Gedos, grupioko R. Jonyno dukrų, duetas[/caption] „Tebūnie ši istorija įkvėpimu šiandienos studentams: vertinkite savo Alma Mater auditorijose užsimezgančius ryšius, nes iš jų išauga draugystės, praturtinančios visą gyvenimą ir jungiančios kartas“, – sako alumno dukra G. Korsakienė.

Nuo 1956 m. savo istoriją skaičiuojantis VILNIUS TECH nuolat augo ir keitėsi. Norint suprasti, kaip susiformavo šiandieninis universitetas, verta atsigręžti į jo akademines šaknis. Vienos svarbiausių jų siejamos su dviem iškiliais inžinerijos mokslo kūrėjais – Aleksandru Čyru ir Antanu Kudziu. Jų mokyklos buvo skirtingos, tačiau viena kitą papildė. A. Čyro mokslinė tradicija rėmėsi matematika, teorija ir konstrukcijų optimizavimu, o A. Kudzio – konstrukcijų saugumu, patikimumu ir praktiniu jų savybių tyrimu. Iš šių dviejų krypčių ilgainiui išaugo ištisos mokslininkų kartos ir naujos tyrimų sritys. A. Čyras: matematika, mechanika ir gebėjimas matyti daugiau Akademiko A. Čyro vardas VILNIUS TECH istorijoje neatsiejamas ne tik nuo mokslo, bet ir nuo pačios aukštosios mokyklos kūrimosi. Jo suformuota statybinės mechanikos mokykla pasižymėjo itin stipriu teoriniu ir matematiniu pagrindu. Joje plėtotos plastiškumo teorijos, konstrukcijų optimizavimo ir kitos fundamentaliosios kryptys. Tačiau tikrasis mokyklos poveikis atsiskleidė per jos mokinius. A. Čyro pradėtos kryptys vėliau išsiplėtė į medžiagų atsparumo, konstrukcijų optimizavimo, skaičiuojamosios mechanikos ir baigtinių elementų metodų tyrimus. 1993 m. A. Čyras kartu su savo mokiniais pelnė pirmąją Lietuvos mokslo premiją nepriklausomoje Lietuvoje. Vėliau Lietuvos mokslo premijomis buvo įvertinti ir jo mokinių darbai. Šios mokyklos poveikis nesustojo prie Lietuvos sienų. Vienas ryškiausių A. Čyro mokinių – Adomas Borkauskas, vėliau dirbęs Lenkijos mokslų akademijoje Varšuvoje. Savo žinias jis perkėlė į Lenkiją ir ten išugdė naują plastinių konstrukcijų kompiuterinio projektavimo specialistų kartą. A. Kudzys: nuo konstrukcijų saugumo iki ištisų mokslo krypčių Kitos akademinės tradicijos kūrėjas – akademikas Antanas Kudzys. Jo vardas VILNIUS TECH istorijoje siejamas su statybinių konstrukcijų mokykla, kurios pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tam, kad pastatai ir jų konstrukcijos būtų ne tik suprojektuoti, bet ir patikimi bei saugūs. [caption id="attachment_128892" align="alignnone" width="1663"] Statybos fakulteto studentai, susibūrę į grupę „Hiperbolė“, su A. Kudziu (kairėje)[/caption] A. Kudzio mokiniai vėliau kūrė savas tyrimų kryptis. Vieni gilinosi į gelžbetonines ir kompozitines konstrukcijas, kiti – į mūrą, plieną, medieną, konstrukcijų rekonstrukciją ar rizikos analizę. Taip viena mokslinė mokykla ilgainiui virto ištisu tyrimų tinklu. „Šios tradicijos tęstinumą gerai iliustruoja ir Lietuvoje nuo 1959 m. atliekami centrifuguoto betono ir gelžbetonio tyrimai. Per daugiau nei šešis dešimtmečius mokslininkai nagrinėjo šių konstrukcijų stiprumą, deformacijas, atsparumą įvairioms apkrovoms ir ilgaamžiškumą. [caption id="attachment_50691" align="alignnone" width="2048"] R. Kliukas[/caption] Įvairūs laboratoriniai ir gamykliniai eksperimentai leido ne tik sukaupti naujų praktinių žinių, bet ir patikslinti teorinius modelius, naudojamus vertinant centrifuguotų, įvairiai armuotų žiedinio skerspjūvio elementų stiprumą, pleišėtumą, standumą, patikimumą bei ilgaamžiškumą. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip prieš kelis dešimtmečius pradėti tyrimai tampa ilgalaike mokslo tradicija, perduodama iš vienos mokslininkų kartos kitai“, – sako VILNIUS TECH rektorius prof. Romualdas Kliukas. Kai susitinka dvi mokyklos Įdomiausia šios istorijos dalis prasideda ten, kur susitinka abi akademinės tradicijos. Jų sankirtoje augo akademikas Edmundas Kazimieras Zavadskas – mokslininkas, vėliau tapęs universiteto rektoriumi ir vienu svarbiausių statybos technologijos bei valdymo krypties kūrėjų. [caption id="attachment_36494" align="alignnone" width="800"] E. K. Zavadskas[/caption] Jo moksliniame kelyje buvo abu mokytojai. Studijų metais jis tyrimus atliko vadovaujamas prof. I. Z. Kamaičio, vėliau aspirantūroje mokėsi pas A. Kudzį, o į Statybos darbų technologijos katedrą jį pakvietė A. Čyras. Ši dviejų mokyklų sankirta tapo svarbiu postūmiu naujai krypčiai – statybos technologijos ir valdymo mokslui. E. K. Zavadskas išplėtojo daugiakriterinių sprendimų priėmimo ir statybos valdymo tyrimus, o jo mokinių karta šias idėjas perkėlė į skaitmenizavimo, BIM, sprendimų paramos, statybos procesų modeliavimo, nekilnojamojo turto ir tvarios plėtros sritis. Universitetas augo ne vien laboratorijose E. K. Zavadsko istorija svarbi ne tik dėl jo mokslinių darbų. 1990–2002 m. vadovaudamas universitetui jis kartu su akademine bendruomene prisidėjo prie didelių institucinių pokyčių. „Per šį laikotarpį universiteto struktūrą papildė Aplinkos inžinerijos, Transporto inžinerijos, Fundamentinių mokslų ir Verslo vadybos fakultetai, Antano Gustaičio aviacijos institutas, o į Vilnių sugrįžo Elektronikos fakultetas. Taigi universitetas buvo kuriamas ne vien laboratorijose – kartu buvo projektuojama ir pati institucija“, – prisimena E. K. Zavadskas. [caption id="attachment_128893" align="alignnone" width="915"] Statybų fakulteto studentai[/caption] Vėliau šį darbą tęsė kiti vadovai. Prof. Romualdas Ginevičius daug dėmesio skyrė universiteto konsolidavimui ir mokslo tarptautiškumui, o prof. Alfonsas Daniūnas, A. Čyro mokinys, stiprino statybinės mechanikos ir konstrukcijų optimizavimo kryptis bei universiteto tarptautiškumą. Šiandien akademinę estafetę tęsia dabartinis rektorius prof. R. Kliukas – taip pat A. Kudzio mokinys. 70 metų – ir tai dar ne pabaiga VILNIUS TECH 70-mečio istorijoje galima rasti daug reikšmingų datų, pavardžių ir titulų. Tačiau už jų slypi tai, kas verčia plakti universiteto širdį – žinių perdavimas iš žmogaus žmogui. A. Čyro ir A. Kudzio pradėtos mokslo kryptys per kelias kartas išsiplėtė, susijungė su naujomis technologijomis ir peraugo į šiuolaikinio universiteto tyrimus. Vieni mokiniai tapo profesoriais, jų mokiniai – naujos kartos mokslininkais, o kadaise auditorijose ir laboratorijose kilusios idėjos šiandien tampa skaitmeniniais sprendimais, inovacijomis ir tarptautiniais tyrimais. Galbūt todėl universiteto istoriją geriausiai apibūdina ne pastatai ar datos, o akademinė estafetė. Būtent nuo jos ir priklausys, kokią istoriją apie VILNIUS TECH pasakosime po dar 70 metų.

Šiandien garbingą 80-ąjį jubiliejų pasitiko prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius – išskirtinė VILNIUS TECH akademinės bendruomenės asmenybė, kurios profesinis kelias daugiau kaip penkis dešimtmečius neatsiejamas nuo universiteto.  Mokslininkas, vadovas, ilgametis kolegų ir studentų Mokytojas bei Mentorius – taip profesorių apibūdina jį pažįstantys žmonės, prisimenantys ne tik jo svarbų indėlį į universiteto ir Verslo vadybos fakulteto raidą, bet ir gebėjimą įkvėpti, padrąsinti bei visuomet rasti laiko pokalbiui. [caption id="attachment_128426" align="alignnone" width="1024"] R. Ginevičių jubiliejaus proga pasveikino rektorius ir VVF dekanė[/caption] Neatsiejama universiteto istorijos dalis Rektorius Romualdas Kliukas, sveikindamas profesorių jubiliejaus proga, pabrėžia jo išskirtinį indėlį į universiteto istoriją. Per 55 metus, praleistus universitete, prof. habil. dr. R. Ginevičius nuėjo išskirtinį akademinės ir vadybinės lyderystės kelią, o jo vadovavimo metai tapo svarbia VILNIUS TECH raidos dalimi. „Svarbus Jūsų indėlis neapsiribojo vien mūsų universitetu – kaip Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas aktyviai prisidėjote prie Lietuvos aukštojo mokslo politikos formavimo, universitetų autonomijos ir akademinės bendruomenės interesų stiprinimo“, – sveikinime rašo R. Kliukas bei linki taikių, sveikų ir ilgų metų. Ypatingą prof. habil. dr. R. Ginevičiaus ryšį su Verslo vadybos fakultetu savo sveikinime išskiria fakulteto dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė – profesorius yra ne tik vienas iš šio fakulteto kūrėjų, bet ir jo istorijos bei tradicijų dalis. 1993–2002 m. prof. habil. dr. R. Ginevičius ėjo Verslo vadybos fakulteto dekano pareigas, o 2001–2016 m. vadovavo Įmonių ekonomikos ir vadybos katedrai. Tačiau, kaip teigia dekanė, šios datos žymi kur kas daugiau nei užimtas pareigas – tai laikotarpiai, kai kartu su kolegomis buvo kuriamas, stiprinamas ir auginamas fakultetas. „Jūs esate ne tik vienas iš mūsų Fakulteto kūrėjų – esate jo istorijos dalis, jo tradicijų puoselėtojas ir žmogus, kurio darbai formavo ištisas vadybos ir ekonomikos specialistų kartas. Ačiū, kad buvote, esate ir išliekate mūsų Fakulteto Mokytoju ir Mentoriumi“, – sveikinime sako dekanė bei linki profesoriui sveikatos, energijos, prasmingų darbų, artimų žmonių šilumos ir smalsumo tam, kas dar laukia ateityje. Net ir intensyviausioje darbotvarkėje – laikas pokalbiui Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Manuela Tvaronavičienė prof. habil. dr. R. Ginevičių prisimena dar nuo studijų laikų. Profesorius buvo jos ir jos vyro diplominio darbo vadovas, o vėliau jų profesiniai keliai universitete susikirto dar ne kartą. Profesorė sako, kad per ilgus bendro darbo metus iš dr. R. Ginevičiaus mokėsi ne tik profesinių žinių, bet ir mąstymo bei sprendimų priėmimo logikos. Pasak M. Tvaronavičienės, profesorius jau anuomet išsiskyrė progresyviu požiūriu, naujų idėjų gausa ir gebėjimu žvelgti į ateitį – domėjosi matematiniais metodais, diegė kompiuterines technologijas, skatino plėtoti tarptautinius ryšius ir siekti platesnio, vakarietiško požiūrio į akademinę veiklą. Kartu jis yra konkretus žmogus, vertinęs argumentus ir rezultatą. „Iš jo tikrai labai daug teko pasimokyti – ir ne tiktai žinių įgyti, bet ir tokios gyvenimiškos patirties, būtent argumentavimo: kodėl tas sprendimas geras ar blogas, koks bus rezultatas, koks kitas žingsnis“, – prisimena profesorė. Ji pabrėžia, kad prof. habil. dr. R. Ginevičius gebėjo suderinti aukštus reikalavimus ir paprastą, žmogišką bendravimą. Net ir eidamas atsakingas pareigas jis išlikdavo arti kolegų, aiškindavo priimamų sprendimų logiką, domėdavosi žmonėmis ir jų darbais. Profesorės atmintyje išliko ir kita prof. habil. dr. R. Ginevičiaus pusė – subtilus humoro jausmas, nuoširdumas, domėjimasis kitais žmonėmis ir gebėjimas kurti kolektyvišką atmosferą. Ilgamečių bendrų darbo metų prisiminimuose – ne tik posėdžiai ir sprendimai, bet ir bendros kelionės, pokalbiai, žmogiškas ryšys. Pasak jos, susitikus profesorius ir šiandien pajuokauja, nuoširdžiai paklausia, kaip sekasi, kuo gyvena jo kolegos. Prof. dr. M. Tvaronavičienė taip pat prisimena ir profesoriaus žmoną Vandą, su kuria daug bendradarbiavo. Pasak jos, tai išskirtinė pora – abu inteligentiški, išsilavinę, nuoširdūs ir turintys subtilų humoro jausmą žmonės.  Jubiliejaus proga prof. dr. M. Tvaronavičienė profesoriui linki ilgų, turiningų ir įdomių metų bei neprarasti noro būti universiteto gyvenimo dalimi Dar vieną ypatingą profesoriaus savybę prisimena Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Renata Korsakienė. Jos pažintis su prof. habil. dr. R. Ginevičiumi prasidėjo įstojus į doktorantūrą, kai profesorius ėjo fakulteto dekano pareigas. Tai buvo fakulteto augimo pradžios laikotarpis, kupinas įvairių administracinių iššūkių. Profesorės atmintyje išliko nuolat intensyvi prof. habil. dr. R. Ginevičiaus darbotvarkė, daugybė sprendžiamų klausimų ir žmonės, laukiantys prie jo kabineto durų. Vis dėlto, pasak R. Korsakienės, laiko doktorantės disertacijos aptarimui jis visuomet rasdavo. „Ir ne tik rasdavo laiko – kiekvieno pokalbio metu jis turėdavo labai aiškią viziją, kokia turėtų būti disertacija ir kuria kryptimi turėčiau judėti. Tie pokalbiai ne tik padrąsindavo judėti pirmyn, bet ir išmokė svarbios pamokos – nuoseklus darbas yra svarbus net tada, kai pažanga atrodo lėta ir ne visuomet iš karto matoma“, – prisimena profesorė. Jubiliejaus proga R. Korsakienė profesoriui linki plačių ir naujoms patirtims atvirų gyvenimo horizontų, daugiau ramybės nei skubėjimo, daugiau įkvėpimo nei triukšmo ir, svarbiausia, nepritrūkti gyvenimo smalsumo. Nuoširdžiai sveikiname prof. habil. dr. Romualdą Ginevičių garbingo 80-ojo jubiliejaus proga ir linkime sveikatos, energijos, prasmingų darbų bei dar daug įdomių ir gražių metų!

