VILNIUS TECH absolventas kuria išmanesnės infrastruktūros ateitį

Lapkričio 3, 2026

Dr. Shady Adib profesinis kelias civilinės inžinerijos srityje driekiasi per kelis žemynus ir skirtingas kultūras. Baigęs studijas Vokietijos universitete Kaire, jis norėjo išsiaiškinti, kaip sudėtingos konstrukcijų inžinerijos problemos sprendžiamos kitose pasaulio šalyse. VILNIUS TECH įgytas konstrukcijų inžinerijos magistro laipsnis jam tapo tiltu į mokslininko karjerą Jungtinėje Karalystėje.

Šiandien mokslininką labiausiai domina dirbtinio intelekto (DI), fizikos, neapibrėžtumo ir inžinerinių sprendimų priėmimo sąveika. Kita jo tyrimų sritis – skaitmeniniai dvyniai (angl. digital twins). Ši sąvoka jam visuomet kelia šypseną. Būtent tuo metu, kai Sh. Adib pradėjo dirbti su šia technologija, gimė ir jo dukros dvynės.

Dr. Shady Adib

Dr. Shady Adib

Kviečiame susipažinti su Londono imperatoriškojo koledžo (Imperial College London) kviestiniu tyrėju ir Hertfordšyro universiteto docentu dr. Sh. Adib bei jo įžvalgomis apie inžinerijos ateitį.

– Kas paskatino jus pasirinkti civilinę inžineriją?

– Visada žavėjausi tuo, kad civilinė inžinerija tiesiogiai susijusi su kasdieniu žmonių gyvenimui. Tiltai, pastatai ir infrastruktūra yra objektai, kuriais žmonės naudojasi kasdien, dažnai net nesusimąstydami apie juos kuriančius inžinerinius. Mane ypač traukė matematikos, fizikos ir problemų sprendimo derinys, taip pat atsakomybė projektuojant konstrukcijas, kurios turi išlikti saugios daugelį dešimtmečių.

Studijuodamas civilinę inžineriją Kaire, ėmiau vis labiau domėtis konstrukcijų inžinerija. Man buvo įdomu suprasti, kaip konstrukcijos veikia, kaip jos reaguoja į apkrovas ir kaip galima pastebėti pirmuosius jų pokyčius. Pamažu noras tiesiog projektuoti konstrukcijas peraugo į siekį suprasti ir stebėti jas per visą gyvavimo ciklą.

– Kaip nusprendėte atvykti studijuoti į VILNIUS TECH? Ko tikėjotės šiame savo akademinio kelio etape?

– Baigęs civilinės inžinerijos bakalauro studijas Kaire žinojau, kad noriu gilinti žinias konstrukcijų inžinerijos srityje ir išbandyti kitokią akademinę aplinką. VILNIUS TECH suteikė galimybę studijuoti Europoje, dirbti tarptautinėje aplinkoje ir geriau susipažinti su moksliniais konstrukcijų inžinerijos tyrimais.

Tuo metu siekiau ne tik įgyti dar vieną akademinį laipsnį. Norėjau suprasti, kaip sprendžiamos sudėtingos konstrukcijų inžinerijos problemos, susipažinti su įvairiais tyrimų metodais ir išsiaiškinti, ar mokslinė veikla galėtų tapti ilgalaike mano karjeros kryptimi. VILNIUS TECH tapo svarbia jungtimi tarp bakalauro studijų ir vėliau prasidėjusios mokslininko karjeros.

– Ar buvo konkretus dalykas, dėstytojas, projektas ar patirtis, kurie turėjo ilgalaikės įtakos jūsų akademiniam ar profesiniam keliui?

Studijų laikotarpį VILNIUS TECH prisimenu kaip labai svarbų savo akademinio ir asmeninio tobulėjimo etapą. Viena didžiausią įtaką man padariusių žmonių buvo mano vadovė Ieva Misiūnaitė. Man labai pasisekė, kad turėjau galimybę su ja dirbti. Iš jos daug išmokau ne tik apie konstrukcijų inžineriją ir mokslinių tyrimų metodologiją, bet ir apie tai, kaip kritiškai bei nuosekliai nagrinėti mokslines problemas.

