Karjera VILNIUS TECH

Pagrindinis priėmimas baigėsi ir LAMA BPO sistemoje gavote kvietimą studijuoti VILNIUS TECH? Štai, ką turėtumėte žintoti bei daryti toliau: 1. Greitai gausite VILNIUS TECH el. laišką, kuriame rasite visą svarbiausią informaciją apie: – studijų sutarties sudarymą, – dokumentų registracijos mokestį, – finansavimo galimybes, – Lietuvos studento pažymėjimą, – bendrabutį ir pirmakursių stovyklą (registruotis į stovyklą galėsite paspaudę pridėtą nuorodą), – ir kt. 2. Sudarykite sutartį su universitetu. Ją pasirašyti galima tik elektroniniu būdu! SVARBU: Nepraleiskite sutarties pasirašymo laikotarpio, kuris vyks nuo liepos 30 d. (ketvirtadienio) 16 val. iki rugpjūčio 1 d. (šeštadienio) 15 val. 3. Sulaukite galutinės sutarties. Universitetui patvirtinus jūsų sutartį, per 2 darbo dienas gausite abiejų šalių pasirašytą studijų sutartį. Tai reiškia, kad sutarties sudarymas yra baigtas! 4. Prisijunkite prie VILNIUS TECH studento informacinės sistemos  mano.vilniustech.lt. Po sutarties patvirtinimo gausite prisijungimo duomenis. Šioje sistemoje taip pat rasite studijoms ir studento gyvenimui reikalingą informaciją. 5. Nepamirškite studento pažymėjimo (LSP)! Kai gausite VILNIUS TECH el. laišką, galėsite užsiregistruoti LSP.lt svetainėje, tačiau užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą galėsite tik tada, kai duomenys apie jūsų studijas bus perduoti LSP sistemai. Įprastai tai užtrunka iki savaitės po abipusio sutarties pasirašymo. INFORMACIJA APIE APGYVENDINIMĄ BENDRABUTYJE: Jeigu planuojate gyventi bendrabutyje, pateikite prašymą. Visą informaciją, kaip tai padaryti, rasite čia arba www.vilniustech.lt –> Bendruomenė –> Apgyvendinimas. SVARBU: sistemoje prašymą dėl vietos bendrabutyje galėsite pateikti  TIK gavę prisijungimus prie mano.vilniustech.lt. Pildant prašymą dėl bendrabučio taip pat reikės: – pridėti reikalingus dokumentus (pažymas apie tėvų uždarbį ir kitas šeimos pajamas, deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimos padėtį), – sistemoje pasitikrinti informaciją apie paskirtą vietą, – sulaukti sprendimo, – gavus vietą, atvykti sudaryti apgyvendinimo paslaugų sutarties. Stengiamės užtikrinti, kad visi pirmakursiai gautų vietą bendrabutyje. Taip pat norime priminti, jog bendradarbiaujame su partnerinėmis įmonėmis, kurios teikia apgyvendinimo paslaugas studentams. Jų sąrašą rasi čia.

Paskelbti pagrindinio priėmimo rezultatai pradžiugins ne visus. Vieni nesulauks kvietimo studijuoti, kiti įstos ne ten, kur norėjo labiausiai. Ekspertė ramina: tai – dar ne pasaulio pabaiga. „Svarbu žinoti visas savo galimybes, terminus, įdėti šiek tiek pastangų ir svajonių studijos vis dar gali atsirasti jūsų planuose“, – sako VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė doc. dr. Justė Rožėnė. Jei neįstojote – galimybės dar neišsemtos Negavus kvietimo studijuoti per pagrindinį priėmimą, nereikėtų nusivilti. Kasmet dalis stojančiųjų atsisako jiems pasiūlytų studijų vietų, todėl atsiranda laisvų vietų, į kurias galima pretenduoti papildomo priėmimo metu. Rugpjūčio 4-7 dienomis stojantieji galės teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] „Papildomas priėmimas suteikia galimybę iš naujo pateikti prašymą arba pakoreguoti savo prioritetus. Tai puikus metas dar kartą įvertinti savo pasirinkimus ir apsvarstyti studijų programas, į kurias galbūt anksčiau nekreipėte dėmesio. Jeigu nepavyko įstoti į valstybės finansuojamą vietą, verta pasidomėti ir valstybės nefinansuojamomis studijų vietomis bei tikimybe gauti finansuojamą vietą rotavimo metu jau studijuojant, studijų