Pasaulinio lygio ekspertai iš NASA, Masačusetso technologijos instituto (MIT), Džonso Hopkinso universiteto, JAV inovacijų ekosistemos bei Lietuvos valstybės institucijų susitiko Vilniuje vykusiame Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forume. Jo tikslas – stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą, skatinti technologinę lyderystę ir užtikrinti inovacijų konkurencingumą bei atsparumą. Forume dalyvavo ir VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto dekanas doc. dr. Artūras Medeišis. Renginį pradėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad mūsų šalis ir JAV turi daug bendrų interesų vykdydamos mokslinius tyrimus ir užtikrindamos jų praktinį pritaikymą. „Lietuva jau dabar garsėja savo pasaulinio lygio kompetencijomis fotonikos ir lazerių technologijų, gyvybės mokslų, kibernetinio saugumo ir skaitmeninių inovacijų sektoriuose. Bendradarbiavimas tik padidintų mūsų mokslininkų kuriamą pridėtinę vertę“, – sakė ministras. Jam pritarė ir JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald. [caption id="attachment_133886" align="alignnone" width="2560"] JAV kosmoso agentūros NASA atstovas Europoje Gregory Mann[/caption] Vienas iš pagrindinių renginio pranešėjų – JAV kosmoso agentūros NASA atstovas Europoje Gregory Mannas kalbėjo apie ambicingus Amerikos planus sugrįžti į Mėnulį. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva su savo mokslinių ir technologijų sprendimų galimybėmis galėtų prisidėti prie būsimų misijų ne tik į Mėnulį, bet ir į Marsą. Diskusijoje apie tai, kaip savo mokslinę idėją paversti realiai veikiančia technologija, o jau sukurtą technologiją – tarptautinėje rinkoje gerai matomu produktu, dalyvavo užsienio kilmės startuoliams skirto JAV verslo akseleratoriaus „International Accelerator“ įkūrėjas ir vadovas Angelos Angelou, prestižinio Džonso Hopkino universiteto mokslininkas dr. Adleris Archeris, VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto dekanas doc. dr. A. Medeišis, „Delta Biosciences“ vadovas Dominykas Milašius, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktoriaus pavaduotoja inovacijoms ir plėtrai Reda Nausėdaitė. A. Medeišis pabrėžė, kad turint aiškų planą, ambicijų ir viziją, o ypač – valstybės paramą, padedančią bendradarbiauti su tokiomis institucijomis kaip MIT, mokslininkai gali pasiekti reikšmingų rezultatų. „Vienas iš dažniausiai pasitaikančių iššūkių siekiant užmegzti tvarius ryšius ir plėtoti bendradarbiavimą yra finansavimo poreikis, ypač kai kalbama apie transatlantinį bendradarbiavimą. Deja, nėra daug finansavimo priemonių, skirtų tarptautiniam ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui remti. Šiuo metu kartu su MIT ir kitais Lietuvos universitetais įsteigėme konsorciumą, galintį skirti pradinį finansavimą bendradarbiavimui abipus Atlanto vystyti. Toks finansavimas padeda užmegzti partnerystes ir pradėti įgyvendinti bendrus projektus“, – sakė VILNIUS TECH atstovas. [caption id="attachment_134004" align="alignnone" width="2560"] Artūras Medeišis[/caption] Kitas žymus konferencijos svečias – Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorius Markusas Boehleris. Jis skaitė pranešimą „Materials Intelligence: AI, Creativity and the Future of Scientific Discovery“ („Medžiagų intelektas: DI, kūrybiškumas ir mokslinių atradimų ateitis“). „Medžiagos savyje yra užkodavusios tam tikrą „intelektą“ per savo struktūrą, hierarchiją ir skirtingų mastelių sąveikas“, – sakė prof. M. Boehleris ir pristatė, kaip ši idėja atsiskleidžia biologinėse medžiagose, dirbtiniame intelekte, moksliniuose atradimuose, dizaine ir kūrybinėje veikloje. Forume taip pat dalyvavo ir įspūdingą karjerą MIT padaręs prof. Gediminas Urbonas. Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forumas yra Tarptautinės mokslo savaitės Lietuvoje „(re)SEARCH 2026“ programos dalis. Renginį organizuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir partneriai – Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) bei Lietuvos konsorciumas bendradarbiavimui su MIT.