Darbas su ja buvo viena pirmųjų mano tikrų mokslinių tyrimų patirčių. Ji skatino neapsiriboti vien studijų užduočių atlikimu, bet kelti gilesnius mokslinius klausimus, atidžiai analizuoti rezultatus ir aiškiai perteikti technines idėjas.

Dr. Shady Adib

Dr. Shady Adib

Magistrantūros studijų metu taip pat turėjau galimybę paskelbti pirmąjį mokslinį konferencijos straipsnį. Tai buvo labai svarbus mano karjeros etapas. Ši patirtis suteikė pasitikėjimo savimi ir padėjo suprasti, kad moksliniai tyrimai man iš tiesų patinka ir norėčiau juos tęsti.

Apskritai studijos VILNIUS TECH sustiprino mano konstrukcijų inžinerijos ir skaitmeninės analizės pagrindus, o gyvenimas bei studijos tarptautinėje aplinkoje padėjo tapti savarankiškesniam tiek akademinėje, tiek asmeninėje srityje. Žvelgdamas atgal, galiu pasakyti, kad VILNIUS TECH ir ypač darbas su Ieva turėjo didelės įtakos mano sprendimui siekti daktaro laipsnio ir tęsti akademinę mokslininko karjerą.

– Kaip keitėsi jūsų moksliniai interesai nuo magistrantūros studijų iki doktorantūros studijų Niukaslio universitete?

– Magistrantūros studijų metu daugiausia dėmesio skyriau konstrukcijų analizei ir modeliavimui.

Pradėjęs doktorantūros studijas Niukaslio universitete, vis labiau domėjausi skirtumais tarp to, kaip, remiantis skaitmeniniais modeliais, tikimės, kad konstrukcija elgsis, ir kaip ji elgiasi realiomis sąlygomis. Tai paskatino mane gilintis į konstrukcijų būklės stebėseną ir galiausiai – skaitmeninius dvynius.

Doktorantūros tyrimai buvo skirti skaitmeninių dvynių sistemai, leidžiančiai realiuoju laiku nustatyti konstrukcijų pažeidimus, kurti. Pagrindinė idėja buvo susieti konstrukcijų modelius su jutiklių duomenimis, kad skaitmeninis konstrukcijos atvaizdas galėtų nuolat atnaujinti informaciją apie tai, kas vyksta su realiu objektu.

Taip natūraliai perėjau nuo konstrukcijų inžinerijos prie skaitmeninio modeliavimo, konstrukcijų būklės stebėsenos, o vėliau – skaitmeninių dvynių ir išmaniosios infrastruktūros tyrimų.

– Kaip susidomėjote galimybe derinti civilinę inžineriją su tokiomis technologijomis kaip dirbtinis intelektas ir skaitmeniniai dvyniai?

– Pradėjęs dirbti konstrukcijų būklės stebėsenos srityje, supratau, kad jutikliai gali generuoti milžiniškus duomenų kiekius. Vien tradicinio konstrukcijos modelio ne visada pakanka, kad visa ši informacija būtų tinkamai panaudota. Todėl natūraliai pradėjau domėtis mašininiu mokymusi ir dirbtiniu intelektu.

Dr. Shady Adib

Dr. Shady Adib

Kėliau tokius klausimus: ar algoritmas gali atpažinti konstrukcijos elgsenos dėsningumus, kuriuos inžinieriui būtų sunku pastebėti savarankiškai? Ar galima atkurti trūkstamus jutiklių duomenis? Ar įmanoma sujungti fizikos ir inžinerijos žinias su dirbtiniu intelektu, užuot šias sritis traktavus kaip visiškai atskiras?

Pamažu būtent šių sričių derinys tapo pagrindine mano mokslinių tyrimų kryptimi.

– Sujungiate tiek daug skirtingų disciplinų!