Naujų mokslo metų pradžia – puiki proga ne tik sugrįžti į auditorijas, bet ir iš naujo atrasti universitetą, susipažinti su jo bendruomene bei užmegzti naujas pažintis. Ypač daug naujų patirčių laukia pirmakursių – nuo pažinties su fakultetu ir studijų procesu iki susitikimų su profesionalais bei bendrų šventinių renginių. Šiemet 70-metį skaičiuojantis VILNIUS TECH studentus pasitinka šūkiu „Kiekvienas išradimas prasideda nuo žaidimo“, kviesdamas būti smalsiems, eksperimentuoti, tyrinėti ir atrasti. Laikobusas kviečia pažinti universiteto istoriją Jubiliejaus proga universitetas savo bendruomenei dovanoja galimybę nemokamai sudalyvauti ekskursijoje, kurios metu bus aplankomos VILNIUS TECH ir sostinės istorijai svarbios vietos. Rugpjūčio 28 d. prasidedančios ekskursijos Laikobusu vyks darbo dienomis ir savaitgaliais 10, 13 ir 16 val. Daugiau apie ekskursijas ir kaip į jas užsiregistruoti skaitykite čia. Rugsėjo 1-oji – nuo oficialios šventės iki festivalio Mokslo metų pradžią visa VILNIUS TECH bendruomenė tradiciškai minės rugsėjo 1 d. Vilniuje diena prasidės oficialia mokslo metų pradžios švente su 100 kg sveriančiu įspūdingu tortu, o pirmakursių lauks ir speciali paskaita. Renginių programa Vilniuje: 11.00–12.00 val. – oficiali mokslo metų pradžios šventė ir jubiliejinė saldi staigmena VILNIUS TECH Centrinių rūmų kieme (Saulėtekio al. 11). 12.30–13.30 val. – pirmoji paskaita pirmakursiams „Universiteto įsimylėjimo instrukcija“, kurią Aula Magna auditorijoje (II a.) ves lektorius Žilvinas Beniušis. Daugiau apie rytinę renginio programą rasite čia. Esant lietaus tikimybei, rekomenduojame pasirūpinti lietpalčiais ar kita apsauga nuo drėgmės. Šventiniame festivalyje – žinomi atlikėjai Rugsėjo 1-ąją nuo 15 val. laukia linksmybės Linkmenų fabrike (Linkmenų g. 28), kur prasidės universiteto bendruomenei skirtas muzikos festivalis VILNIUS TECH CREATORS’ FEST. Jau penktą kartą vyksiantis VILNIUS TECH CREATORS’ FEST šiemet bus ypatingas. O kaipgi kitaip – juk universitetas mini 70-ąjį gimtadienį! Festivalyje pasirodys Rokas Yan, „Skamp“, „Despotin fam“, „Superkoloritas“ ir „Vakaris mirė“, o juoko netrūks komiko Evaldo Jasaičio pasirodyme. Festivalio dalyvių taip pat lauks maisto, gėrimų ir pramogų zonos. VILNIUS TECH CREATORS’ FEST'o programą rasite čia. Esant lietaus tikimybei, rekomenduojame pasirūpinti lietpalčiais ar kita apsauga nuo drėgmės. Mokslo metų pradžia – ir Klaipėdoje Svarbi VILNIUS TECH bendruomenės dalis naujus mokslo metus pasitiks ir Klaipėdoje, Lietuvos jūreivystės akademijoje. Čia 12 val. vyks šventinis studijų metų atidarymas, o 13 val. prasidės įvadinė paskaita „Mano studijos VILNIUS TECH LJA“. Po jos studentai galės dalyvauti pažintiniuose susitikimuose su katedrų vedėjais, dėstytojais ir administratorėmis. Pirmakursių laukia integracinė savaitė Pirmąją rugsėjo savaitę pirmakursiai kviečiami į integracinę savaitę, kurios metu galės geriau susipažinti su savo fakultetu, universiteto erdvėmis, laboratorijomis, studijų aplinka ir žmonėmis, į kuriuos galės kreiptis studijų metu. Programoje numatytos ekskursijos, susitikimai ir diskusijos su savo srities profesionalais, apsilankymai VILNIUS TECH partnerių įmonėse, pažintis su studijų procesu ir kita naujokams aktuali informacija. Integracinės savaitės programos: Antano Gustaičio aviacijos instituto programa (anglų k. versiją rasite čia) Aplinkos inžinerijos fakulteto programa (anglų k. versiją rasite čia) Architektūros fakulteto programa (anglų k. versiją rasite čia) Elektronikos fakulteto programa (anglų k. versiją rasite čia) Fundamentinių mokslų fakulteto programa (anglų k. versiją rasite čia) Kūrybinių industrijų fakulteto programa (anglų k. versiją rasite čia) Mechanikos fakulteto programa (anglų k. versiją rasite čia) Statybos fakulteto programa (anglų k. versiją rasite čia) Transporto inžinerijos fakulteto programa (anglų k. versiją rasite čia) Verslo vadybos fakulteto programa (anglų k. versiją rasite čia) Lietuvos jūreivytės akademijos programa (anglų k. versiją rasite čia). Visa informacija apie rugsėjo 1-osios renginius skelbiama VILNIUS TECH „Facebook“ įvykių kalendoriuje. Kviečiame studentus sekti naujienas ir kartu pradėti naujus mokslo metus! Svarbu: renginių metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos bei vaizdo įrašai gali būti viešinami VILNIUS TECH naujienų svetainėje ir universiteto bei fakultetų socialinių tinklų paskyrose.

Ar žinojote, kad Gedimino pilis turi savo skaitmeninį dvynį, kokie sudėtingi inžineriniai sprendimai laiko Valakampių tiltą ir saugo Gedimino kalną? Šiuos ir daugybę kitų mažai žinomų faktų vilniečiai bei miesto svečiai galės sužinoti važiuodami per sostinę „Laikobusu“ ir dalyvaudami nemokamose ekskursijose, skirtose VILNIUS TECH 70-mečiui. Nuo rugpjūčio 27 iki rugsėjo 23 dienos po sostinę kursuos specialus ekskursijų autobusas, kviečiantis Vilnių pažinti ne istorijos ar architektūros gidų, o technologijų ir inovacijų kūrėjų akimis. „Mūsų mokslininkų, alumnų ir studentų darbai kasdien keičia arba saugo Vilnių ir visą Lietuvą. Jubiliejaus proga norėjome papasakoti, kaip. Važiuodami „Laikobusu“ žmonės galės pamatyti svarbiausias su VILNIUS TECH susijusias vietas ir išgirsti įdomiausius pasakojimus apie tai, kas su mūsų universitetu ir su mūsų šalimi vyko per 70 metų. Todėl taip jį ir pavadinome – nes tai kelionė ne tik per vietas, bet ir per laiką“, – sako VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Miestas, kokio nematome Pasak universiteto atstovų, ši ekskursija gimė ieškant būdo, kaip 70 metų jubiliejų paversti dovana ne tik universiteto bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei. Tai lėmė, kad buvo sukurtas ne tradicinis muziejus, o keliaujantis pasakojimas apie žmones, kurie septynis dešimtmečius kūrė šiuolaikinę, inovatyvią ir pažangią Lietuvą. „Kartu su bendrakursiais šiais metais atšventėme 50-ąjį architektūros mokslų baigimo jubiliejų. Mes baigėme VISI – Vilniaus inžinerinį statybos institutą. O dabar VILNIUS TECH apima daug daugiau. Jūs nustebsite, kiek daug VILNIUS TECH yra Vilniuje. Nekalbu apie universiteto pastatus – yra daugybė vietų, kurias šios įstaigos žmonės statė ir kūrė. VILNIUS TECH padeda ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai eiti inovacijų ir pažangos keliu“, – sakė Architektūros fakulteto alumnas Algirdas Kaušpėdas, kartu su rektoriumi simboliškai vedęs pirmąją ekskursiją. Ekskursijoje įprasti sostinės objektai atsiskleidžia iš visiškai kitos pusės. Gedimino pilis – kaip vienas moderniausių skaitmeninio kultūros paveldo objektų Lietuvoje. Valakampių tiltas – kaip sudėtingų inžinerinių tyrimų ir išspręstų techninių galvosūkių istorija. Valdovų rūmai – kaip vieta, kurioje norint išlaikyti senovę ir pastatyti naują dalį buvo sukurtas netikėtas inžinerinis sprendimas. Keliaujant „Laikobusu“ ir mažiau lankomos vietos atsiskleidžia naujomis spalvomis. Buvusio centrinio pašto siena – per pasakojimą apie tai, kaip sovietmečiu universiteto studentai į Nerį įmetė Lenino bareljefą ir kaip Lietuvos urbanistai padėjo apsaugoti šalies miestų tinklą nuo sovietų iš kitų šalių perkeliamų gyventojų. Važiuojant pro Naujamiestį ir jame buvusius universiteto pastatus pasakojama, kaip Šaltojo karo metais universiteto mokslininkai sugebėjo savo išradimui gauti patentą JAV ar kaip universiteto jachta prisidėjo prie istorinio Gotlando komunikato. Technologijos, kurios slepiasi kasdienybėje Didelė ekskursijos dalis skirta tam, ko miestiečiai paprastai nepastebi. Kodėl vieni eismo žiedai saugumą didina labiau geriau už kitus? Kaip stebimi Šv. Onos bažnyčios mikroįtrūkimai? Kaip skaitmeniniai modeliai padeda restauruoti istorinius pastatus? Kuo menininkų ir festivalių pasaulyje išskirtinis „LinkMenų fabrikas“? Ką VILNIUS TECH alumnai dirba „Apple“, „Google“ ir kitose pasaulio technologijų bendrovėse? „Norime parodyti, kad miestas nėra vien pastatai. Jis pilnas sprendimų, kurių dažniausiai nematome. Už jų stovi tūkstančiai žmonių – inžinierių, architektų, mokslininkų. Jie jau 70 metų kuria rytojų“, – sako prof. dr. R. Kliukas. Ekskursijos nesibaigs rugsėjį Iki rugsėjo 23 dienos į ekskursijas „Laikobusu“ galima registruotis VILNIUS TECH interneto svetainėje vilniustech.lt/laikobusas. Čia galima pasirinkti du ekskursijų formatus: trumpesnį – iki 1,5 val., keliaujantį po miesto centrą, ir išsamesnį – apie 2,5 val., apimantį ir „LinkMenų fabriką“ bei Saulėtekį. Tačiau po rugsėjo pabaigos kartu su informaciniu partneriu LRT sukurtas projektas nesibaigs, tad nespėjusieji užsiregistruoti į ekskursijas neturėtų nusiminti. Universiteto interneto svetainėje jau paskelbta ir virtuali šios ekskursijos versija su vietos nustatymo funkcija. Žmonės galės savarankiškai keliauti tuo pačiu maršrutu, klausydamiesi pasakojimų telefone. Taip, pasak universiteto atstovų, „Laikobusas“ taps nuolat veikiančiu skaitmeniniu muziejumi po atviru dangumi. Projekto partneris – LRT. 100 metų atvirumo idėjoms – 100 metų jūsų LRT.