Spalio viduryje prasidėjo unikalus studijų modelis „Rethinking Energy: Combining Research, Economics, and Technology“ (RECREATE), jungiantis septynių Lietuvos universitetų kompetencijas, verslo partnerių iššūkius ir tarptautinį mokymosi turinį. Per pusantrų metų trukmės programą studentai įgis 30 ECTS kreditų, dirbdami tarpdisciplininėse komandose ir ieškodami sprendimų „Ignitis grupės“ bei Lietuvos geležinkelių pateiktoms verslo problemoms. Studijų turinį papildys Masačusetso technologijos instituto (MIT) MITx kursai. Spalio 14–16 d. vykusi įvadinė modulio stovykla žymėjo pirmosios RECREATE studentų kartos studijų pradžią. Studentai tris dienas intensyviai ruošėsi ir susipažino su studijų moduliu bei verslo kuriamu praktiniu pritaikymu. [caption id="attachment_133856" align="alignnone" width="2048"] RECREATE programos dalyviai[/caption] RECREATE – tai pirma tokio mąsto tarpdisciplininių studijų iniciatyva Lietuvoje, apjungianti geriausias universitetų žinias, verslo patirtį ir tarptautinį mokslo turinį į vieną studijų procesą. Studentams tai suteikia galimybę pritaikyti žinias praktiškai, o verslo partneriams – įvertinti naujus požiūrius į savo veiklos iššūkius. Programos vadovė Giedrė Žlibinienė pažymi: „RECREATE kuriame kaip eksperimentą, kuris gali parodyti, kiek daug įmanoma pasiekti, kai universitetai ir verslas ne tik bendradarbiauja, bet kartu kuria pačią mokymosi patirtį. Norime, kad studentas čia būtų ne pasyvus žinių gavėjas, o aktyvus sprendimų kūrėjas, gebantis sujungti technologijų, energetikos, ekonomikos, socialinių mokslų ir kitų sričių perspektyvas.“ Ji papildo, kad RECREATE pradžia yra svarbus žingsnis ieškant naujų aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimo modelių Lietuvoje. Septyni universitetai – skirtingos kompetencijos RECREATE įgyvendinime dalyvauja Kauno technologijos universitetas, VILNIUS TECH, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos universitetas ir Mykolo Romerio universitetas. Jų akademinės žinios jungiamos į bendrą studijų modelį, kuriame energetikos iššūkiai nagrinėjami ne vien techniniu, bet ir ekonominiu, socialiniu bei aplinkosauginiu požiūriu. [caption id="attachment_133857" align="alignnone" width="2048"] RECREATE programos dalyviai[/caption] Moduliuose taip pat lydi verslumo mąstysenos, atsinaujinančiosios energijos infrastruktūros projektų vystymo, išmaniųjų miestų ir energetikos sistemų transformacijos temos. Tokios kompetencijos leis vertinti ne tik technologines galimybes, bet ir sprendimų ekonominį pagrįstumą, poveikį aplinkai, vartotojų elgseną bei infrastruktūros poreikius. „Studentai analizuos, kaip pažangūs duomenų apdorojimo, stebėsenos ir valdymo metodai gali padėti efektyviau integruoti atsinaujinančius energijos išteklius, optimizuoti tinklų veiklą ir didinti jų atsparumą“, – pasakoja Klaipėdos universiteto Mokslo ir tarptautinių ryšių prodekanė Gintvilė Šimkonienė. Modulio bendrakūrėja pažymi, kad tokiu būdu kuriama platforma būsimiesiems specialistams įgyti kompetencijų, reikalingų kuriant išmanias, tvarias ir patikimas ateities energetikos sistemas. Studijų turinį papildys keturi MITx kursai. Jų medžiaga integruojama į Lietuvos universitetuose dėstomus modulius ir siejama su praktinėmis užduotimis. Kursų reikalavimus įvykdę studentai galės gauti MITx sertifikatus. [caption id="attachment_133149" align="alignnone" width="1920"] VILNIUS TECH komanda, dalyvaujanti RECREATE programoje[/caption] Modulis taip pat stipriai atliepia partnerio – MIT jau daug metų puoselėjamą tarpdiscipliniškumo kultūrą. 