– Mane žavi tai, kad kiekviena disciplina padeda išspręsti skirtingą problemos dalį. Konstrukcijų inžinerija leidžia suprasti, kaip konstrukcijos turėtų elgtis. Jutikliai ir daiktų interneto technologijos padeda stebėti, kas iš tikrųjų vyksta. Skaitmeniniai dvyniai suteikia galimybę susieti fizinę konstrukciją su jos skaitmeniniu atvaizdu. Dirbtinis intelektas padeda analizuoti didelius duomenų kiekius, atpažinti dėsningumus, atkurti trūkstamą informaciją ir prognozuoti galimus pokyčius.

Tačiau manau, kad įdomiausi moksliniai tyrimai prasideda tuomet, kai šios technologijos nėra nagrinėjamos atskirai. Svarbiausias klausimas – kaip sukurti infrastruktūrą, kuri galėtų nuolat vertinti savo būklę ir padėti inžinieriams priimti geresnius sprendimus?

Man tai kur kas įdomiau nei tiesiog pritaikyti dirbtinį intelektą inžinerinių duomenų rinkiniui.

– Skaitmeniniai dvyniai inžinerijoje tampa vis svarbesni. Kaip žmogui, kuris nėra šios srities specialistas, paaiškintumėte, kas yra skaitmeninis dvynys ir kaip ši technologija gali pakeisti konstrukcijų stebėseną bei priežiūrą?

– Skaitmeninį dvynį paprastai apibūdinu kaip nuolat atnaujinamą fizinio objekto skaitmeninį atvaizdą. Įsivaizduokime tiltą. Turime jo brėžinius, patikrinimų ataskaitas ir galbūt kompiuterinį modelį. Visa ši informacija naudinga, tačiau paprastai ji saugoma atskirai ir nėra nuolat atnaujinama. Skaitmeninio dvynio tikslas – susieti šiuos skirtingus informacijos šaltinius su pačiu tiltu.

Ant tilto įrengti jutikliai gali nuolat teikti informaciją apie vibraciją, poslinkius, temperatūrą ir kitus konstrukcijos elgsenos parametrus. Skaitmeninis modelis gauna šiuos duomenis ir pagal juos atnaujina informaciją apie konstrukcijos būklę.

Dr. Shady Adib

Dr. Shady Adib

Taigi, užuot klausę „Kaip tiltas atrodė prieš šešis mėnesius, kai jį tikrinome?“, galime vis dažniau klausti: „Kas su tiltu vyksta dabar ir kas gali nutikti ateityje?“ Tokia technologija gali padėti pereiti nuo reaktyvios priežiūros, kai problemos sprendžiamos joms jau atsiradus, prie prognozuojamosios ir prevencinės priežiūros.

– Kaip dirbtinis intelektas keičia civilinės inžinerijos specialistų darbą? Ar DI pirmiausia yra priemonė, padedanti inžinieriams dirbti geriau, ar jis keičia pačios profesijos pobūdį?

– Manau, kad vyksta abu procesai. Trumpuoju laikotarpiu DI yra itin galingas inžinerinis įrankis. Jis gali padėti analizuoti didelius duomenų rinkinius, automatizuoti pasikartojančias užduotis, atpažinti defektus vaizduose, optimizuoti sprendimus ir paspartinti modeliavimą.

Tačiau ilgainiui, manau, jis pakeis ir pačios civilinės inžinerijos pobūdį. Inžinieriai vis dažniau dirbs su sistemomis, kurios nuolat renka duomenis ir teikia rekomendacijas. Todėl jų vaidmuo gali keistis: vietoj vien skaičiavimų atlikimo vis svarbiau bus prižiūrėti išmaniąsias sistemas, interpretuoti jų rezultatus, vertinti neapibrėžtumą ir priimti atsakingus sprendimus.

Vis dėlto nemanau, kad DI pakeis inžinerinį vertinimą. Infrastruktūros srityje itin svarbūs saugumas, tikslumas ir atsakomybė. Dirbtinis intelektas gali pateikti duomenis ir rekomendacijas, tačiau inžinieriai vis tiek turi įvertinti, ar šios rekomendacijos atitinka fizikos dėsnius ir ar jomis galima pasitikėti.

– Kokius tyrimus šiuo metu atliekate ir į kokius klausimus labiausiai norėtumėte rasti atsakymus?