VILNIUS TECH švenčia 70 metų ir kartu su LRT kviečia keliauti laiku. Jau netrukus į Vilniaus gatves išriedės Laikobusas – specialus autobusas, visus norinčius pakviesiantis geriau pažinti sostinę ir universitetą siejančius ryšius. Nemokamų ekskursijų metu bus galima aplankyti vietas, kuriose kilo technologinės idėjos, buvo kuriamos inovacijos ir priimami sprendimai, formavę šiuolaikinį Vilnių ir visą Lietuvą. Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais specialus autobusas keliaus per Vilnių, sustodamas prie istorinių pastatų ir kitų vietų, susijusių su svarbiausiais VILNIUS TECH istorijos momentais. Nemokamų ekskursijų metu dalyvių laukia audiogido pasakojimai ir galimybė pamatyti miestą kitomis akimis – per VILNIUS TECH žmonių atradimus, darbus ir sukurtus sprendimus. Ekskursijos vyks rugpjūčio 28 – rugsėjo 25 dienomis. „Kai išgirstate Vilniaus Gedimino technikos universitetas, veikiausiai, įsivaizduojate inžinierius, brėžinius, statybas, tiltus. O gal žmones, kurie net laisvalaikiu skaičiuoja konstrukcijų apkrovas ir sapnuoja formules. Taip ir yra. Didelę dalį šiuolaikinio Vilniaus iš tiesų projektavo, statė, tyrinėjo ar net gelbėjo žmonės, kuriuos parengė mūsų universitetas. Bet VILNIUS TECH niekada nebuvo vien tik apie inžineriją ir mokslą. VILNIUS TECH žmonės statė ne tik pastatus. Jie kūrė ir modernią Lietuvą“, – sako VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. VILNIUS TECH absolventai, mokslininkai ir studentai rado sprendimų, kaip apsaugoti Šv. Onos bažnyčią nuo vis didėjančių transporto srautų keliamos vibracijos, kaip sustabdyti Gedimino kalno slinkimą, kaip atnaujinti ilgiausią sostinės Valakampių tiltą jo visiškai neuždarant ir nesustabdant eismo, projektavo televizijos bokšto restorano sukimosi mechanizmą ir atliko daugelį kitų svarbių darbų. Jubiliejinė iniciatyva bus įdomi ne vien universiteto bendruomenei, bet ir vilniečiams, miesto svečiams, moksleiviams, po visą Lietuvą pasklidusiems alumnams, inžinerija ir miesto istorija besidomintiems žmonėms. Kelionė Laikobusu – puiki proga susitikti su seniai matytais grupiokais. Registruotis į Laikobuso ekskursijas galite čia. O tie, kurie neturės galimybės jose dalyvauti, savo žinias apie Vilnių ir VILNIUS TECH galės pasitikrinti LRT viktorinoje. Nespėjusių į Laikobusą laukia virtuali ekskursija: atsidarę interaktyvųjį žemėlapį ir GPS pagrindu veikiantį maršrutą galėsite savarankiškai klausytis pasakojimų apie universitetą bei peržiūrėti archyvines nuotraukas. Universiteto istoriją tęsia alumnai Laikobusas primins apie VILNIUS TECH žmones, kurių pasiekimai liko Vilniaus architektūroje, infrastruktūroje ir miesto istorijoje. Tačiau universiteto istorija nesibaigia prie pastatų, tiltų ar kitų miesto objektų – ją šiandien toliau kuria VILNIUS TECH alumnai, savo žinias pritaikantys įvairiose srityse. Vienas iš jų – LRT Stambių projektų vadovas Martynas Pabrėža. Energetikos ir transporto statybos studijų programą baigęs M. Pabrėža tikina, kad įgytas išsilavinimas iki šiol yra tvirtas pagrindas tiek profesinėje veikloje, tiek kasdienėse situacijose. [caption id="attachment_126275" align="alignnone" width="1365"] Martynas Pabrėža[/caption] „Universiteto išugdytas inžinerinis mąstymas padeda vertinti situacijas sistemiškai, ieškoti racionalių sprendimų ir suprasti sudėtingų projektų visumą. Šios žinios praverčia dirbant su infrastruktūros ir inžineriniais projektais LRT. Tačiau jų nauda neapsiriboja darbu. Inžinerinis išsilavinimas padeda ir kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, planuojant bei įgyvendinant nuosavo namo projektą ar priimant įvairius techninius sprendimus“, – įsitikinęs M. Pabrėža. 70-metį švenčiančiam VILNIUS TECH jis linki ir toliau pritraukti gabius, smalsius bei ambicingus žmones. „Būtent jie ateityje kurs, projektuos ir įgyvendins svarbius pokyčius Lietuvoje bei pasaulyje. Tegul universitetas ir toliau būna vieta, kurioje gimsta idėjos ir užauga žmonės, gebantys jas paversti realybe“, – linki universiteto alumnas. Projekto partneris – LRT. 100 metų atvirumo idėjoms – 100 metų jūsų LRT. Daugiau apie universiteto jubiliejaus proga organizuojamas nemokamas ekskursijas Laikobuso rubrikoje.

VILNIUS TECH dėstytojai, šiais metais Geriausių dėstytojų apdovanojimuose „Aš dėstau VILNIUS TECH“ apdovanoti specialiais ženkleliais, dalijasi įžvalgomis apie tai, kaip per artimiausius dešimtmečius keisis jų dėstomos sritys, kaip turėtų keistis studijų turinys, kad jis atitiktų dar tik besiformuojančių ateities profesijų poreikius. O studentai svarsto apie savo karjerą po 10–15 metų ir įvardija savybes bei gebėjimus, kurie, jų nuomone, bus svarbiausi ateities specialistams. Kaip keisis Jūsų dėstoma sritis artimiausiais dešimtmečiais? Elektronikos fakulteto doc. dr. Vytautas Abromavičius: Pirmiausia reikėtų kalbėti apie DI įtaką elektronikai. Neabejotina, DI taps neatsiejama elektroninių sistemų dalimi, tačiau jo integravimas išliks sudėtinga inžinerine užduotimi. DI diegimas elektronikoje reikalauja ne tik specifinių aparatinių žinių, bet ir gebėjimo užtikrinti optimalų energijos vartojimą bei našumą. Manau, kad mano dėstoma sritis (programavimas, algoritmai) patirs reikšmingų pokyčių – judėsime ne tik prie aukštesnio lygio abstrakcijų ir platesnio problemų suvokimo, bet ir link gilesnio subtilybių supratimo, kurių DI dažnai neįvertina. Ypač svarbios išliks specifinės srities (angl. domain) žinios, kurias paprastai gali sukaupti tik patyrę specialistai. Mechanikos fakulteto lekt. Mantas Makulavičius: Mano dėstoma sritis, apimanti mechatroniką, robotiką ir taikomojo DI technologijas, ateityje taps dar labiau tarpdisciplininė. Jau šiandien matome, kad robotai ir automatizuotos sistemos vis dažniau jungiami su DI, kompiuterine rega, jutikliais ir duomenų analize. Todėl ateities specialistams reikės gebėti ne tik projektuoti ar programuoti sistemas, bet ir kurti pažangius, prisitaikančius technologinius sprendimus. Statybos fakulteto doc. dr. Olga Chabarova: Manau, kad artimiausiais dešimtmečiais mechanikos ir inžinerijos srityje stiprės skaitmenizavimas, modeliavimas ir DI taikymas. Jau šiandien matome perėjimą nuo tradicinių skaičiavimų prie kompleksinių simuliacijų, automatizuoto projektavimo bei duomenimis grįstų sprendimų. Taip pat didėja tarpdiscipliniškumas – inžinieriai vis dažniau dirba su informacinėmis technologijomis, biomedžiagų ar tvarumo klausimais. Elektronikos fakulteto dr. Zita Savickienė: Visą savo profesinį kelią praleidau dirbdama dėstytoja Elektros inžinerijos katedroje, todėl per daugelį metų turėjau galimybę iš arti stebėti, kaip sparčiai keičiasi ir tobulėja elektros inžinerijos sritis. Akivaizdu, kad ateityje darbo rinkoje vis labiau reikės elektros inžinierių, gebančių kurti, diegti ir valdyti modernias išmaniąsias elektros bei automatikos sistemas. Vis didesnę reikšmę įgauna ir atsinaujinančios energijos sprendimai – saulės, vėjo bei kiti tvarios energetikos šaltiniai. Ši kryptis jau šiandien tampa neatsiejama elektros inžinerijos dalimi ir neabejotinai išliks viena svarbiausių ateities tendencijų. Fundamentinių mokslų fakulteto prof. dr. Artūras Jukna: Ateityje fizikos studijos dar labiau orientuosis į gilesnį gamtos reiškinių supratimą – studentai daugiau analizuos, kodėl vyksta tam tikri procesai ir kaip galima keisti jų efektyvumą. Tokios sritys kaip termodinamika, elektrodinamika, radioaktyvumas ar kvantiniai reiškiniai prisidės prie pažangesnių medicinos technologijų ir kosmoso tyrimų plėtros. Kaip turėtų keistis studijų turinys, kad studentai būtų pasirengę dar tik besiformuojančioms ateities profesijoms? Elektronikos fakulteto prof. dr. Darius Plonis: Reikėtų pabrėžti, kad studijų turinys turėtų tapti lankstesnis, labiau orientuotas į tarpdisciplininius gebėjimus ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą, nes būsimos profesijos dar tik formuojasi. Svarbu derinti stiprų teorinį pagrindą su praktiniais įgūdžiais, ypač programavimu, duomenų analize, DI taikymu ir darbais, su realiais bei gamtoje egzistuojančiais signalais. Taip pat reikėtų daugiau projektinio, problemų sprendimu grįsto mokymosi, leidžiančio studentams dirbti su neapibrėžtomis užduotimis. Dėl šios priežasties manau, kad studijų procese turėtų būti integruojamos naujos technologijos, įterptinės sistemos ir realiojo laiko sprendimai. Galiausiai studentams svarbu ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą adaptuotis prie sparčiai kintančios technologinės aplinkos. Verslo vadybos fakulteto doc. dr. Žaneta Karazijienė: Studijų turinys turėtų kryptingai tolti nuo siaurai apibrėžto teorinių žinių perteikimo ir labiau orientuotis į analitinių, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo kompetencijų ugdymą. Ateities profesijos dažnai bus tarpdalykinės, todėl ekonomikos studijose būtina stiprinti ryšius su duomenų analitika, informacinėmis technologijomis, viešąja politika ir aplinkosauga. Studentai turėtų būti sistemingai supažindinami su didžiųjų duomenų analize, ekonominiu modeliavimo programiniu įgyvendinimu, scenarijų kūrimu ir rizikų vertinimu. Be to, svarbu, kad studijų turinys būtų lankstus ir nuolat atnaujinamas, atsižvelgiant į darbo rinkos ir visuomenės pokyčius. Praktiniai projektai, atvejų analizės, bendradarbiavimas su verslu ir viešuoju sektoriumi sudarytų sąlygas studentams įgyti gebėjimų taikyti teorines žinias realiose situacijose. Tokiu būdu studijos ne tik suteiktų akademinį pagrindą, bet ir ugdytų gebėjimą prisitaikyti prie dar tik besiformuojančių profesinių vaidmenų bei nuolat kintančios ekonominės aplinkos. Mechanikos fakulteto lekt. Mantas Makulavičius: Studijų turinys turėtų būti labiau orientuotas į praktinius projektus, kuriuose studentai kurtų, programuotų, testuotų ir tobulintų realius prototipus. Reikėtų daugiau dėmesio skirti DI, robotų programavimui, jutiklių sistemoms, duomenų analizei ir skaitmeniniams įrankiams. Taip studentai būtų geriau pasirengę ateities profesijoms, kurios bus neįsivaizduojamos be gebėjimo greitai prisitaikyti ir spręsti naujas technologines problemas. Fundamentinių mokslų fakulteto asist. dr. Vilma Nekrašaitė-Liegė: Studijų turinyje turėtų didėti matematikos taikymo dalis, ypač dirbant su duomenimis, algoritmais ir modeliavimo uždaviniais. Matematikos integracija su programavimu ir skaitmeniniais įrankiais jau dabar aktyviai taikoma studijų proceso metu, nes jie tampa neatsiejama šiuolaikinės profesinės veiklos dalimi. Atsižvelgiant į sparčiai plintantį DI naudojimą studijų metu, turėtų keistis ir vertinimo metodai – daugiau dėmesio skiriant žodiniam atsiskaitymui, kuris leidžia patikimiau įvertinti studento turimas žinias. Kaip įsivaizduojate savo būsimą profesiją po 10–15 metų? Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos sistemų inžinerijos II kurso studentė Gabija Žibutytė: Ateities specialistui tarpdiscipliniškumas taps būtinybe – nebeužteks išmanyti vien apie šildymo ar vėdinimo sistemas, reikės gebėti įvaldyti ir programavimo pagrindus, duomenų analizę bei atsinaujinančios energetikos sprendimų integraciją. Ne mažiau svarbūs bus lankstumas ir nuolatinis mokymasis, nes technologijų kaita jau dabar vyksta greičiau, nei geba prisitaikyti esami standartai. Fundamentinių mokslų fakulteto Programų inžinerijos I kurso studentas Aurimas Ramanauskas: Manau, kad sparčiai tobulėjant technologijoms, informacinių technologijų sritis keisis labiausiai. Nors sklando įvairios prielaidos, nemanau, kad šios srities specialistai taps nebereikalingi – keisis tik jų darbo pobūdis ir specifika dėl DI plėtros. DI neabejotinai palengvins kasdienį darbą, ypač atliekant elementarias, pasikartojančias ir aiškios struktūros užduotis. Vis dėlto žmogaus gebėjimas vertinti situacijas iš skirtingų perspektyvų, kūrybiškai ir kritiškai mąstyti bei priimti nestandartinius sprendimus išliks nepakeičiamas. Būtent šios savybės ir yra esminės IT srities specialistams. Antano Gustaičio aviacijos instituto Skrydžių valdymo I kurso studentė Gustė Mackonytė: Skrydžių valdymo srityje bus integruotas DI ir pažangi automatizacija. Didžiausias pokytis bus tas, kad įprastas užduotis ir sudėtingus skaičiavimus atliks sistemos. Skrydžių vadovas taps lyg strateginiu koordinatoriumi, atsakingu už bepiločių orlaivių ir tradicinės aviacijos srautų valdymą vienoje erdvėje. Vis dėlto, mano nuomone, svarbiausia išliks žmogiškoji intuicija, gebėjimas nenumatytose situacijose priimti svarbius sprendimus bei prisiimti atsakomybę – tai savybės, kurių joks algoritmas negalės visiškai pakeisti. Antano Gustaičio aviacijos instituto Avionikos III 3 kurso studentas Valdemaras Volodkevičius: Avionikos sritis, mano nuomone, bus dar labiau grindžiama automatika ir DI sistemomis. Orlaiviuose bus naudojama vis daugiau pažangių jutiklių, savidiagnostikos bei nuotolinės priežiūros sprendimų. Tikėtina, kad avionikos specialistams reikės dar labiau gilinti žinias pažangios elektronikos, specializuotos programinės įrangos ir DI sprendimų srityse. Architektūros fakulteto Architektūros IV kurso studentė Liepa Henrieta Rubikaitė: Manau, kad ateityje kils iššūkių vaizdinės informacijos pateikimo srityje, taip pat keisis ir architektūros tendencijos – dabartinį modernizmą pakeis naujos kryptys ir mados, prie kurių reikės prisitaikyti. Elektronikos fakulteto Informacinių sistemų inžinerijos II kurso studentas Domas Launikonis: Savo būsimą profesiją įsivaizduoju kaip vieną svarbiausių technologijų srityje. Itin svarbus išliks informacinių sistemų logikos supratimas, architektūros kūrimas ir kritinis mąstymas. Nors DI gebės generuoti kodą ar sukurti sistemų pagrindus, jis ne visada supras, kaip pokyčiai vienoje srityje gali paveikti kitą. Jam trūks gebėjimo matyti bendrą sistemos vaizdą ir užtikrinti, kad galutinis produktas veiktų nuosekliai bei patikimai. Labiausiai keisis pats darbo pobūdis. Jei anksčiau specialistams reikėdavo patiems kurti sistemas, integracinius sprendimus ar ieškoti vietų, kur būtini pakeitimai, ateityje, per itin trumpą laiką, didelę dalį šių užduočių galės atlikti DI. Todėl IS specialistų vaidmuo vis labiau bus susijęs su sistemų priežiūra, DI sprendimų tikrinimu, jų elgsenos vertinimu ir bendru sistemos veikimo užtikrinimu. Aplinkos inžinerijos fakulteto Tvarumo technologijų II kurso studentė Ugnė Talitaitė: Po 10–15 metų dirbsiu aplinkos inžiniere srityje, kurioje technologijos bus gerokai pažangesnės, tačiau svarbiausias tikslas išliks tas pats – mažinti taršą ir spręsti aplinkosaugos problemas. Transporto inžinerijos fakulteto Logistikos ir transporto vadybos I kurso studentė Milda Strokova: Manau, kad mano profesija nebus stipriai pasikeitusi, nes tai darbas, kuriame itin svarbus žmogiškasis ryšys ir tiesioginis kontaktas. Vis dėlto tikiu, kad daugelis procesų bus labiau automatizuoti, o nauji technologiniai įrankiai padės palengvinti tam tikras užduotis. Statybos fakulteto Statybos ir nekilnojamojo turto valdymo I kurso studentas Vincentas Jaruševičius: Įsivaizduoju, kad ateityje tai būtų dinamiška ir universali profesija, daugiausia apimanti planavimą, koordinavimą ir atsakomybę. Ji būtų susijusi su statybų sektoriumi ir darbu statybos aikštelėje, tačiau kadangi studijų programa apima ir nekilnojamojo turto dalykus, ši profesija taip pat būtų glaudžiai susijusi su nekilnojamojo turto vystymu, administravimu ir priežiūra. Mano nuomone, ateityje keisis balansas tarp inžinerinės dalies ir nekilnojamojo turto rinkos bei ekonomikos žinių. Vis dėlto inžinerija išliks šios programos pagrindu. Lietuvos jūreivystės akademijos Uosto ir laivybos inžinerinio valdymo I kurso studentė Justė Strainytė: Darbo aplinka, mano nuomone, bus dar labiau technologiškai pažengusi, todėl vienas pagrindinių pokyčių – sudėtingų procesų supaprastinimas pasitelkiant naujas technologijas. Vis dėlto, itin svarbus išliks nuolatinis specialistų tobulėjimas ir gebėjimas prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų prodiusavimo II kurso studentė Rugilė Švagždytė: Aš manau, kad ji dar labiau prikaustys visų dėmesį. Dėl didesnių galimybių ir technologijų plėtros projektai, renginiai ar laidos atrodys neįtikėtinai, todėl žmonėms bus sunku nuo jų atitraukti akis. Nors tai gali skambėti šiek tiek nerealistiškai, studijuodama suprantu, kad jau dabar žmonėms reikia pramogų ir vis stipresnio įsitraukimo. Tai pasiekti nėra lengva, tačiau kartu tai skatina specialistą mąstyti plačiau, siekti daugiau ir neapsiriboti įprastais sprendimais. Šiandien žmonių dėmesį išlaikyti vis sudėtingiau, todėl reikia nuolat ieškoti būdų, kaip juos sudominti ir įtraukti. Kita vertus, technologijos šį procesą gali ir palengvinti. Todėl, manau, svarbus išliks siekis sudominti auditoriją ir kurti tokius sprendimus, kurie paliktų stiprų įspūdį. Kokius įgūdžius ir savybes turės ateities specialistai? Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos sistemų inžinerijos II kurso studentė Gabija Žibutytė: Ateities specialistams bus būtini šie įgūdžiai ir savybės: tvarumo principų išmanymas, skaitmenizacija, tarpdiscipliniškumas, BIM projektavimas, duomenų analizė, lankstumas, atsinaujinanti energetika, kritinis mąstymas, nuolatinis mokymasis ir inovatyvumas. Fundamentinių mokslų fakulteto Programų inžinerijos I kurso studentas Aurimas Ramanauskas: Ateities specialistai bus labiau linkę papildomą dėmesį skirti detalėms, nes reikės užtikrinti sklandų DI ir projekto veikimą iki smulkiausių detalių. Vis daugiau dėmesio bus skiriama žmogiškumui ir tarpusavio empatijai, nes, technologijoms vis labiau įsitvirtinant rinkoje, žmonėms reikės dar stipriau vienytis, siekiant bendrų tikslų. Antano Gustaičio aviacijos instituto Skrydžių valdymo I kurso studentė Gustė Mackonytė: Ateities specialistai turės pasižymėti ne tik aukštu emociniu stabilumu, bet ir puikiu technologiniu raštingumu bei gebėjimu dirbti hibridinėje (žmogaus ir DI) aplinkoje. Svarbiausios savybės – gebėjimas išlaikyti dėmesį, greita adaptacija prie kintančių technologijų ir analitinis mąstymas. Antano Gustaičio aviacijos instituto Avionikos III 3 kurso studentas Valdemaras Volodkevičius: Kadangi aviacijos sritis sparčiai kinta, manau, kad ateityje svarbiausias bus gebėjimas prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Jau dabar universitete diegiamos naujos programinės įrangos ir kuriami modernesni, įdomesni mokymosi moduliai. Architektūros fakulteto Architektūros IV kurso studentė Liepa Henrieta Rubikaitė: Įtaigaus kalbėjimo, pristatymo įgūdžių ir gero laiko planavimo gebėjimus jau dabar galima kryptingai tobulinti jais domintis ir plečiant suvokimą apie skirtingus žmonių požiūrius į senąją ir naująją architektūrą. Empatijos lavinimas taip pat yra svarbus siekiant geriau suprasti žmonių poreikius ir prisidėti prie visuomenės vienijimo. Elektronikos fakulteto Informacinių sistemų inžinerijos II kurso studentas Domas Launikonis: Vienas svarbiausių gebėjimų ateityje bus gebėjimas matyti bendrą sistemos vaizdą. Taip pat reikės išmanyti darbą su duomenimis ir jų analize, nes DI veikia apdorodamas didelius informacijos kiekius. Ne mažiau svarbu bus gebėti naudotis DI įrankiais, kurie taps neatsiejama darbo dalimi ir suprasti kibernetinio saugumo principus. Aplinkos inžinerijos fakulteto Tvarumo technologijų II kurso studentė Ugnė Talitaitė: Ateities specialistams bus būtinas analitinis mąstymas, technologinės žinios ir gebėjimas spręsti problemas. Transporto inžinerijos fakulteto Logistikos ir transporto vadybos I kurso studentė Milda Strokova: Ateities specialistas turės pasižymėti analitiniais, kompiuterinio raštingumo ir greitos reakcijos įgūdžiais. Statybos fakulteto Statybos ir nekilnojamojo turto valdymo I kurso studentas Vincentas Jaruševičius: Manau, kad ateities specialistai turės labai dinamiškus, visapusiškus ir lanksčius įgūdžius, apimančius, bet neapsiribojančius komunikacija, valdymu, koordinavimu, planavimu, braižyba, projektavimu, nekilnojamojo turto rinkos ir vystymo procesais, kitais projektais, taip pat net ir savo įmonės kūrimu bei plėtra. Lietuvos jūreivystės akademijos Uosto ir laivybos inžinerinio valdymo I kurso studentė Justė Strainytė: Manau, kad ateityje labai svarbios savybės bus drąsa ir socialinis lankstumas, nes darbinėje aplinkoje neišvengsime įvairių situacijų. Svarbiausia – nebijoti iššūkių, tuomet viskas pamažu susitvarko. Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų prodiusavimo II kurso studentė Rugilė Švagždytė: Komunikabilumas ir gebėjimas įsitraukti į procesus tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Jau dabar itin svarbu mokėti save pristatyti rinkai ir atkreipti į save dėmesį. Mano nuomone, daugelis žmonių turi puikių savybių ir gebėjimų, tačiau ne visi moka tinkamai save pateikti.