2025 m. „Times Higher Education“ tarpdisciplininių mokslinių tyrimų reitinge MIT užėmė pirmąją vietą tarp 749 aukštųjų mokyklų iš 92 šalių. Tarpdiscipliniškumas leidžia vieną problemą nagrinėti pasitelkiant skirtingas kompetencijas– nuo fizinių ir socialinių mokslų iki kompiuterijos, inžinerijos, meno bei dizaino. Taip užtikrinamas platesnis kompetencijų padengimas akademinėje ir vėliau profesinėje aplinkoje. Realūs verslo iššūkiai ir sprendimai RECREATE verslo partneriai dalyvauja ne tik pristatydami savo veiklos sritis, bet ir pateikdami problemas, kurias studentai spręs tarpdisciplininėse komandose. „Ignitis grupė“ ir Lietuvos geležinkelių verslo iššūkiai suteiks galimybę studijų metu nagrinėti realias situacijas ir vertinti skirtingų sprendimų pritaikomumą. Tarpdisciplininės komandos dirbs su verslo partnerių suformuluotomis užduotimis, konsultuojamos dėstytojų ir ekspertų. „Pasitelkdami dizaino mąstysenos metodus, studentai mokysis atpažinti problemas, generuoti idėjas, kurti prototipus, juos testuoti ir nuosekliai tobulinti“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto „Minded Entrepreneurship Academy“ vadovas doc. dr. Osvaldas Stripeikis. VILNIUS TECH programoje atstovauja penki Elektros energetikos inžinerijos studentai: Emilis Eriksonas, Robertas Stasiūnas, Rokas Šadauskas, Timofej Gaivoronskij, Dovilė Greičiūtė. „Nusprendžiau dalyvauti RECREATE programoje, nes esu labai motyvuotas ir siekiu įgyti kuo daugiau žinių ir kvalifikacijų. Programa mane labai sudomino dėl to, kad bendradarbiauja net septyni Lietuvos universitetai ir visame pasaulyje pripažintas technologijų universitetas MIT. Man dar labai svarbu, kad prie programos prisideda verslai“, – sakė VILNIUS TECH studentas Robertas Stasiūnas. Projektą organizuoja Lietuvos konsorciumo institucijos: Kauno technologijos universitetas, VILNIUS TECH, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos universitetas ir Mykolo Romerio universitetas, „Ignitis grupė“, „Novian“ ir Lietuvos geležinkeliai. Apie Lietuvos konsorciumą ir bendradarbiavimą su MIT Iniciatyva RECREATE gimė įgyvendinant Lietuvos konsorciumo ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) partnerystę. Lietuvos konsorciumas vienija 14 Lietuvos mokslo ir verslo institucijų, siekiančių bendradarbiauti su MIT. 2025 m. sausį pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su MIT Tarptautinių studijų centru (MIT Center for International Studies) tapo vienu iš šios partnerystės pagrindų. MISTI Lithuania – MIT tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programos dalis, kuria siekiama stiprinti Lietuvos ir MIT ryšius mokslo, studijų, technologijų bei inovacijų srityse. Bendradarbiavimas apima bendrų mokslinių tyrimų projektų inicijavimą, žinių mainus ir studentų bei jaunųjų tyrėjų kompetencijų stiprinimo galimybes. Lietuvos konsorciumą koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas, o jo veiklas remia Lietuvos mokslo taryba.

