Tarptautinių ekspertų vertinimas: VILNIUS TECH pažanga viršijo lūkesčius

Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Radijo dažnių galios stiprintuvams linearizuoti taikomų elgsenos modelių tyrimas plačiame nešlio dažnių diapazone“ („Investigation of behavioral models used for linearization of radio frequency power amplifiers over a wide carrier frequency range“), kurią parengė doktorantas Andžej Borel. Disertacija rengta 2019–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Vaidotas Barzdėnas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacija nagrinėja nešlio dažnio kitimo įtaka elgsenos modelių, taikomų galios stiprintuvams linearizuoti radijo dažnių sistemose, tikslumui. Perkonfigūruojamuose ir plačiajuosčiuose ryšio tinkluose, tokiuose kaip sistemos, kuriose naudojamos kognityvinio radijo ir 5G ir 6G technologijos, galios stiprintuvai dažnai turi veikti skirtingais nešlio dažniais. Įprastai vienam dažniui sukurti elgsenos modeliai gali prarasti tikslumą, kai taikomi už savo pradinių mokymo sąlygų ribų. Darbas suskirstytas į tris skyrius. Pirmame skyriuje apžvelgiami dažniausiai naudojami galios stiprintuvų linearizavimo metodai, įskaitant grįžtamojo ryšio, tiesioginio koregavimo ir skaitmeninės išankstinės iškraipymų kompensacijos metodus, jų veikimo principai, įgyvendinimo aspektai ir žinomi apribojimai. Antrame skyriuje aprašomas pusiau automatinės matavimo sistemos, skirtos galios stiprintuvų elgsenai įvairiomis veikimo sąlygomis charakterizuoti, kūrimas. Nagrinėjami skirtingi stiprintuvų elgsenos tipai, reikalingi prietaisai ir metodai tokioms elgsenoms sužadinti ir užfiksuoti. Pateikiami sistemos kalibravimo metodai. Aprašoma regresinių daugianarių pagrindu paremta modelio išskyrimo technika. Pasiūloma atminties daugianarių parametrizacijos metodika, taip pat – metrikos modeliavimo paklaidai įvertinti. Trečiajame skyriuje eksperimentiniu būdu tiriama, kaip modelio paklaida kinta keičiantis nešlio dažniui. Eksperimentų rezultatai rodo, kad modelio tikslumas mažėja, kai nešlio dažnis vis labiau nutolsta nuo mokymo dažnio, ir kad ši tendencija priklauso nuo sužadinimo signalo moduliacijos juostos pločio. Eksperimentiškai ištirta pasiūlyta atminties daugianario parametrizacijos metodika. Rezultatai parodo reikšmingą modeliavimo klaidos sumažėjimą, palyginti su standartiniu atminties daugianario modeliu. Disertacijoje pateikiama metodika, skirta galios stiprintuvams modeliuoti esant skirtingiems nešlių dažniams. Pasiūlyta modeliavimo metodika leidžia sumažinti modeliavimo klaidą, atsirandančią taikant stiprintuvo modelį esant skirtingiems nešlių dažniams. Siūlomi metodai ir gauti rezultatai gali būti taikomi sistemose, kuriose elgsenos modeliai naudojami adaptuojamuose radijo dažnių siųstuvuose, veikiančiuose plačiame arba dinamiškai kintančiame dažnių ruože. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.