stipendijomis ar kitomis finansavimo galimybėmis“, – pataria J. Rožėnė. Ką daryti per papildomą priėmimą? Papildomo priėmimo metu ekspertė rekomenduoja: • pasidomėti, ar visose norimose studijų programose dar yra laisvų vietų; • atkreipti dėmesį ne tik į populiariausias, bet ir perspektyvias, darbo rinkoje paklausias studijų programas; • pasikonsultuoti su universiteto priėmimo specialistais, kurie gali padėti pasirinkti tinkamiausią variantą. „Dažnai būtent papildomo priėmimo metu stojantieji atranda studijų kryptį, kuri vėliau tampa sėkmingos karjeros pradžia“, – pastebi J. Rožėnė. Įstojau, bet ne ten, kur norėjau: ką daryti? Kartais kvietimas studijuoti gali ne pradžiuginti, o nuvilti. Galbūt pasirinkimas buvo priimtas skubotai, pasidavus aplinkinių nuomonei arba nepakankamai pasidomėjus studijų programa. Jeigu abejojate savo pasirinkimu, svarbiausia – neignoruoti šių abejonių. Prieš priimdami galutinį sprendimą, atsakykite sau į kelis klausimus: • Ar man nepatinka pati studijų programa, ar tik bijau permainų ir galimų iššūkių? • Ar ši studijų kryptis atitinka mano pomėgius ir stipriąsias puses? • Ar matau save dirbantį šios srities darbą po kelerių metų? • Ar studijų kryptis suteiks man platų žinių spektrą, kuris leis rinktis skirtingus karjeros kelius? Jeigu atsakymai rodo, kad pasirinkta kryptis tikrai nėra jums, verta apsvarstyti alternatyvas. Ar galima keisti studijų programą? „Taip. Jei dar nepradėjote studijų, galite dalyvauti papildomame priėmime ir pretenduoti į kitą studijų programą, jeigu atitinkate reikalavimus ir joje yra laisvų vietų. Svarbu žinoti, kad pirmame etape pasirašius studijų sutartį į valstybės finansuojamą vietą, dar kartą pretenduoti papildomame etape nebegalima. O jei pasirašėte sutartį į valstybės nefinansuojamą vietą visada verta bandyti gauti finansuojamą kitame etape ir sėkmės atveju nepamiršti nedelsiant nutraukti pirminės sutarties. Net ir pradėjus studijas situacija nėra be išeities. Neišnaudojus daugiau nei pusės studijų kreditų valstybės finansuojamoje vietoje galima pakartotinai į tokią stoti be skolų baigus semestrą ir nutraukus studijas“, – tikina specialistė. Svarbiausia – nedelsti ir kuo anksčiau kreiptis į universiteto priėmimo ar studijų specialistus, kurie padės visais klausimais. Ką daryti, jei nežinau, kur stoti? „Studijų pasirinkimas yra svarbus, tačiau jis nėra negrįžtamas. Šiandien studijų ir karjeros keliai tampa vis lankstesni – daugelis žmonių keičia specialybę, studijuoja keliose srityse ar persikvalifikuoja jau dirbdami. Visada galima rinktis patyrinėti pasaulį plačiau ir praleisti vienerius stojimo metus, bet tokiu atveju būtina susidaryti planą, ką atliksiu siekdamas išsiaiškinti savo norus ir galimybes. Svarbiausia – ramiai įvertinti situaciją, pasidomėti visomis galimybėmis ir priimti sprendimą, kuris geriausiai atitinka jūsų ateities planus“, – pataria J. Rožėnė. Dažniausiai užduodami klausimai: Ar galiu dalyvauti papildomame priėmime, jei negavau kvietimo? Taip. Papildomas priėmimas skirtas tiek negavusiems kvietimo, tiek norintiems pretenduoti į likusias laisvas studijų vietas. Ar galiu atsisakyti jau gauto kvietimo studijuoti? Taip, tačiau prieš tai verta įvertinti visas alternatyvas ir papildomo priėmimo galimybes. Kaip suprasti, ar pasirinkta studijų programa man tinka? Įvertinkite savo pomėgius, gebėjimus, studijų turinį ir būsimos profesijos perspektyvas. Jei kyla abejonių, verta pasikonsultuoti su universiteto specialistais. Kartais supratimas, kad būtent šios studijos yra tau, ateina tik studijų viduryje ir tai absoliučiai normalu.