Savaitę trukęs Lietuvos konsorciumo vizitas Masačusetso technologijos institute (MIT) suteikė VILNIUS TECH galimybę pasistūmėti vykdant bendrus mokslinius projektus, užmegzti ryšius būsimoms tyrimų paraiškoms ir įvertinti praktikas, pritaikomas universiteto veikloje. Elektronikos fakulteto (EF) dekanas ir ComARC centro vadovas doc. dr. Artūras Medeišis bei Žinių ir technologijų perdavimo centro (ŽTPC) direktorė Vilma Purienė vizito metu dalyvavo susitikimuose su MIT mokslininkais bei inovacijų specialistais, Lietuvos gyvųjų laboratorijų pristatymuose ir „MIT Future Fest“. Parsivežtos įžvalgos siejasi su „ComARC“ veikla, studentų ugdymu, technologijų komercinimu ir „LinkMenų fabriko“ kūrybinėmis galimybėmis. Rugsėjo 29–spalio 6 dienomis vykęs vizitas leido pažinti MIT inovacijų ekosistemą per skirtingus, tarpusavyje susijusius procesus: mokslinius tyrimus, prototipų kūrimą, darbą su naudotojais, licencijavimą ir partnerystę su verslu. VILNIUS TECH atstovai taip pat pristatė Lietuvos kompetencijas ir praktinio bendradarbiavimo galimybes. Autonominių sistemų tyrimams – konkrečios bendradarbiavimo galimybės Doc. dr. A. Medeišis lankėsi „MIT Lincoln Laboratory“, kur su pagrindiniu tyrėju aptarė vykdomų projektų pažangą, tolesnius darbus ir ateities planus, susijusius su dvejopos paskirties technologijomis bei atsparumu. Tiesioginis susitikimas buvo naudingas derinant projektų tęstinumą ir išgryninant klausimus būsimam bendram darbui. Doc. dr. A. Medeišis ir V. Purienė taip pat lankėsi MIT „Mission Innovation X“ (MIx), kur su Keenan Blatt gilinosi į dvejopos paskirties inovacijų vystymą. Pristatytas požiūris aktualus VILNIUS TECH autonominių, nuotoliniu būdu valdomų ir susietų sistemų kompetencijų centrui „ComARC“. MIx veikloje tyrimai ir studentų mokymasis susiejami su konkrečiomis organizacijų užduotimis. Komandos kuria prototipus, aiškinasi naudotojų poreikius ir rengia tolesnio vystymo planus. Pristatytas „MIT Dual-Use Readiness Levels“ modelis padeda technologinę brandą vertinti kartu su pasirengimu dirbti su civiliniais ir gynybos sektoriaus klientais bei finansuotojais. „Susitikimas su „Lincoln Laboratory“ mokslininkais padėjo pasistūmėti dėl esamų projektų ir aptarti ateities kryptis. „Mission Innovation X“ patirtis papildė šiuos pokalbius praktiniu požiūriu: kaip tyrimą susieti su naudotojo poreikiu, bandymais ir tolesniu technologijos vystymu. „ComARC“ veikloje matome galimybę adaptuoti tokio darbo elementus – bendras užduotis studentams ir tyrėjams, nuoseklų sprendimų tikrinimą su partneriais ir platesnį projektų pasirengimo vertinimą“, – teigia EF dekanas. Spalio 5 dieną vykusiame MIT-Lietuvos renginyje užmegzti naudingi ryšiai galimoms „Global Seed Grants“ paraiškoms. Pokalbiai energetikos ir kitomis tyrimų temomis suteikė pagrindą tolesnėms diskusijoms, įtraukiant VILNIUS TECH Mechanikos ir Elektronikos fakultetus. Artimiausias žingsnis – su tyrėjais atsirinkti abiem pusėms aktualias užduotis ir įvertinti bendrų paraiškų galimybes. Technologijų perdavimas – komandinis kelias nuo tyrimo iki rinkos Susitikimas su MIT Technologijų licencijavimo biuro atstove Deirdre Zammit suteikė praktinių įžvalgų apie išradimų vertinimą, apsaugą ir licencijavimą. Akcentuotas ankstyvas darbas su mokslininku, technologijos pritaikymo galimybių