Kelis dešimtmečius VILNIUS TECH auditorijose ir mokslinėje erdvėje Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros emeritė prof. dr. Marija Burinskienė yra viena ryškiausių Lietuvos urbanistikos ir miestų planavimo srities atstovių. Šiandien ji – Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros profesorė, tačiau emeritės akademinis kelias neatsiejamas nuo visos Lietuvos urbanistikos formavimosi bei raidos. Prisimindama laikus, kai pati buvo studentė, prof. dr M. Burinskienė pasakoja, kad studijų metai pirmiausia jai siejasi su itin stipriu bendruomeniškumo jausmu, kuris tuo metu buvo natūrali studentų gyvenimo dalis. Tai buvo laikai, kai bendrystės jausmas, kasdienės veiklos ir buvimas kartu kūrė stiprius tarpusavio ryšius, išliekančius ilgam. „Vienas ryškiausių prisiminimų – išvykos į talkas. Nors iš šiandienos perspektyvos tai gali atrodyti kaip darbinė praktika, tuo metu tai buvo ir socialinis, ir kultūrinis reiškinys. Darbas dažnai buvo tik dalis patirties – ne mažiau svarbūs buvo kartu leidžiami vakarai prie laužų ir betarpiškas bendravimas. Kita įsimintina patirtis – miestų transporto srautų skaičiavimai. Stovėdavome sankryžose ir rankiniu būdu fiksuodavome automobilių judėjimą skirtingomis kryptimis. Tai buvo ilgi, kartais visą dieną ar net parą trunkantys tyrimai, kuriuose dalyvaudavo visa grupė. Ši veikla ne tik suteikė praktinių žinių apie miestų planavimą, bet ir leido tiesiogiai pamatyti, kaip gyvai veikia miesto sistema. Tai buvo savotiškas mokslas realybėje – be skaitmeninių įrankių, remiantis stebėjimu, kantrybe ir komandiniu darbu“, – prisimena emeritė. Prie viso to prisidėjo ir kultūrinė veikla – dalyvavimas chore „Gabija“. Tai, pasak profesorės, buvo ne tik muzikinė patirtis, bet ir svarbi socialinė erdvė. Kelionės į koncertus, bendri pasirodymai ir net paprasti išvykimai į kitą miestą tuo metu turėjo ypatingą vertę, nes kelionės buvo retesnės ir labiau laukiamos. Kelis dešimtmečius universitete dirbanti emeritė pažymi, kad jos akademinį ir asmeninį kelią stipriausiai formavo universitete dirbę dėstytojai, ypač Miestų statybos katedros atstovai: vedėjas prof. habil. dr. Vaclovas Vytautas Šeštokas ir doc. Pranciškus Juškevičius. Jie išsiskyrė ne tik savo profesionalumu, bet ir plačiu mąstymu, moksline intuicija bei gebėjimu įkvėpti studentus. „Jų požiūris į studentus buvo pagarbus ir kartu motyvuojantis – jie ne tik mokė, bet ir skatino mąstyti savarankiškai, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Būtent tai tapo svarbiu impulsu pasirinkti akademinį kelią ir likti universitete“, – teigia profesorė. Jos teigimu, visa tai formavo ne tik žinias, bet ir mąstymo struktūrą – gebėjimą analizuoti, argumentuoti ir pristatyti savo idėjas. Net ir netikėtos situacijos, tokios kaip klaidingai pasirinkta konferencijos data, virsdavo vertingomis gyvenimo pamokomis. „Gyvenime siekiant užsibrėžtų tikslų, svarbiausias buvo užsispyrimas, atsakomybės jausmas, nuoseklus darbas, gebėjimas laikytis savo krypties ir nepasiduoti sunkumams. Didelę reikšmę turėjo ir asmeninė motyvacija, susijusi su šeima. Noras pateisinti tėvų lūkesčius taip pat tapo stipriu vidiniu varikliu. Tai suteikė papildomą prasmės jausmą akademiniam keliui ir paskatino siekti daugiau. Svarbiu veiksniu buvo ir galimybės, atsiveriančios akademinėje sistemoje – galimybė tęsti mokslinį kelią, grįžti į doktorantūrą, dirbti universitete“, – pasakoja prof. dr. M. Burinskienė. Pasakodama apie savo patirtį dirbant inžinerijos srityje, kurios didžiąją atstovų dalį sudaro vyrai, emeritė atvirai dalijasi, kad niekada nejautė baimės ar diskomforto būdama tokioje aplinkoje. Vis dėlto pradžia nebuvo lengva – tuo metu katedroje moterų buvo vos kelios: dvi studijavo aspirantūroje, viena dirbo sekretore, o visi dėstytojai buvo vyrai. Kadangi baigusi studijas įsidarbino katedroje, kurioje anksčiau lankėsi kaip studentė, iš pradžių į ją buvo žiūrima gana atsargiai – kaip į jauną, dar nepatyrusią specialistę. Tačiau nuoseklus darbas, geri rezultatai ir pastangos ilgainiui pakeitė kolegų požiūrį. Anot jos, būtent darbštumas ir profesionalumas padėjo įrodyti savo vertę bei pelnyti kolegų pasitikėjimą. „Didžiausias iššūkis manęs laukė tapus katedros vedėja. Iš pradžių netrūko įtampos – posėdžiai keldavo stresą, o kolegos neretai lygindavo su ankstesniu vadovu, pabrėždami, „kaip buvo daroma anksčiau“. Vis dėlto, laikui bėgant situacija pagerėjo. Esu įsitikinusi, kad svarbiausia tokiose situacijose – nepasiduoti, nuosekliai dirbti ir save matyti kaip lygiavertę partnerę. Būtent taip atsiranda autoritetas ir pripažinimas”, – pažymi emeritė. Kalbėdama apie pokyčius, ji pažymi, kad šiandien situacija jau kitokia – kai kuriose katedrose moterų net daugiau nei vyrų. Vis dėlto, idealiausia, jos manymu, yra pusiausvyra, nors ji ne visada lengvai pasiekiama. Aplinka keičiasi, svarbiausia – gebėti ją priimti bei išlikti atviram. „Nors iki šiol universitetui vadovavo tik vyrai, ateityje situacija gali pasikeisti. Mano nuomone, pirmoji moteris rektorė turėtų būti iš inžinerijos srities, atsižvelgiant į universiteto identitetą. Tiesa, tam gali prireikti kartų kaitos ar išskirtinės asmenybės, kuri savo pasiekimais pelnytų platų pripažinimą. Nors universitetas plečiasi ir jame stiprėja įvairios studijų kryptys, inžinerija vis dar išlieka pagrindine ašimi, todėl pokyčiams gali prireikti laiko. Tikiu, kad ateityje atsiras žmogus, kuris nustebins bendruomenę ir taps reikšmingo pokyčio simboliu”, – dalijasi profesorė.  Vertindama šiuolaikinę studentų kartą, profesorė atvira – ši karta yra labai dinamiška ir stipriai paveikta technologinės aplinkos. Tai jauni, drąsūs žmonės, orientuoti į tikslą, kurie natūraliai gyvena skaitmeniniame pasaulyje, greitai perpranta naujus įrankius, drąsiai naudojasi technologijomis ir lengvai integruoja dirbtinį intelektą ar kitus skaitmeninius sprendimus į savo mokymosi procesą. Šis mobilumas, pasak jos, turi dvi puses. Viena vertus, tai didelė laisvė ir galimybės,  kita vertus, mažesnis prisirišimas prie organizacijų ir kartais silpnesnis ilgalaikės atsakomybės jausmas. Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad studentai išlieka labai skirtingi. Studentai magistrantai išsiskiria aukštesne motyvacija. Dažniausiai jie į universitetą sugrįžta jau turėdami aiškesnį supratimą, ko nori, jų klausimai tikslesni ir labiau orientuoti į praktinius ar mokslinius rezultatus. Tai žmonės, kurie sąmoningai renkasi savo akademinį kelią, o ne tiesiog jame atsiduria. Kalbėdama apie drąsos paieškas pristatant savo idėjas, emeritė pabrėžia, kad drąsa ugdoma nuosekliai dirbant ir pasitikint savo žiniomis. Ilgą laiką gilinantis į savo sritį, analizuojant, kaupiant patirtį ir remiantis mokslu, natūraliai formuojasi vidinis tvirtumas. Tokiu atveju idėjų pristatymas tampa ne emociniu iššūkiu, o natūralia ir logiška darbo proceso dalimi. Jei žmogus pats tiki tuo, ką daro, papildomos drąsos nebereikia – jis tiesiog argumentuotai ir užtikrintai pristato savo požiūrį. „Dabartiniams studentams taip pat linkiu drąsos, kūrybiškumo ir atvirumo naujoms idėjoms. Ypač svarbu – nebijokite netradicinių, net beprotiškų idėjų, nes būtent jos dažnu atveju tampa inovacijų ir pažangos pradžia. Puoselėkite ir bendruomeniškumo jausmą – gebėkite dirbti kartu, pasitikėkite vieni kitais, dalinkitės idėjomis ir kurkite stiprią akademinę aplinką. Galiausiai, nepamirškite ir universiteto, savo Alma Mater, kuris yra ne tik studijų vieta, bet ir svarbi gyvenimo bei profesinio identiteto dalis“, – linki prof. dr. M. Burinskienė.

Šių metų rugsėjis bus jubiliejinis – jau šešiasdešimtas – kai Arūnas Speičys kas rytą skuba į universitetą. Tiesa, pirmuosius penkerius metus jis skubėdavo kaip studentas, o nuo 1971 metų oficialiai tapo ir universiteto darbuotoju. Su VILNIUS TECH susiję net keturios Speičių kartos: 1956 metais čia pradėjo dirbti Arūno tėvas, paskui pats Arūnas, vėliau čia studijavo du jo sūnūs ir anūkė. [caption id="attachment_122279" align="alignnone" width="2560"] Arūnas Speičys[/caption] „Juokiuosi, kad keturios kartos susijusios su universitetu, bet visi vadino jį skirtingai. Tėvas keletą metų dėstė Kauno politechnikos instituto (KPI) Vakarinio fakulteto Vilniaus skyriuje. Po kiek laiko aš įstojau mokytis į KPI Vilniaus filialą, trečiais mano studijų metais jis tapo Vilniaus inžineriniu statybos institutu (VISI). Vėliau mano sūnus baigė Vilniaus technikos universitetą, po kelių metų kitas sūnus baigė Gedimino technikos universitetą, o anūkė baigė VILNIUS TECH. Visi mokėsi ten pat, tik pavadinimas vis keitėsi“, – juokiasi Arūnas. Tyrė metalo nuovargį A. Speičys studijavo Mechanikos fakultete, vėliau gavo pasiūlymą dirbti besikuriančioje Mašinų dinamikos laboratorijoje. Joje buvo tiriamas metalo nuovargis – nusidėvėjimas esant tam tikroms sąlygoms. „Patys gamindavome bandymams reikalingus prietaisus, paskui jau pirkdavome juos. Laboratorija klestėjo, joje dirbo apie 20 darbuotojų. Tirdavome metalo, statybinių konstrukcijų nuovargį, atlikdavome bandymus, turėjome daug užsakymų ir įspūdingą aparatūrą. [caption id="attachment_122281" align="alignnone" width="2560"] Arūnas Speičys[/caption] Pamenu, kai mūsų laboratorija persikėlė iš Vilniaus senamiesčio į Saulėtekį, čia buvo visiškas miesto pakraštys. Savo aparatūrą turėjome sumontuoti, kai naujasis pastatas dar neturėjo sienų, nes kitaip ji nebūtų tilpusi. O vėliau teko ne kartą griauti sienas, kad naujai įsigyti po keliolika tonų sveriantys prietaisai tilptų į patalpas. Vėliau jau mums atsibodo griauti sienas, tad padarėme vartus, kurie yra iki šiol“, – pasakoja technikas. Laboratorijoje būdavo testuojamas metalas ir įranga naudota atominėse elektrinėse, povandeniniuose atominiuose laivuose, aviacijoje, laivyboje, pramonėje. Kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę, į universiteto mokslininkus kreipėsi Amerikos lietuvis, kuris dirbo kalnakasybos srityje. A. Speičys su kolegomis laboratorijoje išbandydavo galingoms kalnakasybos mašinoms gaminti skirtą metalą. Tapo istorinio įvykio liudininku Po darbų technikas rasdavo laiko ir pomėgiams. Aktyviai dalyvaudavo ralyje, kelis kartus tapo Lietuvos čempionu, o kartą – ir Baltijos šalių čempionu. Vėliau, kai universitetas gavo dovanų jūrinę jachtą, pavadinimu „Ragana“, jis susidomėjo buriavimu ir net atsitiktinai tapo istorinio įvykio dalyviu. 1989 metų rugpjūtį jis jachta plukdė Lietuvos delegaciją į Gotlando salą, kur vyko Europos lietuvių studijų savaitė. Renginio metu buvo pasirašytas ir Gotlando komunikatas, tapęs reikšmingu žingsniu Lietuvos nepriklausomybės link. Lietuvos politikų ir išeivijos pasirašytame dokumente teigiama, jog „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Komunikatu buvo parodytas konfrontuojančių Lietuvos politinių jėgų susitarimas. [caption id="attachment_122289" align="alignnone" width="2560"] Jachta „Ragana“[/caption] „Tai buvo pirmas kartas, kai visi sutarė dėl Lietuvos ateities. Stebėtasi, kaip po tokio turinio komunikatu galėjo pasirašyti ir Lietuvos laisvės lygos vadas Antanas Terleckas, ir komunistų partijos ideologijos skyriaus vedėjas Justas Vincas Paleckis, ir kiti skirtingų pažiūrų lietuvių visuomenės veikėjai. Na, o kad tai – istorinis įvykis, aš įsisąmoninau tik grįžęs“, – pripažįsta jo dalyviu ir liudininku tapęs A. Speičys. Atsakingas darbas Paklaustas, kaip per kelis dešimtmečius jo akyse keitėsi universitetas, Arūnas sako, kad universitetas visą laiką žengė koja kojon su naujovėmis ir pažanga. Tačiau jį liūdina, kad dabartiniai studentai visą informaciją nori rasti internete, o ne laboratorijose. [caption id="attachment_122283" align="alignnone" width="2560"] Arūnas Speičys[/caption] Aprodydamas savo darbo vietą ir joje stovinčią įrangą A. Speičys rodo didžiulį varžtą. „Tai yra Mindaugo tilto varžtas. Tokiais sutvirtintas visas tiltas. Man teko atsakomybė paskaičiuoti, kokia jėga kiekvienas varžtas turi būti įtemptas. Tikrinome ir ilgiausio bei aukščiausio Lietuvoje Lyduvėnų tilto konstrukcijų patvarumą, nustatėme, kad statant panaudotas metalas yra labai patvarus ir tarnaus dar ilgai. Kartą, kai Vilniuje esančios ledo arenos stogas įgriuvo neatlaikęs didelės sniego dangos, tyrėme, kur buvo padaryta klaidų ir pateikėme rekomendacijas, kad tokia nelaimė nebepasikartotų“, – nuveiktus darbus vardija technikas. Teko tirti ir putpelės kiaušinį, ir žmogaus kaulus A. Speičys prisimena ir keletą itin neįprastų užsakymų. „Kartą atėjo moksleivis, kuris norėjo ištirti putpelių kiaušinių lukšto stiprumą. Darėme bandymus, spaudėme kiaušinius, skaičiavome. O kartą dvi studentės – viena iš mūsų universiteto, kita – būsima medikė, atėjo pas mane su kiaulių sausgyslėmis. Jos įgyvendino bendrą projektą apie sausgyslių susiuvimą. Atsinešdavo kiaulių sausgyslių, jas siūdavo, o aš tas sausgysles tampydavau, tikrindavau tvirtumą“, – prisiminęs juokiasi A. Speičys. Metalui skirta aparatūra jam teko tirti ir žmogaus kaulų tvirtumą bei lankstumą. „Gyvo ir negyvo žmogaus kaulai labai skiriasi. Vieną kartą bandėme vos prieš dieną mirusio žmogaus kaulą, toks savo savybėmis panašiausias į gyvo žmogaus. Teko tirti ir žmogaus stuburo slankstelių tvirtumą. Tokių bandymų reikėjo medicinos studentams ir mokslininkams, kurie specializavosi traumatologijoje“, – išskirtinius atvejus prisimena technikas. [caption id="attachment_122285" align="alignnone" width="2560"] Arūnas Speičys[/caption] A. Speičio lojalumas ir ne vieną dešimtmetį trukęs nuoširdus darbas buvo įvertintas ir universiteto bendruomenės. 2022 metais rektoriaus įsakymu už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui jis buvo apdovanotas I laipsnio garbės ženklu.