– Šiuo metu mano moksliniai tyrimai daugiausia susiję su vis išmanesniais, arba kognityviniais, infrastruktūros skaitmeniniais dvyniais. Pastaruoju metu Londono imperatoriškajame koledže dirbu su DI pagrįstais trūkstamų duomenų atkūrimo metodais, skirtais skaitmeniniams dvyniams.

Viena iš realių stebėsenos sistemų problemų – jutiklių duomenys niekada nebūna visiškai tikslūs ir išsamūs. Jutikliai gali sugesti, nutrūkti duomenų perdavimas, o matavimai gali būti iškraipyti. Todėl keliame klausimą: ar išmanusis skaitmeninis dvynys gali atkurti trūkstamą informaciją ir kartu patikimai įvertinti fizinės konstrukcijos būklę?

Taip pat vis labiau domiuosi paaiškinamuoju dirbtiniu intelektu ir neapibrėžtumo vertinimu. Jeigu DI sistema inžinieriui praneša, kad tiltas gali būti pažeistas, nepakanka pateikti vien prognozę. Turime suprasti, kodėl sistema padarė tokią išvadą, kiek ji patikima ir ar jos paaiškinimas neprieštarauja konstrukcijų fizikos dėsniams.

Būtent DI, fizikos, neapibrėžtumo ir inžinerinių sprendimų priėmimo sąveika šiuo metu mane domina labiausiai.

– Šiuo metu esate kviestinis tyrėjas Londono imperatoriškajame koledže ir docentas Hertfordšyro universitete. Kaip darbas skirtingose mokslinių tyrimų institucijose ir šalyse formuoja jūsų požiūrį į mokslinę veiklą?

– Darbas skirtinguose universitetuose ir šalyse turėjo labai didelės įtakos mano požiūriui į mokslinius tyrimus. Studijavau Egipte, Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, bendradarbiavau su įvairių disciplinų ir skirtingos patirties mokslininkais.

Kiekviena institucija turi savitą mokslinių tyrimų kultūrą ir stipriąsias puses. Pavyzdžiui, Londono imperatoriškajame koledže susipažinau su itin stipria DI, skaičiuojamosios inžinerijos ir tarpdisciplininių tyrimų aplinka. O dėstymas Hertfordšyro universitete padeda nepamiršti inžinerijos pagrindų ir geriau suprasti, kaip ugdoma naujoji inžinierių karta.

Manau, kad darbas skirtingose aplinkose skatina neapsiriboti siaura specializacija. Jis primena, kad įdomiausioms inžinerinėms problemoms spręsti dažnai reikia bendradarbiauti su skirtingų institucijų, šalių ir disciplinų atstovais.

– Kaip, jūsų manymu, civilinė inžinerija atrodys po 10–20 metų?

– Manau, kad civilinė inžinerija taps kur kas labiau paremta duomenimis ir tarpusavyje susietomis technologijomis. Infrastruktūroje vis dažniau bus diegiamos integruotos jutiklių sistemos. Skaitmeniniai dvyniai leis nuolat atnaujinti pastatų, tiltų ir transporto tinklų skaitmeninius modelius. DI padės analizuoti šių sistemų duomenis ir anksčiau nustatyti galimas problemas. Taip pat vis svarbesnės taps robotinės ir autonominės patikros technologijos, ypač tikrinant sunkiai pasiekiamas ar pavojingas vietas.

Kitas svarbus pokytis – tvarumo ir viso infrastruktūros gyvavimo ciklo vertinimo integravimas į inžinerinius sprendimus. Užuot klausę tik „Ar galime pastatyti šį objektą?“, inžinieriai vis dažniau klausinės: „Kaip galime efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, pritaikyti ir galiausiai pakartotinai panaudoti šią infrastruktūrą per visą jos gyvavimo ciklą?“

Taip pat, manau, vis daugiau dėmesio bus skiriama infrastruktūros sistemoms, kurios ne tik stebimos, bet ir geba mokytis iš savo veikimo bei laikui bėgant prisitaikyti.

– Kokių naujų įgūdžių reikės būsimai civilinės inžinerijos specialistų kartai?