analizė ir rinkos poreikio supratimas. Vizite išryškėjo aiškus funkcijų paskirstymas: licencijavimo specialistų darbą papildo atskirų padalinių vykdomos verslo vystymo, investuotojų paieškos ir komandų ugdymo veiklos. Ron Spangler pristatyta „Industrial Liaison Program“ parodė, kaip nuosekliai kuriami ryšiai tarp įmonių ir universiteto tyrėjų, o pokalbis su „Deshpande“ centro vykdomuoju direktoriumi Rana K. Gupta papildė šią perspektyvą technologinių įmonių kūrimo ir darbo su rinka patirtimi. VILNIUS TECH šios tarpusavyje susijusios funkcijos sutelktos Žinių ir technologijų perdavimo centre. Todėl MIT patirtis išryškino vieno langelio principo svarbą universiteto mastu: tyrėjams ir verslo partneriams ŽTPC būtų aiškus pirmasis kontaktas, koordinuojantis kelią nuo poreikio ar idėjos iki tinkamų specialistų, bendro projekto ir rezultatų pritaikymo. Tam reikalingas sutartas informacijos perdavimas, atsakomybės ir nuoseklus fakultetų bei kitų padalinių įsitraukimas. Toks veikimo modelis leistų ŽTPC efektyviau vykdyti savo funkcijas, užtikrinti pagalbos tęstinumą ir kryptingai plėtoti universiteto partnerystes. „Vizito vertę matau per darbus, kuriuos galime tęsti grįžę. Užmezgėme kontaktų bendriems tyrimams, aptarėme technologijų perdavimo praktiką ir pamatėme, kaip studentų kūryba susiejama su realiomis problemomis. VILNIUS TECH turime stiprių kompetencijų, kurias galime pasiūlyti partneriams. Tęstinis bendradarbiavimas su MIT padėtų jas plėtoti, o parsivežtas idėjas pritaikyti ŽTPC, fakultetų ir „LinkMenų fabriko“ veiklose“, – sako centro direktorė V. Purienė. MIT Future Fest“ suteikė galimybę vienoje scenoje išgirsti pasaulinio lygio inovacijų kūrėjus ir pamatyti, kaip susitinka mokslas, technologijos, dizainas bei menas. „MET Warehouse“ studentų darbais gyva aplinka priminė „LinkMenų fabriką“ ir paskatino svarstyti, kaip sustiprinti projektų pristatymus bei jų tęstinumą po hakatonų ir akseleravimo programų. Ypač įsimintina buvo Nomedos ir Gedimino Urbonų kartu su Markus J. Buehler sukurta „Amphibian Drift“ patirtis MIT.nano. Joje mokslinis molekulinis modelis tampa tyrinėjama vaizdo, garso ir judėjimo aplinka. Ši patirtis artima „LinkMenų fabriko“ VR, AR ir skaitmeninių medijų kompetencijoms. Kartu su MIT muziejaus interaktyvumu ji suteikė idėjų bandomajai VILNIUS TECH mokslo demonstracijai, kurią būtų galima kurti su pasirinktos srities tyrėjais. Diskusija su Hugh Herr, Ana Rajčević ir Paola Antonelli išryškino biomechanikos bei dizaino bendradarbiavimą kuriant žmogui padedančias technologijas. Įžvalgas numatoma perduoti universiteto biomechanikos kolegoms. „Artificial Intimacy“ pokalbis su Sherry Turkle ir Rosalind Picard papildė vizitą klausimais apie DI poveikį žmonių santykiams – perspektyva, aktualia studentų kuriamų sprendimų vertinimui. Bendruomenės – gyvųjų laboratorijų partnerės Vilmos Purienės pokalbis su MIT antropologijos profesore Sonya Atalay, „Center for Braiding Indigenous Knowledges and Science“ (CBIKS) direktore ir pagrindine tyrėja, papildė vizitą bendruomenių įtraukimo perspektyva. Mokslininkė specializuojasi bendruomenių dalyvavimu grįstuose tyrimuose, tyrimų etikoje ir vietinių bei čiabuvių žinių jungime su mokslu (MIT pristatoma Sonyos Atalay veikla). Šios įžvalgos aktualios VILNIUS TECH bendradarbiavimui