Universitetas – tai ne tik mokslo pasiekimai, bet ir aukštąją mokyklą kūrusių asmenybių vizijos bei gyvi prisiminimai. VILNIUS TECH 70-mečio proga keturi universiteto rektoriai dalijasi lemtingais įvykiais, formavusiais institucijos veidą, ir spalvingais akademinio gyvenimo užkulisiais. Kviečiame pažvelgti į universiteto istoriją vadovų akimis, kur rimti, reikšmingi sprendimai susijungia su įsimintiniausiomis jų pačių studentavimo istorijomis.
Prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmasis rektorius, kadencijas ėjęs 1990–2002 m., Lietuvos mokslininkas, inžinierius.
Statuso pakeitimas bei plėtra
„Kai tapau rektoriumi, mano pagrindinis uždavinys – kad Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI) taptų technikos universitetu. Jau po devynių mėnesių Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė sprendimą reorganizuoti VISI į Technikos universitetą. Jeigu to nebūtume pasiekę, šiandien šio universiteto nebūtume turėję – jis būtų seniai prijungtas prie kurio kito. Buvo suformuota Technikos universiteto struktūra su devyniais fakultetais. Taip pat pavyko gauti Trakų gatvės kompleksą, didelę Naugarduko gatvės gamyklą ir Plytinės gatvės automokyklą su visa teritorija. 1994 m. universitetui buvo suteiktas Gedimino vardas“, – pasakoja prof. habil. dr. E. K. Zavadskas.
Šie elementai – universiteto statusas, išplėsta infrastruktūra, fakultetų sukūrimas bei Gedimino vardo suteikimas – tapo pirmojo rektoriaus pasiekimais, kurie suformavo mūsų universiteto įvaizdį.
Egzaminas su skrydžiu į Kauną
Kaip studentas, E. K. Zavadskas buvo labai darbštus – pirmą kursą baigė neakivaizdiniu būdu dirbdamas matematikos mokytoju, antrą kursą – dienomis dirbdamas statybose, o vakarais vaikščiodamas į paskaitas. Studijų metais būsimasis rektorius dėl mokslo buvo pasiryžęs viskam. Jis pamena, kad kartą ėmė spausti griežti terminai, o nespėjus laiku atsiskaityti, jam būtų grėsęs tiesioginis šaukimas į kariuomenę. Artėjant semestro pabaigai, didžiausia kliūtimi tapo paskutinis neatsiskaitytas braižomosios geometrijos darbas. Suvokdamas, kad laikas senka ir rizikuoti siunčiant brėžinius paštu nebegalima, E. K. Zavadskas priėmė neeilinį sprendimą: sėdo į lėktuvą An-2 ir asmeniškai išskrido į Kauną ieškoti dėstytojo, turėjusio priimti šį lemiamą atsiskaitymą.
„Dabar net juokas ima – iš Vilniaus į Kauną skridau lėktuvu. Iš pradžių dėstytojo neradau, tad išsiaiškinęs adresą nuvažiavau į Julijanavos gyvenvietę. Ten jį radau prie namų besišnekučiuojantį su kaminkrėčiu ir rūkantį pypkę. Prisistačiau, kad esu neakivaizdininkas, atvežiau atliktą darbą ir man žūtbūt reikia jį atiduoti. Kitą dieną Statybos fakultete docentas patvirtino, kad darbą priėmė, tačiau surengė netradicinį egzaminą: savo kabinete pastatė mane prie kulmano, davė didelį lapą ir liepė per kelias valandas padaryti sudėtingą brėžinį. Jis norėjo įsitikinti, ar iš tiesų projektus moku braižyti pats. Kai viską nubraižiau ir atsakiau į kelis klausimus, jis darbą įvertino ketvertu“, – prisimena prof. habil. dr. E. K. Zavadskas.
Prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius – Lietuvos mokslininkas, ekonomistas ir ilgametis universiteto rektorius, kurio kadencija truko nuo 2002-ųjų metų iki 2011-ųjų.