– Pagrindinės žinios ir toliau išliks būtinos. Ateities inžinieriams reikės išmanyti mechaniką, konstrukcijų analizę, medžiagas, matematiką ir gebėti priimti inžinerinius sprendimus.

Tačiau šalia šių pagrindų vis svarbesni taps ir papildomi įgūdžiai. Inžinieriai turės išmanyti programavimą, duomenų analizę ir dirbtinį intelektą. Taip pat reikės suprasti jutiklių veikimą, skaitmenines sistemas ir neapibrėžtumo vertinimą.

Galbūt dar svarbiau – gebėjimas dirbti tarpdisciplininėse komandose. Civilinės inžinerijos specialistas vis dažniau bendradarbiaus su informatikais, duomenų analitikais, robotikos inžinieriais ir DI tyrėjais.

Kartu itin svarbus išliks kritinis mąstymas. Kai dirbtinis intelektas gali beveik akimirksniu pateikti atsakymą, vertingiausias įgūdis bus gebėjimas įvertinti, ar tas atsakymas yra pagrįstas inžineriniu požiūriu.

– Žvelgiant atgal į savo profesinį kelią, ar buvo sprendimų arba lūžio momentų, kurie iš esmės pakeitė jūsų karjeros kryptį?

– Mano karjeroje buvo keli svarbūs lūžio momentai. Vienas jų – persikėlimas iš Kairo į Vilnių studijuoti magistrantūroje. Tai buvo pirmoji didelė mano tarptautinė akademinė patirtis. Būtent tuo metu pradėjau rimtai svarstyti, kad moksliniai tyrimai galėtų tapti ilgalaike mano karjeros kryptimi.

Kitas svarbus etapas buvo doktorantūros studijų pradžia Niukaslio universitete. Tuomet mano tyrimų kryptis pasikeitė – nuo tradicinės konstrukcijų inžinerijos perėjau prie konstrukcijų būklės stebėsenos ir skaitmeninių dvynių.

Su tuo susijusi ir gana juokinga asmeninė istorija. Doktorantūros studijų metu, kai tyrinėjau skaitmeninius dvynius, pats tapau dvynių mergaičių tėčiu. Taigi vienu metu dienas leisdavau dirbdamas su skaitmeniniais dvyniais, o grįžęs namo būdavau su savo tikrosiomis dvynėmis. Tai tapo nuolatiniu mūsų šeimos juokeliu, tačiau kartu padėjo įsiminti šį terminą.

Kalbant rimčiau, baigdamas doktorantūros studijas supratau, kad nenoriu skaitmeninių dvynių palikti tik kaip savo disertacijos temos. Mačiau, kokį didelį potencialą turi ši sritis, ypač ją derinant su konstrukcijų būklės stebėsena, jutikliais ir DI. Tai buvo svarbus sprendimas: užuot po doktorantūros pasukęs kita kryptimi, pasirinkau toliau plėtoti šią sritį ir skaitmeninius dvynius paversti viena pagrindinių savo mokslinių tyrimų krypčių.

Žvelgdamas atgal, matau, kad kiekvienas etapas – Kairas, Vilnius, Niukaslas, Hertfordšyras ir Londono imperatoriškasis koledžas – suteikė skirtingos patirties. Būtent šių asmeninių patirčių ir mokslinių interesų derinys padėjo skaitmeninių dvynių temą iš doktorantūros tyrimų krypties paversti ilgalaikiu profesiniu siekiu.