su „ID Vilnius“. Gyventojų patirtį įtraukiant jau apibrėžiant problemą, galima tiksliau suprasti poreikius, naudojimo aplinkybes ir būsimo sprendimo priimtinumą. Tolesnė kryptis galėtų būti pasirinkta miesto užduotis, kurią universiteto tyrėjai ir studentai nagrinėtų kartu su „ID Vilnius“ bei bendruomene – nuo problemos išgryninimo iki prototipo bandymo ir naudos vertinimo. Su Susana Kevorkova, MIT Duomenų, sistemų ir visuomenės instituto statistikos ir duomenų mokslo „MicroMasters“ programos vadove, aptarti mikrokredencialai. Jos patirtis apima skaitmeninio mokymosi programų kūrimą ir įgyvendinimą. Pokalbis suteikė įžvalgų, kaip VILNIUS TECH kompetencijas būtų galima pritaikyti lanksčioms, konkrečius specialistų ir verslo poreikius atliepiančioms mokymosi programoms (MIT programos komanda). Tęstinės partnerystės vertė – bendri darbai Tęstinis bendradarbiavimas su MIT suteiktų VILNIUS TECH galimybę plėtoti bendrus tyrimus ir stiprinti tarptautinį talentų ugdymą bei pritraukimą. Spalio 5 dieną užmegzti ryšiai sudaro pagrindą įvertinti „Global Seed Funds“ finansavimo galimybes ir kartu su Mechanikos bei Elektronikos fakultetų tyrėjais rengti bendrų projektų idėjas. Greta jų būtų prasminga aptarti studentų mokslinių stažuočių, praktikos ir įsitraukimo į bendras tyrimų užduotis galimybes. Tokia partnerystė galėtų padėti VILNIUS TECH studentams auginti kompetencijas tarptautinėje aplinkoje ir atverti kelią MIT studentų bei jaunųjų tyrėjų įsitraukimui į Lietuvoje vykdomus projektus. Vizito tęstinumą rodytų suderintos tyrimų užduotys, parengtos paraiškos, sutartos stažuočių galimybės ir kartu vystomi sprendimai. Apie programą „MISTI Lithuania“ Masačiusetso technologijų instituto tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa Lietuvoje skirta skatinti mokslinių ir meninių tyrimų, technologinės plėtros bei inovacijų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Masačiusetso technologijų instituto (JAV, Bostonas). Programos tikslas – skatinti Lietuvos mokslo institucijų, verslo įmonių ir kitų tyrimų organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą su MIT, plėtoti MISTI programą Lietuvoje, sudaryti sąlygas kompetencijų stiprinimui ir kurti naujas inovatyvias galimybes abiejų šalių tyrimų ir technologijų srityse. „MISTI Lithuania“ programą įgyvendina Lietuvos konsorciumas. Jo nariai – universitetai, mokslo institutai ir įmonės: VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Ignitis grupė, LTG Grupė, „Northway Biotech“, „Euromonitor International“ ir „Novian“. Konsorciumo veiklą remia Lietuvos mokslo taryba. Masačusetso technologijos institutas (MIT) nuolat yra geriausių pasaulio universitetų sąrašo lyderis, užimantis pirmąją vietą įvairiuose reitinguose jau daugiau nei dešimtmetį. Instituto absolventai yra įkūrę daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios sukuria apie 4,6 trilijono JAV dolerių metinių pajamų ir daugiau nei 3,3 mln. darbo vietų visame pasaulyje. Tarp MIT absolventų yra daugiau nei 100 Nobelio premijos laureatų, daugybės kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojai. Instituto alumnai yra pasaulinio garso lyderiai įvairiose srityse – nuo dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, kompiuterijos, biotechnologijų iki robotikos, energetikos ir ekonomikos.