Svarbiausias pasiekimas – tarptautinė mokslo erdvė
„Mano rektoriavimo metu Lietuvos mokslas tik pradėjo integruotis į tarptautinę erdvę. Žurnalai pradėti steigti tarptautiniu mastu – sudaromos tarptautinės redkolegijos, pereinama prie anglų kalbos, pradėtas tarptautinis recenzavimas ir pan. Įvedėme prestižinių publikacijų skatinimą – 5 tūkst. litų premiją už straipsnį. Rezultatai pranoko visus lūkesčius – pagal mokslo žurnalų skaičių prilygome žinomiausiems universitetams – Oksfordo, Harvardo, labai išaugo prestižinių straipsnių skaičius“, – prisimena prof. habil. dr. R. Ginevičius.
Rektorius akcentuoja, kad finansinė motyvacija ir nuosavų, aukšto lygio žurnalų kūrimas buvo esminė žinomumo strategija. Tai leido universitetui ne tik gauti didesnį finansavimą, bet ir tapti lygiaverčiu partneriu pasauliniame mokslo žemėlapyje.
Grasinimas sudeginti „Žigulį“ ir šeši skolos lapeliai
Darbas su studentais rektoriui R. Ginevičiui paliko ryškių prisiminimų. Vienas jų – istorija apie neišlaikytą egzaminą, kai įpykęs studentas koridoriuje tiesiai pasakė: „Ten aikštelėje stovi tavo raudonas „Žigulis“, jis bus sudegintas.“ Nors situacija skambėjo dramatiškai, viskas baigėsi taikiai dekano kabinete, kur studentas, atvėsus emocijoms, nuoširdžiai atsiprašė.
Prof. habil. dr. R. Ginevičius prisimena ir dar vieną studentą, kuris jį nustebino atkaklumu.
„Vienas Elektronikos fakulteto studentas užsimanė perstoti į verslo vadybą. Sutikrinau studijų planus – išeina šešios skolos. Situacija beviltiška. Tą žinodamas ir nenorėdamas jo nuvilti, išrašiau šešis skolos lapelius ir pasakiau: jeigu per mėnesį visas skolas sutvarkysi – pervesiu. Lygiai po mėnesio atsidaro kabineto durys, įeina tas studentas ir ant stalo deda visus šešis užpildytus lapelius“, – prisimena prof. habil. dr. R. Ginevičius.
Ištesėjęs duotą pažadą, dekanas studentą pervedė į norimą specialybę, o baigęs studijas jaunuolis greitai kopė karjeros laiptais, dirbo didžiausiose šalies įmonėse. Vėliau, vadovaujant pačiam prof. habil. dr. R. Ginevičiui, sėkmingai apgynė daktaro disertaciją. Šiandien šis buvęs „skolininkas“ yra pripažintas vienu autoritetingiausių ir labiausiai vertinamų savo srities specialistų visoje Lietuvoje.
2011–2021 m. rektoriumi dirbęs, o dabar Senato pirmininko pareigas einantis prof. dr. Alfonsas Daniūnas savo kadencijos metu universitetą matė visokį.
Proveržis pasaulio reitinguose
Vienas esminių įvykių jo kadencijos metu – universiteto įvertinimas pasauliniuose reitinguose. Iki 2012 m. universiteto vardas nefigūravo svarbiausiuose pasaulinio lygio reitinguose, o dėl vykdomų mokslo, studijų reformų 2018 m. pavyko viename prestižiškiausių ir plačiausiai naudojamų pasaulio universitetų reitingų „QS World University Rankings“ įsiveržti į geriausiųjų 600-tuką.
„Tie pasauliniai reitingai, kad ir kaip į juos žiūrėtume, atspindi universiteto bendrą pajėgumą moksle ir studijose, tvarumą, – pabrėžia buvęs rektorius. – Intensyvaus universiteto bendruomenės darbo dėka gerus rezultatus pasiekėme ir pagal atskiras kryptis, 2018 m. tarp geriausių pasaulyje civilinės inžinerijos krypties aukštųjų mokyklų patekome į 100-tuką.“
Naujasis universiteto vardas
2020 m. buvo priimta ir naujo universiteto vardo bei ir įvaizdžio koncepcija – Vilniaus Gedimino technikos universitetas tapo VILNIUS TECH, daugiau dėmesio imta skirti universiteto įvaizdžiui ir komunikacijai. Prisimindamas šiuos pokyčius, prof. dr. A. Daniūnas pabrėžia, jog tai buvo vienas iš svarbių žingsnių universiteto modernizacijos link.