Pasaulis moksle juda greitai – ir mes esame jo dalis. „Globalios naujienos“ atveria langą į tai, kuo gyvena mūsų partneriai visame pasaulyje: kokius tyrimus atlieka, kokias idėjas augina ir kokią ateitį kuria šiandien.  AZIJA National Sun Yat-sen University, Taivanas National Sun Yat-sen University (NSYSU) atidarė Jungtinę puslaidininkių technologijų laboratoriją, kuri taps vienu svarbiausių universiteto inovacijų ir technologijų plėtros centrų. Į laboratorijos kūrimą investuojama apie 800 mln. Taivano dolerių (apie 23 mln. eurų). Moderniame centre bus vykdomi puslaidininkių gamybos, pakavimo, testavimo ir medžiagų analizės darbai – bus kuriamos ir tobulinamos technologijos, naudojamos lustų bei kitų elektronikos komponentų gamyboje. Vienas svarbiausių šio centro išskirtinumų – didelio masto puslaidininkių pakavimo ir testavimo laboratorija, įkurta bendradarbiaujant su pasauline technologijų bendrove „ASE Group“. Laboratorijoje bus vystomos trys pagrindinės sritys: naujų įrenginių kūrimas, techninių savybių tyrimai ir pažangių medžiagų analizė. Tikimasi, kad laboratorija kasmet pritrauks daugiau nei 5 tūkst. studentų, tyrėjų ir pramonės specialistų, o per pirmąjį veiklos dešimtmetį padės parengti daugiau nei 1,2 tūkst. aukštos kvalifikacijos ekspertų. Ši iniciatyva svarbi ne tik Taivanui, bet ir visai pasaulinei technologijų rinkai. Augant lustų poreikiui, universitetas siekia prisidėti prie naujų specialistų rengimo ir glaudesnio mokslo bei verslo bendradarbiavimo. Taip NSYSU stiprina savo, kaip vieno svarbiausių inovacijų ir puslaidininkių technologijų centrų pasaulyje, poziciją. https://drive.google.com/drive/folders/1LUX9L7iny2bnrLGHD7LOQusrGZm_MCVy  POSTECH, Pietų Korėja Artėjant POSTECH 40-mečiui, universitetas ne tik apžvelgia pasiektus rezultatus, bet ir ruošiasi naujam veiklos etapui – „POSTECH 2.0“, vadinamajam antrajam universiteto įkūrimo etapui. Jo tikslas – ne sekti jau egzistuojančiomis mokslo kryptimis, o kurti naujas ir tapti lyderiu tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos ir biotechnologijos. Svarbiausia šios transformacijos dalis – įsitikinimas, kad didžiausia universiteto vertybė yra talentingi žmonės. POSTECH aktyviai siekia pritraukti aukščiausio lygio tyrėjus iš viso pasaulio ir sudaryti jiems sąlygas visą dėmesį skirti drąsiems, inovatyviems moksliniams tyrimams atlikti. Neseniai prie universiteto prisijungęs profesorius Youngjoon Choi vykdo pažangius grafenu paremtų kvantinių medžiagų tyrimus. Tikimasi, kad jie padės sukurti stabilesnius kubitus – pagrindinius kvantinių kompiuterių elementus, reikalingus naujos kartos kvantinėms technologijoms. Tuo metu profesorius Luke Lee vadovauja tarpdisciplininiams smegenų bangų ir neinvazinių garsinių terapijų tyrimams. Jis taip pat kuria K-BIGHEART – naują tarptautinį biomedicininių inovacijų tyrimų centrą. PIETŲ AMERIKA University of São Paulo, Brazilija Universiteto Architektūros ir urbanistikos fakultetas stiprina tarptautinį lyderystės vaidmenį dizaino tyrimų srityje, pristatydamas naują tarptautinį leidinį „Community (&) Design: Material, Spatial, and Social Encounters“. Leidinyje žymūs tarptautiniai mokslininkai nagrinėja, kaip dizainas gali skatinti žmonių susitelkimą, bendruomeniškumą, tvarumą ir įtraukesnės ateities kūrimą įvairiose pasaulio šalyse. Svarbų vaidmenį šiame leidinyje atlieka profesorė Maria Cecilia Loschiavo dos Santos – FAUUSP profesorė, kuri yra viena iš knygos sudarytojų. Ji, kartu su Tomu Bielingu ir Wolfgangu Jonasu, parašė leidinio įvadą. Profesorės tarptautiniu mastu pripažinti tyrimai socialinio dizaino, tvarumo ir urbanistinės kultūros srityse buvo esminiai, formuojant