Panašios naujienos

Turinį generuojančio dirbtinio intelekto amžiuje, kas yra tikrasis darbo autorius?
Turinį generuojančio dirbtinio intelekto amžiuje, kas yra tikrasis darbo autorius?
Pažvelkite į šiuos paveikslėlius. Kuris jums atrodo gražiausias? Geriau techniškai atliktas? Kurie sukurti žmogaus, o kurie – dirbtinio intelekto (DI)? Paspauskite ant paveikslėlio, kad pamatytumėte jį visu dydžiu. O kaip keistųsi jūsų vertinimas paaiškėjus, kad juos visus sukūrė DI? Gyvename tokiu metu, kai dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau persikelia ir į beveik jau visas erdves – nuo socialinių tinklų kampanijų iki reklamų, plakatų ir informacinių vizualų. Visai tikėtina, kad netrukus didelė dalis matomų vaizdų bus pažymėti užrašu „Sukurta pasitelkiant DI“. Tačiau ar žinojimas, kas sukūrė vaizdą, keičia mūsų požiūrį į jį? VILNIUS TECH Pramogų prodiusavimo studijų programos absolventės Lauros Dutkutės bakalauro darbo tyrimas „Vartotojų dalyvavimas vizualinėje komunikacijoje skaitmeninės erdvės sąlygomis: žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveikos“ atskleidė, kad, vertindama vizualinį turinį, auditorija atsižvelgia ne tik į jo estetiką ar kokybę, bet ir į tai, kaip ir kas jį sukūrė. Vis dėlto, nors DI vis dažniau tampa kūrybos proceso dalimi, žmogaus vaidmuo jame išlieka esminis. Galutinis sprendimas – žmogaus Tyrimą atlikusi L. Dutkutė pažymi, kad DI visuomenėje neretai pristatomas kaip kūrėjo konkurentas. Tačiau tyrimo rezultatai rodo kiek kitokią realybę – auditorija DI pirmiausia mato kaip įrankį, esantį šalia žmogaus. Dar daugiau – informacija apie DI naudojimą gali pakeisti tai, kaip žmogus vertina patį kūrinį. „Tai reiškia, kad DI naudojimo etiketė nėra visiškai neutrali. Jei auditorija DI sieja su neigiamomis asociacijomis, toks vertinimas gali persikelti ir į kūrinį, net jeigu DI indėlis buvo nedidelis“, – paaiškina absolventė. Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų – DI nepanaikina žmogaus kaip kūrėjo vaidmens. Jis gali atlikti tam tikrą kūrybos proceso dalį, padėti generuoti idėjas, kurti skirtingus vizualinius variantus ar personalizuoti turinį, tačiau galutinius sprendimus vis tiek turi priimti žmogus. Todėl kūrybos procesas, pasak L. Dutkutės, tampa ne mažiau žmogiškas, o tam tikra prasme – labiau bendradarbiavimo procesas. DI gali pasiūlyti daugybę variantų, tačiau žmogui tenka pasirinkti, įvertinti, koreguoti ir išlaikyti kūrybinę kryptį. Šioje vietoje ypač svarbios tampa paties kūrėjo kompetencijos. Specialistų atsakymai tyrime parodė, kad rezultatą stipriai lemia ne vien pasirinktas DI modelis ar įrankis, bet ir tai, kaip gerai žmogus moka juo naudotis. Kaip prierašas „Sukurta DI“ keičia vertinimą ir autorystę? DI vis labiau įsiliejant į kūrybos procesą, keičiasi ir vartotojo santykis su turiniu. Vartotojui svarbu, kas yra turinio autorius, kaip jis pateikiamas, iš kur jis atsirado ir ar juo galima pasitikėti. „Atsiradus DI, vartotojai labiau pradėjo vertinti, ne tik mėgautis turiniu. Kita vertus, žmonės ne visada gali patys atpažinti, kad vizualinis turinys buvo sukurtas naudojant DI. Sužinoję apie jo kilmę, jie gali pakeisti savo vertinimą. Todėl svarbu ne tik gebėjimas atpažinti DI sukurtą turinį, bet ir apskritai didesnis visuomenės DI raštingumas“, – sako L. Dutkutė. DI įsitraukimas į kūrybą neišvengiamai