Universitetas – tai ne tik mokslo pasiekimai, bet ir aukštąją mokyklą kūrusių asmenybių vizijos bei gyvi prisiminimai. VILNIUS TECH 70-mečio proga keturi universiteto rektoriai dalijasi lemtingais įvykiais, formavusiais institucijos veidą, ir spalvingais akademinio gyvenimo užkulisiais. Kviečiame pažvelgti į universiteto istoriją vadovų akimis, kur rimti, reikšmingi sprendimai susijungia su įsimintiniausiomis jų pačių studentavimo istorijomis. Prof. habil. dr.  Edmundas Kazimieras Zavadskas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmasis rektorius, kadencijas ėjęs 1990–2002 m., Lietuvos mokslininkas, inžinierius.  Statuso pakeitimas bei plėtra „Kai tapau rektoriumi, mano pagrindinis uždavinys – kad Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI) taptų technikos universitetu. Jau po devynių mėnesių Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė sprendimą reorganizuoti VISI į Technikos universitetą. Jeigu to nebūtume pasiekę, šiandien šio universiteto nebūtume turėję – jis būtų seniai prijungtas prie kurio kito. Buvo suformuota Technikos universiteto struktūra su devyniais fakultetais. Taip pat pavyko gauti Trakų gatvės kompleksą, didelę Naugarduko gatvės gamyklą ir Plytinės gatvės automokyklą su visa teritorija. 1994 m. universitetui buvo suteiktas Gedimino vardas“, - pasakoja prof. habil. dr. E. K. Zavadskas. Šie elementai – universiteto statusas, išplėsta infrastruktūra, fakultetų sukūrimas bei Gedimino vardo suteikimas – tapo pirmojo rektoriaus pasiekimais, kurie suformavo mūsų universiteto įvaizdį. Egzaminas su skrydžiu į Kauną Kaip studentas, E. K. Zavadskas buvo labai darbštus – pirmą kursą baigė neakivaizdiniu būdu dirbdamas matematikos mokytoju, antrą kursą – dienomis dirbdamas statybose, o vakarais vaikščiodamas į paskaitas. Studijų metais būsimasis rektorius dėl mokslo buvo pasiryžęs viskam. Jis pamena, kad kartą ėmė spausti griežti terminai, o nespėjus laiku atsiskaityti, jam būtų grėsęs tiesioginis šaukimas į kariuomenę. Artėjant semestro pabaigai, didžiausia kliūtimi tapo paskutinis neatsiskaitytas braižomosios geometrijos darbas. Suvokdamas, kad laikas senka ir rizikuoti siunčiant brėžinius paštu nebegalima, E. K. Zavadskas priėmė neeilinį sprendimą: sėdo į lėktuvą An-2 ir asmeniškai išskrido į Kauną ieškoti dėstytojo, turėjusio priimti šį lemiamą atsiskaitymą. „Dabar net juokas ima – iš Vilniaus į Kauną skridau lėktuvu. Iš pradžių dėstytojo neradau, tad išsiaiškinęs adresą nuvažiavau į Julijanavos gyvenvietę. Ten jį radau prie namų besišnekučiuojantį su kaminkrėčiu ir rūkantį pypkę. Prisistačiau, kad esu neakivaizdininkas, atvežiau atliktą darbą ir man žūtbūt reikia jį atiduoti. Kitą dieną Statybos fakultete docentas patvirtino, kad darbą priėmė, tačiau surengė netradicinį egzaminą: savo kabinete pastatė mane prie kulmano, davė didelį lapą ir liepė per kelias valandas padaryti sudėtingą brėžinį. Jis norėjo įsitikinti, ar iš tiesų projektus moku braižyti pats. Kai viską nubraižiau ir atsakiau į kelis klausimus, jis darbą įvertino ketvertu“, – prisimena prof. habil. dr. E. K. Zavadskas. Prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius – Lietuvos mokslininkas, ekonomistas ir ilgametis universiteto rektorius, kurio kadencija truko nuo 2002-ųjų metų iki 2011-ųjų. Svarbiausias pasiekimas – tarptautinė mokslo erdvė   „Mano rektoriavimo metu Lietuvos mokslas tik pradėjo integruotis į tarptautinę erdvę. Žurnalai pradėti steigti tarptautiniu mastu – sudaromos tarptautinės redkolegijos, pereinama prie anglų kalbos, pradėtas tarptautinis recenzavimas ir pan. Įvedėme prestižinių publikacijų skatinimą – 5 tūkst. litų premiją už straipsnį. Rezultatai pranoko visus lūkesčius – pagal mokslo žurnalų skaičių prilygome žinomiausiems universitetams – Oksfordo, Harvardo, labai išaugo prestižinių straipsnių skaičius“, – prisimena prof. habil. dr. R. Ginevičius. Rektorius akcentuoja, kad finansinė motyvacija ir nuosavų, aukšto lygio žurnalų kūrimas buvo esminė žinomumo strategija. Tai leido universitetui ne tik gauti didesnį finansavimą, bet ir tapti lygiaverčiu partneriu pasauliniame mokslo žemėlapyje. Grasinimas sudeginti „Žigulį“ ir šeši skolos lapeliai Darbas su studentais rektoriui R. Ginevičiui paliko ryškių prisiminimų. Vienas jų – istorija apie neišlaikytą egzaminą, kai įpykęs studentas koridoriuje tiesiai pasakė: „Ten aikštelėje stovi tavo raudonas „Žigulis“, jis bus sudegintas.“ Nors situacija skambėjo dramatiškai, viskas baigėsi taikiai dekano kabinete, kur studentas, atvėsus emocijoms, nuoširdžiai atsiprašė. Prof. habil. dr. R. Ginevičius prisimena ir dar vieną studentą, kuris jį nustebino atkaklumu.  „Vienas Elektronikos fakulteto studentas užsimanė perstoti į verslo vadybą. Sutikrinau studijų planus – išeina šešios skolos. Situacija beviltiška. Tą žinodamas ir nenorėdamas jo nuvilti, išrašiau šešis skolos lapelius ir pasakiau: jeigu per mėnesį visas skolas sutvarkysi – pervesiu. Lygiai po mėnesio atsidaro kabineto durys, įeina tas studentas ir ant stalo deda visus šešis užpildytus lapelius“, – prisimena prof. habil. dr. R. Ginevičius. Ištesėjęs duotą pažadą, dekanas studentą pervedė į norimą specialybę, o baigęs studijas jaunuolis greitai kopė karjeros laiptais, dirbo didžiausiose šalies įmonėse. Vėliau, vadovaujant pačiam prof. habil. dr. R. Ginevičiui, sėkmingai apgynė daktaro disertaciją. Šiandien šis buvęs „skolininkas“ yra pripažintas vienu autoritetingiausių ir labiausiai vertinamų savo srities specialistų visoje Lietuvoje. 2011–2021 m. rektoriumi dirbęs, o dabar Senato pirmininko pareigas einantis prof. dr. Alfonsas Daniūnas savo kadencijos metu universitetą matė visokį.  Proveržis pasaulio reitinguose Vienas esminių įvykių jo kadencijos metu – universiteto įvertinimas pasauliniuose reitinguose. Iki 2012 m. universiteto vardas nefigūravo svarbiausiuose pasaulinio lygio reitinguose, o dėl vykdomų mokslo, studijų reformų 2018 m. pavyko viename prestižiškiausių ir plačiausiai naudojamų pasaulio universitetų reitingų „QS World University Rankings“ įsiveržti į geriausiųjų 600-tuką. „Tie pasauliniai reitingai, kad ir kaip į juos žiūrėtume, atspindi universiteto bendrą pajėgumą moksle ir studijose, tvarumą, – pabrėžia buvęs rektorius. – Intensyvaus universiteto bendruomenės darbo dėka gerus rezultatus pasiekėme ir pagal atskiras kryptis, 2018 m. tarp geriausių pasaulyje civilinės inžinerijos krypties aukštųjų mokyklų patekome į 100-tuką.“ Naujasis universiteto vardas 2020 m. buvo priimta ir naujo universiteto vardo bei ir įvaizdžio koncepcija – Vilniaus Gedimino technikos universitetas tapo VILNIUS TECH, daugiau dėmesio imta skirti universiteto įvaizdžiui ir komunikacijai. Prisimindamas šiuos pokyčius, prof. dr. A. Daniūnas pabrėžia, jog tai buvo vienas iš svarbių žingsnių universiteto modernizacijos link. „Universiteto vardas susijęs su Gedimino istorija, su Vilniaus miestu. Kitas žodis – technika. Šių dienų pasaulyje technika nebeapima visko. Jeigu grįžtume kelis šimtmečius atgal, tai buvo labai aiškiai apibrėžiantis dalykas. Bet dabar  sąvoka „technologijos“ įleido šaknis praktiškai visose srityse, taip pat ir socialiniuose, humanitariniuose ir kituose moksluose. Svarbu pabrėžti, jog esame daugiau nei klasikinis technikos universitetas ir naujasis vardas VILNIUS TECH leidžia visas plėtros veiklas sujungti ir plėstis naujose srityse.“ Rektorius vienai dienai Prof. dr. A. Daniūno kadencijos metais universitete gyvavo ypatinga tradicija – kartą per metus rektoriaus kėdę jis užleisdavo studentui. Išrinktasis jaunuolis perimdavo universiteto vadovo pareigas ir galėdavo savo kailiu patirti, ką tai reiškia.  „Smagi diena būdavo. Studentas, aišku, negalėdavo pasirašinėti jokių dokumentų, bet spręsdavo problemas, dalyvaudavo susitikimuose. Tai būdavo daugiau lyg žaidimas, bet su studentais visada galima sukurti smagių akimirkų,“ – prisimena prof. dr. A. Daniūnas. Nuo 2021 metų VILNIUS TECH vadovaujantis prof. Romualdas Kliukas taip pat universiteto alumnas, statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. Teko slėptis nuo griežto dėstytojo Prisimindamas savo studijų laikus rektorius R. Kliukas pasakoja apie nuotykius laboratorijoje. „Turėdavome daryti eksperimentus prof. G. Marčiukaičio kuruojamoje betono bandymo laboratorijoje. Ne visada po savęs palikdavome reikiamą tvarką, todėl profesorius labai pykdavo, o jei dirbdavome su juo nesuderinę, mus net aprėkdavo. Gerokai jo prisibijojom.  Kartą ant preso plokštės prisiruošiau bandinių ir netikėtai į laboratoriją užėjo G. Marčiukaitis. Iš baimės aš šast ir guliu už preso ant grindų, o profesorius, pamatęs mano ruošinius, pradėjo garsiai piktintis. Tuo metu į laboratoriją užsuka ir prof. A. Kudzys, pamato mano išlindusias iš už preso kojas, užstumia jas šiukšlių dėže, nuramina kolegą G. Marčiukaitį ir išsiveda iš laboratorijos. Aš, išlindęs iš už po preso, dar ilgai negalėjau atsigauti. Porą dienų vengiau abiejų profesorių, bet vėliau sutiktas prof. A. Kudzys apie įvykį laboratorijoje net neužsiminė, tarsi nieko ir  nebūtų įvykę“, – prisiminimais dalijasi R. Kliukas. Didžiuojasi Lietuvos jūreivystės akademija Kaip vieną ryškiausių ir svarbiausių įvykių savo kadencijoje R. Kliukas įvardija VILNIUS TECH atėjimą į Klaipėdos regioną. 2024 m. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) padaliniu Klaipėdoje – Lietuvos jūreivystės akademija.  „Jauniems žmonėms šis pokytis suteikė platesnių studijų pasirinkimo ir tęstinumo galimybių ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje. Pradėjome vykdyti kolegines studijas, stipriname studijų kokybę, prisidedame prie jūrinės ir inžinerinės valstybės plėtros, o tai yra unikali galimybė stiprinti konkurencingumą tarptautinėse rinkose.  Esu įsitikinęs, kad šis susijungimas atvėrė akademijai dar platesnių galimybių, o universitetas ėmė ugdyti visas – vandens, oro ir žemės transporto inžinerijos – talentų kartas.  Jungumas – viena strateginių mūsų vertybių, tad kartu paaugome ir papildėme vieni kitus savo išskirtine patirtimi“, – džiaugiasi rektorius. Parengė studentės Amelija Žakšauskaitė (Kūrybinių industrijų fakultetas, Pramogų prodiusavimas, II kursas) ir Joana Dacevič (Kūrybinių industrijų fakultetas, Kūrybinės industrijos, II kursas)

VILNIUS TECH 70-mečio proga išleistas ypatingas žurnalo „Sapere Aude“ numeris, kviečiantis prisiminti universiteto istoriją ir jį kūrusius žmones. Naujausiame žurnalo numeryje – rektorių prisiminimai apie studijų ir darbo metus, alumnų sėkmės istorijos, studentų mintys bei romantiškos meilės istorijos, prasidėjusios VILNIUS TECH. „Jubiliejinis numeris žymi ir naują „Sapere Aude“ etapą. Atnaujintas leidinio dizainas, naujos rubrikos ir platesnis temų spektras atveria dar daugiau erdvės universiteto bendruomenės balsams. Nuo šiol sieksime aktyviau įtraukti studentus, skatindami juos dalytis savo įžvalgomis, patirtimi ir idėjomis. Būtent skirtingų perspektyvų dialogas leidiniui suteikia gyvybės, o bendruomenei – galimybę geriau vieniems kitus pažinti. Todėl kviečiame visus, norinčius prisidėti prie „Sapere Aude“ kūrimo, drąsiai kreiptis ir tapti šio pasakojimo dalimi“, – sako žurnalo vyr. redaktorė Neda Černiauskaitė. Jubiliejinio numerio viršelį sukūrė Architektūros studijų programos studentas Andrius Pucėta, interviu su rektoriais parengė dvi Kūrybinių industrijų fakulteto studentės: Amelija Žakšauskaitė ir Joana Dacevič. Žurnalą rasite įvairiose universiteto erdvėse, taip pat galite skaityti ir elektroninę jo versiją lietuvių ir anglų kalbomis.