tarpdisciplininę ir socialiai atsakingą leidinio kryptį. Tai dar labiau sustiprina FAUUSP, kaip svarbaus kritinio dizaino tyrimų centro pasauliniu mastu, vaidmenį. Šis pasiekimas taip pat atspindi platesnį universiteto tarptautinį pripažinimą. Universitetas 2025 m. „Times Higher Education Latin America University Rankings“ reitinge buvo pripažintas geriausiu universitetu Ibero-Amerikoje ir nuolat vertinamas kaip vienas iš pasaulio lyderių aukštojo mokslo srityje. https://link.springer.com/book/10.65272/978-88-6977-546-8  Pontificia Universidad Católica del Perú, Peru Universiteto mokslininkai vadovauja tarptautiniam tyrimų konsorciumui, tiriančiam blogėjančią vakarinės Amazonės būklę – vieną svarbiausių planetos ekosistemų. Projektas „AndesFlux“ apima keturių matavimo bokštų tinklą, išdėstytą trijuose Peru regionuose. Čia mokslininkai realiuoju laiku matuoja anglies dioksido (CO₂), vandens garų ir metano mainus tarp miško ir atmosferos. Tyrėjai Eric Cosio ir Norma Salinas nustatė, kad Amazonėje spartėja didelių ir senų medžių nykimas. Be to, tam tikru metu miškai nebeveikia kaip anglies dvideginį sugerianti ekosistema ir ima patys išskirti CO₂ į atmosferą. Šie tyrimai – itin svarbūs visam regionui, nes Amazonės miškų garinamas vanduo palaiko daugiau nei trečdalį Pietų Amerikos vandens ciklo. Dėl šios priežasties Amazonės būklės pokyčiai gali turėti tiesioginį poveikį vandens saugumui net ir tokiuose miestuose kaip Lima. „AndesFlux“ – pasaulinio „AmeriFlux“ tinklo dalis, bendradarbiaujanti su mokslinių tyrimų institucijomis iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Vokietijos. EUROPA Instituto Superior Técnico, Portugalija Lisabonoje veikiantis universitetas nuosekliai stiprina savo tarptautinį vaidmenį, plėtodamas strategines partnerystes, dalyvaudamas Europos universitetų aljansuose, vykdydamas tarptautines mobilumo programas ir įgyvendindamas bendrus mokslinių tyrimų projektus. Vienas iš svarbių šios krypties pavyzdžių – 2026 m. organizuota Tarptautinės personalo savaitė ir Tarptautinė diena. Šis renginys subūrė dalyvius iš 23 šalių ir tapo dar viena proga stiprinti bendradarbiavimą su partneriais Europoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje, dalijantis patirtimi bei gerosios praktikos pavyzdžiais aukštojo mokslo srityje. Tarptautinė veikla ypač sustiprėjo ir 2023–2025 m., kai „Técnico“ koordinavo „Erasmus+“ pajėgumų stiprinimo projektą I-MAT (angl. Innovative Mobility Attracting Tools for Latin America). Šis projektas, įgyvendintas kartu su tarptautiniais partneriais, tarp jų ir VILNIUS TECH, buvo skirtas stiprinti tarptautinio mobilumo galimybes bei aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą Lotynų Amerikoje, pasitelkiant inovatyvius ir skaitmeninius sprendimus. https://tecnico.ulisboa.pt/en/news/campus-community/iday-2026-brought-together-the-tecnico-community-and-representatives-from-international-universities/  Hellenic Mediterranean University (HMU), Graikija Universitetas tampa vienu ryškiausių Graikijos aukštojo mokslo pavyzdžių dėl savo pasiekimų mokslinių tyrimų, inovacijų ir tarptautiškumo srityse. Mokslinių tyrimų srityje net 19 HMU dėstytojų ir mokslininkų – apie 10 proc. viso akademinio personalo – pateko į Stanfordo universiteto sudaromą 2 proc. geriausių pasaulio mokslininkų sąrašą. Universitetui suteiktas 4 žvaigždučių „QS Stars“ įvertinimas, patvirtinantis aukštą studijų, mokslinių tyrimų ir valdymo kokybę. Toks įvertinimas ypač reikšmingas regioniniam universitetui, įkurtam tik 2019 m. Inovacijų srityje HMU dalyvauja Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų projektuose EMERGE ir „InfraChip“, yra Europos universitetų aljansų ATHENA ir HEROES partneris bei prisideda prie „Erasmus Mundus“ magistrantūros programos EMINENT įgyvendinimo. Tarptautiškumo srityje universitetas taip pat demonstruoja reikšmingą augimą. 