„Universiteto vardas susijęs su Gedimino istorija, su Vilniaus miestu. Kitas žodis – technika. Šių dienų pasaulyje technika nebeapima visko. Jeigu grįžtume kelis šimtmečius atgal, tai buvo labai aiškiai apibrėžiantis dalykas. Bet dabar sąvoka „technologijos“ įleido šaknis praktiškai visose srityse, taip pat ir socialiniuose, humanitariniuose ir kituose moksluose. Svarbu pabrėžti, jog esame daugiau nei klasikinis technikos universitetas ir naujasis vardas VILNIUS TECH leidžia visas plėtros veiklas sujungti ir plėstis naujose srityse.“
Rektorius vienai dienai
Prof. dr. A. Daniūno kadencijos metais universitete gyvavo ypatinga tradicija – kartą per metus rektoriaus kėdę jis užleisdavo studentui. Išrinktasis jaunuolis perimdavo universiteto vadovo pareigas ir galėdavo savo kailiu patirti, ką tai reiškia.
„Smagi diena būdavo. Studentas, aišku, negalėdavo pasirašinėti jokių dokumentų, bet spręsdavo problemas, dalyvaudavo susitikimuose. Tai būdavo daugiau lyg žaidimas, bet su studentais visada galima sukurti smagių akimirkų,“ – prisimena prof. dr. A. Daniūnas.
Nuo 2021 metų VILNIUS TECH vadovaujantis prof. Romualdas Kliukas taip pat universiteto alumnas, statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
Teko slėptis nuo griežto dėstytojo
Prisimindamas savo studijų laikus rektorius R. Kliukas pasakoja apie nuotykius laboratorijoje. „Turėdavome daryti eksperimentus prof. G. Marčiukaičio kuruojamoje betono bandymo laboratorijoje. Ne visada po savęs palikdavome reikiamą tvarką, todėl profesorius labai pykdavo, o jei dirbdavome su juo nesuderinę, mus net aprėkdavo. Gerokai jo prisibijojom.
Kartą ant preso plokštės prisiruošiau bandinių ir netikėtai į laboratoriją užėjo G. Marčiukaitis. Iš baimės aš šast ir guliu už preso ant grindų, o profesorius, pamatęs mano ruošinius, pradėjo garsiai piktintis. Tuo metu į laboratoriją užsuka ir prof. A. Kudzys, pamato mano išlindusias iš už preso kojas, užstumia jas šiukšlių dėže, nuramina kolegą G. Marčiukaitį ir išsiveda iš laboratorijos. Aš, išlindęs iš už po preso, dar ilgai negalėjau atsigauti. Porą dienų vengiau abiejų profesorių, bet vėliau sutiktas prof. A. Kudzys apie įvykį laboratorijoje net neužsiminė, tarsi nieko ir nebūtų įvykę“, – prisiminimais dalijasi R. Kliukas.
Didžiuojasi Lietuvos jūreivystės akademija
Kaip vieną ryškiausių ir svarbiausių įvykių savo kadencijoje R. Kliukas įvardija VILNIUS TECH atėjimą į Klaipėdos regioną. 2024 m. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) padaliniu Klaipėdoje – Lietuvos jūreivystės akademija.
„Jauniems žmonėms šis pokytis suteikė platesnių studijų pasirinkimo ir tęstinumo galimybių ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje. Pradėjome vykdyti kolegines studijas, stipriname studijų kokybę, prisidedame prie jūrinės ir inžinerinės valstybės plėtros, o tai yra unikali galimybė stiprinti konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
Esu įsitikinęs, kad šis susijungimas atvėrė akademijai dar platesnių galimybių, o universitetas ėmė ugdyti visas – vandens, oro ir žemės transporto inžinerijos – talentų kartas. Jungumas – viena strateginių mūsų vertybių, tad kartu paaugome ir papildėme vieni kitus savo išskirtine patirtimi“, – džiaugiasi rektorius.
Parengė studentės Amelija Žakšauskaitė (Kūrybinių industrijų fakultetas, Pramogų prodiusavimas, II kursas) ir Joana Dacevič (Kūrybinių industrijų fakultetas, Kūrybinės industrijos, II kursas)
Galerija