Mielieji, ši diena – birželio 23-ioji – mūsų bendruomenei yra ypatinga. Švenčiame garbingą universiteto septyniasdešimtmetį! Tai mūsų visų pokyčių, atradimų bei talentingų žmonių augimo istorija. Dėkodami kiekvienam už rūpestį mūsų misija, vertybėmis, strategine kryptimi, plėtra, įvaizdžiu bei už kasdienius veiklos sprendimus, kviečiame gimtadienio dieną praleisti žaismingai ir kiek nostalgiškai: pasidalinkite su kolegomis brangiais, smagiais prisiminimais ir juokingais nuotykiais iš universiteto gyvenimo per septynis dešimtmečius, ir sužaiskite žaidimą – kaip gerai pažįstate universitetą! Jūsų laukia 11 viktorinos klausimų ir 11 jubiliejinio gimtadienio prizų. Laimėtojus išrinksime loterijos būdu ir paskelbsime mano.vilniustech.lt (bei susisieksime asmeniškai) birželio 25 dieną. Jubiliejinė viktorina laukia čia: Ilgiausių metų universitetui!

VILNIUS TECH sulaukė itin palankaus tarptautinių ekspertų įvertinimo. Neseniai pateiktose jų išvadose pažymima, kad po 2022 metais atlikto institucinio vertinimo universitetas pasiekė reikšmingą ir įrodymais pagrįstą pažangą visose keturiose vertinimo srityse: valdymo, kokybės užtikrinimo, studijų ir mokslo veiklos bei poveikio regionų ir visos šalies raidai. 2022 m. VILNIUS TECH buvo suteikta septynerių metų akreditacija. Tuomet ekspertų grupė universitetui pateikė 19 rekomendacijų tolesniam veiklos tobulinimui. Naujausiame pažangos vertinime konstatuojama, kad universitetas į rekomendacijas reagavo atsakingai, sistemiškai ir konstruktyviai, o įgyvendinti pokyčiai tapo ilgalaikės institucinės plėtros dalimi. „Džiaugiamės, kad išorės ekspertai puikiai įvertino VILNIUS TECH pasiektą pažangą visose keturiose vertinimo srityse. Paminėta, kad universitetas pasižymi brandžia kokybės kultūra, strategine vizija ir gebėjimu kryptingai tęsti augimą bei siekti didesnio poveikio visuomenei. Tai užtikrina, kad į kitą institucinio vertinimo laikotarpį įžengiame užsitikrinę tvirtą poziciją“, – sako Studijų direkcijos direktorė Nora Skaburskienė. Tarptautiniai ekspertai ypač išskyrė nuosekliai stiprinamą universiteto strateginio valdymo sistemą, kokybės kultūrą, aktyvų bendradarbiavimą su verslu ir alumnais, lyderystę ATHENA Europos universitetų aljanse, naujų tarpdalykinių studijų programų kūrimą bei reikšmingą pažangą inovacijų ir technologijų perdavimo srityje. Pažymėta ir sparti mokymosi visą gyvenimą veiklų plėtra – VILNIUS TECH išplėtė mikrokredencialų pasiūlą, stiprina partnerystes su socialiniais ir verslo partneriais bei kuria palankias sąlygas žinių komercializavimui ir startuolių vystymui. Ekspertų teigimu, universitetas jau peržengė reagavimo į rekomendacijas etapą ir yra pasirengęs kryptingai išnaudoti sukauptą potencialą siekdamas dar aukštesnių veiklos rezultatų. Apibendrindami vertinimo rezultatus ekspertai konstatavo, kad VILNIUS TECH į kitą institucinio vertinimo etapą žengia turėdamas tvirtą pagrindą tolesnei sėkmingai plėtrai. Ekspertų išvadas galite rasti čia.

Studentai sveikina VILNIUS TECH 70-ojo jubiliejaus proga – Saulėtekyje atidaryta galerija, kurioje Multimedijos ir kompiuterinio dizaino trečiakursiai savo darbuose perteikė šventines idėjas, jungiančias praeitį, dabartį ir ateitį. Į šią užduotį studentai pažvelgė ne tik kūrybiškai, bet ir nostalgiškai, futuristiškai ir net šmaikščiai. Pasiskirstę į trijų žmonių komandas, jaunieji kūrėjai, turėjo nufotografuoti aplinką ir save personažų vaidmenyje, bei naudodami „Adobe Photoshop“ programą, sujungti į vieną bendrą vizualą. Kai kurie studentai tam, kad įgyvendintų savo idėją, ieškojo papildomų elementų kituose šaltiniuose arba sukūrė juos kitais būdais – pasitelkė 3D modeliavimą ir generatyvinį dirbtinį intelektą. Kad darbai būtų unikalūs, kiekviena komanda turėjo sugalvoti mažiausiai tris idėjas, kurias vėliau, padedami dėstytojos ir parodos kuratorės dr. Rytės Žiūrienės, išgrynino iki stipriausios koncepcijos. Be to, atlikdami šią užduotį, studentai mokėsi aprašyti kūrybinį procesą, pagrįsti ir iliustruoti savo idėjas bei techninius sprendimus, taisyklingai nurodyti vizualų šaltinius bei laikytis autorinių teisių reikalavimų. „Studentus itin motyvuoja tai, kad jų darbai bus eksponuojami viešai ir juos matys visa universiteto bendruomenė bei svečiai, o kai kurie jų net virs suvenyriniais atvirukais, pasklisiančiais po visą pasaulį kaip dovanos nuo VILNIUS TECH. Verta pagirti užsienio ir pagal „Erasmus+“ programą atvykusių studentų darbus – jie į šią užduotį pažvelgė kitaip ir temą susiejo su savo asmenine patirtimi“, – pasakoja dr. R. Žiūrienė. Dar viena motyvacija studentams – galimybė dalyvauti geriausių darbų rinkimuose ir laimėti prizų. Laimėtojus, remiantis „Eurovizijos“ balsavimo principu, išrenka patys studentai, fakultetų komunikacijos atstovai bei Viešosios komunikacijos direkcijos komanda.  „Toks konkursas ir paroda – puikus būdas pasidžiaugti savo darbo rezultatais, ypač semestro gale, kai per skubėjimą atsiskaityti ir susikoncentravimą į pažymius, tą dažnai pamirštame. Svarbu ir tai, kad taip kuriame jungumą tarp studentų, universiteto ir visos bendruomenės“, – sako dr. R. Žiūrienė. Kuratorė taip pat dėkoja Fundamentinių mokslų fakultetui už iniciatyvos palaikymą, finansavimą bei įsteigtus prizus.  Žemiau rasite visus darbus ir jų aprašymus. ŠIAIS METAIS GERIAUSIAIS DARBAIS IŠRINKTI: Studentų vertinimu:   [caption id="attachment_118514" align="alignnone" width="300"] I vieta – „VILNIUS TECH studento evoliucijos teorija“, aut. Domantas Skruibys, Donat Dominik Szejnicki, Kasparas Matonis, MKDf-23/3.[/caption] [caption id="attachment_118512" align="alignnone" width="300"] II vieta – „70-tas Knockout'as“, aut. Pijus Jankauskas, Mykolas Pikelis, Matas Stonys, MKDf-23/3.[/caption] [caption id="attachment_118490" align="alignnone" width="300"] III (1) vieta – „Išminties uosto link“, aut. Gabrielė Gilytė, Darija Aurelija Jurevič, Kamilė Sinkevičiūtė, MKDp-25.[/caption] [caption id="attachment_118484" align="alignnone" width="300"] III (2) vieta – „Ten, kur rytojus buvo vakar“, aut. Emilija Chorševaitė, Beata Balnaitė, Meda Pikčiūnaitė, MKDfs-23.[/caption] Fundamentinių mokslų fakulteto vertinimu:   [caption id="attachment_118490" align="alignnone" width="300"] I vieta – „Išminties uosto link“, aut. Gabrielė Gilytė, Darija Aurelija Jurevič, Kamilė Sinkevičiūtė, MKDp-25.[/caption] [caption id="attachment_118514" align="alignnone" width="300"] II vieta – „VILNIUS TECH studento evoliucijos teorija“, aut. Domantas Skruibys, Donat Dominik Szejnicki, Kasparas Matonis, MKDf-23/3.[/caption] [caption id="attachment_118496" align="alignnone" width="300"] III vieta – „Is It Real or Cake?“, aut. Austėja Sutkevičiūtė, Aušrinė Kunigėlytė, Austėja Lazickaitė, MKDf-23/1.[/caption] Kitų fakultetų komunikacijos atstovų vertinimu:   [caption id="attachment_118484" align="alignnone" width="300"] I vieta – „Ten, kur rytojus buvo vakar“, aut. Emilija Chorševaitė, Beata Balnaitė, Meda Pikčiūnaitė, MKDfs-23. [/caption] [caption id="attachment_118488" align="alignnone" width="300"] II vieta – „Misija – sesija“, aut. Rusnė Stankevičiūtė, Emilija-Tėja Kašėtaitė, Deimantė Kisieliūtė, MKDfs-23.[/caption] [caption id="attachment_118496" align="alignnone" width="300"] III vieta – I vieta – „Is It Real or Cake?“, aut. Austėja Sutkevičiūtė, Aušrinė Kunigėlytė, Austėja Lazickaitė, MKDf-23/1.[/caption] Viešosios komunikacijos direkcijos komandos vertinimu:   [caption id="attachment_118496" align="alignnone" width="300"] I vieta – „Is It Real or Cake?“, aut. Austėja Sutkevičiūtė, Aušrinė Kunigėlytė, Austėja Lazickaitė, MKDf-23/1.[/caption] [caption id="attachment_118484" align="alignnone" width="300"] II vieta – „Ten, kur rytojus buvo vakar“, aut. Emilija Chorševaitė, Beata Balnaitė, Meda Pikčiūnaitė, MKDfs-23.[/caption] [caption id="attachment_118500" align="alignnone" width="300"] III vieta – „Tai JI ir JOS palikimas“, aut. Erika Steponavičiūtė, Emilė Stankevičiūtė, Gabija Žilėnaitė, MKDf-23/1.[/caption] Daugiausia balsų surinkusių užsienio studentų grupės darbas:   [caption id="attachment_118534" align="aligncenter" width="300"] „VILNIUS TECH variklis Certified by Gedas™“, aut. Anna Babenko, Anastasiia Nikolaienko, Danila Vasilev, MKDfu-23.[/caption] Iš viso studentai sukūrė 35 darbus, kuriuos galima išvysti Saulėtekio al. 11, S3 pastato II aukšto fojė. Paroda veiks iki 2027 m. gegužės. PAVADINIMAS AUTORIAI GRUPĖ DARBAS TRUMPAS APRAŠYMAS Ten, kur rytojus buvo vakar Emilija Chorševaitė MKDF-23s Ateitis čia ne atkeliauja – ji jau įvyko. Šiame montaže VILNIUS TECH atsiskleidžia kaip erdvė, kur vakar gimusios idėjos šiandien jau tapusios realybe, o Vilkas Gedis tampa pažangos simboliu, jungiančiu tai, kas buvo, su tuo, kas dar tik bus. Beata Balnaitė MKDF-23s Meda Pikčiūnaitė MKDF-23s Nebebus kaip buvo Laura Rusakaitė MKDF-23s Praeities nuotrauka susiduria su dabartimi – susikaupę studentai keičiasi išsiblaškiusiais ekranuose paskendusiais veidais. Montažas kviečia susimąstyti, kaip technologijos pakeitė mokymosi aplinką ir ar senasis dėmesys žinioms dar gali sugrįžti. Eva Semaško MKDF-23s Emilija Blaškevič MKDF-23s Misija - sesija Rusnė Stankevičiūtė MKDF-23s Kas, jei paskutinės savaitės prieš sesiją būtų ne tik stresas, bet ir žaidimas? 