2024–2025 m. m. į HMU atvyko daugiau kaip 1 tūkst. tarptautinio mobilumo dalyvių, o 2025–2026 m. m. jų skaičius viršijo 1,2 tūkst. Pagal šiuos rodiklius universitetas užima 4–5 vietą tarp 25 Graikijos valstybinių aukštųjų mokyklų. HMU koordinuoja 2 virtualių mainų programas, 12 mišriųjų intensyvių programų bei organizuoja „ATHENA Colloquial Talks“ diskusijų ciklą, kuriame dalyvauja daugiau nei 120 mokslininkų iš viso pasaulio. Tryliktoji universiteto Tarptautinė savaitė pritraukė net 420 dalyvių. KTH Royal Institute of Technology, Švedija „Žmogaus baltymų atlasas“ (angl. Human Protein Atlas) – viena pažangiausių pasaulyje mokslinių iniciatyvų, siekianti sudaryti visų žmogaus organizmo baltymų žemėlapį. Šis projektas padeda mokslininkams geriau suprasti ligų vystymąsi ir kurti tikslesnius gydymo metodus – nuo vėžio iki neurodegeneracinių ligų. Projektui vadovauja profesorius Mathias Uhlén iš KTH Royal Institute of Technology. Naujausioje projekto versijoje itin svarbų vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas – jis naudojamas baltymų struktūrų analizei, genetinių mutacijų vertinimui ir ligų požymių nustatymui kraujo mėginiuose. Šios technologijos leidžia greičiau ir tiksliau diagnozuoti tokias ligas kaip vėžys, Parkinsono liga ar amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS), dažnai – net neatlikus invazinių procedūrų. Mokslininkai tikisi, kad dirbtinio intelekto ir biomedicinos tyrimų derinys ateityje leis ne tik nustatyti ligas ankstyvoje stadijoje, bet ir kiekvienam pacientui pritaikyti individualų gydymą. https://www.kth.se/en/om/stod-kth/initiativ-att-stodja/stotta-forskning/ai-lyfter-human-protein-atlas-till-nasta-niva-1.1404382   

Už mus kalba po visą pasaulį pasklidusių alumnų ir mokslininkų sėkmės istorijos. Jų kelionė – mūsų istorijos tęsinys. Prie jų sėkmės prisidėjo ne tik universiteto suteiktos žinios, bet ir studijų metu išnaudotos galimybės gauti stipendijas bei stažuotes užsienyje.   Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) stažuočių ir mainų programos – strategiškai svarbios VILNIUS TECH, nes prisideda prie universiteto tarptautinio matomumo didinimo bei studijų ir mokslo kokybės gerinimo. Šios programos taip pat stiprina universiteto reputaciją: dalyvavimas mainuose su JAV mokslo įstaigomis rodo universiteto atvirumą ir tarptautinį patikimumą. Tai padeda pritraukti talentingus studentus, dėstytojus ir papildomą finansavimą projektams ar kitoms jungtinėms iniciatyvoms įgyvendinti. Stažuotės NASA VILNIUS TECH gali pasidžiaugti, kad kasmet studentai išvyksta stažiuotis į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją (NASA). Čia įvairiose bazėse ir padaliniuose studentai dirba prie įvairiausių projektų, pradedant palydovų sistemų kūrimu, baigiant jutikliais, galinčiais kosmose stebėti astronautų sveikatą. Tokia patirtis jiems atveria duris į geriausias technologijų įmones pasaulyje ir įkvepia kurti patiems. Dalinamės keleto alumnų, atlikusių praktiką NASA,  patirtimi bei pasiekimais. Doc. dr. Laurynas Mačiulis, Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI) studijavęs aviacijos mechanikos inžineriją ir čia apsigynęs daktaro laipsnį, 2012 m. „Ames“ tyrimų centre analizavo termodinamikos, skrydžio dinamikos bei šilumos mainų procesus. Šiuo metu alumnas vadovauja Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų bendrovei „Astrolight“ ir savo patirtimi AGAI dalijasi su jaunąja karta. [caption id="attachment_123152" align="alignnone" width="300"] Doc. dr. Laurynas Mačiulis/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] 2012 m. į minėtąjį centrą išvyko ir kitas aviacijos mechanikos inžinerijos studentas Vytenis Buzas. Jis analizavo pažangias nanopalydovų varymo sistemas ir jų pritaikymą orbitai palaikyti ir kroviniams susigrąžinti. Šiandien Vytenis yra bepiločių gynybos sistemų gamintojos UDS bendrakūrėjis ir vadovas. [caption id="attachment_117195" align="alignnone" width="300"] Vytenis Buzas/ J. Stacevičiaus nuotr.