kelia klausimą, ką šiandien apskritai vadiname autoryste. Jei vieną kūrinio dalį sukuria žmogus, o kitą sugeneruoja DI, kieno tai kūrinys? „DI nėra kūrėjo pakeitimas, jis tik dar vienas kūrybos įrankis – kaip Canva, Google ar Photoshop.Galimybės dėl jo dar labiau išsiplėtė, bet kartu žmogui tenka dar didesnė atsakomybė už tai, ką jis su tuo įrankiu sukuria ir kaip tą kūrinį pristato auditorijai. Galiausiai už galutinį rezultatą atsakingas lieka pats žmogus“, – teigia ji. Todėl, pasak pašnekovės, svarbu skaidriai komunikuoti apie DI indėlį. Kūrėjams gali tekti prisitaikyti Visa tai keičia ir vizualinės komunikacijos specialistų darbo pobūdį. Ateityje vis svarbesni taps ne tie, kurie tiesiog moka naudotis vienu ar kitu DI įrankiu, o tie, kurie supranta, kada jį pasitelkti, ką jam patikėti ir kaip kritiškai įvertinti gautą rezultatą. „Specialistams reikės ne tiek konkuruoti su DI, kiek išmokti jį tinkamai integruoti į savo darbą. Atsiras daugiau poreikio žmonėms, kurie geba pasirinkti tinkamą DI įrankį, suformuluoti užduotį, įvertinti rezultatą ir išlaikyti kūrybinę kryptį. Tad DI geriausia vertinti ne kaip priemonę, kuri perims visą kūrybos procesą, o kaip pagalbininką, galintį praplėsti žmogaus galimybes“, – sako Laura.
Plačiau
Grupė „Sakai“ pristato naują vaizdo klipą, sukurtą „LinkMenų fabrike“
Grupė „Sakai“ pristato naują vaizdo klipą, sukurtą „LinkMenų fabrike“
2026 metų lapkričio 7-ą pasirodė naujas grupės „Sakai“ singlas „dulksna“, o su juo ir pirmasis grupės vaizdo klipas, kurtas bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centru „LinkMenų fabrikas“. Vaizdo klipe vyrauja sapniška atmosfera, gamtos motyvai bei subtili įtampa. Grupės „Sakai“ bei VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ pažintis įvyko muzikos klubo „Tamsta“ organizuojamame jaunų grupių konkurse „Garažas’25“. Jame grupė „Sakai“ laimėjo kūrybiškiausios grupės apdovanojimą ir specialų VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ prizą – muzikinio klipo sukūrimą. [caption id="attachment_135708" align="alignnone" width="2560"] Grupė „Sakai“[/caption] Vienas iš „Garažas’25“ konkurso komisijos narių, vaizdo klipo režisierius Ričardas Matačius, prisimena: „Pirmiausia rinkomės ne kūrinį, o atlikėjus. Man asmeniškai „Sakai“ paliko kažkokį nenusakomą pojūtį. Muzikinis klipas atėjo vėliau, kai merginos pasirinko kūrinį, kurį nori įrašinėti studijoje“, – pasakoja režisierius. Pasirinkus „dulksną“, vaizdo klipo idėja, anot režisieriaus R. Matačiaus, pradėjo formuotis intuityviai – per sapnus ir vizijas. Pati dulksna režisieriui asocijuojasi su ramybe, gaiva, šalčiu ir drėgme, tačiau už šio, iš pirmo žvilgsnio, ramaus vaizdo slypi ir kita emocinė pusė. „Visada galvojau, kad tai, ką matome kaip magišką ar mistišką vaizdą, neretai gali būti daug skausmingiau. Tas neapibrėžtumas atsiranda per ramybę, statiką, bet galiausiai tampa kažkuo artimu ir skausmingu“, – apie klipo idėją pasakoja režisierius. Pasak grupės „Sakai“, dulksna šiame kontekste gaubia prisiminimus, kurie traukia, norisi į juos grįžti ir juose likti. Dulksna neša meilę, ramybę, tačiau taip pat gali ir sužeisti. [caption id="attachment_135709" align="alignnone" width="2560"] Grupė „Sakai“[/caption] Vaizdo klipas „dulksna“ filmuotas VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“ įsikūrusioje studijoje „Faux Real