70-as lygis: VILNIUS TECH miestelis virsta žaidimo arena – laikas senka, misijų daugėja, o studentas tampa herojumi, turinčiu jas visas įvykdyti laiku. Emilija-Tėja Kašėtaitė MKDF-23s Deimantė Kisieliūtė MKDF-23s Išminties uosto link Gabrielė Gilytė MKDp-25 Plačiuose gyvenimo vandenyse, pilnuose nežinomybės ir galimybių, svarbu atrasti savo kelrodį, vedantį į savęs atradimo krantą. Darija Aurelija Jurevič MKDp-25 Kamilė Sinkevičiūtė MKDp-25 Žinių Olimpas Gustė Žukovaitė MKDf-23/1 VILNIUS TECH universitetas šiame fotomontaže iškyla ant Olimpo kalno kaip žinių, kūrybos ir aukštų siekių simbolis. Mitinis peizažas paverčia universitetą ne tik pastatu, bet ir viršūne, į kurią kylama siekiant mokslo ir pažangos. Ieva Gudavičiūtė MKDf-23/1 Nedas Kairys MKDf-23/1 Mokslo viršūnė Klaidas Kizis MKDf-23/1 Šventine gimtadienio proga, universiteto pastatas pakeitė pagrindinį sostinės simbolį ir buvo iškeltas į „Mokslo viršūnę“. Joje gimtadieninėmis nuotaikomis studentai švenčia reikšmingą jubiliejų. Ramūnas Borisas MKDf-23/1 Gabrielius Vilimavičius MKDF-23s Is It Real or Cake? Aušrinė Kunigėlytė MKDf23-1 Ar tai pastatas, ar tai tortas? Ar tai tik betoninės sienos, ar visgi vidus slepia kitokį „skonį“? Šiame fotomontaže sujungiama realybė ir fantazija, kviesdama pažvelgti į universiteto 70 metų istoriją kaip į sluoksniuotą patirties, žinių ir bendruomenės šventę. Austėja Sutkevičiūtė MKDf23-1 Austėja Lazickaitė MKDf23-1 70-to vakarėlio pasekmės Dominykas Oželis MKDf23-1 Vakarėlis baigėsi, bet jo istorija liko – saulėtekis apšviečia ne tik kiemą, bet ir visas nakties pasekmes. Lukaš Bielski MKDf23-1 Ernestas Krajauskas MKDf23-1 Tai JI ir JOS palikimas Erika Steponavičiūtė MKDf23-1 Kas būtų, jei vietoj Gedimino istorijoje būtų Gediminė? O jei Ji būtų susapnavusi ne Vilnių, o universitetą, kuriame šiandien kuriame savo istoriją mes? Gabija Žilėnaitė MKDf23-1 Emilė Stankevičiūtė MKDf-23/1 Žemė, kuri mąsto Justyna Banevičiūtė MKDf23-1 Kas, jei po mūsų kojomis slypi mąstanti sistema? Čia gamta, technologijos ir žmogus tampa viena visuma, o ateitis gimsta iš praeities žinių. Gabija Kežinaitytė MKDf23-1 Saulė Markaitytė MKDf23-1 Ne visi keliai veda į ateitį Mantė Rysevaitė MKDf-23-3 NE VISI KELIAI VEDA Į ATEITĮ – o kai kurie vis dar driekiasi per purvą. Universitetas tarsi iš 2050-ųjų, bet tavo batai vis dar kovoja su 2005-ųjų purvu – ir, panašu, kol kas laimi purvas. Diana Komockytė MKDf-23-3 Augustas Pupeikis MKDf-23-3 Chrono Trio Ignas Šerpetauskas MKDf-23-3 Keliaujant per praeitį, dabartį, ir ateitį laiko tėkme parodoma, kaip keitėsi studento įvaizdis ir pati mokslo aplinka prie universiteto įėjimo. Faustas Galeckis MKDf-23-3 Ignas Gliožeris MKDf-23-3 Langas į ateitį Emilija Blaževičiūtė MKDf-23-3 Ar ekranas leidžia mums pamatyti ateitį, ar tik parodo kitą mūsų pavidalą? Šiame montaže galime pamatyti ryšį tarp žmogaus ir technologijų bei laiko kaitos, kurie susilieja į vientisą, nesibaigiantį ciklą. Evita Kulikauskaitė MKDf-23-3 Lėja Bartusevičiūtė MKDf-23-3 Jubiliejaus naktis Beatričė Aškelovič MKDf-23-3 Mistiškas nakties reginys, kuriame Universiteto centriniai rūmai tampa namais legendiniam Vilniui – ant stogo įsitaisęs vilkas „Gedis“ savo galingu kauksmu į dangaus skliautą įrašo jubiliejinius 70 metų. Dovydas Gencevičius MKDf-23-3 Kornelija Verbel MKDf-23-3 70-tas Knockout'as Matas Stonys MKDf-23-3 Visi žinome skaitmeninę techniką kurią mokomės, bet nepamirškime apie techniką ringe. Mykolas Pikelis MKDf-23-3 Pijus Jankauskas MKDf-23-3 VILNIUS TECH studento evoliucijos teorija Domantas Skruibys MKDf-23/3 Nuo grindinio iki aukštumų – vieno žmogaus kelionė per laiką, ambicijas ir nesibaigiantį norą tapti geresne savo versija. Kasparas Matonis MKDf-23/3 Donat Dominik Sznicki MKDf-23/3 Iš Saulėtekio į „Erasmus+“ pasaulį Vytenis Razmus MKDF-23s „Erasmus+“ pasaulis susideda iš daugelio etapų: nuo atrankos, dokumentų pildymo, iki atvertų pasaulio horizontų. VILNIUS TECH suteikia studentams galimybę mokytis tiek Saulėtekyje, tiek tolimojoje Azijoje, išvysti gražiausius pasaulio saulėlydžius bei paragauti pasaulio skonių. Mantė Striogaitė MKDF-23s Auksė Puzinevskaitė MKDF-23s 25550 Vaidas Savanevičius MKDf-23/2 25 550 dienų – tai simbolinis VILNIUS TECH 70 metų kelionės atspindys, kuriame laikas tampa architektūra. Šis skaičius išreiškia 70 metų pavertus į paras, pabrėžiant ne tik trukmę, bet ir nuolatinį universiteto augimą bei transformaciją. Arnas Povilionis MKDf-23/2 Gabrielius Vaišvila MKDf-23/2 Chaotiškas piknikas Gabija Filipaviciute MKDfu-23 A bus full of wolf mascots crashes into a student picnic bringing fun and games with them. Į studentų pikniką įsirėžia autobusas, pilnas vilkų talismanų, su savimi atsinešdamas linksmybių ir žaidimų. Elzė Jurkutė MKDfu-23 Smiltė Budrytė MKDfu-23 Toma Kairytė MKDfu-23 Amžiaus pertrauka Goda Miežytė MKDf-23/2 Viena auditorija, du laikai. Kur baigiasi praeitis ir prasideda dabartis? O gal jos egzistuoja kartu, atskirtos tik plona laiko riba? Deimantė Krištaponytė MKDf-23/2 Matas Kalvinskas MKDf-23/2 Gedimintadienis :D Austėja Mačiunskaitė MKDf-23/2 Gedžio gimtadienio pasėkmės. Kasdienybės akimirka, kurioje universiteto talismanas Vilkas Gedis tampa simboliniu jubiliejaus „kaltininku“. Kompozicijoje veikėjai perteikia skirtingas būsenas: vienas atsipalaidavęs mėgaujasi švente, kitas dalijasi šventiniais atributais, o dar vienas,  avargęs po dienos, ilsisi aplinkoje. Emilija Masiulytė MKDf-23/2 Justyna Chmylko MKDf-23/2 7 Minutės ir 70 Metų Simonas Monkūnas MKDp-25 Kažkas pasakė, kad gyvenimas – tai kelionė. Niekas neperspėjo, kad transporto priemonė bus puodas. Kartais makaronai išverda greičiau, nei spėji suprasti, kur dingo savaitė, mėnuo, metai Gustas Šimkus MKDp-25 Dominykas Pavlijus MKDp-25 Kiril Merzlikin MKDp-25 Urvas = stabdys Žygintas Čekuolis MKDF-23s Šiame darbe su humoru ir hiperbole perteikiamas 70 metų laikotarpis, kuris ima atrodyti lyg ištisa epocha. „Urvas“ čia veikia kaip metafora – sustingusio mąstymo ar pradžios taško, stabdančio judėjimą į priekį. Donatas Danisevičius MKDF-23s Dovydas Guja MKDF-23s VILNIUS TECH - vieta, kur gimsta inžinerija Kęstutis Čeponis MKDf-23/2 Futuristinis universiteto ir garažo fotomontažas, kuriame reali architektūra sujungta su AI generuotu interjeru ir neoniniais technologiniais elementais. Matias Brebbia MKDf-23/2 Silvija Kulvietytė MKDf-23/2 Ateities šaknys Maksim Poplavskij MKDf-23/1 Paprastas koridorius tapo laiko mašina, kurioje skirtingos epochos egzistuoja vienu metu. Tai vizualinis pasakojimas apie VILNIUS TECH kelią, kviečiantis žiūrovą stabtelėti ir pajusti, kaip istorija bei ateitis susilieja į vieną gyvą akimirką. Artem Lobkov MKDf-23/1 Margiris Storasta MKDf-23/1 VILNIUS TECH variklis Certified by Gedas™ Anna Babenko MKDfu-23 At Vilnius Gediminas Technical University, graduation becomes a gateway to the future, driven by technology and ambition. The mechanical wolf represents the force and vision guiding the next generation.   VILNIUS TECH baigimas tampa vartais į ateitį, kurią varo technologijos ir ambicijos. Mechaninis vilkas simbolizuoja jėgą ir viziją, vedančią kitą kartą. Anastasiia Nikolaienko MKDfu-23 Danila Vasilev MKDfu-23 ERASMUS+ UŽ ŽEMĖS RIBŲ Danielius Regesas MKDf-23/2 Kai žmonija žengia į menulį, kartu keliauja ir švietimas – „Erasmus+“ tampa tiltu tarp planetų ir skirtingų civilizacijų. Ernestas Klimovas MKDf-23/2 Emilis Janulis MKDf-23/2 Unknown Variable: Future Mintaute Augustinaviciute MKDfu-23 This collage explores the obscure path of the future and the transition from the vibrancy of youth into the rhythms of adulthood. Set against this journey, we celebrate the 70th anniversary of VILNIUS TECH, honoring the legacy that guides us through the unknown.   Šis koliažas tyrinėja miglotą ateities kelią ir perėjimą iš jaunystės gyvybingumo į suaugusiųjų ritmus. Šios kelionės fone švenčiame 70-ąsias VILNIUS TECH metines, pagerbdami palikimą, kuris veda mus per nežinomybę. Ayla Osmanli MKDfu-23 Seljan Hajizada MKDfu-23 Lithuania Was Just the Beginning Pavel Belov MKDfu-23 For 70 years, the university has been shaping minds that reach far beyond borders— now aiming even higher. This montage playfully imagines a future where its graduates don’t just impact the world, but boldly set their sights on conquering it.   Jau 70 metų universitetas formuoja protus, kurie siekia toli už sienų, o dabar siekia dar aukščiau. Šis montažas žaismingai vaizduoja ateitį, kurioje jo absolventai ne tik daro įtaką pasauliui, bet ir drąsiai siekia jį užkariauti. Roman Romaniuk MKDfu-23 Md. Shafiul Karim MKDfu-23 A Bright Future Sergej Skripeliov MKDfu-23 Two hundred years into the future, VILNIUS TECH finds itself among the stars as a group of students prapares to celebrate the University's birthday with a cake of grand proportions.   Po dviejų šimtų metų ateityje, VILNIUS TECH atsiduria tarp žvaigždžių, kai grupė studentų ruošiasi švęsti universiteto gimtadienį su didingu tortu. Evan Jason Matraia Jr. MKDfu-23 Konrad Kuncevic MKDfu-23 Road to the Future Anastasiia Vasylkovska MKDfu-23 This architectural collage explores the juxtaposition of human ambition and  the boundless expanse of the future, imagining a world where gravity is  defied and knowledge is accessed through sky-high bridges. Witness students navigating a fantastical cityscape of floating platforms and suspended glass walkways, representing their journey towards a brighter tomorrow.   Šis architektūrinis koliažas tyrinėja žmogaus ambicijų ir beribės ateities platybės sugretinimą, įsivaizduodamas pasaulį, kuriame nepaisoma gravitacijos, o žinios pasiekiamos per dangų siekiančius tiltus. Stebėkite studentus, keliaujančius fantastišku miesto peizažu su plūduriuojančiomis platformomis ir pakabinamais stikliniais takais, simbolizuojančiais jų kelionę į šviesesnį rytojų. Oleksandra Lytvynenko MKDfu-23 Sofia Babko-Robert Erasmus Trade From the Past Redouane Schemmel Erasmus Trade from the Past celebrates the 70th anniversary of VILNIUS TECH by merging a historical black-and-white photograph and a contemporary coloÍr photograph of the Creative Industries Campus into a single image — linked by a book passed between students from two eras across the diagonal of time, thus bringing seven decades of change and the transmission of knowledge to life in a single glance.   Paroda „Prekyba iš praeities“ švenčia 70-ąsias VILNIAUS TECH metines, sujungdama istorinę nespalvotą ir šiuolaikinę spalvotą Kūrybinių industrijų miestelio nuotrauką į vieną vaizdą – jas susieja knyga, perduodama tarp dviejų epochų studentų per laiko įstrižainę, taip vienu žvilgsniu prikeldama septynis dešimtmečius trukusius pokyčius ir žinių perdavimą. Anna-Zoč Schlawin Erasmus Ali Kilig Erasmus Two Times, One Place Layan Darwish Erasmus Vilnius has a lot of museums and museums serve as custodian of History and Art. When walking museums in Vilnius, you can see a lot of landscape paintings of buildings which inspired the vibe of the image.   Vilniuje gausu muziejų, kurie saugo istoriją ir meną. Vaikštant po muziejus, galima pamatyti daugybę pastatų peizažų, kurie įkvėpė vaizdų nuotaiką. Jesus Estevez Erasmus Atgal į praeitį Rokas Butrimas MKDf-23/3 Praeities akimirka įsiveržia į šiuolaikinį VILNIUS TECH – formalų ano meto pasitempimą keičia laisvas, technologijų diktuojamas šiandienos ritmas. Montažas kviečia pamatyti, kaip universiteto sienos ir kartos keitėsi, tačiau dešimtmečius kaupta patirtis išlieka pamatu, ant kurio statoma moderni ateitis. Kasparas Kapalinskas MKDf-23/3 Gustė Katkauskaitė MKDf-23/1 Tech projektas X Emilė Dzimidavičiūtė MKDf-23/2 Vieta, kur paskaitos baigiasi, o prasideda visiškai nenuspėjamas studentiškas vakarėlis. Čia telpa viskas: nuo džakuzi ir grafičių iki skrydžių nuo balkonų bei idėjų, kurios turbūt gimsta tik po 2 nakties. Vanesa Stasytytė MKDf-23/2 Urtė Kaušaitė MKDf-23/2