Spalio 14–16 d. Pušyno poilsiavietėje Kauno rajone vyksta programos „Rethinking Energy: Combining Research, Economics, and Technology“ (RE:CREATE) atidarymo stovykla. Joje susitinka bandomosios tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės programos dalyviai: studentai, dėstytojai, universitetų atstovai ir RE:CREATE kūrėjai. Programą kartu kuria ir įgyvendina septyni universitetai: Kauno technologijos universitetas, VILNIUS TECH, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos universitetas ir Mykolo Romerio universitetas. Kartu su jais dirba verslo partneriai: AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Novian“. Programa įkvėpta Masačusetso technologijos instituto (MIT) „Mens et Manus“ („protas ir ranka“) filosofijos. Dėstytojai čia veikia kaip mentoriai, o studentai – kaip realių energetikos transformacijos sprendimų kūrėjai. Mažiau teorijos, daugiau bendro kūrimo, eksperimentavimo ir sprendimų, kurie turi vertę realiame pasaulyje. [caption id="attachment_133148" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH komanda[/caption] VILNIUS TECH programoje atstovauja penki Elektros energetikos inžinerijos studentai: Emilis Eriksonas, Robertas Stasiūnas, Rokas Šadauskas, Timofej Gaivoronskij, Dovilė Greičiūtė. „Nusprendžiau dalyvauti RE:CREATE programoje, nes esu labai motyvuotas ir siekiu įgyti kuo daugiau žinių ir kvalifikacijų. Programa mane labai sudomino dėl to, kad bendradarbiauja net septyni Lietuvos universitetai ir visame pasaulyje pripažintas technologijų universitetas MIT. Man dar labai svarbu, kad prie programos prisideda verslai“, – sakė VILNIUS TECH studentas Robertas. Šią savaitę startavusi stovykla pradeda 15 mėnesių (3 semestrų) 30 ECTS programą, kuri vyks nuo 2026 m. spalio iki 2028 m. sausio. Studentų laukia mišrios studijos: vyks užsiėmimai skirtinguose universitetų miesteliuose bei integruoti, sertifikuojami skaitmeniniai MITx moduliai. „Kiekvienas universitetas ves savo 5 ECTS teminį bloką, o temos apims energijos sistemų transformaciją, tvarų energijos naudojimą, politiką ir reguliavimą, atsinaujinančiosios energetikos infrastruktūros projektavimą, išmaniuosius miestus ir verslumą. Studentai dirbs su realiais, verslo partnerių suformuluotais iššūkiais“, – sako programos kuratorė VILNIUS TECH prof. dr. Sonata Tolvaišienė. [caption id="attachment_133149" align="alignnone" width="1920"] S. Tolvaišienė su VILNIUS TECH studentais[/caption] Kartu su ja dirbantis VILNIUS TECH doc. dr. Audrius Grainys įsitikinęs, kad šioje programoje dėstytojas nebėra tik tas, kuris perduoda žinias. „Esame mentoriai, kurie padeda studentams eiti nuo idėjos iki sprendimo. Džiaugiuosi, kad nuo pirmos stovyklos dienos matau komandas, kurios nebijo eksperimentuoti. Studentai čia dirba su realiais verslo iššūkiais, todėl jų sprendimai nėra tik mokymosi užduotis. Mūsų tikslas yra sukurti tokias studijas, kuriose mažiau teorijos ir daugiau bendro kūrimo“, – sako doc. dr. A. Grainys. Apie programą „MISTI Lithuania“ Masačiusetso technologijų instituto tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa Lietuvoje skirta skatinti mokslinių ir meninių tyrimų, technologinės plėtros bei inovacijų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Masačiusetso technologijų instituto (JAV, Bostonas). Programos tikslas – skatinti Lietuvos mokslo institucijų, verslo įmonių ir kitų tyrimų organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą su MIT, plėtoti MISTI programą Lietuvoje, sudaryti sąlygas kompetencijų stiprinimui ir kurti naujas inovatyvias galimybes abiejų šalių tyrimų ir technologijų srityse. „MISTI Lithuania“ programą įgyvendina Lietuvos konsorciumas. Jo nariai – universitetai, mokslo institutai ir įmonės: VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Ignitis grupė, LTG Grupė, „Northway Biotech“, „Euromonitor International“ ir „Novian“. Konsorciumo veiklą remia Lietuvos mokslo taryba. Masačusetso technologijos institutas (MIT) nuolat yra geriausių pasaulio universitetų sąrašo lyderis, užimantis pirmąją vietą įvairiuose reitinguose jau daugiau nei dešimtmetį. Instituto absolventai yra įkūrę daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios sukuria apie 4,6 trilijono JAV dolerių metinių pajamų ir daugiau nei 3,3 mln. darbo vietų visame pasaulyje. Tarp MIT absolventų yra daugiau nei 100 Nobelio premijos laureatų, daugybės kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojai. Instituto alumnai yra pasaulinio garso lyderiai įvairiose srityse – nuo dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, kompiuterijos, biotechnologijų iki robotikos, energetikos ir ekonomikos.