[/caption] Lauryno Mačiulio ir Vytenio Buzo dėka Lietuva tapo kosmine valstybe – jie inicijavo  ir vadovavo pirmojo Lietuvos palydovo „LituanicaSAT-1“ projektui 2014 m., taip pat kartu įkūrė kosmoso technologijų įmonę „NanoAvionics“. [caption id="attachment_123175" align="alignnone" width="300"] „Online media“ nuotr. / Pirmojo lietuviško palydovo „Lituanica SAT-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas[/caption] Lukas Jakas, studijavęs aviacijos mechanikos inžineriją AGAI, stažuotis į „Ames“ tyrimų centrą išvyko 2017 m. Ten daugiausia laiko praleido atlikdamas fazinių mikrofonų stovo (ang. phased microphone array) bandymus. Šiuo metu alumnas dirba kaip laisvai samdomas inžinierius, teikiantis 3D modeliavimo, projektavimo gamybai, projektų vystymo ir kt. paslaugas JAV rinkos įmonėms. [caption id="attachment_123154" align="alignnone" width="300"] Lukas Jakas/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] Julija Semenenko, studijavusi inžinerinę informatiką Fundamentinių mokslų fakultete (FMF), į stažuotę NASA išvyko 2016 m. Čia kartu su komanda ji kūrė satelitus stebinčią taikomąją mobiliąją programą, leidžiančią matyti visus aplink Žemę skriejančius satelitus realiuoju  laiku. [caption id="attachment_123144" align="alignnone" width="300"] Julija Semenenko/ Nuotr. VILNIUS TECH[/caption] Narūnas Kapočius, Elektronikos fakulteto telekomunikacijos inžinerijos studentas, 2017 m. išvyko  į  „Ames“ tyrimų centrą. Čia jis prisidėjo prie kosminių technologijų CHOMPTT „3U CubeSat“ projekto, dirbo su CAD projektavimu, elektronikos kūrimu (PCB), duomenų apdorojimo programine įranga, inžinerine simuliacija ir bandymais. Šiuo metu alumnas dirba debesų kompiuterijos optimizavimo platformoje „Cast AI“ vyriausiuoju inžinerijos projektų vadovu.  [caption id="attachment_123156" align="alignnone" width="300"] Narūnas Kapočius/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] Justina Gineikytė, studijavusi bioinžineriją FMF, stažavosi 2019 m. ir praktiką atliko „Ames“ tyrimų centro Nanotechnologijų centre, Biosensorių laboratorijoje, kur su komanda dirbo prie jutiklio, skirto žmogaus hidratacijos lygiui nustatyti, kūrimo. Šiuo metu alumnė dirba mikrofluidikos inžiniere biotechnologijų startuolyje „Atrandi Biosciences“, įkurtame į Lietuvą iš užsienio sugrįžusių mokslininkų, neseniai pritraukusių naują  25 mln. USD investiciją iš JAV „Lux Capital“ bei kitų rizikos kapitalo fondų. [caption id="attachment_123150" align="alignnone" width="300"] Justina Gineikytė/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] Paulina Draugelytė – AGAI Aerokosmoso inžinerijos magistro programos alumnė, 2024 m. stažuotės metu prisidėjo prie NASA infrastruktūros transformavimo į modernias nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAS) tyrimų ir skrydžių mokymo bazes, taip pat prie mokslinių misijų planavimo ir kt. Šios iniciatyvos apėmė tokias programas kaip „Smart Mobility“, „FireSense“, ACERO, UTM, ATM-X, PAAV ir kitas. Šiuo metu alumnė yra uždarojo tipo (angl. stealth startup) startuolio bendrakūrėjė ir technologijų vadovė (CTO).  [caption id="attachment_123160" align="alignnone" width="300"] Paulina Draugelytė/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] Baltijos ir Amerikos Laisvės fondo (BAFF) stipendija Dar viena ypatinga galimybė įgyti profesinės praktikos pasaulinio lygio įmonėse – pasinaudoti Baltijos ir Amerikos Laisvės fondo (BAFF) skiriama stipendija išvykti stažuotis įvairiose JAV bendrovėse, kompanijose ir organizacijose. Taip studentai plečia savo bendraminčių ir kolegų ratą, susipažįsta su JAV kultūra ir gyvenimo būdu. Šia galimybe 2019 m. pasinaudojo Verslo vadybos fakulteto alumnė dr. Agnė Vaiciukevičiūtė. Tuo metu studijavusi doktorantūroje, ji išvyko metų stažuotės į CEPA (angl. Center for European Policy Analysis) Vašingtone. Be to, A. Vaiciukevičiūtė beveik dešimt metų dėstė VILNIUS TECH, buvo Senato nare, LR susisiekimo ministerijos viceministre, o šiuo metu dirba Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.  [caption id="attachment_123138" align="alignnone" width="253"] Dr. Agnė Vaiciukevičiūtė/ LR Susisiekimo min. nuotr.[/caption] 2016 m. į praktiką JAV išvyko ir statybos inžinerijos alumnas dr. Vytautas Tumulėnas, kur „Skanska“ įmonėje stažavosi kaip BIM/VDC inžinierius. Dabar alumnas dirba transporto infrastruktūros projektų vystymo įmonėje UAB „SRP projektas“, kur eina BIM padalinio vadovo pareigas. [caption id="attachment_123172" align="alignnone" width="300"] Dr. Vytautas Tumulėnas/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] „Skanska“ įmonėje 2024 m. taip pat stažavosi ir VDC profesinės praktikos įgijo Statybos fakulteto alumnas dr. Povilas Dabrila. Šiuo metu jis ir toliau tęsia mokslinę veiklą VILNIUS TECH, eina patarėjo pareigas Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe. Povilas yra įkūręs statybos procesų analizės įmonę „ReframeBIM“. Taip pat jis jau trečius metus siekia leitenanto laipsnio Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM). [caption id="attachment_123170" align="alignnone" width="300"] Dr. Povilas Dabrila/ Nuotr. A. Jauniaus[/caption] Fulbraito programa Stipendijomis pasinaudoja ir stažuotis į užsienį išvyksta ne tik studentai, bet ir jau patyrę mokslininkai. Fulbraito programa (angl. The Fulbright Program) – viena prestižiškiausių akademinių mainų ir stipendijų programų pasaulyje, kurią kasmet atlikti tyrimus ir įgyvendinti profesinius projektus mokslininkams skiria JAV. Tarp stipendijos laimėtojų – Nobelio premijos laureatai, valstybių vadovai, žinomi mokslininkai, menininkai ir verslininkai. Galime didžiuotis, kad tokią unikalią galimybę yra gavę ir du VILNIUS TECH mokslininkai. Pirmasis jų –  emeritas, Statybos fakulteto prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas, 1996 m. atlikęs stažuotę JAV, Ilinojaus universitete, Urbanoje-Champaign’e. Ten jis vykdė projektą „Atvirkštinis supleišėjusio tempiamojo betono fizikinio modeliavimo būdas, naudojant eksperimentinius armuoto betono sijų duomenis“. JAV universitetas jam pasiūlė likti nuolatiniam darbui, tačiau profesorius teigia, kad visuomet norėjo gyventi Lietuvoje ir dirbti savo Alma Mater. [caption id="attachment_123142" align="alignnone" width="300"] Prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas/ Nuotr. VILNIUS TECH[/caption] 2025 m. šią prestižinę stipendiją laimėjo Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė, į Masačusetso technologijos institutą (MIT) išvykusi parengti mokslo monografijos rankraštį tema „Tvarių ir išmaniųjų miestų atstatymas po karo“ (angl. Rebuilding sustainable and smart cities after the war). [caption id="attachment_123166" align="alignnone" width="300"] Doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė/ Nuotr. S. Bernoto[/caption]