Studio“. Joje naudojama virtualios produkcijos technologija: aplinka filmuojama ne gamtoje, o kuriama skaitmeniniu būdu ir rodoma dideliuose LED ekranuose. „Ši technologija leidžia formuoti vizualus, kurie realybėje net neįmanomi ar labai sudėtingi. Čia nesibaigia ankstyvas rytas, stiprus vėjas, vakaro rūkas, miško dulksna ar kas tik telpa jūsų vaizduotėje“, – sako režisierius R. Matačius. Pačioms grupės narėms filmavimo procesas taip pat tapo neįprasta patirtimi. „Tikriausiai visa aplinka, kuri mus supo kūrybinio proceso metu, priminė sapną – simuliuojami vaizdai ekranuose, šaltas baseinas, kameros, dūmų blausa. Kartu didelį įspūdį paliko ir tai, kiek daug žmonių prisidėjo prie šio projekto, kaip noriai jie įsitraukė į kūrybinį procesą ir kaip organizuotai veikė visa komanda. Toks profesionalumas mums, kaip grupei, yra reikšmingas. Džiaugiamės, kad būtent mūsų naujai sukurtas kūrinys „dulksna“ tapo šio proceso jungiamuoju audiniu“, – pasakoja grupės „Sakai“ atlikėjos. Režisierius R. Matačius pripažįsta, kad jo vizijas kartais sudėtinga paaiškinti žodžiais, todėl filmavimo aikštelėje ypač svarbus tapo atlikėjų pasitikėjimas. [caption id="attachment_135710" align="alignnone" width="2560"] Grupė „Sakai“[/caption] „Filmavimo aikštelėje tiesiog atvirai visiems pasakiau: „Kas nebuvote mano sapne, tiesiog klausykitės ir tikėkit.“ Man visada sunku suformuluoti savo vizijas, todėl kartais paprasčiau tiesiog prašyti pasitikėjimo. Labai džiugino, kad atlikėjos juo pasitikėjo, nes filmavimas tikrai nebuvo iš lengvųjų“, – prisimena jis. Kalbėdamas apie tai, kokią patirtį norėtų sukurti žiūrovui, režisierius pabrėžia: „Mėgstu, kai žiūrovas jaučiasi nejaukiai, bet iš gerosios pusės. Kai jis pasineria į atmosferą ir tą laiką, kurį rodau, o jau jame pajaučia drėgmę, ramybę ir šiurpą“, – teigia jis. Grupei „Sakai“ šis klipas taip pat ypatingas, nes tai pirmasis jų vaizdo klipas. „Esame dėkingos, jog turėjome galimybę kurti kartu su VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ komanda. Taip pat norime pasidžiaugti, jog pirmą kartą mūsų daina įgavo ir vizualinį naratyvą“, – teigia atlikėjos. Singlo „dulksna“ galima klausytis čia, o muzikinį vaizdo klipą peržiūrėti čia. Režisierius – Ričardas Matačius. Operatorius – Džiugas Šėma. Virtualios produkcijos gamybos vadovė – Aušra Sviderskienė. Dainos įrašymas, suvedimas – Mantas Tamulionis. Garso galutinis apdorojimas (masteringas) – Tom Waltz. Montažo režisierius – Ričardas Matačius. Virtualios produkcijos inžinierius – Leonardas Žilinskas. Unreal engine dizainerė – Aušra Sviderskienė. Virtualios produkcijos asistentas – Ignas Jonkus. Apšvietėjas– Simas Burinskas. Fonogramos operatorė – Aurelija Navickaitė. Pirmoji operatoriaus asistentė – Violeta Liegytė. Prodiuserio asistentė – Gabija Tūbelytė Žarkich. Filmavimo technikos asistentas – Vladimir Polamarcuk. Grimerė – Olga Grumovskaja. Muzikinis vaizdo klipas sukurtas VILNIUS TECH virtualios produkcijos studijoje „Faux Real Studio“. „Sakai“ – seserų Elzės ir Ievos Raubyčių alternatyviosios muzikos duetas. Grupė pelnė apdovanojimų jaunų grupių konkursuose „Music Incubator NOVUS“ ir „Garažas“, koncertavo daugelyje Lietuvos scenų bei festivalių. 2025 m. pasirodė debiutinis grupės albumas „Sakai“. Albumo klausykitės čia. Grupę galite sekti: Instagram, Spotify, Bandcamp, Facebook.
Plačiau